Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. rugsėjo 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimai;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), skirta galutinė subendrinta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė, įskaitytas laikino sulaikymo laikas (2 paros);

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė, teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. F. kaltinamas tuo, kad 2025 m. balandžio 15 d. apie 14:40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė sutuoktinei D. F. į galvos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai D. F. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – žaizdą kaktoje.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. F. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai neprisimena, kada įvyko įvykis, bet galėjo būti 2025 m. balandžio 15 d. Išgėrinėjo su žmona, truputį apsipyko. Miegamajame tarp jo ir žmonos įvyko konfliktas. Jis negali pasakyti, kuo smūgiavo žmonai, nurodo, kad čia buvo pykčio priepuolis. Prieš įvykio dieną, jie su žmona ne vieną dieną vartojo alkoholį. Įvykio dieną buvo neblaivus. Dėl neblaivumo ne viską tiksliai prisimena. Daug dienų buvo pragerta, todėl negali pasakyti, kiek buvo išgėręs. Vieną kartą spyrė koja sutuoktinei į galvą. Po jo suduoto smūgio ji liko sėdėti ant lovos. Po smūgio nežiūrėjo, ar sutuoktinei liko žymių, išėjo į lauką. Labai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė savo sutuoktinės. Ne kartą yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje: 2015 m. smurtavo prieš sutuoktinę, 2023 m. buvo kilęs konfliktas su podukra, 2024 m. buvo kilęs konfliktas su posūniu. Nurodo, kad nėra konfliktiškas žmogus, bet kai išveda iš kantrybės ir būna išgėręs, tada konfliktuoja. Jo veiksmams alkoholis daro įtaką. Šiuo metu neturi alkoholio vartojimo problemų. Įvykio dieną ir kelias dienas prieš vartojo alkoholį, bet dabar susitvarkė. Šiuo metu jau 3–4 mėnesius nevartoja alkoholio. Gali sustoti ir nevartoti alkoholio. Nėra gydęsis nuo priklausomybių. Nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri susijusi su miškais, dirba su žaliais kvitukais. Su pareikštu ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.

4. Kaltinamojo A. F. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. nukentėjusiosios D. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad su sutuoktiniu A. F. kartu yra apie 7 metus, dažnai apsipyksta žodžiu dėl buitinių dalykų, dažniausiai pykčiai būna, kai abu padaugina alkoholio. Kartu su jais šeimoje gyvena 4 nepilnamečiai vaikai. Su sutuoktiniu A. F. dviese namuose vartojo alkoholį kelias dienas iki įvykio, kuris įvyko 2025m. balandžio 15 d. Įvykio dieną jie dviese toliau vartojo alkoholį svetainėje, buvo išėję į lauką sėdėjo prie lauko stalo ir toliau vartojo alkoholį. Paskui nuėjo į butą, ji atsisėdo miegamajame ant lovos, kai A. F. jai pradėjo priekaištauti, kad negali bendrauti su buvusiu vyru I. B., A. F. jai pasakė ,,aš atsisėsiu, bet tau net daktarai nepadės“, daug aplinkybių negali pasakyti dėl to, kad buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, bet pamena, jog A. F. miegamajame priėjęs prie jos sėdinčios ant miegamos lovos, jai vieną kartą spyrė į galvos sritį. Iš karto pajuto skausmą galvoje, kuris buvo labai stiprus. Patirtą skausmą pagal skausmo skalę nuo 1-10, vertina 10 balų. Ji iš karto atsistojo ir pabėgo pas mamą N. V.. Kažką jai dar sakė A. F., tačiau nepamena, ką būtent. Pajuto, kad jai bėga kraujas iš galvos srities, juto deginimą, perštėjimą, kur A. F. jai įspyrė. Ji sąmonės praradusi nebuvo, todėl pabėgo pas mamą N. V., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), mamai nieko nesakė, atsisėdusi lauke pas mamą verkė. Paskui dukra S. B. grįžusi iš mokyklos atėjo ir pamatė, kad jai galva praskelta, tada ji iškvietė greitąją pagalbą. Būdama lauke pas mamą buvo praradusi sąmonę, tačiau kiek laiko buvo praradusi sąmonę negali pasakyti. Greitoji medicinos pagalba, ją apžiūrėjo ir išvežė į VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę, kur jai susiuvo galvą viena siūle. Skausmą galvoje jaučia iki dabar. Kai pabėgo iš namų, A. F. pasiliko namuose, daugiau namuose nieko nebuvo. Vaikai buvo darželyje ir mokyklose, niekas konflikto nematė, kaip sutuoktinis jai įspyrė į galvą. Civilinio ieškinio pateikimo tvarką baudžiamoje byloje jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Norėtų, kad teismas iškeldintų iš namų jos sutuoktinį A. F., kadangi bijo dėl savo ir namiškių sveikatos ir gyvybės. Jis yra ne vieną kartą prieš ją smurtavęs dėl pavydo scenų, dėl buvusio vyro, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl tų atvejų, paskutinį kartą A. F. atliko arešto bausmę 2024 m. spalio mėnesį (b. l. 42-44);

