Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Dėl atleidimo iš vidaus tarnybos terminų nurodė, kad Institucija jau 2009 m. vasario 19 d. kreipėsi į Zarasų rajono apylinkės teismą dėl nuosprendžio kopijos, tačiau buvo atsakyta, kad, kai tik nuosprendis įsiteisės, jis bus atsiųstas Institucijai. Tarnybinis patikrinimas atnaujintas 2009 m. gegužės 28 d., kai 2009 m. gegužės 22 d. Institucija gavo iš Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio kopiją. Apie atnaujintą tarnybinį patikrinimą J. J. informuotas pasirašytinai 2009 m. gegužės 29 d. Atsakovo manymu, aplinkybė (faktas), kad J. J. pažemino pareigūno vardą, nustatyta tik 2009 m. birželio 1 d. (o ne 2009 m. balandžio 20 d., priėmus teismo nuosprendį). J. J. iš vidaus tarnybos atleistas 2009 m. birželio 2 d., nepažeidžiant Statuto 56 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Teigė, kad pareiškėjas netinkamai skaičiuoja terminus, nes teismo nuosprendis įsiteisėjo tik po 20 dienų, t. y. tik 2009 m. gegužės 10 d., poveikio priemonė turėjo būti pritaikyta per 1 mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dienos, t. y. iki 2009 m. birželio 10 d. Atsakovo manymu, teismo nuosprendyje įvertinti J. J. veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, siejamais su vidaus tarnybos pareigūnais. Pabrėžė, kad J. J. buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Pareiškėjo veiksmai žemina ne tik pareigūno (J. J. ėjo mokykloje vyriausiojo dėstytojo pareigas, jo pareigos įpareigojo jį būti autoritetu kursantų akyse), bet ir visos Institucijos autoritetą. Nurodė, kad apie neteisėtus pareigūno veiksmus buvo paskelbta Valstybės sienos apsaugos tarnybos paros įvykių suvestinėje (2008 m. gegužės 28 d. Nr. 149), tad informacija pasklido ne tik mokyklos, bet ir visos Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Vidaus reikalų ministerijos mastu. Pabrėžė, kad įvykis nesibaigė uždarame kambaryje, nes buvę pobūvyje darbuotojai ryte nukentėjusiojo klausinėjo apie patirtą traumą, jam buvo atliekama operacija, vertinamas sužalojimo sunkumas, apie įvykį buvo pateikta informacija policijos komisariatui, teismui. Atkreipė dėmesį, kad atleidimas iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo yra taikomas ne kaip tarnybinė nuobauda, bet kaip savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintomis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklėmis (toliau – ir Elgesio taisyklės), tačiau J. J. pažeidė šių taisyklių 7, 9, 14.1 ir 14.4 punktų reikalavimus.

II.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. A11-129/2004 ir pareiškėjo argumentą dėl pareigūno vardo pažeminimo sąvokos neapibrėžtumo atmetė kaip nepagrįstą, kadangi įstatymų leidėjas Statuto 2 straipsnio 7 punkte nustatė konkrečius kriterijus, pagal kuriuos turi būti nustatoma, ar buvo pažemintas pareigūno vardas. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nereiškia, jog J. J. neatliko veiksmų, žeminančių pareigūno vardą. Teismo manymu, pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) normas, akivaizdžiai pažeidė visuomenėje galiojančias moralės nuostatas bei visuomenės teisėtus lūkesčius, o toks elgesys yra žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Tai, kad konfliktas vyko tik tarp dviejų asmenų ir niekas nematė paties įvykio, teismo nuomone, nereiškia, kad apie įvykį kiti asmenys nesužinojo. Atkreipė dėmesį, kad buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, iškelta baudžiamoji byla, apie įvykį sužinojo pobūvyje dalyvavę asmenys, įvykis minimas 2008 m. gegužės 28 d. paros ypatingų įvykių suvestinėje Nr. 149. Tai, kad apie įvykį nebuvo pranešta spaudoje, teismo teigimu, neturi esminės reikšmės kvalifikuojant pažeidimą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Elgesio taisyklių 7, 9, 14.1 punktų reikalavimus. Kadangi iš 2009 m. spalio 14 d. pranešimo matyti, jog apie konfliktinę situaciją pareiškėjas po konflikto iš karto nedelsdamas informavo tiesioginį viršininką, konstatavo, kad J. J. nepažeidė Elgesio taisyklių 14.4 punkto reikalavimų.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį Nr. A11-129/2004, 2005 m. vasario 14 d. nutartį Nr. A14-159/2005 ir konstatavo, kad aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas atleistas iš tarnybos, nustatytos ir įvertintos 2009 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7-17. Nurodė, kad 2009 m. birželio 1 d. laikytina diena, kai nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, todėl dėl pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atliktas, o pareiškėjas atleistas iš pareigų, laikantis Statute ir Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi Įsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu, netenkino pareiškėjo reikalavimo grąžinti jį į ankstesnes pareigas.

Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad šioje byloje sprendimas priimtas atsakovo naudai, ir atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas J. J. apeliaciniu skundu (b. l. 85-91) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti Įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti, grąžinti jį į ankstesnes - Institucijos Profesinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto – pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos 2009 m. birželio 2 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Atkreipia dėmesį, kad Tvarkos 30 punkte nurodyta, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 1 metai. Mano, kad atsakovas spręsti klausimą dėl apelianto veiksmų ir priimti sprendimą turėjo pagal Tvarkos 31 punktą, t. y. nuo sąlygų, kurios paaiškėjo 2009 m. balandžio 20 d., atsiradimo per 1 mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 20 d. Teigia, kad atsakovas privalėjo remtis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 340 straipsniu ir atnaujinti tarnybinį patikrinimą bei priimti sprendimą dėl J. J. veiksmų per 1 mėnesį ne nuo Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo jo paskelbimo dienos. Sistemiškai vertina BPK 340 straipsnį, BK 38 ir 97 straipsnius ir konstatuoja, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nesukelia teistumo, nutraukus bylą J. J. atžvilgiu taikoma teisinė reabilitacija ir toks teismo sprendimas po to, kai yra paskelbiamas, nedelsiant turi būti vykdomas. Pabrėžia, kad atsakovui atitinkama aplinkybė (faktas) paaiškėjo ar tapo žinoma ne nuo Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nurodo Statuto 3 straipsnio 8 dalį ir pažymi, kad atsakovas, laiku neatnaujinęs tarnybinio patikrinimo procedūros, nepaisė teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principo. Atkreipia dėmesį į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bylas 120/73 Lorenz prieš Vokietiją [1973] ECR 1471, 16/69 Richez-Parise [1970] ECR 325. Nurodo, kad 2009 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje iškreipiamos kai kurios 2008 m. gegužės 17 d. įvykio aplinkybės, galėjusios turėti įtakos nusižengimo aplinkybių vertinimui, nurodomas faktinės aplinkybės, nesančios Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. A11-129/2004 ir pažymi, kad nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei skundžiamame teismo sprendime aiškiai nepateikiami duomenys, galintys neabejotinai atskleisti tarnybinio nusižengimo pobūdį, kuris, pareiškėjo teigimu, lemia vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo akivaizdumą. Pabrėžia, kad baudžiamosios bylos dalyku negali būti kaltė dėl tarnybinio nusižengimo, o tarnybinio nusižengimo medžiagos dalyku negali būti kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant, kad veikos (veikimo ar neveikimo) subjektas yra tas pats. Daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neatskleista jo kaltė. Pabrėžia, kad kaltės pripažinimas telaikoma tik kaip viena iš būtinų sąlygų susitaikyti pagal BK 38 straipsnį. Pabrėžia, kad Zarasų rajono apylinkės teismas nuosprendžiu tik konstatavo, jog J. J. kaltė įrodyta paties kaltininko, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir kitais įrodymais, tačiau J. J. kaltu nepripažino.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94-98) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo BPK 303 straipsnio 4 dalį, 307 straipsnio 5 dalį ir prieina išvadą, kad, jei teismas, priimdamas nuosprendį, nepasisakė apie nedelstiną jo vykdymą, tai reiškia, jog jis vykdomas BPK nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu. Mano, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo terminus nustato ne BPK normos, o teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinius patikrinimus. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį Nr. A438-624/2008 ir pažymi, kad atliekant tarnybinius patikrinimus taikytini Tvarkos 10, 11, 31 punktai, tačiau Tvarkos 29 punktas pareiškėjo atžvilgiu netaikytinas. Pažymi, kad apeliantas nenurodė, kokius teisėtus jo lūkesčius ir pagarbą į įgytą teisę atsakovas pažeidė, priešingai, atsakovo veiksmai nesukėlė jam jokių neigiamų pasekmių. Mano, kad pramogų ir poilsio kompleksas yra vieša vieta. Pabrėžia, kad Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendyje aiškiai konstatuota pareiškėjo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Atkreipia dėmesį į ABTĮ 58 straipsnio 4 dalį ir konstatuoja, kad Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendis turi prejudicinę galią pareiškėjo atžvilgiu, todėl jame išdėstytų aplinkybių nereikia įrodyti iš naujo.

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos viršininko 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. TE-75 „Dėl J. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo, be kita, nurodoma atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Institucijos Profesinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų už pareigūno vardo pažeminimą Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (b. l. 19).

