- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- e2-2320-545/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- UAB „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos priteisimo, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 1511,97 Eur negrąžintos kredito dalies, 131,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2019-10-30 kreipimosi į teismą dienos, 21,81 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 950,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 18,67 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 561,97 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 573,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,68 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-06-18, iki kreipimosi į teismą dienos, 3,47 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-06-22, iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 296,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (50,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos priteisimo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019-05-15 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K370505171, (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1000,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. laikotarpiui, metinė palūkanų norma 21,81 proc. 2019-05-17 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K612496557, (toliau – Sutartis 1) kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 600,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. laikotarpiui, metinė palūkanų norma 18,67 proc. Atsakovas tinkamai sutartnių prievolių nevykdė, nustojo mokėti mėnesnes įmokas, neapmokėjo 950,00 Eur vartojimo kredito dalies pagal Sutartį ir 561,97 Eur vartojimo kredito dalies pagal kredito Sutartį 1. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus, ieškovas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 str. bei Sutarties 8.4 punktu, 2019-10-23 atsakovui siųstais išankstiniais raštiškais pranešimais nutraukė su atsakovu sudarytas Sutartį ir Sutartį 1.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį ir Sutartį 1, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo iš viso 1511,97 Eur (950,00 Eur + 561,97 Eur) negrąžintos kreditų dalies ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl mokėjimo palūkanų.
Vadovaujantis Sutarties ir Sutarties 1 bendrųjų sąlygų 1.15 punktais ir sutarčių specialiosiomis sąlygomis už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 89,18 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2019-10-30 kreipimosi į teismą dienos pagal Sutartį ir 42,59 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2019-10-30 kreipimosi į teismą dienos pagal Sutartį 1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo savo sutartinių prievolių ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 131,77 Eur (89,18 Eur + 42,59 Eur) mokėjimo palūkanų iki kreipimosi į teismą dienos.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010), taigi atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį ir Sutartį 1 pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko (Sutarties ir Sutarties 1 – 6.1 p.). Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.15 punktu ir Sutarties bei Sutarties 1 specialiosiomis sąlygomis ieškovas ir atsakovas susitarė dėl 21,81 proc. procentų mokėjimo palūkanų normos pagal Sutartį ir 18,67 proc. procentų mokėjimo palūkanų normos pagal Sutartį 1. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui iš viso 1511,97 Eur kredito dalį (CPK 178 str.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 21,81 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 950,00 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-10-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 18,67 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 561,97 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-10-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl tarpininkavimo mokesčio ir sutartinių palūkanų.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo iš viso 573,60 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarčių 5.2 punkte nustatyta, kad „Vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį.“. Iešovas detalizuodams tarpininkavimo mokesčio sumą , be kita ko, nurodė: „...tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 135,75 Eur (pagal kredito sutartį Nr. K370505171) <...> ...tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 71,63 Eur (pagal kredito sutartį Nr. K612496557)“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Sutarčių benrdųjų sąlygų 5.2 p. ir Sutarčių specialiosimis sąlygomis bei CK 6.189 str. 1 d. iešovui iš atsakovo pagal Sutartį ir Sutartį 1 priteistina iš viso 207,38 Eur (135,75 Eur + 71,63 Eur) tarpininkavimo mokesčio, kuriam nebuvo pritaikyta Sutarčių 5.4 p. nurodyta nuolaida.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3,68 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-06-18, iki kreipimosi į teismą dienos, pagal Sutartį ir 3,47 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019-06-22, iki kreipimosi į teismą dienos, pagal Sutartį 1. Nurodo, kad „Sutarties 6.1. punktas numato, jog Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (21,81 proc. pagal kredito sutartį Nr. K370505171 ir 18,67 proc. pagal kredito sutartį Nr. K612496557) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. <...> Palūkanos, viena vertus yra mokestis už pinigų skolinimą, kitą vertus – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodyti, tai kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.). Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK6.37, 6.210, 6.261 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006; taip pat žr.2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006). <...