- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2-786/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Domi grupė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Domi grupė“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškovo pusėje uždarosios akcinės bendrovės „Ulmas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. 2-474-280/2010 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Domi grupė“ generalinio direktoriaus V. P. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Domi grupė“, tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais uždaroji akcinė bendrovė „Ulmas“, dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Domi grupė“ generalinis direktorius V. P. 2010 m. sausio 13 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Domi grupė“ restruktūrizavimo bylą (t. 1, b. l. 3-9). Nurodė, kad pagrindinė įmonės gamybinė komercinė veikla susijusi su baldų gamyba ir prekyba, patalpų nuoma. 2009 m. pablogėjus atsiskaitymams ir negaudama paskolų iš banko, įmonė nebegali tinkamai vykdyti savo finansinių prievolių: sumokėti už medžiagas ir žaliavas bei paslaugas, dengti esamas paskolas, mokėti mokesčių. Pirkėjų skolos įmonei sudaro 1,3 mln. Lt. Dalies kreditorių prašymu įmonės turtas yra areštuotas taikant laikinąsias apsaugos priemones, kiti kreditoriai reikalauja sumokėti iš anksto, kas apsunkina įmonės galimybes plėtoti verslą. Nors įmonės prievolės kai kuriems kreditoriams senesnės kaip 3 mėn., bet finansiniai sunkumai nėra ilgalaikio pobūdžio. Įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, jai neiškelta bankroto byla ir nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.).
2009 m. gruodžio 3 d. įvyko UAB „Domi grupė“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Jame dalyvavo akcininkai, kuriems priklauso 100 % įmonės akcijų, ir vienbalsiai nutarė pritarti siūlymui restruktūrizuoti bendrovę, pritarti restruktūrizavimo plano metmenims (t. 1, b. l. 94). 2010 m. sausio 8 d. įvyko įmonės kreditorių susirinkimas. Jame dalyvavo kreditoriai, bendrai turintys 9 690 585 Lt reikalavimo teisę, arba 84,79 % visų reikalavimų (visų kreditorių reikalavimų suma siekia 11 428 250,91 Lt). Už įmonės restruktūrizavimą pagal pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis (t. 1, b. l. 10-25) balsavo 83,06 % (8 049 289,74 Lt ÷ 9 690 585,18 Lt) susirinkime dalyvavusių kreditorių. Restruktūrizavimu įmonė siekia išsaugoti, plėtoti veiklą, atkurti mokumą, sumokėti skolas, išvengti bankroto. Šiuos tikslus įmonė ketina pasiekti išnuomodama ar parduodama nebūtiną nekilnojamąjį turtą, išieškodama skolas iš debitorių, gaudama nuolaidų iš kreditorių.
Šalies argumentai
UAB „Ulmas“ 2010 m. vasario 4 d. Panevėžio apygardos teismui paduotu pareiškimu prašė įtraukti jį į civilinę bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir pareiškėjo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmesti (t. 1, b. l. 172-175), remdamasis šiais argumentais:
1. Pareiškėjas nepateikė teismui ĮRĮ 5 straipsnio 3-5 dalyse nurodytų dokumentų:
a) kreditorių sąrašo, kuriame būtų nurodytos prievolių kreditoriams sumos, jų vykdymo terminai ir prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai;
b) tarp pareiškėjo pateiktų atskirų dokumentų yra akivaizdžių neatitikimų. Pvz., atsakovo 2009 m. spalio 30 d. sudaryto balanso E eilutėje nurodyta, jog įmonė skolinga kreditoriams 11 732 526 Lt, o pagal kreditorių sąrašą įmonė skolinga kreditoriams mažiau – 11 397 145 Lt. Kreditorių sąraše nurodyta mažesnė, nei yra iš tikrųjų, skola ir UAB „Ulmas“. Į kreditorių sąrašą neįtrauktas Danske Bank A/S Lietuvos filialas su 203 563,57 Lt reikalavimu, BUAB „Domi“ su 305 143,35 Lt reikalavimu. Be to, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą 2010 m. sausį, įmonės balansas turėjo būti sudarytas 2009 m. gruodžio 31 d., o ne 2009 m. rugsėjo 30 d. duomenimis;
c) nepateikė turto inventorizacijos akto, tik ilgalaikio turto sąrašą, kuris neprilygsta turto inventorizacijos aktui;
d) nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos. Atsakovo sutartys su kontrahentais ir išrašytos sąskaitos faktūros neįrodo, kad įmonė gauna pajamų, perka žaliavų, moka darbo užmokestį ir t. t. Pareiškėjo nurodytos užsienio kompanijos įtrauktos į debitorių sąrašą ir kyla abejonių, ar pastarieji yra mokūs. Įmonė nutyli, kad apie 30-čiai debitorių pradėtos arba baigiamos bankroto procedūros. Neaišku, ar įmonės darbuotojai nėra išleisti nemokamų atostogų, nepaskelbta prastova.
