Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2783-1155/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
1-2783-1155/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15477-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Kaltinamasis
R. J.
Civilinis ieškovas
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2783-1155/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15477-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,kaltinamajam R. J.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atliko 2021 m. vasario 11 d.);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – 60 parų arešto bausme (bausmę atliko 2021 m. kovo 29 d.);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2021 m. gegužės 15 d., apie 14.15 val., viešoje vietoje, visuomeniniame transporte, troleibuse, (duomenys neskelbtini), prie stotelės ,,Karaliaus Mindaugo tiltas“, esančios Žygimantų g. 1, Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priekabiu elgesiu priėjęs prie nukentėjusiojo E. P., grasino jam susidoroti, vartojo necenzūrinius žodžius, provokavo muštynes, po to be jokios priežasties kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosyje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. J. 2021 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad viskas prasidėjo troleibuse. Nukentėjusysis išėjo į lauką, jis nukentėjusiajam norėjo trenkti, nežino, ar jam pataikė. Smūgis buvo troleibuse ir lauke. Lauke jam trenkė, troleibuse netrenkė. Neatsimena, dėl ko viskas prasidėjo. Nukentėjusysis į jį pažiūrėjo, tada jis paklausė nukentėjusiojo, ko keistai žiūri, nukentėjusysis atsakė, kad noriu ir žiūriu. Nukentėjusysis keikėsi, ir jis keikėsi. Nežino, kodėl taip viskas įvyko. Nukentėjusysis pasakė keiksmažodžių, jis pats išlipinėjo iš troleibuso, nukentėjusysis pastūmė jį, ir jis nukrito. Atsistojo, bandė trenkti, nežino, ar pataikė. Žmonės sakė, kad vaikiški dalykai. Su nukentėjusiuoju buvo jo mergina, ji fotografavo, iškvietė policiją. Jis galvojo, kad jį policija suims, todėl pabėgo, iš karto atvažiavo policija. Kaltinamasis patikslino, kad yra kaltas, trenkė, bet nežino, ar pataikė. Konflikto iniciatorius buvo jis. Nežino, ar nukentėjusysis buvo su akiniais. Pabėgo, nes nenorėjo į areštinę. Nukentėjusysis jį pastūmė, daugiau nieko. Civilinį ieškinį Ligonių kasai sumokės, taip pat atlygins nukentėjusiajam 100 Eur turtinę žalą, o 2000 Eur neturtinės žalos – ne. Su psichika problemų neturi. Savo poelgį vertina taip, kad tai elgtis negalima. Neatsiprašys nukentėjusiojo, nes vis tiek per vėlu.

Nukentėjusysis E. P. 2021 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas dėl civilinio ieškinio parodė, kad jam buvo padaryta tiek moralinė, tiek fizinė žala. Jo darbas buvo prie kompiuterio, du mėnesius viena ranka buvo sugipsuota, negalėjo dirbti, sumažėjo pajamos. Jam nebejauku važinėti autobusais. Taip pat nuo kaltinamojo smūgio į nosį buvo sulaužyti akiniai, jie kainavo daugiau, buvo ganėtinai geri ir gražūs, bet buvo apie 6 mėnesius dėvėti, todėl turtinę žalą vertina 100 Eur. Dėl įvykio neturėjo nedarbingumo, nes vykdė individualią veiklą. Prarado daug pajamų. Įlipus į autobusą, jam nejauku pažiūrėti į žmogų, kad vėl nebūtų įvykio.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 16 d. įtariamuoju apklaustas R. J. parodė, kad nori patvirtinti, jog yra susipažinęs su įtarimu, jo esmę supranta, savo kaltę visiškai pripažįsta. Psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, nėra gydytas nuo narkomanijos bei priklausomybės alkoholiui. Šiuo metu dirba, gauna pajamas. Anksčiau teistas. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 15 d., apie 14.00 val., jis vienas važiavo troleibusu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas troleibusu pastebėjo, kad į jį nuolat žiūri vienas vaikinas. Jis buvo su mergina. Jam jo paklausus: „ko žiūri?