> Remiantis tuo, kas išdėstyta bei Sutarties 6.1. punktu bei LR CK 6.261 str., pažeidus sutarties sąlygas Ieškovas įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą“. Sutarčių 6.1 punkte nustatyta, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Visiško skolos sumokėjimo diena laikoma Bendrovės darbo diena, kurią Bendrovės darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į Bendrovės banko sąskaitą. Bendrovės darbo laikas ir darbo valandos yra pateikiamos Tinklalapyje.“. CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (contra proferentem). Nagrinėjamu aveju Sutarčių 6.1 puntuose expressis verbis nurodyta, kad palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Teismų praktikoje palūkanos atliekančios atlyginimo funkciją už naudojimąsi kredito suma (ieškovo pinigais) laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis, todėl nesutinktina su ieškovo argumentu dėl 3,68 Eur ir 3,47 Eur „sutartinių“ palūkanų kvalifikavimo kaip kompensacinių palūkanų. Ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų konkrečios sumos ir fiksuotos metinės palūkanų normos priteisimo jau buvo tenkintas Sutarčių 6.1 p. susitarimas dėl kompensacinių palūkanų nenumatytas, ieškovas kompensacines palūkansa prašo priteisti ne tik remdamsis įstatymais, bet ir Sutartimis, ieškovas neįrodė (CPK 178 str.), kad atsakovas pagas Sutartis privalo mokėti kompensacines palūkans, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovo reikalavimas dėl 3,68 Eur ir 3,47 Eur „sutartinių“ palūkanų priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 p. nustatyta, kad „Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t.y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11. punktu.“. 5.11 punkte nustatyta, kad „Bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis Palūkanoms, Tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai Bendrovės Klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.“ Iš esmės minėtomis Sutarčių sąlygomis sutarties šalys susitarė dėl netesybų, nes prievolė mokėti sutarties tarpininkavimo mokestį atsakovui atsiranda tik prievolės (mokėti įmokas) įvykdymo termino praleidimo atveju, CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai), sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
Teismų praktikoje administravimo mokestis, atsižvelgiant į tai, kad jis taikomas tik tuo atveju, kai sutartis yra netinkamai vykdoma, laikomas netesybomis ir atsižvelgiant į tai, kad tokia sutarties sąlyga nėra aiškiai apibrėžta, nurodyta sutarties nuostata pripažįstama nesąžininga, negaliojančia ir ši sąlyga ginčų atvejais netaikoma (Vilniaus apygardos teismo e2A-172-912/2018 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-912/2018, 2019-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-262/2019, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Kauno apygardos teismo 2019-02-05 nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-144-259/2019 ir Nr. e2A-l19-254/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-359-227/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad nors nurodyta taisyklė teismų praktikoje dėl atitinkamo mokesčio taikymo tik tuo atveju, kai sutartis yra netinkamai vykdoma suformuota dėl administravimo mokesčio, tačiau tai neturi reikšmės, nes nesvarbu kaip yra pavadintas mokestis kuris iš esmės yra netesybos, t. y. nurodytos teismų praktikos ir šios bylos faktinės aplinkybės tapačios arba panašios, t. y. ratio decidendi yra tapatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas. Tą teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, minėta, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sutarties tarpininkavimo mokestis, kuriam buvo taikoma 100 proc. nuolaida pagal Sutartį ir Sutartį 1 (Sutarčių 5.3.2 p., 5.4 p.,), kvalifikuotinas, kaip netesybos, taikomos atsakovui už sutartinių prievolių neįvkdymą. VKĮ 11 str. 8 d. nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įstatymų leidėjas Vartojimo kredito įstatyme nustatytu reguliavimu apribojo vartotojo atsakomybę už piniginės prievolės pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymą drausdamas iš skolininko reikalauti didesnes nei specialiame įstatyme nustatytas netesybas. Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdo sutartinių prievolių tinkamai ir laiku bei nustatytais terminais, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini 0,05 proc. dydžio delspinigiai, nuo pradelstos sumokėti sumos, už 180 d., t. y. 166,60 Eur (1851,12 [1511,97 Eur + 131,77 Eur + 207,38 Eur] * 0,05 proc. * 180 d.).
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2017,72 Eur (1511,97 Eur + 131,77 Eur + 207,38 Eur + 166,60 Eur ) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-31) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 93,45 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 45,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 80 str. 7 d.) ir 229,90 Eur (246,01 Eur * 93,45 proc.) išlaidų patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 274,90 Eur (45,00 Eur + 229,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1511,97 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vienuolika Eur 97 ct) negrąžinto kredito, 131,77 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną Eur 77 ct) mokėjimo palūkanas, 21,81 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nuo negrąžintos vartojimo kredito 950,00 Eur sumos pagal Sutartį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-10-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 18,67 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintos vartojimo kredito 561,97 Eur sumos pagal Sutartį 1, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-10-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 207,38 Eur tarpininkavimo mokesčio, 166,60 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 2017,72 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-31) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 274,90 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.