2. Atsakovas finansiniai sunkumai ne laikini, o ilgalaikiai, todėl jam keltina bankroto, o ne restruktūrizavimo byla. Pvz., atsakovas skolingas VMI beveik 1 mln. Lt ilgiau kaip 1 m.
3. Restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta realių planų, kurie leistų manyti, jog įmonė bus pajėgi atkurti mokumą. Įmonės turimas nekilnojamasis turtas įkeistas stambiausiems kreditoriams, bet restruktūrizavimo metmenyse nurodyta, jog įmonė ketina parduoti nekilnojamąjį turtą, tuo pat metu gauti pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, įkeisti jį bankui ir dar gauti už tai 3 mln. Lt paskolą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad ĮRĮ nuostatų, susijusių su sprendimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kreipimusi į teismą tvarkos pažeidimas, negali būti svarbiausias motyvas, dėl kurio teismas turėtų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, bet šis motyvas kartu su kitais ĮRĮ nurodytais pagrindais gali būti priežastis atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą. UAB „Domi grupė“ akcininkai sprendimą dėl restruktūrizavimo priėmė 2009 m. gruodžio 3 d. Pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas sušauktas po mėnesio – 2010 m. sausio 8 d., nors ĮBĮ nustato 10 d. terminą. Byloje nėra įrodymų, kada kreditoriai gavo pranešimus apie ketinimą pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą ir ar jie turėjo pakankamai laiko susipažinti su metmenimis. Galiausiai 2009 m. gruodžio 28 d. pranešime nurodyta, kad kreditorių susirinkimas šaukiamas 2010 m. sausio 7 d. (t. 1, b. l. 90-93), o protokole nurodyta, kad susirinkimas įvyko 2010 m. sausio 8 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialas yra pagrindinis įmonės kreditorius, bet jis nei buvo kviestas, nei dalyvavo pagrindiniame kreditorių susirinkime.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi (t. 2, b. l. 87-88) iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė atitinka materialinio ir procesinio pobūdžio restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas, nurodytas ĮRĮ 3-4 straipsniuose. AB SEB bankas yra pagrindinis įmonės kreditorius, jis restruktūrizavimo plano metmenims pritarė. Nors pagrindinių kreditorių susirinkime nedalyvavo Danske Bank A/S Lietuvos filialas, šis bankas balsavimo rezultatų nebūtų pakeitęs. Teismas nesutiko su UAB „Ulmas“ argumentu, kad kreditorių reikalavimus reikia didinti pagal turto arešto aktų mastus neišnagrinėtose bylose, nes nagrinėjamu atveju nurodomi tik bendrovės apskaityti kreditorių reikalavimai. Tikslūs kreditorių reikalavimai bus nustatyti jau iškėlus restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta, kokiais būdais ir terminais bendrovė planuoja gauti papildomų finansinių investicijų. Pagrindų, kuriems esant atsisakytina kelti restruktūrizacijos bylą, pirmosios instancijos teismas nenustatė (ĮRĮ 7 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog įmonė, pritaikiusi ekonomines, technines bei organizacines priemones ir išnaudojusi gamybos pajėgumus, gali sumažinti laikinus finansinius sunkumus, atkurti mokumą ir tokiu būdu išvengti bankroto.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „Ulmas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį ir išnagrinėti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo atmesti (t. 2, b. l. 92-95). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Pareiškėjas nepateikė visų ĮRĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų. Pvz., kreditorių sąrašo, kuriame būtų nurodyti prievolių įvykdymo terminai, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, todėl negalima spręsti, ar įmonės finansiniai sunkumai laikini, ar įmonė galės atstatyti mokumą. Atsakovo finansiniai sunkumai tęsiasi daugiau kaip metus; įmonė nebus pajėgi atkurti mokumo, nes atsakovo debitoriai bankrutuoja. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad kreditorių reikalavimų netikslumai galės būti pašalinti vėliau, iškėlus restruktūrizavimo bylą. Tikslus atsakovo prievolių dydis, įvykdymo terminai svarbūs ne tik nustatant, ar įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, bet ir nustatant, ar sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos buvo priimtas ĮRĮ nustatyta tvarka, ar teisingai susirinkime suskaičiuoti kreditorių balsai, ar buvo kreditorių kvorumas. Skaičiuojant kreditorių balsus, AB SEB banko finansinis reikalavimas nurodytas įtraukiant sumas, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, o prie kitų kreditorių nurodytos tik uždelstų vykdyti prievolių sumos. Tad reikia aiškintis kreditorių sąrašo sudarymo principą: ar į kreditorių sąrašą įtraukiami kreditoriai, kurie turi galiojančią ar vykdytiną reikalavimo teisę. Taip pat nėra naujesnio balanso, o 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenys nesutampa su bendra kreditorių reikalavimų suma, nurodyta pagrindinių kreditorių susirinkimo 2010 m. sausio 8 d. protokole. Nors rašytiniai įrodymai apie atsakovo finansinius rodiklius prieštaringi, pirmosios instancijos teismas jų nevertino. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad įmonė nėra nutraukusi komercinės veiklos; informacijos, ar darbuotojams mokamas darbo užmokestis - atvirkščiai, yra duomenų apie nuolat augantį darbdavio įsiskolinimą darbuotojams.
2. Restruktūrizavimo plano metmenyse išvardinti veiksmai prieštarauja vienas kitam ir kartu negali būti įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl šių pareiškime nurodytų trečiojo asmens argumentų.
3. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad nepranešė pagrindiniam kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui apie organizuojamą kreditorių susirinkimą ir nepateikė jam įmonės restruktūrizavimo plano metmenų.
4. UAB „Domi grupė“ akcininkai sprendimą dėl restruktūrizavimo priėmė 2009 m. gruodžio 3 d. Pirmasis įmonės kreditorių susirinkimas sušauktas praėjus daugiau kaip 30 d., nors ĮBĮ nustato 10 d. terminą. Byloje nėra įrodymų, kada kreditoriai gavo pranešimus apie ketinimą pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą ir ar jie turėjo pakankamai laiko susipažinti su metmenimis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Domi grupė“ generalinis direktorius V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 112-114) skundo nepripažįsta ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad restruktūrizavimo plano metmenų skyriaus „Bendrovės veikla restruktūrizavimo laikotarpiu“ 3 punkte yra nurodytos bendrovės prievolės 2009 m. lapkričio 30 d. duomenimis, nurodytos prievolių sumos ir vykdymo apimtys pirmame ir antrame etapuose. Ši metmenyse pateikta informacija yra išsami ir pakankama norint sužinoti atsakovo prievolių dydžius, jų vykdymo terminus ir prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas įmonės balansas, sudarytas 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis (t. 2, b. l. 2-3). Kreditorių reikalavimų suma nuolat kinta, todėl skirtingu laiku sudarytuose skirtinguose dokumentuose nurodytos sumos neturi ir ne visada gali sutapti. Kad įmonė realiai veikia, matyti iš 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 2, b. l. 4), kurioje atsispindi gautos pajamos. Balanso II.6. eilutėje yra apskaitomos ne tik skolos darbuotojams, bet ir mokesčiai valstybiniam socialiniam draudimui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 2, b. l. 115). Mokesčiai valstybės (savivaldybės) ir/ar socialinio draudimo biudžetams yra skaičiuojami avansu. Nepagrįsti apelianto teiginiai apie užsitęsusias įmonės skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2009 m. balandžio 14 d. ir 2010 m. sausio 20 d. įmonė su Valstybine mokesčių inspekcija pasirašė dvi sutartis dėl susidariusios skolų sumos išdėstymo (t. 2, b. l. 116-118, 122-124). Ruošiant restruktūrizavimo plano metmenis, Danske Bank A/S 203 563,57 Lt reikalavimo įmonei nebuvo pareiškusi (t. 2, b. l. 125-126), todėl atsakovo apskaitoje jis ir nebuvo apskaitytas. Restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo metu kreditorių sąrašas ir jų reikalavimų dydis galės būti patikslintas. Danske Bank A/S reikalavimas nebūtų turėjęs įtakos kvorumui ir pagrindinių kreditorių balsų pasiskirstymui. Neigia pažeidęs kreditorių susirinkimo sušaukimo terminus. Vienas iš pagrindinių kreditorių AB SEB bankas pasiūlymą patvirtino 2009 m. gruodžio 28 d. (t. 2, b. l. 127). Pareiškėjas pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukė ne per 10, o per 11 kalendorinių dienų (2010 m. sausio 8 d.) AB SEB banko prašymu. Pareiškėjas nurodė suminį AB SEB banko reikalavimą (3,5 mln. Lt + 3,25 mln. Lt), nes jie kyla iš dviejų sutarčių, iš kurių viena sutartis nutraukta, o kitos galiojimo terminas baigiasi 2010 m. balandžio 13 d. Apie kreditorių susirinkimą pagrindiniams kreditoriams pareiškėjas pranešė raštu, o kiti kreditoriai informuoti per spaudą (t. 1, b. l. 90; t. 2, b. l. 128).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde (jeigu pateiktas - atsiliepime į jį) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų, susijusių su materialinio ir procesinio pobūdžio restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygomis, todėl šiais aspektais skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pakeisti ją ar panaikinti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Dėl materialinių restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
Restruktūrizavimo tikslas - perskirstyti įmonės skolas ir jų mokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali įmonės ūkinė veikla. Restruktūrizavimo proceso materialinės sąlygos yra šios: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla, nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.).
Atskiruoju skundu apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini, įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, kad restruktūrizavimo plano metmenyse numatyti veiksmai padės atkurti įmonės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.
Restruktūrizavimo byla gali būti keliama, jeigu įmonės finansiniai sunkumai yra laikini. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalį laikinais finansiniais sunkumais pripažintini sunkumai, kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėn. po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas. Įmonės finansinių sunkumų trukmės, kuri duotų pagrindą tuos sunkumus pripažinti nebe laikinais, o nuolatiniais, apibrėžimas įstatyme nepateiktas, todėl tai yra vertinamasis dalykas, spręstinas kiekvienoje byloje. [...] Teisinę reikšmę tokiu atveju turi įmonės finansinių sunkumų, sąlygojusių tai, jog įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais, susidarymo priežasčių vertinimas, kiek laiko tęsiasi šie finansiniai sunkumai, ar galima daryti pagrįstą prielaidą, kad restruktūrizuojama įmonė sugebės pašalinti laikinus finansinius sunkumus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-176/2010).
