Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. I. (A. I.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovams antstolei B. T. ir D. D. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Ž. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

3. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovės pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

4. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį atidėjimo iki sprendimo (nutarties) priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

5. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad žyminio mokesčio sumokėjimas jam turi būti atidėtas, kadangi jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, jo skola antstolei siekia 10 000 Eur, tačiau jis artimiausiu metu ketina vykti į užsienį ieškotis darbo ir tokiu būdu iki bylos pabaigos susitaupyti lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė registrų duomenis apie tai, kad jo vardu nėra registruota transporto priemonių, apie gaunamas draudžiamąsias pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitų išrašus, bei įrodymus, kad sumokėjo žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat pateiktas antstolės B. T. 2025 m. spalio 8 d. patvarkymas, kuris patvirtina, kad patvarkymo priėmimo dieną apelianto skola dėl išlaikymo įsiskolinimo sudarė 9 500 Eur bei neieškotos vykdymo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, patikrino SODROS duomenimis, kuriais nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „Delinta“ bei UAB „Agribars“, gauna stabilias darbines pajamas.

Dėl sąlygų atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą buvimo

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, reiškiantis, kad kiekvienam asmeniui yra garantuojama ir prieinama teisė kreiptis į teismą. Ši teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama ar suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, –sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

7. Pagal CPK 84 straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, šio instituto taikymas – yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Taigi asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020; 2025 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-797-1097/2025). Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi nuo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kurį reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymėtina, jog minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti nurodytą žyminio mokesčio mokėjimo išimtį (lengvatą), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

8. Turtinę asmens padėtį rodo duomenys, sistemiškai atspindintys visą asmens turtinę situaciją – gaunamas pajamas, išlaidas, įsiskolinimus, turimą turtą ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas (ne)gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį šiuo metu ir ar yra prielaidos manyti, jog jis galės sumokėti nurodytą mokestį ateityje. Pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis neleidžia jam iš karto sumokėti žyminį mokestį už tam tikrą procesinį dokumentą ir jis tokią galimybę turės ateityje, tenka prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

9. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė pakankamai duomenų, kurie visapusiškai atskleistų jo turtinę padėtį ir galimybių artimiausiu metu mokėti žyminį mokestį (ne)buvimą, t. y. apeliantas neįrodė sąlygų, būtinų žyminio mokesčio mokėjimui atidėti.

10. CPK 84 straipsnis reikalauja ne tik dabartinio lėšų trūkumo įrodymo, bet ir pagrindimo, iš kokių šaltinių mokestis bus sumokėtas vėliau. Ieškovas nurodė tik esamą sunkią turtinę padėtį, tačiau teigdamas, jog jis ateityje bus pajėgus sumokėti reikiamą žyminį mokestį, nepateikė visiškai tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų, tai yra neteikia įrodymų, kad turi konkrečių, realių darbo pasiūlymų ir tik deklaratyviai nurodo savo planus vykti į užsienį dirbti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo finansinė situacija pasikeis iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, ir nėra pakankamo pagrindo ieškovui taikyti išimtinę procesinę lengvatą.

11. Nors nuo skundžiamos nutarties priėmimo praėjo jau daugiau nei 5 mėn., tačiau apeliaciniam teismui nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo ieškinio pateikimo apeliantas jokios papildomos žyminio mokesčio dalies nesumokėjo, todėl vien tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti apelianto teiginiai apie galimybę iki bylos išnagrinėjimo uždirbti ir sukaupti reikiamą sumokėti sumą atmestini kaip nepagrįsti.

12. Sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą abejonių kelia ir ieškovo turtinė padėtis, nes iš kreipimosi į teismą momentu pateiktų duomenų matyti, kad jo turtinė padėtis yra sistemiškai bloga. Nustatyta, kad ieškovas dirbdamas dviejose darbovietėse, gaudamas nuolatines pajamas yra sukaupęs didelę išlaikymo įsiskolinimo skolą. Galbūt turi ir kitų priverstinai išieškomų skolų, nes iš ieškovo banko sąskaitos matyti, kad nurašytos lėšos ir į antstolio V. Z. sąskaitą. Kita vertus, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog ieškovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovas, be kita ko, yra UAB „Delinta“ vadovas. Viešai prieinamais duomenimis, pagrindinė įmonės veikla yra automobilių prekyba, skelbiamas vidutinis įmonės darbuotojų darbo užmokestis yra 785,75 Eur, įmonė turi 20 automobilių (interneto puslapis Rekvizitai.vz.lt). Šie duomenys patvirtina, kad apeliantas, būdamas realiai veikiančios įmonės vadovu, dirbdamas dviejose darbovietėse, turėdamas ne tik tą turtą, dėl kurio pateiktas ieškinys, bet ir kito turto, gaudamas stabilias pajamas, dėl nežinomų priežasčių sukaupė pakankamai didelę skolą arba net skolų, todėl tai taip pat kelia abejonių, kad ieškovo bloga turtinė padėtis yra tik laikino pobūdžio ir artimiausiu metu ji galėtų iš esmės pagerėti, priešingai, tokia užsitęsusi ieškovo finansinė situacija leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad artimiausiu metu žyminio mokesčio sumokėjimo galimybė neatsiras. Abejones dėl tikrosios apelianto turtinės padėties sustiprina ir antstolės 2025 m. spalio 8 d. patvarkyme nurodyta aplinkybė, kad ginčo sklypą 2023 m. ieškovas įsigijo už 30 000 Eur, nors tuo metu išlaikymo skola nebuvo padengta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas nepateikė visos išsamios informacijos jo turtinei padėčiai nustatyti.

13. Ieškovo objektyvių ir išsamių duomenų nepateikimas apie savo turtinę padėtį neleidžia teismui įvertinti jo turtinės padėties, o asmens turtinės padėties neatskleidimas ar netinkamas atskleidimas teismų praktikoje yra pripažįstamas pagrindu netenkinti prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

14. Tuo atveju, kai nėra teisinio pagrindo į teismą besikreipiančiam asmeniui atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą, nes asmuo negali pagrįsti ateities pajamų, jis turėtų prašyti atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), o ne atidėjimo, tačiau ieškovas nagrinėjamu atveju tokio prašymo nepareiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirojo skundo ribų, plačiau šiuo klausimu nepasisako. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju vien apelianto pateiktos informacijos apie jo turtinę padėtį aiškiai nepakanka pritarti jo teiginiams dėl šiuo metu patiriamų laikinų sunkumų sumokėti žyminį mokestį už paduodamą ieškinį. Be to, nebuvo pateikta iš esmės jokių įrodymų apie apelianto turtinės padėties perspektyvas, kiek tai reikšminga sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą. Atskirojo skundo argumentai nelemia kitokios išvados, nei skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju neįrodytas pagrindas atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.