Pareiškėjas J. J. buvo atleistas iš užimamų pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Taigi, esminiu elementu, lemiančiu nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas. Taikant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, tai yra reikšminga aplinkybė, kurią būtina nustatyti ABTĮ 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis bei ABTĮ 58 straipsnyje nurodytomis neįrodinėtinomis aplinkybėmis ir faktais. Šią aplinkybę nustačius, ji turi būti įvertinta taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kiekvienoje konkrečioje byloje būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali būti pripažintas pagrįstu tik nustačius šių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis Nr. A11–129/2004).

Pastebėtina, kad, aiškindamas Statuto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A7?165/2005) yra konstatavęs, jog pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, todėl šiais atvejais nėra prielaidų vertinimams, jog pareigūno vardo pažeminimas yra tarnybinis nusižengimas ir atleidimas yra taikoma kaip tarnybinė nuobauda. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis Nr. A143-231/2008).

Vadinasi, ir nagrinėjamo socialinio konflikto atveju būtina išsiaiškinti, koks pareiškėjo veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu. Šis pagrindas tiesiogiai įvardintas tarnybinio patikrinimo išvadoje, surašytoje 2009 m. birželio 1 d. (b. l. 34-38). Joje pažymėta, kad iš Zarasų rajono apylinkės teismo gautos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-731/2009 kopijos matyti, jog J. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, šiame nuosprendyje įvertinti J. J. veiksmai (nepaisant to, kad teismas atleido J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės šalims susitaikius) pasireiškę konflikto su A. J. sukėlimu ir smūgių jam į veidą sudavimu, dėl ko A. J. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, siejamais su vidaus tarnybos pareigūnais, tuo pažeidžia Elgesio taisyklių 7, 9, 14.1 punktus.

Iš Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio matyti, kad J. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šiame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog J. J. prisipažino kaltu dėl to, kad 2008 m. gegužės 17 d., apie 04.00 val., kumščiu sudavė A. J. ne mažiau vieno smūgio į veidą, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl įvyko labai gailisi. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad be J. J. prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, kitais byloje surinktais įrodymais. Minėtas teismo nuosprendis rodo, kad J. J. tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardintas veikimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Padaryta žala, nustatyta teismo nuosprendyje, visiškai patvirtina teiginį, kad pareiškėjas J. J., vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A11-129/2004; Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007). Pažymėtina, kad Institucija patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą taip pat atsižvelgusi ir į aplinkybę, kad informacija apie neteisėtus pareigūno veiksmus pasklido ne tik mokyklos, bet ir visos Valstybės sienos apsaugos tarnybos mastu, nes ji buvo paskelbta Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2008 m. gegužės 28 d. paros įvykių suvestinėje Nr. 149. Be to, pasak atsakovo, apie įvykį sužinojo pobūvyje buvę darbuotojai, buvo vertinamas nukentėjusiojo sužalojimo sunkumas, informacija apie įvykį buvo pateikta policijos komisariatui, teismui, taigi, akivaizdu, kad J. J. kalta veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą Institucija. Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje traktavo, kad pakanka duomenų atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad atleisti iš tarnybos buvo siūloma būtent už pareigūno vardo pažeminimą. Tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir nurodė Institucijos Profesinės veiklos skyriaus viršininkas 2009 m. spalio 14 d. pranešime (b. l. 64), tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog J. J. pažeidė Elgesio taisyklių 14.4 punktą, esminės reikšmės skundžiamo įsakymo priėmimui neturi.

Nurodyto atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą pareiškėjas, be kita ko, sieja su, jo manymu, netinkamu Tvarkos 31 punkto taikymu. Pagal pareiškėją, atsakovas, vadovaudamasis šiuo Tvarkos punktu bei BPK 340 straipsniu, privalėjo atnaujinti sustabdytą tarnybinį patikrinimą bei priimti sprendimą dėl pareiškėjo veiksmų per 1 mėnesį nuo Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio paskelbimo, o ne įsiteisėjimo dienos. Atsakovo pozicija grindžiama priešingu negu pareiškėjo Tvarkos 31 punkto aiškinimu ir taikymu.

Tvarkos 31 punkte įtvirtinta, kad Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs. Tokiu atveju tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo, jei po ikiteisminį tyrimą atlikti ar administracinę bylą tirti kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo dienos nepraėjo daugiau kaip vieneri metai. Jei šis terminas praėjo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Taigi, šioje normoje aiškiai ir tiksliai nustatytos sąlygos, kurioms atsiradus, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, apibrėžtas tarnybinio patikrinimo atnaujinimo momentas.

Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos.

Kaip minėta, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų ir kai paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Todėl, taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis Nr. A146-272/2010).

Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Institucija, vadovaudamasi BPK 340 straipsniu, teismo paskelbtą nuosprendį privalėjo vykdyti nedelsiant. Pažymėtina, kad atsakovas sprendė pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos klausimą, kurio sprendimui aktualios Statute, Tvarkoje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios atleidimo iš vidaus tarnybos ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Zarasų rajono apylinkės teisme Institucija neturėjo baudžiamojo proceso dalyvio statuso, teismo priimtu nuosprendžiu nebuvo įpareigota atlikti kokius nors veiksmus, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 20 dienų, tai, kad minėto teismo nuosprendžio priėmimas nesukėlė jokių konkrečių pareigų Institucijai patvirtina ir BPK VII dalyje įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą. Tačiau, sistemiškai vertinant Tvarkos 31 punktą, Statuto 56 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad, atsakovui sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, Zarasų rajono apylinkės teismo įsiteisėjęs nuosprendis yra svarbus dėl jame nustatytų prejudicinę galią turinčių aplinkybių (ABTĮ 58 str. 4 d.). Minėto teismo nuosprendžio įsiteisėjimas lėmė šių aplinkybių atsiradimą, kurių įvertinimas sudarė sąlygas Institucijai užbaigti atnaujintą tarnybinį patikrinimą, priimant atitinkamą tarnybinio patikrinimo išvadą.

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, dėl pareiškėjo veiksmų 2008 m. gegužės 27 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jo eiga 2008 m. gegužės 30 d. sustabdyta dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo (b. l. 48), o Institucijoje 2009 m. gegužės 22 d. gavus (b. l. 41) 2009 m. balandžio 20 d. priimtą ir 2009 m. gegužės 11 d. įsiteisėjusią (BPK 336 str., 100 str. 4 d.) Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio J. J. atžvilgiu kopiją, tarnybinio patikrinimo eigą 2009 m. gegužės 27 d. tarnybiniu pranešimu buvo prašoma atnaujinti (b. l. 44) ir 2009 m. gegužės 28 d. tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas (b. l. 45). 2009 m. birželio 1 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pateikimas Institucijos viršininkui ir laikytinas aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti pareiškėją iš tarnybos, paaiškėjimo diena (Tvarkos 29 p.). Skundžiamas atsakovo įsakymas priimtas 2009 m. birželio 2 d., t. y. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu ir nepraėjus Tvarkos 31 punkte įtvirtintam 1 mėnesio terminui nuo asmens patraukimo (nepatraukimo) baudžiamojon atsakomybėn proceso pasibaigimo, kas šiuo atveju pagrįstai laikyta Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena. Tvarkos 31 punkte nėra aptartas terminas, per kurį turi būti atnaujinta sustabdyto tarnybinio patikrinimo eiga, todėl, įgyvendinant tikslus, kurių siekiama tokių teisinių pasekmių tarnautojui taikymu, bei atsižvelgiant į tai, jog minėtame Tvarkos 31 punkte yra nustatytas 1 mėnesio tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminas pasibaigus asmens patraukimo (nepatraukimo) baudžiamojon atsakomybėn procesui, suprantama, jog tai turi būti padaroma per protingai trumpą laiką po tokios aplinkybės atsiradimo, šiuo atveju teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. gegužės 11 d., šio nuosprendžio nuorašas Institucijoje buvo gautas 2009 m. gegužės 19 d., o tarnybinį patikrinimą prašoma atnaujinti 2009 m. gegužės 27 d. Taigi, negalima daryti neabejotinos išvados, kad atsakovas nepateisinamai ilgai, pažeisdamas Statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą, nesprendė klausimo dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo, be to, sprendimas atnaujinti tarnybinį patikrinimą būtent 2009 m. gegužės 28 d. pareiškėjo teisių nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija domėjosi baudžiamosios bylos baigtimi, pateikė Zarasų rajono apylinkės teismui raštą dar 2009 m. vasario 19 d. (b. l. 70). Skundžiamas Institucijos viršininko įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos buvo priimtas 2009 m. birželio 2 d., t. y. nepraėjus 1 mėnesiui nuo Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo (2009 m. gegužės 11 d.) ir nepraleidus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino (2009 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados priėmimas laikytinas aplinkybių, dėl kurių pareigūnas nebegali tęsti tarnybos, nustatymu).

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog J. J. pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė šiame statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti apygardos administracinio teismo sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Kadangi teisėjų kolegija šia nutartimi palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, nepakeistą, konstatuotina, kad ši nutartis priimta J. J. nenaudai (ABTĮ 44 str. 1 ir 2 d.), todėl pareiškėjas neturi teisės į atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.