“, jis atsakė, kad „noriu ir žiūriu“. Troleibusui atvažiavus ir sustojus viešojo transporto sustojimo stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“, esančioje Žygimantų g. 1, Vilniuje, bei jam pradėjus lipti iš troleibuso, pajuto, kad jį kažkas pastūmė, dėl to jis parkrito ant žemės. Atsistojęs pamatė, kad už jo stovėjo būtent tas pats vaikinas, su kuriuo troleibuse turėjo žodinį konfliktą. Jis tada supykęs dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į nosį. Po smūgio vaikinas vis dar stovėjo ant kojų, o jis tuo metu pabėgo, kadangi aplinkiniai žmonės, kurie matė šį incidentą, pradėjo šaukti, kad vyksta muštynės. Jam pabėgus, po kelių minučių privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė už Karaliaus Mindaugo tilto kylantį į kalniuką, bei atvežė į laikino sulaikymo patalpas. Tuo metu, kai sudavė tam vaikinui į nosį, jie buvo stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“. Tuo metu stotelėje buvo keli žmonės bei aplink važinėjo automobiliai. Dėl to, kad viešoje vietoje sudavė nepažįstamam vaikinui į nosį, labai gailisi. Daugiau apie šį įvykį nieko negali papasakoti (b. l. 102‑104).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 28 d. papildomai įtariamuoju apklaustas R. J. parodė, kad jis psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga. Alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms priklausomybės neturi. Teisė dėl gynėjo jam išaiškinta, gynėjas jam nereikalingas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta. Nori parodyti, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį. Anksčiau yra teistas. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių gali parodyti, kad 2021 m. gegužės 15 d., apie 14.00 val., jis vienas važiavo troleibusu (duomenys neskelbtini) link centro (vyko į „Sportland“ parduotuvę pirkti batų). Jis stovėjo troleibuso gale prie įlipimo/išlipimo durų, o pačiame troleibuso gale sėdėjo mergina ir vaikinas. Jie abu labai į jį žiūrėjo. Tada jis jų paklausė: „kodėl į mane žiūrit?“, o jie atsakė, kad „norim ir žiūrim“, bei pasakė nemažai keiksmažodžių, kokius keiksmažodžius sakė tiksliai, neatsimena. Tuo metu troleibusas jau buvo privažiavęs stotelę „Karaliaus Mindaugo tiltas“, esančią Žygimantų g. 1, Vilniuje, jis ruošėsi išlipti iš troleibuso. Kai jau buvo atsidariusios troleibuso durys, minėtą vaikiną ir merginą „pasiuntė“ necenzūriniais žodžiais ir pasakė, kad „jeigu kažkas nepatinka, einam į lauką“. Po to pajuto, kaip jį iš nugaros, liečiant galvą, kažkas pastūmė, ir jis iškrito iš troleibuso ant grindinio (šaligatvio). Jam atsistojus, jis pamatė, kad jį pastūmė tas pats vaikinas, kuris labai į jį žiūrėjo troleibuse ir su kuriuo buvo įvykęs žodinis konfliktas. Jam jau atsistojus, jis supyko ir dešinės rankos kumščiu sudavė vaikinui vieną smūgį į nosies sritį, tačiau sudavė nestipriai, nes jo smūgis praėjo, o tam vaikinui iš nosies nebėgo kraujas, minėtas vaikinas nuo jo smūgio nenukrito, tik po to paėjo į šoną. Stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“ buvo pora žmonių, kiek tiksliai buvo, neprisimena, žmonės, kiek girdėjo, pasakė: „nesimuškite“, asmenų, kurie buvo stotelėje nepažinojo. Pamatęs, kad mergina, kuri buvo su vaikinu, pradėjo skambinti policijai, jis pabėgo, kadangi nenorėjo problemų su policija, ir jam nepatinka areštinė. Jis bėgo per Karaliaus Mindaugo tiltą į kitą pusę nuo centro, link Šeimyniškių g., Vilniuje. Po kiek laiko prie jo privažiavo policijos pareigūnai, jis nuo jų nebėgo, jie jį sulaikė bei atvežė į laikino sulaikymo patalpas. Tuo metu, kai sudavė tam vaikinui į nosį, jie buvo stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“. Šiuo metu yra dirbantis, vengia nereikalingų problemų, stengiasi ir dirba darbą pagal darbo sutartį