Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-231-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-04Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-231-1095/2020Nutartis · 2020-05-19Panevėžio apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-23Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
T-231-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00565-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Nuteistasis
A. G.
Civilinis ieškovas
I. Š.
Kategorijos
Byla Nr. T-231-1095/2020
Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00565-2010-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 19 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Zitai Puzinienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,nuteistajam A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės ieškovės I. Š. prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-184/2013.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu civilinės ieškovės I. Š. (buvusi pavardė – T.) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jai iš A. G. priteisti 14368 Lt.

Teisme 2020 m. vasario 20 d. gautas civilinės ieškovės I. Š. prašymas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui dėl jai iš A. G. priteistos neturtinės žalos atlyginimo pateikti vykdyti ir išduoti vykdomojo rašto dublikatą. Prašyme nurodyta, kad teismo nuosprendžio, kuriuo jai iš A. G. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, priėmimo ir įsiteisėjimo metu ji dar buvo nepilnametė, todėl vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas jos motinai D. T., kuri dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tinkamai nepasirūpino jos interesais ir prarado teismo išduotą vykdomąjį raštą. Anksčiau dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo nesikreipė dėl teisinio išprusimo stokos ir susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių – sunkios turtinės padėties, gyvenamųjų vietų keitimo, dviejų vaikų gimimo, vieno iš vaikų sunkios galvos traumos, be to, siekdama turėti pragyvenimo šaltinį nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio buvo išvykusi dirbti į užsienį.

I. Š. į teismo posėdį neatvyko, nors apie jį jai buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

L. M. A. nurodė, kad I. Š. vardas ir pavardė jam negirdėta. Net ir pamatęs I. Š. neprisimintų, ar ji pas jį konsultavosi dėl vykdomojo rašto pateikimo ar konkrečių pokalbio aplinkybių, nes jis, kaip antstolis, savo profesinėje veikloje nuolat bendrauja su labai daug asmenų, kurie kreipiasi ir tiesiogiai, ir telefonu. Iš A. G. iš viso vykdoma 18 vykdomųjų bylų dėl įvairių skolų išieškojimo. Jis pats nuo 2012 m. gruodžio 13 d. vykdo išlaikymo išieškojimą iš A. G. Jeigu išieškotojas prieš pateikdamas vykdomąjį raštą vykdyti kreipiasi į jį, informuoja asmenį apie skolininko padėtį ir išieškojimo galimybes, t. y. įspėja, kad išieškotojas nesitikėtų greito rezultato, jeigu yra ir kitų išieškojimų, tačiau nepataria neteikti vykdomojo rašto vykdyti. Pats išieškotojas sprendžia, ar pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Jeigu išieškotojas pateikia vykdomąjį raštą, priima jį vykdyti, tik už tai yra mokamas mokestis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nukentėjusiosios prašymą atmesti, nes vykdomieji raštai pateikiami vykdyti per 5 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Netenkinus prokurorės prašymo dėl I. Š. ir jos sutuoktinio apklausos, liko nepatvirtintos pokalbio su I. Š. metu nurodytos aplinkybės.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. prašė prašymą atmesti, nes I. Š., tapusi pilnamete, turėjo pakankamai laiko inicijuoti priverstinį priteistos sumos išieškojimą. Materialinė I. Š. padėtis, gyvenamųjų vietų keitimas nepateisina termino praleidimo. I. Š. gyveno ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, Lietuvoje ištekėjo, todėl tikrai galėjo inicijuoti priverstinį priteistos sumos išieškojimą laiku, o jeigu tam reikėjo teisinės pagalbos, galėjo kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo. I. Š. yra minėjusi, kad jos tėvas dirba teisėsaugoje, todėl tikrai turėjo žinoti procedūras ir galėjo laiku susitvarkyti dokumentus. Kiek pamena, savanoriškai priteistos žalos nemokėjo, nes net neturėjo nukentėjusiosios sąskaitos numerio. Be to, turi priverstinai išieškomų įsiskolinimų (nepamena, nuo kada jų turi, bet mano, kad 2013 m. jų jau turėjo), todėl antstoliai išieško skolas iš jo gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo BPK nereglamentuoja, todėl šie klausimai spręstini pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas.

CPK 588 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaujantis CPK 608 straipsnio nuostatomis, išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

Nagrinėjamu atveju teismo nuosprendis, kuriuo I. Š. naudai iš A. G. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (14368 Lt), įsiteisėjo 2013 m. kovo 26 d., todėl CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas baigėsi 2018 m. kovo 26 d. Kadangi civilinė ieškovė I. Š. praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, turi būti sprendžiamas praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo klausimas.

Teismų praktikoje praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo aspektu išaiškinta, kad termino atnaujinimas – tai yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis byloje Nr. 1S-311-616/2019).

CPK 649 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vykdomojo rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“. Vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 649 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad neturtinė žala, kurią šiuo metu I. Š. norėtų priverstine tvarka išsiieškoti, jai teismo nuosprendžiu buvo priteista dėl neblaivaus vairuotojo A. G. sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiosios I. Š. sveikata ir ji palikta be pagalbos, kai grėsė pavojus jos gyvybei, t. y. žala padaryta dėl nusikalstamų A. G. veiksmų. Baudžiamosios bylos Nr. 1-28-184/2013 medžiaga (3 t., b. l. 106) patvirtina I. Š. prašyme nurodytą aplinkybę, kad dėl to, jog teismo nuosprendžio, kuriuo jai iš A. G. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, priėmimo ir įsiteisėjimo metu ji dar buvo nepilnametė (ji pilnamete tapo 2014 m. gegužės 9 d.), vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas jos motinai D. T. Kaip paaiškino I. Š. prašyme, jos motina D. T. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tinkamai nepasirūpino jos interesais ir prarado teismo išduotą vykdomąjį raštą, kuris nebuvo pateiktas antstoliui. Pirmą kartą į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo I. Š. kreipėsi 2020 m. sausio 28 d. (baudžiamosios bylos Nr. 1-28-184/2013 3 t., b. l. 110). I. Š. kartu su prašymu pateikė įrodymus, kad ji 2017 m. buvo išvykusi į užsienį (į Vokietiją), 2018 m. sudarė santuoką, 2018 ir 2019 m. jai gimė sūnūs, vienas iš kurių 2018 m. rugpjūčio mėnesį patyrė sunkią traumą.