Pareiškime ir restruktūrizavimo plano metmenyse (t. 1, b. l. 13) nurodyta, kad 2009 m. prisidėjus pasaulinei ekonominei krizei sutriko atsiskaitymai tarp įmonių: debitoriai nebeatsiskaito su atsakovu, o šis – su savo kreditoriais. Už nevykdomas ar ne laiku vykdomas finansines prievoles kreditoriai skaičiuoja netesybas. Bankai sugriežtino paskolų išdavimo sąlygas, todėl įmonė nebegali lėšų pasiskolinti. Atsakovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis (t. 1, b. l. 95-96), įmonė turėjo turto už 26 050 918 Lt, trumpalaikės skolos sudarė 7 182 167 Lt, ilgalaikės – 4 550 359 Lt. Atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis (t. 2, b. l. 2-3), įmonė turėjo turto už 24 047 730 Lt, trumpalaikės skolos sudarė 6 951 763 Lt, ilgalaikės - 3 325 453 Lt. Kaip matyti iš kreditorių 2009 m. lapkričio 30 d. sąrašo (t. 1, b. l. 26-31), įmonė skolinga 755 451,30 Lt lizingo bendrovėms, grąžinimo terminai sueis 2010-2016 m.; 8 460 393,50 Lt kredito įstaigoms, grąžinimo terminai (išskyrus Danske Bank A/S Lietuvos filialą) suėjo 2009-2010 m.; 956 939,90 Lt VMI, 4 276,81 Lt Kauno m. savivaldybei, 57 524,90 Lt Panevėžio m. savivaldybei, 129 78618 Lt darbuotojams, VSDFV, VMI ir Garantiniam fondui; taip pat 717 499,01 Lt prekių ir paslaugų tiekėjams, 315 273,04 Lt klientams (t. y. sumos, gautos avansu); duomenų apie prievolės vykdymo terminus nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. balandžio 14 d. ir 2010 m. sausio 20 d. atsakovas sudarė dvi mokestinės paskolos sutartis su Panevėžio apskrities VMI (t. 2, b. l. 116-120, 122-124). Iš 2009 m. balandžio 14 d. sutarties sudarymo datos spręstina, kad 0,75 mln. Lt dydžio skola susidarė anksčiau negu 2009 m. Kita vertus, mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimas atidėtas, todėl atsakovo skola Panevėžio apskrities VMI šiuo konkrečiu metu nelaikytina pradelsta ir į ją neatsižvelgiama. Įvertinus atsakovo finansinius dokumentus, finansinius sunkumus lėmusias priežastis bei tai, kad didžioji dauguma skolų susidarė 2009 m., o dalies skolų grąžinimo terminas dar tik sueis ateityje, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo finansiniai sunkumai yra įsisenėję, todėl beviltiški.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog įmonė gauna pajamas, perka žaliavas, moka darbo užmokestį. Antra vertus, įrodymai apie gaunamas pajamas tėra vieni iš daugelio galimų įrodymų, kad įmonė nenutraukė ūkinės komercinės veikos, nes įstatymų leidėjas neapibrėžia, kokie įrodymai gali pagrįsti, kad įmonė nenutraukė ūkinės komercinės veiklos. Todėl CPK 177 straipsnio 4 dalis netaikytina ir teismas gali atsižvelgti į bet kokias įrodinėjimo priemones (CPK 185 str.), kurios atitinka įrodymams keliamus sąsajumo (CPK 180 str.) ir teisėtumo (CPK 177 str. 5 d., 184 str., ) reikalavimus.