parduotuvėje, kadangi nenori prarasti darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio, už savo šį neatsakingą elgesį geriau mokėtų baudą. Dėl to, kad viešoje vietoje sudavė nepažįstamam vaikinui į nosį, labai gailisi (b. l. 109–112, 117–119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 15 d. apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2021 m. gegužės 15 d., apie 14.05 val., jis kartu su savo drauge A. K. įlipo į viešojo transporto troleibusą (duomenys neskelbtini), įlipo stotelėje pavadinimu ,,Klinikų“. Kai įlipo į minėtą troleibusą, atsisėdo troleibuso gale, priešpaskutinėse vietose. Pravažiavus keletą stotelių (kiek tiksliai, neprisimena), į troleibusą įlipo jam nepažįstamas vaikinas, kuris atrodė 23 metų amžiaus, buvo apsirengęs raudonos spalvos ,,Nike“ sportiniu megztiniu, juodos spalvos kelnėmis, juoda kepure su snapeliu, mūvėjo baltomis kojinėmis. Jis buvo apkūnaus kūno sudėjimo, viduje jis buvo su kauke, išlipęs į lauką pamatė jį be kaukės, jis buvo su barzda. Minėtas vaikinas iš karto įlipęs į troleibusą nuėjo į patį troleibuso galą ir stovėjo už jų. Tuomet praėjo pro juos ir atsistojo prie galinių troleibuso durų bei atsisukęs žiūrėjo į juos. Minėtas vaikinas garsiai ir aiškiai paklausė jo: ,,ko žiūri?“. Jis iš pradžių patylėjo ir nieko jam nesakė. Po to minėtas vaikinas dar kartą atsisukęs į jį agresyviai ir garsiai klausė: ,,ko žiūri?“. Jis minėtam vaikinui atsakė: ,,tu manęs klausi?“, ir jis iš karto atsakė: ,,taip, tavęs“ bei pradėjo jį plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakė: ,,jeigu toks kietas lochas, einam į lauką, išsiaiškinsim“. Teigė, kad jis (E. P.) yra toks kietas tik prie savo merginos, nuolat grasino, kad jį sumuš, kvietė lipti iš troleibuso į lauką ir su juo muštis. Jis į jo žodžius nereagavo. Tuo metu troleibuse buvo daug žmonių, troleibusas buvo beveik pilnas. Visi važiavę troleibusu matė, kaip neadekvačiai elgėsi minėtas vaikinas. Kol troleibusas sustojo stotelėje ,,Karaliaus Mindaugo tiltas“, minėtas vaikinas išliko toks pat agresyvus, bet šiek tiek užtilo. Tuomet, tik sustojus troleibusui stotelėje ,,Karaliaus Mindaugo tiltas“, esančioje Žygimantų g. 1, Vilniuje, minėtas vaikinas jam pasakė: ,,lipam į lauką, duosiu į galvą, o jei nelipsi, galiu duoti ir čia“. Šiuos žodžius minėtas vaikinas sakė jau eidamas link jo ir iš karto priartėjęs sudavė jam kumščiu vieną smūgį į nosies sritį, dėl to juto stiprų fizinį skausmą. Kuria tiksliai ranka sudavė, neprisimena. Jis buvo su akiniais, po smūgio jie sulūžo, akinių vertė – 100 Eur. Kai minėtas vaikinas jam sudavė, jis jį išstūmė iš troleibuso į lauką, nes jis toliau buvo agresyvus ar gindamasis nuo jo, jį pargriovė ant žemės, kad jo nesužalotų, ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, kairį skruostą, jį paleido, ir minėtas vyras atsistojo, jį apspjovė ir toliau bandė jį pulti, kartojo žodžius: ,,ateik čia“, kartojo, kad jis boksininkas ir, jei nebūtų girtas, jam būtų (necenzūrinis žodis, kuris reiškia „blogai“). Tuomet jo draugė liepė jam atsitraukti, kitaip kvies policiją, jis iš pradžių nekreipė dėmesio, tačiau kai pamatė, kad ji kalba telefonu, pradėjo toliau keiktis ir greitu žingsniu šalintis link Karaliaus Mindaugo tilto, tuomet pasuko į kairę ir ėjo toliau link prekybos centro ,,CUP“, Žvejų gatve. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad jų apibūdintą asmenį sulaikė. Jis pamatė, kad tai yra tas pats asmuo, kuris jį sumušė. Į vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri jį apžiūrėjo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Skubios pagalbos priėmimo skyriuje buvo apžiūrėtas, apžiūrėjus nosį, joje lūžio nerado, ji tik stipriai patinusi, tačiau po to, kai gynėsi ir smūgiavo jį užpuolusiam asmeniui, susižalojo ranką ir (duomenys neskelbtini) jam buvo diagnozuotas dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis. Minėtą asmenį matė pirmą kartą, jo asmeniškai nepažįsta. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, jam padaryta fizinė ir turtinė 100 Eur žala (b. l. 19–22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 20 d. apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2021 m. gegužės 15 d., apie 14.05 val., ji kartu su savo draugu E. P. įlipo į troleibusą (duomenys neskelbtini), įlipo stotelėje pavadinimu ,,Klinikų“. Kai įlipo į minėtą troleibusą, atsisėdo troleibuso gale, priešpaskutinėse vietose (sėdėjo žiūrint į troleibuso galą, o ne į priekį ir po kaire puse buvo troleibuso įlipimo/išlipimo durys). Asmuo, kurio nepažįsta, stambaus sudėjimo, apie 20–21 m. amžiaus, juodomis kelnėmis, raudonu sportiniu megztiniu, kai nusiėmė kaukę, buvo su barzda, sėdėjo už jų (t. y. arčiau troleibuso priekio nei jie), vėliau jis atsistojo ties troleibuso įlipimo/išlipimo durimis bei atsisukęs žiūrėjo į juos. Minėtas vaikinas jos draugo E. P. paklausė: „ko tu žiūri?“, ji ir E. P. jo pasakymą ignoravo, nenorėdami konflikto. Po kiek laiko minėtas vaikinas vėl jos draugo paklausė: „ko tu žiūri?“. E. P. tam vaikinui atsakė: „ar čia man sakai?“, ir minėtas vaikinas atsakė, kad: „taip, tau“. E. P. į šiuos žodžius nieko neatsakė, o tuo metu minėtas vaikinas jos draugui pradėjo sakyti įvairius necenzūrinius žodžius bei: „tu čia toks kietas, ateik čia susimušim, tu čia taip vaidini prieš savo panelę“. Ji ir E. P. į šiuos žodžius nereagavo, stengėsi į jį nežiūrėti, o pasiėmę mobiliuosius telefonus žiūrėti į juos. Kai troleibusas sustojo stotelėje ,,Karaliaus Mindaugo tiltas“, esančioje Žygimantų g. 1, Vilniuje, anksčiau minėtas vaikinas, kuris stovėjo prie įlipimo/išlipimo durų, E. P. pasakė, kad: „lipam į lauką ir tave sumušiu, nors galiu ir čia tave sumušti“. Pasakęs šiuos žodžius, jis priėjo prie E. P. ir sudavė kumščiu (kuria ranka neprisimena) vieną smūgį ties akies sritimi. Kadangi E. P. buvo su akiniais, ties nosies ir akies sritimi, kur yra rėmelio paminkštinimai, liko žaizdelė. Tada E. P. supyko ir abejomis rankomis stūmė minėtą asmenį, jį išstūmė iš troleibuso į lauką bei užvirto ant jo jau lauke ir sudavė vieną smūgį į veido sritį su dešine ranka. Tada E. P. nuo jo atsitraukė, ir minėtas asmuo aplink juos pradėjo ratais vaikščioti bei vėl pradėjo sakyti, kad jis boksininkas, kad sumuš, bei apspjovė E. P.. Tuo metu ji jam pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, jis iš pradžių ja netikėjo, ignoravo tai, ką sakė, bei pasakė, kad kviestų, jis ant jų kaltę suvers, kad jie pirmi pradėjo. Pamatęs, kad ji jau skambina, jis pradėjo nuo jų šalintis spartesniu žingsniu pro Karaliaus Mindaugo tiltą, praėjęs jį, pasuko į kairę pusę link prekybos centro „CUP“, o vėliau nusuko link kiemų. Po to su E. P. laukė policijos pareigūnų, vėliau atvyko GMP, kuri E. P. išvežė (duomenys neskelbtini) (b. l. 80–83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 21 d. apklaustas liudytojas V. G. (V. G.) parodė, kad jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto rinktinės „Vytis“ 3-oje kuopoje, 2021 m. gegužės 15 d. nuo 06.30 val. iki 18.30 val. dirbo kartu su specialistu A. K.. 2021 m. gegužės 15 d., apie 14.17 val., išgirdo per raciją iš Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo, kad ekipažas V1711 gavo pranešimą, jog troleibuse prie pranešėjos vaikino prisikabino nepažįstamas vaikinas ir puolė muštis, pranešime buvo nurodyti asmens požymiai. Išgirdę pranešimą, pranešė, kad prisijungia prie V1711. Tuo metu važiuodami Juozapavičiaus g., Vilniuje, pastebėjo vaikiną, atitinkantį pranešime nurodytus požymius. Asmuo buvo apsirengęs raudonu „Nike“ sportiniu megztiniu, juodais džinsais, jį sustabdžius, jis prisistatė kaip R. J.. Asmuo iš pažiūros buvo blaivus, nuo asmens nesklido alkoholio kvapas, judesiai buvo koordinuoti. Privažiavus prie nukentėjusio asmens, kaip vėliau paaiškėjo – E. P., ant asmens akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Nukentėjusiajam parodžius sulaikytą asmenį R. J., E. P. jį atpažino ir patvirtino. R. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS (b. l. 86–89).

2021 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta viešojo transporto sustojimo stotelė ,,Karaliaus Mindaugo tiltas“, Žygimantų g. 1, Vilniuje. Viešojo transporto sustojimo stotelė yra prie Karaliaus Mindaugo tilto, Neries upės pusėje. Stotelė yra įrengta ant šaligatvio, iškloto kvadratinėmis trinkelėmis. Prie stotelės yra įrengtas gatvės apšvietimo stulpas. Šalia gatvės apšvietimo stulpo yra įrengta viešojo transporto švieslentė. Toliau yra matomas stiklinis viešojo transporto sustojimo stotelės paviljonas. Paviljone įrengtas suoliukas (b. l. 9–15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1175/2021(01) nurodyta, kad E. P. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas nosyje ir dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis. Odos nubrozdinimas nosyje padarytas vienu trauminiu poveikiu, dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio (2021 m. gegužės 15 d.) metu. Odos nubrozdinimas nosyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas pačiam E. P. suduodant smūgį savo dešiniąja ranka. Odos nubrozdinimas nosyje galėjo būti padarytas 1–3 paros iki kūno apžiūros (2021 m. gegužės 18 d.). Dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas ne daugiau kaip 1 savaitės laikotarpyje iki radiologinio tyrimo atlikimo (2021 m. gegužės 15 d.) (b. l. 45–46).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 15 d. 14.19 val. registruotas pranešimas, kad troleibuse prie pranešėjos vaikino prisikabino nepažįstamas vaikinas apie 20 metų, puolė muštis, trenkė per veidą. Išlipo stotelėje „Karaliaus Mindaugo tiltas“, bando šalintis. Pranešėjos skambučio data ir laikas yra 2021 m. gegužės 15 d. 14.14 val. (b. l. 5).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K‑310‑942/2016, 2K-28-976/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K‑159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Šiuo atveju kaltinamajam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino, t. y. kad R. J. 2021 m. gegužės 15 d., apie 14.15 val., viešoje vietoje, visuomeniniame transporte, troleibuse, (duomenys neskelbtini), prie stotelės ,,Karaliaus Mindaugo tiltas“, esančios Žygimantų g. 1, Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priekabiu elgesiu priėjęs prie nukentėjusiojo E. P., grasino jam susidoroti, vartojo necenzūrinius žodžius, provokavo muštynes, po to be jokios priežasties kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosyje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo E. P. ir liudytojų A. K., V. G. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, specialisto išvada. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, troleibuse jis iniciavo konfliktą su nukentėjusiuoju, klausė „ko žiūri?“, vartojo necenzūrinius žodžius, trenkė nukentėjusiajam į nosį, konfliktas persikėlė į viešojo transporto sustojimo stotelę, konfliktą stebėjo nukentėjusiojo draugė liudytoja A. K., taip pat kiti nepažįstami asmenys, kurie pradėjo šaukti, kad vyksta muštynės, sakė „nesimuškite“. Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, troleibuse jo paklausė „ko žiūri?“, plūdo necenzūriniais žodžiais, provokavo muštynes, grasino susidoroti, troleibuse buvo daug žmonių, kurie viską matė, troleibusui sustojus viešojo transporto sustojimo stotelėje, kaltinamasis vėl grasino susidoroti ir sudavė jam kumščiu vieną smūgį į nosies sritį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, troleibuse kaltinamasis nukentėjusiojo paklausė „ko tu žiūri?