Taigi iš pradžių (daugiau nei metus) civilinės ieškovės galimybės tinkamai įgyvendinti savo teises buvo apribotos dėl jos amžiaus (nepilnametystės) ir su tuo susijusio teisinių procedūrų nežinojimo. I. Š. atstovė pagal įstatymą (motina), gavusi iš teismo vykdomąjį raštą, nepadėjo nepilnametei dukrai inicijuoti priverstinį iš nuteistojo priteisto neturtinės žalos atlyginimo išieškojimą, priešingai, teismo išduoto vykdomojo rašto nepateikė antstoliui vykdyti, jį prarado. I. Š. neturėtų patirti neigiamų pasekmių dėl tuometės savo atstovės pagal įstatymą netinkamo elgesio. Nuo to momento, kai I. Š. sulaukė pilnametystės, iki to momento, kai ji pirmą kartą kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, praėjo 5 metai ir daugiau nei 8 mėnesiai. Iš I. Š. pirmųjų kreipimųsi į teismą formos ir turinio trūkumų matyti, kad jai iš šiuo metu trūksta teisinių žinių tam, jog galėtų tinkamai ginti savo interesus išieškojimo procese (baudžiamosios bylos Nr. 1-28-184/2013 3 t., b. l. 110–112, 115–121, 123–125). Delsimą inicijuoti priverstinį priteistos žalos atlyginimo išieškojimą lėmė ne tik civilinės ieškovės amžius, teisinių žinių trūkumas, vykdomojo dokumento praradimas, bet ir sunki nukentėjusiosios materialinė padėtis, dėl kurios ji išvyko iš Lietuvos į užsienį, o vėliau – taip pat ir nepalankiai susiklosčiusios šeiminės aplinkybės.

Be to, 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje buvo tenkintas prokurorės prašymas apklausti kaip liudytoją antstolį M. A., į kurį, I. Š. teigimu, ji 2017 m. kreipėsi ir kuris jai patarė nenešti vykdomojo rašto, pasakydamas, kad G. ir taip turi daug skolų. Antstolis M. A. teismo posėdyje nurodė, kad: iš A. G. iš viso vykdoma 18 vykdomųjų bylų dėl įvairių skolų išieškojimo, o jis pats iš A. G. nuo 2012 m. gruodžio 13 d. vykdo išlaikymo išieškojimą; jeigu išieškotojas prieš pateikdamas vykdomąjį raštą vykdyti kreipiasi į jį, informuoja asmenį apie skolininko padėtį ir išieškojimo galimybes, t. y. įspėja, kad išieškotojas nesitikėtų greito rezultato, jeigu yra ir kitų išieškojimų, tačiau nepataria neteikti vykdomojo rašto vykdyti; pats išieškotojas sprendžia, ar pateikti vykdomąjį raštą vykdyti. Nors byloje nenustatyta, kad antstolis būtų pataręs I. Š. neteikti vykdyti vykdomojo rašto, tačiau antstolio pateikta informacija apie skolininko padėtį (kitas skolas) ir išieškojimo neperspektyvumą, kurią antstolis pripažino teikiantis į jį besikreipiantiems išieškotojams, galėjo suklaidinti I. Š. ir taip pat prisidėti prie jos delsimo inicijuoti priverstinį priteistos žalos atlyginimo išieškojimą.

Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad priverstinio priteistos žalos išieškojimo procedūros laiku nebuvo pradėtos ne dėl išieškotojos apsisprendimo ar valios nulemtų aplinkybių, o todėl, kad vykdomasis raštas buvo prarastas, o pati išieškotoja dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į tai, kad minėtas terminas buvo praleistas ne itin žymiai, pripažįsta svarbiomis I. Š. nurodytas aplinkybes, kurių visuma lėmė termino praleidimą, todėl konstatuoja, kad yra pagrindas jį atnaujinti. Teismo vertinimu, vien formaliu pagrindu atmetus civilinės ieškovės prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeisti sąžiningumo ir teisingumo principai bei kaltas dėl nusikalstamų veikų padarymo asmuo išvengtų savo pareigos atlyginti padarytą žalą. Šiuo atveju teismas nelaiko civilinės ieškovės veiksmų nesąžiningais, ji siekia gauti jai priteistą žalos atlyginimą, tačiau vykdomojo dokumento nepateikimą antstoliui per CPK įtvirtintą terminą lėmė objektyvios priežastys.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas atnaujintinas, o vykdomasis raštas, kurio dublikatą prašoma išduoti, nėra vykdomas jokioje antstolių kontoroje, nes jis yra prarastas, todėl išieškotojai I. Š. išduotinas vykdomojo rašto dublikatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 608 ir 649 straipsniais,

nutaria:

Civilinės ieškovės I. Š. prašymą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo tenkinti.

Atnaujinti praleistą vykdomojo rašto, išduoto baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-184/2013 dėl 14368 Lt išieškojimo I. Š. (buvusi pavardė – Tarutytė) naudai iš nuteistojo A. G., pateikimo vykdyti terminą ir išduoti šio vykdomojo rašto dublikatą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė