Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose pareiškė atsakovei ieškinį dėl 1090,32 Eur skolos, 81,02 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei teismo ir advokato pagalbos išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

3.4. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių visumos, todėl nėra pagrindo ieškovo visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės.

Teismas konstatuoja:

4. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ūkininkas V. M. ir atsakovė UAB „Agrokoncerno grūdai“ 2018 m. gegužės 4 d. sudarė Grūdų ir (arba) rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NDESPSK-49-180504-2 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (toliau – pardavėjas) įsipareigojo parduoti, o atsakovė (toliau – pirkėjas) įsipareigojo nupirkti iš ieškovo per Sutartyje nurodytą laikotarpį pristatyti grūdus (Sutarties 1 p.). Iš Sutarties 1 p. nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo pristatyti 30,000 t. antros klasės miežių, kaina už 1 t. be PVM – 144,00 Eur). Sutarties 20 p. ieškovas ir atsakovė susitarė, kad grūdų vertė be PVM yra 4 320,00 Eur. Atsakovė įsipareigojo grūdus priimti nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Iš 2018 m. rugpjūčio 9 d. Grūdų priėmimo akto Nr. ROK-5680 nustatyta, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakovei, adresu (duomenys neskelbtini), pristatė 7,285 t. antros klasės miežių. Iš 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovo pranešimo atsakovei nustatyta, kad ieškovas informavo atsakovę, kad dėl sausros padarinių negalės pristatyti trūkstamo sutarto grūdų kiekio (22 715 t.). Iš 2018 m. gruodžio 19 d. atsakovės pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo vienašališko įskaitymo Nr. JU-417 nustatyta, kad atsakovė informavo ieškovą apie jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir tuo pagrindu sulaikomus 1 243,64 Eur, išdėstė kitas esmines ginčo aplinkybes. Iš ieškovo 2019 m. sausio 24 d. pareiškimo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui dėl poveikio priemonių taikymo už neatsiskaitymą už parduotą žemės ūkio produkciją nustatyta, kad ieškovas kreipėsi dėl baudos paskyrimo atsakovės vadovui dėl neatsiskaitymo su juo. Iš 2019 m. sausio 21 d. Tarpusavio skolų suderinimo akto, pasirašyto atsakovės apskaitininkės, nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovė skolinga ieškovui 1 243,64 Eur. Šias aplinkybes ieškovas išdėstė ir atsakovei 2019 m. sausio 4 d. siųstame priminime dėl nesavalaikio atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją. Iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo iš Luminor banko nustatyta, kad atsakovė 2019 m. kovo 14 d. ieškovui pervedė 153,32 Eur skolos už grūdus. Iš 2019 m. vasario 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymo dėl ieškovo pateikto pranešimo, matyti, kad atsakovas informuotas apie tai, kad ieškovo pateikta informacija bus įvertinta ir bus priimti atitinkami sprendimai. Atsakovė pateikė 2018 m. derliaus elevatoriams kainininką, iš kurio matyti, kad 2018 m. spalio 12 d., 2018 m. lapkričio 13 d., 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. pirmos ir antros klasės miežių kaina už 1 t. yra 192,00 Eur. Iš atsakovės pateikto 2018 m. lapkričio 15 d. Grūdų priėmimo akto Nr. PAK-23273-2 nustatyta, kad Degėsių ŽŪB pristatė atsakovei 95 020 t. pirmos klasės miežių ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GROPAK Nr. 4326 22 075,05 Eur sumai. Iš atsakovės pateiktos 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitos faktūros Serija RGR Nr. 012631/41 nustatyta, kad atsakovė ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl patirtų nuostolių 1 090,32 Eur sumai. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

5. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti atsakovo 2018-12-19 sprendimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų vienašališko įskaitymo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas šiuo atveju iš viso turėjo teisę atlikti užskaitymus ir šia aplinkybe gintis nuo ieškovo reiškiamų reikalavimų šioje civilinėje byloje. Ieškovas ir jo atstovas nurodo, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas šiuo atveju yra specialioji teisės norma, todėl atsakovas šiuo atveju iš viso neturėjo teisės atlikti užskaitymus ir šia aplinkybe gintis nuo ieškovo reiškiamų reikalavimų šioje civilinėje byloje. Šie ieškovo ir jo atstovo argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nėra numatytas tiesioginis draudimas taikyti kituose teisės aktuose numatytus priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus, todėl šiuo atveju nėra jokių prieštaravimų tarp specialiosios teisės normos ir bendrųjų teisės normų. Be to, dėl galimumo vykdyti priešpriešinius vienarūšių reikalavimų įskaitymus šalys susitarė ir 2018 m. gegužės 4 d. sutarties 25 punktu. Tai, kad atsakovas šiuo atveju turėjo teisę atlikti užskaitymus ir šia aplinkybe gintis nuo ieškovo reiškiamų reikalavimų nagrinėjamoje civilinėje byloje, patvirtina ir aukštesniųjų teismų praktika. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija savo 2011 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-181-264/2011, ginčas tarp šalių kurioje buvo kilęs dėl panašių aplinkybių, pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008). Atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009). Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešpriešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų.

6. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo 2018 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo pristatyti 30 tonų antros klasės miežių iki 2018-11-30. Iki nurodyto termino ieškovas pristatė tik 7,285 tonas antros klasės miežių, o atsakovas dėl dalinio sutarties neįvykdymo patyrė 1090,32 Eurų dydžio tiesioginius nuostolius, kuriuos vadovaujantis paminėtos sutarties 29 punktu įsipareigojo atlyginti ieškovas. Ieškovui mokėtina suma už pristatytą miežių kiekį (7,285 tonas) sudarė 1243,64 Eurus, o ieškovo atsakovui mokėtina nuostolių atlyginimo suma buvo 1090,32 Eurai. Atsakovas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.130-6.131 straipsniais bei paminėtos sutarties 30 punktu atliko įskaitymą, nes ieškovas ir atsakovas vienas kito atžvilgiu turėjo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurių terminai buvo suėję. Atlikus įskaitymą atsakovas po įskaitymo likusią 153,32 Eurų sumą pervedė į ieškovo sąskaitą, ko ieškovas neginčija. Iš paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos ieškovo 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimo „Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo vienašališko įskaitymo“ Nr. JU-417 kopijos matyti, kad ieškovas šį teismo pranešimą gavo. Aplinkybė, kad ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovui paaiškėjo 2018 m. gruodžio 1 d.

7. Tarp šalių byloje taip pat yra kilęs ginčas dėl to, ar ieškovo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų vienašališkas įskaitymas buvo pagrįstas. Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, pagal aukštesniųjų instancijų teismų suformuotą teismų praktiką atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešpriešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. Atsakovas nurodo, kad ieškovo ir atsakovo 2018 m. gegužės 4 d. sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo pristatyti 30 tonų antros klasės miežių iki 2018-11-30, o iki nurodyto termino ieškovas pristatė tik 7,285 tonas antros klasės miežių. Šias aplinkybes patvirtina civilinės bylos medžiaga, jų neginčija ir ieškovas. Dėl ieškovo neįvykdytų įsipareigojimų atsakovas patyrė 1090,32 Eurų dydžio nuostolius. Ieškovas į šiuos atsakovo argumentus byloje atsikirtinėjo aplinkybėmis, kad sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl kilusios sausros. Todėl ieškovas byloje privalėjo įrodyti aplinkybes, kad jis savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui neįvykdė būtent dėl sausros, o ne kokių nors kitų aplinkybių (CPK 178 straipsnis), tačiau tokių aplinkybių byloje neįrodė (CPK 185 straipsnis).

9. Be to, pagrįsti yra ir atsakovo argumentai dėl to, kad ieškovas, būdamas profesionalus ūkininkas ir užsiimdamas žemės ūkio produkcijos auginimo verslu, nurodydamas buvusią sausrą, kaip nenugalimą aplinkybę dėl kurios jis negalėjo užauginti ir atsakovui pristatyti sutarto miežių kiekio, nepagrįstai siekia perkelti visą su prisiimtų įsipareigojimų vykdymu susijusią riziką vien tik atsakovui. Būdamas profesionaliu ūkininku ir užsiimdamas žemės ūkio produkcijos auginimo verslu, ieškovas galėjo numatyti, kad orų sąlygos Lietuvos klimatinėje zonoje beveik visada yra nepastovios ir permainingos, Lietuvos klimatinėje zonoje dažnai būna tiek sausros, tiek liūtys. Ieškovas sudarydamas 2018 m. gegužės 4 d. sutartį ir įsipareigodamas atsakovui pristatyti 30 tonų antros klasės miežių iki 2018 m. lapkričio 30 d. galėjo ir turėjo įvertinti aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl ieškovo siekis, perkelti visą su prisiimtais įsipareigojimų vykdymu susijusią riziką vien tik atsakovui, kuris pagal šalių sudarytą 2018 m. gegužės 4 d. sutartį prisiėmė miežių nepardavimo, klientų nesuradimo, atsiskaitymų iš miežių pirkėjų nebuvimo ir vėlavimų rizikas, nelaikytinas sąžiningu atsakovo atžvilgiu. Sudarydamas sutartį ieškovas pats nustatė numatomos produkcijos, kurią įsipareigojo parduoti dar nežinodamas, kiek jos užaugins, kiekį. Todėl ieškovas iš esmės prisiėmė ir riziką, susijusią su šios produkcijos pristatymu, kadangi tik ieškovas, kaip sutarties šalis, gali žinoti savo galimybes ir kokią riziką prisiima, o išankstinis derliaus pardavimas visuomet susijęs su derliaus neužauginimo ir nepristatymo rizika. Atsakovas, būdamas sutarties šalimi, niekaip negalėjo vertinti ir niekaip negalėjo įtakoti ieškovo galimybių ir rizikos.

10. Ieškovas byloje taip pat ginčijo atsakovo patirtų nuostolių dydį nurodydamas, kad atsakovo pateikta sutartis nepatvirtina, jog pastarasis įsigijo nurodytą grudų kiekį, o tarp į bylą pateiktų sutarčių skiriasi miežių klasė. Atsakovas, paneigdamas šiuos ieškovo argumentus, į bylą pateikė grūdų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, kurie patvirtina 2018 m. lapkričio 15 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. PAK992-181115-1, kuri buvo sudaryta siekiant įsigyti ieškovo nepristatytą miežių kiekį, įvykdymą. Atsikirsdamas į ieškovo argumentus atsakovas taip pat nurodė, kad miežiams yra keliami kokybiniai reikalavimai, kurie leidžia nustatyti jų klasę. Žemesnės klasės grūdai gali įgyti aukštesnę grūdų klasę. Tam yra atliekami grūdų džiovinimo, valymo ir kiti būtini darbai reikalingi atitinkamos grūdu klasės reikalavimų atitikčiai. Parastai aukštesnės klasės grūdai turi aukštesnę rinkos kainą, bet priklausomai nuo rinkos sąlygų kaina tarp skirtingų grūdų klasių gali nesiskirti. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė į civilinę bylą žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. , iš kurių matyti, kad pirmos ir antros klasės miežių kainos nurodytu laikotarpiu nesiskyrė. Iš ieškovo ir atsakovo sudarytos grūdų ir (arba) rapsų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. NDESPSK-49-180504-2 taip pat matyti, kad miežių klasė neturi įtakos jų kainai, o ieškovas, vykdydamas pareigą pristatyti nurodytą grūdų kiekį, galėjo pristatyti atsakovui pirmos arba antros klasės miežius, nes ši galimybė yra numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Ieškovas šių atsakovo nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovas byloje įrodė jo patirtų nuostolių dydį (CPK 185 straipsnis).

11. Sprendžiant ar asmuo gali būti atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių svarbu nustatyti ar jis laiku pranešė kitai šaliai apie egzistuojančios nenugalimos jėgos aplinkybes ir ar jo nurodomos aplinkybės kilo būtent dėl nenugalimos jėgos ( CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga. Ieškovas teigia, kad force majeure aplinkybių buvimą neva patvirtina 2018-06-25 Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymas Nr. AV-651, kuriuo paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, ir 2018-07-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas nutarimas Nr. 633, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkyje. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad nurodyti dokumentai neįrodo visų būtinų force majeure instituto taikymo aplinkybių. Pažymėtina, kad sutarties šalys, veikiančios žemės ūkio srityje, yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių sąlygų, duodančių didesnį ar mažesnį derlių. Nepalankias gamtines sąlygas visada būtų galima vertinti kaip aplinkybes, kurių žemės ūkio produkcijos augintojas negalėjo kontroliuoti ir užkirsti joms kelio, todėl svarbiausias įrodinėjimo dalykas yra nustatyti, ar sudarydamos sutartį šalys galėjo numatyti tokias aplinkybes ir ar prisiėmė jų padarinių atsiradimo riziką. Sudarydamas sutartį ieškovas turėjo ir galėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo miežių derliaus. Ieškovas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas, neduosiančias planuojamo miežių derliaus, o, to nenumatęs ir sutikęs su visiškos civilinės atsakomybės taikymu sutarties nevykdymo atveju, Ieškovas laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką. Nagrinėjamu atveju Sutarties 31 p. yra numatytos nenugalimos jėgos (force majeure) taikymo ir pagrindimo sąlygos. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ 5 p., kuris numato, kad „šalis, prašanti atleisti nuo atsakomybės, sužinojusi apie kliūtį bei jos poveikį įsipareigojimų vykdymui, kuo skubiau turi pranešti kitai šaliai apie susidariusią situaciją“, ieškovas savo pareigos pranešti apie kliūtis įtakojančias Sutarties įvykdymą laiku nepranešė. Nagrinėjamu atveju nėra nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojančių požymių visumos, todėl nėra pagrindo ieškovo visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nėra. Ieškovo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė byloje patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios ieškinį atmetus priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

14. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo V. M. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ netenkinti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ (juridinio asmens kodas 135793416) iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 573 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.