“, pradėjo sakyti įvairius necenzūrinius žodžius, provokavo muštynes, grasino susidorojimu, priėjo prie nukentėjusiojo ir sudavė jam kumščiu vieną smūgį ties akies sritimi, liko žaizdelė. Liudytojas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto rinktinės „Vytis“ 3-oje kuopoje dirbantis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, dirbdamas kaltinime nurodytu laiku, gavo pranešimą, jog troleibuse prie pranešėjos vaikino prisikabino nepažįstamas vaikinas ir puolė muštis. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2021 m. gegužės 15 d. 14.19 val. registruotas pranešimas, jog troleibuse prie pranešėjos vaikino prisikabino nepažįstamas vaikinas apie 20 metų, puolė muštis, trenkė per veidą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1175/2021(01) nurodyta, kad E. P. nustatytas, be kita ko, šis sužalojimas – odos nubrozdinimas nosyje, padarytas vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio (2021 m. gegužės 15 d.) metu, odos nubrozdinimas nosyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo R. J. veiksmai šiuo atveju peržengė privataus konflikto, kurį pats kaltinamasis ir išprovokavo, su nukentėjusiuoju ribas ir tapo pavojinga ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams. Kaltinamasis ne tik elgėsi priekabiai, grasino nukentėjusiajam susidoroti, vartojo necenzūrinius žodžius, provokavo muštynes, be jokios priežasties sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam kumščiu į veidą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosyje ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, bet ir tai atliko dienos metu, troleibuse, matant daug pašalinių asmenų, kurie sakė „nesimuškite“ ir pan., be kita ko, matant ir liudytojai A. K., kuri iškvietė policiją, t. y. kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nepaisė visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Taigi, akivaizdu, kad viešoje vietoje buvusiems kitiems asmenims toks kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, jie pasijuto šokiruoti, be to, suprantama, dėl incidento buvo sutrikdytas ir žmonių poilsis, darbas.

Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. J., atlikdamas prieš tai nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta padarinių atžvilgiu tyčia – jis suvokė, kad įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir, nors konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei gali turėti jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas apibendrina, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis R. J. tyčia viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su viešąja tvarka. Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad minėtą nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas šiuo atveju taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. J. – pakankamai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, nors šiuo metu nedirba ir, jo žodžiais, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad nuo 2013 m. beveik nepertraukiamai dirba (b. l. 128), nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. 35 kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, sumokėtos dvi baudos, apie kitų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 129–143), teistas du kartus – už viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (trys veikos) (b. l. 145–146), nėra duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamajam R. J. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, kurios trukmė nustatytina didesnė nei šios rūšies bausmės vidurkis, tačiau jam artima, t. y. 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, per šį laiką įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; taip pat per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai, 6 dalis).

