Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2456-488/2016 pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Vilniaus teritorinė ligonių kasa) ieškinį atsakovui T. B. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašė teismo priteisti iš atsakovo T. B. 263,19 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo T. B. 263,19 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir 15 Eur žyminį mokestį valstybei.Atsakovas T. B. 2016 m. gegužės 31 d. pateikė pareiškimą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, prašo išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 14-1-00001-14 medžiagą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovo T. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus įrodė prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą. Tuo tarpu atsakovas elgėsi kaip nesąžininga ir pasyvi šalis, laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį bei jį pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, sprendimo už akių panaikinimas pažeistų proceso ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimų stabilumo principus.Teismas konstatavo, kad naikinti 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių nėra pagrindo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal įrodymų, kurie teismui buvo pateikti iki sprendimo už akių priėmimo momento, visumą. Atsiliepimų į ieškinį nepateikimo priežastys nėra svarbios ir atsakovas jokių papildomų įrodymų, kurie turėtų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė. Teismas nurodė, kad pats atsakovas nereaguodamas į paliktus pranešimus, nesusisiekdamas su teismo kurjeriais buvo nepakankamai rūpestingas ir nepasinaudojo įstatymo nustatytomis galimybėmis savo teisėms apginti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas T. B. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Nurodo, kad jam nebuvo įteiktas ieškinys ar pranešimas apie teisme nagrinėjamą bylą, todėl jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį. Pranešimo apie bylą specialiame interneto tinklapyje nematė, nes tokios informacijos nesekė ir apie jos buvimą nenumanė. Ieškovas pasirinko tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą, kuris neužtikrina atsakovo informavimo apie teisme iškeltą civilinę bylą, ko pasėkoje pažeistos jo teisės į tinkamą informavimą apie procesą.Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl atsakovo T. B. nusikalstamų veiksmų buvo sužaloti D. S., P. S.. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-00001-14 nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. požymių. Nurodo, kad teismas nenustatė privalomųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – kaltės ir priežastinio ryšio.Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pripažino sudavęs keletą smūgių atgal gindamasis, po to kai jam buvo suduotas pirmas smūgis iš konfliktuojančių asmenų pusės, todėl yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 str. nuostatas ir atsakovo atžvilgiu civilinės atsakomybės netaikyti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo apelianto T. B. atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistus.Mano, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylą, o apie civilinės bylos iškėlimą nežinojo dėl savo neapdairumo, nepakankamo rūpestingumo ir pasyvumo.Apelianto argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-1-00001-14 nurodyta, kad įtarimas dėl nukentėjusiųjų sužalojimo buvo pareikštas būtent atsakovui. Jis pats prisipažino dėl savo atliktų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu.Civilinėje teisėje kaltė preziumuojama. Atsakovo veiksmai atitinka visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, nustatytas sprendimu už akių.Sprendimo už akių panaikinimas pažeistų proceso ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimų stabilumo principus.Atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastys nėra svarbios, atsakovas jokių papildomų įrodymų, kurie turėtų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui nepateikė.Teismas konstatavo, kad byloje pakanka duomenų išvadai, jog būtent atsakovas sužalojo nukentėjusiuosius, dėl ko pastarieji buvo gydomi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei tikrindamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, privalo nustatyti, ar teismas teisingai sprendė dėl CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovo pareiškime nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl pirmosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintos aplinkybės (šalies pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) pasisakytina, kad nagrinėjamu atveju byla buvo pradėta dėl apelianto neteisėtais veiksmais padarytos žalos – nukentėjusiųjų D. S., P. S. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose paslaugų apmokėjimo iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšų atlyginimo priteisimo. Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-00001-14 nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių, nukentėjusiems D. S. ir P. S. pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jiems padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų. Panevėžio miesto teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu už akių konstatavo, kad atsakovo nusikalstamais veiksmais buvo sužaloti D. S., P. S., kurie dėl patirtų sužalojimų gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, ko pasekoje PSDF biudžetas patyrė 263,19 Eur žalą ir priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą. Apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-1-00001-14 turiniu ir motyvuojamoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas ne jį visiškai reabilituojančiais pagrindais. Nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje požymių, o atsakovo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, nuketėjusiesiems pasiūlyta kreiptis privataus kaltinimo tvarka dėl jiems padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų. Teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuota atsakovo T. B. kaltė, tačiau civilinėje teisėje, skirtingai nei baudžiamojoje, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Šalis, prieš kurią naudojama prezumpcija, gali ją nuginčyti, pateikdama paneigiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika. 2004). Ir, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, šios prezumpcijos atsakovas nepaneigė.Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Formaliai vertindamas įrodymus teismas patikrina, ar byloje esantys įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų reikalavimus, ar jie gauti šių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Šių įrodymų pagrindu teismas turi įsitikinti, kad priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių konstatavo esant visas sąlygas atsakovo T. B. deliktinės atsakomybės atsiradimui, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas jų nepaneigė.Įstatymas įpareigoja šalį, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 str. 3 d.).Teismas pažymi, jog atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovas prašė išreikalauti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 14-1-00001-14 tik atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, nenurodydamas konkrečių, pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovui, siekiančiam sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.Pažymėtina, kad atsakovas, prašydamas jį atleisti nuo atsakomybės remiantis CK 6.253 straipsnio nuostatomis, turėjo įrodymais pagrįsti šio straipsnio taikymo sąlygas. Priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas nesant įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymo leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.). Dėl antrosios CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos aplinkybės (jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių) aplinkybės pasisakytina, kad sprendimas už akių buvo priimtas apeliantui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Apeliantas teigia, kad priimdamas sprendimą už akių teismas nepagrįstai nagrinėjo šią bylą apie jos nagrinėjimą jam nepranešęs, o teismo dokumentus jam įteikė 2016-04-14 viešo paskelbimo būdu, dėl ko buvo pažeistos jo teisės į tinkamą informavimą apie procesą. Tačiau ši apelianto pozicija paneigtina tuo, kad teismas visų pirma procesinius dokumentus siuntė ieškovės nurodytu ir teismui žinomu apelianto adresu, tačiau šie dokumentai jam įteikti nebuvo (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Svarbu yra tai, kad apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė tą patį savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo procesiniai dokumentai ir buvo siunčiami, tačiau neįteikti, nes atsakovas namuose nerastas, jam apie teismo procesinius dokumentus palikti pranešimai (b. l. 29). Gyventojų registre nurodytas atsakovo adresas sutapo su nurodytu pareiškime (b. l. 21). Neįteikus procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios vietos adresu, teismas dokumentus jam įteikė 2016-04-14 (b. l. 24) viešo paskelbimo būdu. Toks teismo procesinių dokumentų įteikimas apeliantui laikomas tinkamu įteikimu, todėl apelianto subjektyvūs paaiškinimai, kad jis tariamai nežinojo apie vykstantį bylos nagrinėjimą yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad CPK 130 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovui T. B. procesiniai dokumentai įteikti 2016-04-04 (b. l. 49), viešo paskelbimo būdu, prieš tai išnaudojus procesinių dokumentų įteikimo būdus, siunčiant procesinius dokumentus žinomais atsakovo gyvenamosios, darbo vietos adresais, o apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčo situacijos pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas netenkinti atsakovo pareiškimo, todėl visų jų nekartoja.Apeliantui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nesant draudimo priimti sprendimui už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.