Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. S., tretieji asmenys UAB „Ūkio banko lizingas“, AB TEO LT, AB „Kauno energija“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, A. G., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. S. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą informuotas viešo paskelbimo būdu paskelbus pranešimą specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt (104 b. l., CPK 130 str.). Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo ir atsiliepimo iš atsakovo negauta. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys šakių kreditoriai UAB „Ūkio banko lizingas“, AB TEO LT, AB „Kauno energija“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, A. G. apie bylos nagrinėjimą informuoti ieškovės siųstais pranešimais (35-42 b. l.), teismo siųstais procesiniais dokumentais – ieškiniu ir pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo (53-71 b. l.), teismo šaukimais (88-93 b. l.).

Tretieji asmenys UAB „Ūkio banko lizingas“, AB TEO LT, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“, A. G. į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepareiškė, pozicijos dėl pareikšto ieškinio raštu neišdėstė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 1990-11-08 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 4338 (7 b. l.). Šalių sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi jis piktnaudžiavo alkoholiu ir smurtavo prieš ieškovę. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, atsiliepimo nepateikė. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Liudytojos V. P. ir S. P. paaiškino, kad šalys negyvena kartu nuo 2001-2002 metų, ieškovė nuo 2006-2007 metų gyvena užsienyje. Kai gyveno kartu, atsakovas gerdavo, mušdavo ieškovę, nuolat prasiskolindavo, ieškovei su vaiku pinigų neduodavo, šeima visai nesirūpino, ieškovė viena turėjo visą šeimą.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovės atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialiąją paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė šeimos, nesirūpino nepilnamečiu vaiku, smurtavo ieškovės atžvilgiu, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 str. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, susitaikyti nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.).

Tai, kad atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu ir nesirūpino šeima pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovą kaltu dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi (12-13, 15 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).

Šalys kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (16-22, 30-31 b. l.).

Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo.

Šalių kreditoriai yra tretieji asmenys UAB „Ūkio banko lizingas“, AB TEO LT, AB „Kauno energija“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, A. G.. Kreditorius AB „Kauno energija“ nurodo, kad 2011 metais priteistą įsiskolinimą 3013,57 Lt kreditoriui turi atlyginti V. S., o vėliau susidariusią skolą 4633,40 Lt abu sutuoktiniai solidariai. Kreditorius Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, neprieštarauja, kad kiekvienos šalies įsiskolinimai valstybei būtų pripažinti jų asmenine prievole. Kiti kreditoriai atsiliepimų nepateikė.

Atsižvelgiant į kreditorių atsiliepimus bei aplinkybes, kad šalys negyvena kartu nuo 2001-2002 metų, ieškovė nuo 2006-2007 metų nuolat gyvena užsienyje ir atsakovo vardu turėtu butu nesinaudojo, nes šalys bendro ūkio neveda 11 metų, ieškinio reikalavimas dėl kreditorinių prievolių pasidalijimo tenkintinas iš dalies ir nustatytina, kad po santuokos nutraukimo turimus kreditorinius įsipareigojimus 2441,77 Lt UAB „Ūkio banko lizingas“ ir 3,45 Lt Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, vykdys asmeniškai ieškovė, o kreditorinius įsipareigojimus 23,61 Lt Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, AB „Kauno energija“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“ vykdys asmeniškai atsakovas (CK str. 3.126, 3.109 str. 3 d. ).

Iš paskolos sutarties, kuria A. G. paskolino V. S. 25625 Lt (115 b. l.) matyti, kad sutartinius įsipareigojimus prisiėmė abu sutuoktiniai. Ieškovė šio sandorio neginčijo (CK 3.96 str.). Teismas gali modifikuoti prievolę tik esant kreditoriaus sutikimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prievolė kreditoriui A. G.pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole (CK 3.92 str. 4 d., 3.109 str. 6 d.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – S., atsakovui – S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 487 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d. ir 73 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1990 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 4338, sudarytą santuoką dėl atsakovo V. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. S. palikti santuokinę pavardę- S., atsakovui V. S. palikti pavardę – S..

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Ūkio banko lizingas“ yra asmeninė ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 3,45 Lt kreditoriniai įsipareigojimai Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, yra asmeninė ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai AB „Kauno energija“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Lesto“, yra asmeninė atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 23,61 Lt kreditoriniai įsipareigojimai Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos,yra asmeninė atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2009-04-29 paskolos sutartį, yra solidari ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 487 Lt (keturi šimtai aštuoniasdešimt septyni Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 73 Lt (septyniasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.