- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- e2-1550-236/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00755-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viranga“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Viranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4522-562/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viranga“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Viranga“. Nurodė, jog atsakovė nevykdo savo prievolių ir yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau - Fondo biudžetas) 25 537,64 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti ir atsisakyti iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad įmonės finansinė padėtis pradėjo blogėti ne dėl bendrovės kaltės, o dėl valstybės institucijų kaltės – atsakovė dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų negali disponuoti jai priklausančiu turtu.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo sutiko, nurodė, kad atsakovė turi 94 295,33 Eur mokestinę nepriemoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir iškėlė atsakovei UAB „Viranga“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. P.
Teismas nustatė, jog iš atsakovės pateikto balanso už 2015 m. matyti, kad įmonės turtą 2015 m. gruodžio 31 d. iš viso sudarė 224 985 Eur: ilgalaikis turtas 223 598 Eur, trumpalaikis turtas 1 387 Eur, iš kurių 479 Eur – atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 907 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 1 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 223 890 Eur. Teismas nurodė, kad iš pateiktos 2015 m. gruodžio 31 d. pelno-nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonės pardavimo pajamos buvo 110 Eur, įmonė patyrė 1 628 Eur nuostolių. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai žymiai viršijo visą įmonės turtą. Be to įmonės pardavimo pajamos siekė tik 110 Eur, o tai rodo, kad įmonė veiklos nevykdė.
Teismas nustatė, jog vykdant įsiskolinimo išieškojimą, antstoliui buvo perduota 40 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus/direktoriaus pavaduotojo sprendimų dėl 23 448,91 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka, skola pagal pateiktus sprendimus nėra išieškota. 2015-11-05 ieškovas gavo informaciją iš antstolio, kad areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nenustatyta, VĮ „Regitra“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausančio registruotino (daiktinių teisių) turto nenustatyta, VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausantis turtas yra areštuotas įvairių institucijų bei antstolių, Valstybinio ginklų registro duomenimis tokio asmens registre nerasta, 2015-10-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis atsakovė mokestinės permokos (skirtumo) neturi.
Teismas nurodė, kad 2016-06-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis įmonėje yra 1 apdraustasis, skola – 25 794,16 Eur. 2016-06-03 Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis įmonė turi 94 295,33 Eur mokestinės nepriemokos.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Viranga“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė ir neištyrė byloje nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų susijusių su tuo, jog UAB „Viranga“ dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų negali disponuoti jai priklausančiu turtu, nesistengė nustatyti šio turto tikrosios vertės; Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog šiuo metu dar nagrinėjamos bylos, turėsiančios įtaką bendrovei atsiskaitant su kreditoriais: Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei priklausančiam turtui panaikinimo; Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas byloje dėl Švenčionių r. Balingrado kaime esančio atsakovės turto nusavinimo ir patirtos žalos atlyginimo; Vien pardavus įmonei priklausantį neteisėtai užvaldytą turtą, gautų pajamų pakaktų padengti turimiems įsiskolinimams pagal mokestines prievoles;Areštą bendrovės turtui yra taikę tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo, kas reiškia, jog jie visuomet turėjo pakankamai galimybių išieškoti susidariusias skolas, tačiau jokių veiksmų iki kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesiėmė.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirajame skunde nurodyto turto, esančio Švenčionių r. Balingrado k. vertė yra 4 215 Eur. Šią sumą sudėjus su atsakovės viso turto balansine verte, jos įsipareigojimai vis teik viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, t.y. UAB „Viranga“ bet kokiu atveju būtų laikoma nemokia. Pažymi, jog atsakovės įsiskolinimas Fondo biudžetui susidarė dar nuo 2009 m. ir atitinkamai vis didėja. 2016-06-28 duomenimis jis lygus 26 078,01 Eur. Nurodo, jog sustabdžius bankroto bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos kitos bylos, minėta skola būtų dar labiau didinama, kadangi įmonėje iki šiol yra 1 apdraustas asmuo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo į bylą
Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-07-25 gauti atsakovės UAB „Viranga“ rašytiniai paaiškinimai. Šie paaiškinimai teismo vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, o atskirojo skundo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims (CPK 75 str., 323 str., 338 str.).
Dėl bankroto bylos iškėlimo
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įstatymo leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindą iškelti bankroto bylą, vertinamas pagal išorinį (įsipareigojimų nevykdymą) ir vidinį (neigiamą įmonės aktyvų ir pasyvų santykį) nemokumo požymius.
Pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Tačiau teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2163-330/2015) bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai pažymėtina, jog ir aptariamu atveju mokumo pagrindimo įrodinėjimo našta tenka atsakovei UAB „Viranga“.
Apeliacinis teismas, pakartotinai įvertinęs UAB „Viranga“ pateiktus jos finansinę padėtį atspindinčius duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kuria remiantis konstatuotas atsakovės nemokumas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo įvertinęs įmonės 2015-12-31 finansinės atskaitomybės duomenis, iš kurių matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonė turėjo turto už 224 985 Eur (1 387 Eur trumpalaikio turto ir 223 598 Eur ilgalaikio turto). Pirmosios instancijos teismas iš finansinės atskaitomybės duomenų nustatė, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 223 890 Eur, o įmonės turimi pinigai viso buvo 1 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, jog 2015 m. įmonė patyrė 1 628 Eur nuostolį, o pardavimo pajamų iš esmės neturėjo (110 Eur). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pradelsti įsipareigojimai viršija įmonės turimo turto vertę, todėl konstatavo atsakovės nemokumą. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Viranga“ iš esmės neneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto faktinio įmonės nemokumo, tačiau teigia, jog teismas nepagrįstai nevertino kitos turimos informacijos apie įmonės finansinę būklę, nepasisakė dėl įmonės pradėtų ir vykstančių teisminių procesų, kuriuos laimėjusi ji turėtų visas galimybes atsiskaityti tiek su ieškove, tiek ir su trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kritiškai.
Apeliacinio teismo vertinimu, aptariamu atveju vien formalaus įmonės balanso duomenų, kuriuos teismui pateikė pati apeliantė, pakanka įmonės nemokumui konstatuoti, kadangi įmonės pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršija atsakovės deklaruotą į balansą įrašyto turto vertę (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu atsakovės nurodytos aplinkybės apie vykstančius teisminius procesus nesudaro pagrindo spręsti apie jos galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir atstatyti savo mokumą. Kaip jau minėta, atsakovės įsipareigojimai (223 890 Eur) yra iš esmės tokio paties dydžio kaip ir turimas turtas (224 985 Eur), tai reiškia, jog įsipareigojimai žymiai viršija įstatyme apibrėžtą tokių įsipareigojimų ir turto vertės santykio ribą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visas jos turimas turtas yra areštuotas įvairių kreditorių, dėl ko negalimas ir sklandus jo išieškojimas ieškovės ar trečiojo asmens naudai. Tuo tarpu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam Krašuonos g. 21, Utenoje, bei pradėti priverstinį išieškojimą panaikinimo užbaigta 2016-06-13 sprendimu, kuriuo atsakovės skundas atmestas. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Kita atsakovės nurodyta byla – Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas atsakovės apeliacinis skundas dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimo, kuriuo atsakovės ieškinys dėl turto nusavinimo ir žalos atlyginimo atmestas, šiuo metu dar neišnagrinėta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs toje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad bet kokiu atveju šios bylos išnagrinėjimas nepadarytų esminės reikšmės vertinant atsakovės mokumą, kadangi ginčijamo turto, esančio Švenčionių r. Balingrado k., vertė oficialiais duomenimis yra tik 4 215 Eur. Kitokios šio turto vertės atsakovė neįrodinėjo, nors, kaip jau buvo minėta, būtent jai šiuo atveju tenka įrodinėjimo pareiga.
Apibendrinat pažymėtina, jog atsakovės nemokumas, nustatytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš naujo vertinant bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, paneigtas nebuvo. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl neteisėtais valstybės institucijų veiksmais nusavinto atsakovės turto bei vykstančių teisminių procesų šiuo atveju vertintini nereikšmingais bei nesudarančiais pagrindo padaryti priešingą išvadą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad apeliantė nepaneigė ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuotų aplinkybių, naikinti ar keisti ginčijamą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.