Tai, kad įmonė nenutraukė ūkinės komercinės veiklos, liudija atsakovo pateiktos sudarytų sutarčių, kurių pagrindu planuojama gauti pajamų ilgalaikėje perspektyvoje, kopijos bei įmonės įvairiais laikotarpiais išrašytos PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 32-78), taip pat 2009 m. rugsėjo 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. 1, b. l. 97; t. 2, b. l. 4). Duomenų, ar darbuotojai nėra išleisti nemokamų atostogų, ar nepaskelbta prastova, byloje nėra ir jų neturi būti, nes šie duomenys bylotų apie ūkinės komercinės veiklos laikiną sustabdymą, bet ne jos nutraukimą. Atsakovas neneigia, jog jis nesumokėjo viso priklausančio gauti darbo užmokesčio ir įvykdęs kitų su tuo susijusių prievolių darbuotojams, valstybės, socialinio draudimo biudžetams ir Garantiniam fondui (t. 1, b. l. 31; t. 2, b. l. 115), kas sudaro savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Tačiau tiek Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 9 str. 4 d., 10 str. 3 d. 2 p.), tiek Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (ĮRĮ 3 str. 3 p., 7 str. 2 d. 3 p., 8 str.) prioritetą teikia restruktūrizavimo, o ne bankroto procesui.
Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad sumažinant bendrovės veiklos sąnaudas, optimizuojant veiklą, padidinant įmonės pelningumą ir užtikrinant gautinas pajamas galima tikėtis atsakovo ilgalaikio mokumo atkūrimo. Pažymėtina, kad dabartinėje planuojamo restruktūrizavimo stadijoje, t. y. keliant restruktūrizavimo bylą, tačiau dar nesant parengto įmonės restruktūrizavimo plano, kuriame konkretizuojamos priemonės atkurti įmonės ilgalaikį mokumą bei pašalinti laikinus sunkumus, nesvarstytina, ar įmonė (ne)sugebės įveikti finansinius sunkumus. Svarbu, kad atsakovas aktyviai ieško būdų sumažinti skolų apimtis ir išsaugoti įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse išvardinti veiksmai prieštarauja vienas kitam ir kartu negali būti įgyvendinti, nes įmonė turi daugiau nei vieną nekilnojamojo turto objektą, todėl gali numatyti skirtingus veiksmus, kaip juos efektyviai panaudoti (t. 2, b. l. 84-85).
Dėl procesinių restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju nesilaikyta procesinių restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų dėl šių priežasčių: apie kreditorių susirinkimą neinformuotas ir nepateikti restruktūrizavimo plano metmenys vienam iš pagrindinių įmonės kreditorių Danske Bank A/S Lietuvos filialui, buvo ydingai apskaičiuotas AB SEB banko finansinio reikalavimo dydis ir jo procentinė išraiška, nuo kurių tiesiogiai priklauso balsų susirinkime skaičiavimas, žymiai pažeistas kreditorių susirinkimo sušaukimo terminas, nepateiktas tinkamas kreditorių sąrašas ir naujesnis balansas. Su šiais motyvais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
Įstatymas siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia dviems subjektams – įmonė kreditoriui (kreditoriams), jei jo (jų) reikalavimai atitinka ĮRĮ 3 straipsnio sąlygas, ir įmonės vadovui (ĮRĮ 4 str. 1 d., 3 d.). Įmonės vadovui inicijavus siūlymą restruktūrizuoti įmonę, jei dėl šio siūlymo yra priimtas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas, turi būti gautas įmonės pagrindinių kreditorių sutikimas dėl įmonės restruktūrizavimo. Įstatymas numato dvi tokio sutikimo gavimo formas – sušaukiant pirmąjį kreditorių susirinkimą ir gaunant raštišką kreditorių sutikimą (ĮRĮ 4 str. 2 d., 4 d., 5 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-176/2010).
ĮRĮ numato skirtingą kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, priklausomai nuo to, ar įmonė turi pagrindinių kreditorių ar tik nepagrindinių. Jei įmonė turi pagrindinių kreditorių, įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju. Nutarimui priimti reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių (ĮRĮ 4 str. 2 d.). Jei įmonės vadovui nepavyko gauti raštiškų pagrindinių kreditorių sutikimų arba pagrindiniai kreditoriai nepriėmė nutarimo dėl pagrindinių kreditorių susirinkimo laikymo pirmuoju kreditorių susirinkimu, įmonės vadovas gali sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą (ĮRĮ 6 str. 2 d.). Pirmojo kreditorių susirinkimo ar jam prilyginto pagrindinių kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę priimamas balsų dauguma ir laikomas priimtu, kai už jį balsavo ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių pagrindinių kreditorių (ĮRĮ 4 str. 4 d.). Jeigu įmonė neturi pagrindinių kreditorių, taikomas ĮRĮ 23 straipsnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1598/ 2009, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1410/2009), kurio 1 dalis numato, kad į pirmąjį susirinkimą kviečiami visi kreditoriai, įskaitant ir tuos, kuriems įmonės įsipareigojimų terminai pasibaigs per restruktūrizavimo plano metmenyse numatomą įmonės restruktūrizavimo laikotarpį. Apie šaukiamą pirmąjį susirinkimą kreditoriams turi būti pranešta raštu ir per šalies laikraštį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų sumas įmonės vadovas sudaro vadovaudamasis įmonėje turimais dokumentais.
Pagrindinis kreditorius – kreditorius, kurio reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, garantija ir (ar) laidavimu, arba kreditorius, kurio reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 1/5 visų kreditorių bendros reikalavimų sumos (ĮRĮ 2 str. 9 d.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad AB SEB banko reikalavimai yra užtikrinti hipoteka (t. 2, b. l. 84), tad AB SEB bankas laikytinas pagrindiniu kreditoriumi.
Pažymėtina, kad nepaisant to, jog, vykstant bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, dar nebuvo priimta Panevėžio m. apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartis (civilinės bylos Nr. 20-95/2010) dėl atsakovo nekilnojamojo turto, kuris įkeistas užtikrinant trečiojo asmens BUAB „Domi“ prievolių tinkamą įvykdymą kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui (CK 4.181 str.), arešto, Danske Bank A/S Lietuvos filialas vis tiek laikytinas pagrindiniu atsakovo kreditoriumi ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme.
Iš to, kas pasakyta, darytinos dvi išvados: įmonės vadovas turėjo šaukti pagrindinių kreditorių susirinkimą ir pagrindinių kreditorių susirinkimas turėjo būti šaukiamas ĮBĮ 4 straipsnio nustatyta tvarka. Danske Bank A/S Lietuvos filialui, kaip vienam iš pagrindinių kreditorių, nebuvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą, jo vietą, datą, laiką ir darbotvarkę, nebuvo pateikti susipažinti restruktūrizavimo plano metmenys, taigi minėtais aspektais pagrindinių kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka buvo pažeista.
Bet teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pagrindinių kreditorių susirinkimas buvo sušauktas daugiau kaip 30 d. vėliau, nei numato ĮRĮ. 10 kalendorinių dienų terminą apeliantas skaičiuoja nuo UAB „Domi grupė“ visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2009 m. gruodžio 3 d. Tuo tarpu ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalis numato, kad 10 d. kalendorinių dienų terminas pradedamas skaičiuoti, kai įmonės vadovas gauna įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą ir kreditorių siūlymą (šiuo atveju - sutikimą). Kreditorių sutikimą pareiškėjas gavo 2009 m. gruodžio pabaigoje ir 2009 m. gruodžio 28 d. raštu pranešė pagrindiniams kreditoriams (išskyrus Danske Bank A/S Lietuvos filialą), kad 2010 m. sausio 7 d. šaukiamas kreditorių susirinkimas (neįvardinta, kad pagrindinių kreditorių susirinkimą). Pagrindinių kreditorių susirinkimas įvyko viena kalendorine diena vėliau -2010 m. sausio 8 d. (t. 1, b. l. 79, 84, 88; t. 2, b. l. 128).
