Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-674-503/2016 pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. J. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą sūnui N. Š. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 5 124,45 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. Š. bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė sūnaus N. Š.. Su atsakovo santuokos nebuvo sudarę, tačiau kurį laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Jų gyvenimas kartu nutrūko 2012 m. birželio mėnesį ir nepilnametis sūnus liko gyventi su ja. Nuo to laiko atsakovas sūnui pervedė 350,55 Eur ir 2013 m. tris kartus nupirko drabužių ir avalynės. 2014 m. nupirko dviratį ir keletą žaislų, daugiau jokiais būdais prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Nurodė, kad sūnaus poreikiams patenkinti iš viso reikia 300 Eur per mėnesį, todėl atsakovo dalis tame yra 150 Eur. Jai nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis. Atsakovas yra skolingas 5 124,45 Eur išlaikymą.Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. Š. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 21 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo 2 070 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. Š. už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2016 m. sausio 20 d., išlaikymo lėšų uzufruktoriumi paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo ieškovei 12,61 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo 87,97 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad šalių sūnus N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvena su savo motina – ieškove. Ieškovė nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 135,03 Eur motinystės pašalpą kas mėnesį, nuosavybės teise turi 2003 m. gamybos automobilį, ½ dalį žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 1 602 Eur, 1/8 dalį žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 2 930,00 Eur, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kurių vidutinė rinkos vertė 1 223 Eur. Atsakovas nuo 2013 m. gegužės 1 d. nedirba, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, atsakovo mėnesines pajamas sudaro 73,38 Eur šalpos pensija neįgaliajam, atsakovas nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi. N. Š. išlaikymui kas mėnesį reikia 300 Eur, nėra duomenų, kad vaikas turi papildomų ir (ar) specialių poreikių. Atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2012 m. birželio mėnesio. Iš viso nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2016 m. sausio 19 d. į ieškovės banko sąskaitą atsakovas arba jo vardu kiti asmenys pervedė 450 Eur. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gera valia nuolatinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia, toks išlaikymas iš jo turi būti priteistas. Teismas įvertinęs, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo kad šis turi ribotas galimybes pagerinti savo materialinę padėtį dėl sveikatos būklės, pripažino proporcingais atsakovo padėčiai vaiko mėnesio poreikius 70 Eur apimtimi. Teismo vertinimu toks išlaikymas yra protingo ir teisingo abiems ginčo šalims (vaiko tėvams) dydžio ir atitiks nepilnamečio interesus.Teismas sumažino reikalaujamo išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 2 070 Eur. Atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 2 520 Eur teismas apskaičiavo už 36 mėn. po 70 Eur kas mėnesį. Iš įsiskolinimo 2 520 Eur sumos atėmė ieškovei atsakovo pervestą 450 Eur sumą.

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo sumą nuo 150 Eur iki 70 Eur. Atsakovo padėtis yra sunki dėl jo ligos, tačiau atsakovas ir anksčiau kai dirbdavo užsienyje prie vaiko išlaikymo prisidėdavo labai minimaliai. Atsakovas yra nedarbingas, tačiau tokios būklės tapo dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, tačiau išsiieškoti žalos iš kaltų asmenų atsakovas nesiekė, savo turtinės padėties gerinti nenori. Atsakovo sveikatos būklė gerėja, todėl po kurio laiko jis galės dirbti bei prisidėti prie išlaikymo tinkamai;Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teismas neįvertino, kad atsakovas yra kaltas dėl savo neįgalumo. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė nurodyti asmenis, kurie jį sužalojo. Atsakovas net ir būdamas sveikas bei darbingas ir dirbdamas Vokietijoje, kurioje darbo užmokestis yra daug kartų didesnis nei Lietuvoje, vis tiek neteikdavo sūnui išlaikymo;Teismas neįvertino, kad ieškovė dar augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam yra nustatytas neįgalumas. Teismas nevertino, kad ieškovei ir taip tenka didesnė nepilnamečio N. Š. išlaikymo našta, kadangi vaikas gyvena su ja. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl priteisto iš atsakovo A. Š. nepilnamečiui sūnui N. Š. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydžio.Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Bylos duomenims nustatyta, kad Ieškovė nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. dirbo UAB „Palink“, šiuo metu, nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. yra vaiko priežiūros atostogose, gauna motinystės pašalpą – 135,03 Eur kas mėnesį. Ieškovė nuosavybės teise turi 2003 m. gamybos automobilį, ½ dalį žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 1602,00 Eur, 1/8 dalį žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė 2930,00 Eur, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kurių vidutinė rinkos vertė 1 223,00 Eur.Atsakovas nuo 2013 m. gegužės 1 d. nedirba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos 2016-02-15 darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr.0936738 patvirtina, kad atsakovui A. Š. nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, jis yra nedarbingas, mėnesinės pajamos sudaro 73,28 Eur šalpos pensija. Atsakovas nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas tapo nedarbingas dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, išsiieškoti žalos iš kaltų asmenų nesiekė, savo turtinės padėties gerinti nenori, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo atsakovo turtinės būklės vertinti palankiau, negu yra nustatyta.Pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui reikia kas mėnesį po 300 Eur. Maitinimas – 72 Eur, būsto išlaikymo dalis -38 Eur, mobilusis telefonas – 3 Eur, transporto išlaidos – 30 Eur, apranga ir avalynė – 33 Eur, higienos reikmenys 12 Eur, pramogos 18 Eur, žaislai, lavinimo priemonės 18 Eur, vaistai ir vitaminai 31 Eur, kirpykla 5 Eur, kišenpinigiai 20 Eur, atostogų išlaidos 20 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs ir atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį abu tėvai turi pareigą tenkinti vaiko poreikius.Atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo galimybės pagerinti savo turtinę padėtį dėl sveikatos būklės yra ribotos, paskirstant nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą teismas pagrįstai nukrypo nuo pareigų vaikui lygybės principo ir iš atsakovo priteisė išlaikymą po 70 Eur kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą. Tai, kad apeliantė į bylą pateiktus įrodymus bei padarytas teismo išvadas vertina kitaip, nesudaro pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti priteisto išlaikymo dydžio.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ištirtų įrodymų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.