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant visus prieš tai nurodytus įpareigojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 15 d. 14.25 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 15.04 val., t. y. dvi dienos (b. l. 94–97), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į prieš tai išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytą nusikalstamą veiką, tokio pobūdžio ir dydžio bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 764,27 Eur dydžio civilinį ieškinį, nes nukentėjusysis E. P. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (b. l. 70–71). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo E. P. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 72), kuriame nurodytos nukentėjusiajam suteiktos gydymo paslaugos ir jų kaina – radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas), radiologinis ištyrimas, neklasifikuojamas kitur (32,60 Eur), skubios medicinos pagalbos IV paslauga, kito(-ų) delnikaulio(ių) kūno lūžis (40,22 Eur), rankos procedūros, kito(-ų) delnikaulio(ių) kūno lūžis (691,45 Eur). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (b. l. 76–77). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis, be kita ko, kaltinamas tuo, kad kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam E. P. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. ir liudytoja A. K. parodė, kad nukentėjusysis viešojo transporto sustojimo stotelėje trenkė vieną kartą kaltinamajam į veidą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1175/2021(01) nurodyta, kad E. P., be kita ko, nustatytas šis sužalojimas: dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio (2021 m. gegužės 15 d.) metu, dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas pačiam E. P. suduodant smūgį savo dešiniąja ranka, dešinės plaštakos 4-o delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas ne daugiau kaip 1 savaitės laikotarpyje iki radiologinio tyrimo atlikimo (2021 m. gegužės 15 d.). Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį atmeta, nes šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, dėl kurių jis buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o jo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų – kaip jau buvo minėta, kaltinamajam pareikštame kaltinime, be kita ko, nurodyta, kad kaltinamasis kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tuo tarpu nukentėjusysis buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o jo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų dėl to, kad jam lūžo dešinės plaštakos 4-as delnakaulis.

Nukentėjusysis E. P. taip pat pareiškė civilinį ieškinį 100 Eur turtinei žalai ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 31). E. P. pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 32–33). E. P. civiliniame ieškinyje nurodė ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro 100 Eur suma įvertinti kaltinamojo smūgiu kumščiu į veidą sulaužyti akiniai, o 2000 Eur suma vertina savo neigiamus išgyvenimus dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nes jam yra nejauku važinėti viešuoju transportu, bijo akių kontakto su kitais keleiviais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo nurodyta turtinės žalos suma – 100 Eur, yra reali ir pagrįsta, todėl priteistina jam iš kaltinamojo, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, reikšminga yra tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, grasino nukentėjusiajam ir provokavo jį muštynėms, sudavė kumščiu vieną smūgį jam į veidą, padarydamas odos nubrozdinimą nosyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai rodo, kad kaltinamasis suvokė savo atliekamo veikimo pavojingą pobūdį ir siekė sukelti nukentėjusiajam sužalojimus, todėl teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo prašymas priteisti jam iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑103/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, šiai konkrečiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta smurtiniu tyčiniu nesunkiu nusikaltimu, ją padarė prieš tai jam asmeniškai nepažįstamas asmuo – kaltinamasis, su kuriuo kilo kaltinamojo išprovokuotas konfliktas, taip pat į veikos pobūdį – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sudavus kumščiu vieną kartą į veidą.

Teismo vertinimu, nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat jo moraliniai išgyvenimai dėl įvykio ir savijauta po jo, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiajam, jo emocinei būsenai tam tikrą laiką po įvykio. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį yra svarbu ir tai, jog byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam buvo itin sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam gyvenimui. Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose (kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-19-511/2020, 2K-341-648/2018)), konstatuotina, kad išdėstytų neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1 000 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120–122), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų, taip pat daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297‑308 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti R. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 15 d. 14.25 val. iki 2021 m. gegužės 16 d. 15.04 val., t. y. dvi dienas, kas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka keturias laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, įpareigoti R. J. dalyvauti elgesio pataisos programoje; visu laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; taip pat per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti, o E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti E. P. iš R. J. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. J., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teisėja Eglė Ramanauskienė