Tuo atveju, kai nesilaikoma įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, t. y. kai ne visi pagrindiniai įmonės kreditoriai informuojami apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą, pranešime apie kreditorių susirinkimą netinkamai nurodomas jų reikalavimų dydis atsakovui, apie susirinkimą jie informuojami netinkamu būdu, pažeidžiant įstatyme nustatytą susirinkimo sušaukimo terminą arba nesilaikoma susirinkimo pravedimo tvarkos, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, pripažįstama, jog pažeista įstatyme nustatyta susirinkimo sušaukimo ar pravedimo tvarka. Tačiau vien tokių pažeidimų konstatavimo faktas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir dėl to neiškelti įmonei restruktūrizavimo bylos. Teismas, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, turėtų nustatyti, ar padaryti pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą kreditorių susirinkime (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1044/2009).
Vertindama, ar padaryti kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimai lėmė neteisėtų sprendimų priėmimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pagrindinių kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo tiek pagrindiniai, tiek nepagrindiniai kreditoriai. Kad pareiškėjo pateiktas įmonės kreditorių sąrašas nėra išsamus, nenurodytas ar neišsamiai nurodytas kreditorių finansinių reikalavimų dydis, prievolių įvykdymo terminai bei užtikrinimo būdai, matyti sulyginus kreditorių sąrašą (t. 1, b. l. 26-31) su kreditorių susirinkime tiesiogiai dalyvavusiais ar raštu balsavusiais kreditoriais (t. 1, b. l. 84-89). Tai, kad, kaip teisingai pastebėjo apeliantas, byloje nėra tinkamai parengto kreditorių sąrašo, apsunkina svarbių bylai faktinių aplinkybių nustatymą, todėl teisėjų kolegija remiasi taip pat ir balanso duomenimis. Atmestini apelianto argumentai, kad bylos šalys į bylą nepateikė naujesnio balanso, nes 2009 m. IV ketvirčio balansas byloje yra (t. 2, b. l. 2-3). Pagal atsakovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balansą (t. 1, b. l. 95-96) įmonės ilgalaikės ir trumpalaikės skolos sudaro 11 732 526 Lt; pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansą (t. 2, b. l. 2-3) – 10 227 216 Lt. Atsakovo pagrindinių kreditorių susirinkimo 2010 m. sausio 8 d. protokole (t. 1, b. l. 79) sakoma, kad bendra kreditorių reikalavimų suma siekia 11 428 250,91 Lt, o AB SEB bankas, turintis 6 761 006,12 Lt reikalavimo teisę, turi 59,16 % balsų. Kadangi 11 428 250,91 Lt suma, nuo kurios buvo skaičiuojami AB SEB banko balsai, nedaug skiriasi nuo bendros kreditorių reikalavimų sumos, nurodytos 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse, 300 000 Lt (11 732 526 Lt - 11 428 250,91 Lt) paklaida neturi esminės reikšmės. Jei laikytume, kad 2009 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas bendras kreditorių reikalavimų dydis yra teisingas, o pagrindinių kreditorių susirinkimo 2010 m. sausio 8 d. protokole – klaidingas, AB SEB banko balsų procentinė išraiška išaugtų, nes 2009 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas bendras kreditorių reikalavimų dydis viršija nurodytą pagrindinių kreditorių susirinkimo 2010 m. sausio 8 d. protokole. Susiklosčius tokiai situacijai, konstatuotina, kad bet kuriuo iš nurodytų atvejų AB SEB bankas pagrindinių kreditorių susirinkime turi daugiau kaip 50 % + 1 balsų (6,7 mln. Lt ÷ 11,7 mln. Lt arba 6,7 mln. Lt ÷ 10,2 mln. Lt), taigi būtent šio kreditoriaus pozicija (pritarimas/ nepritarimas balsuojant darbotvarkėje išvardintais klausimais) yra lemiama. Minėta, jog AB SEB bankas pasisakė už kreditorių susirinkimo, įvykusio 2010 m. sausio 8 d., pripažinimą pirmuoju; už restruktūrizavimo metmenų tvirtinimą ir už kreipimąsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimą, tad apeliacinės instancijos teismo nustatyti pagrindinių kreditorių susirinkimo sušaukimo 2010 m. sausio 8 d. tvarkos pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde išvardinti pažeidimai nagrinėjamu atveju neesminiai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.