4.2. 2025 m. gegužės 16 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota: Klausimas nukentėjusiajai D. F.: Ar tarp jūsų ir A. F. įvykio žodinis konfliktas? Jei taip, tai dėl kokių priežasčių ir kas pirmas pradėjo žodinį konfliktą? Atsakymas nukentėjusiosios D. F.: Taip tarp manęs ir A. F. įvyko konfliktas dėl pavydo scenų, kas pirmas pradėjo konfliktą aš nepasakysiu, lygtais abu vienu metu pradėjome vienas kitam priekaištauti dėl pavydo. Klausimas įtariamajam A. F.: Ar girdėjote nukentėjusiajai D. F. užduotą klausimą, jos pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Įtariamojo A. F. atsakymas: Girdėjau, su D. F. atsakymu sutinku. Klausimas nukentėjusiajai D. F.: Kokioje konkrečiai vietoje prasidėjo žodinis konfliktas tarp jūsų ir A. F.? Atsakymas nukentėjusiosios D. F.: Kieme prie suoliuko prasidėjo žodinis konfliktas tarp A. F. ir manęs. Klausimas įtariamajam A. F.: Ar girdėjote nukentėjusiajai D. F. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Įtariamojo A. F. atsakymas: Girdėjau, su D. atsakymu sutinku. Klausimas nukentėjusiajai D. F.: Kokius smurtinius veiksmus jūsų atžvilgiu atliko A. F., kuo, kiek smūgių buvo suduota ir į kokias kūno vietas? Kokia buvo smurtinių veiksmų seka? Atsakymas nukentėjusiosios D. F.: Man namuose adresu (duomenys neskelbtini) miegamajame kambaryje A. F. vieną kartą spyrė iš kojos į galvos galvos sritį. Klausimas įtariamajam A. F.: Ar girdėjote nukentėjusiajai D. F. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Įtariamojo A. F. atsakymas: Girdėjau, nesutinku. Aš nespyriau iš kojos, tik žodiškai konfliktavau su D. F., kuris vyko lauke, namuose jau nekonfliktavome. Klausimas nukentėjusiajai D. F.: Kokioje kūno padėtyje jūs buvote, kai A. F. prieš jus smurtavo ? Atsakymas nukentėjusiosios D. F.: Smūgio metu aš sėdėjau miegamajame kambaryje ant lovos. Klausimas įtariamajam A. F.: Ar girdėjote nukentėjusiajai D. F. užduotą klausimą, jos pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Įtariamojo A. F. atsakymas: Girdėjau, nesutinku. Aš nespyriau D. F. į galvos sritį. Klausimas nukentėjusiajai D. F.: Kas pirmas išėjo iš adreso (duomenys neskelbtini) po konflikto? Atsakymas nukentėjusiosios D. F.: Aš pirma išbėgau iš buto po to, kai man spyrė į galvą A. F.. Klausimas įtariamajam A. F.: Ar girdėjote nukentėjusiajai D. F. užduotą klausimą, jos pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Įtariamojo A. F. atsakymas: Girdėjau, nesutinku. Aš pirmas išėjau iš buto, D. F. tuo metu sėdėjo ant lovos, kai aš išėjau ir jokių sužalojimų pas sutuoktinę nebuvo galvos srityje. Klausimas nukentėjusiajai D. F.: Ar po to, kai A. F. prieš jus smurtavo ar jums buvo padaryti sužalojimai ar atsirado žymių? Atsakymas nukentėjusiosios D. F.: Man buvo praskelta dešinės pusės galva, buvo susiųsta dviem siūlėmis. Klausimas įtariamajam A. F.: Ar girdėjote nukentėjusiajai D. F. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Įtariamojo A. F. atsakymas: Girdėjau nesutinku, negalėjo atsirasti jokių sužalojimų D. galvos srityje, aš jai nespyriau. Klausimas nukentėjusiajai D. F.: Ką A. F. avėjo įvykio dieną? Atsakymas nukentėjusiosios D. F.: Nepasakysiu tiksliai ką jis avėjo, žinau, kad jis pastoviai būdavo su guminėmis šlepetėmis. Klausimas įtariamajam A. F.: Ar girdėjote nukentėjusiajai D. F. užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Įtariamojo A. F. atsakymas: Girdėjau, sutinku. Paklausus liudytoją D. F. ir įtariamąjį A. F. ar jie turi klausimų: 1. liudytojas D. F. atsakė: Neturiu. 2. įtariamasis A. F. atsakė: Neturiu (b. l. 182-186);

4.3. liudytojos N. V. parodymais, iš kurių matyti, kad 2025 m. balandžio 15 d., dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, pas ją į jos kiemą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jos dukra D. F.. Matė, kad D. F. buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio. D. F. verkė ir paaiškinti nieko negalėjo, kas nutiko, paminėjo, kad įvyko namuose konfliktas tarp jos ir sutuoktino A. F.. D. F. plaukai buvo užversti į viršų, todėl nieko nepastebėjo, kad jai bėgo kraujas iš galvos. Netrukus jai D. F. pradėjo sakyti, kad jai bloga - silpna, ji nuėjo į namus paimti jai vaistų ir vandens. Nematė, ar ji buvo praradusi sąmonę sėdėdama lauke ant suoliuko. D. F. gerdama vandenį apsipylė, todėl paprašė rankšluostuko, kurį ji jai atnešė, ji nusivaliusi sėdėjo ant suoliuko lauke ir užsidengė galvą rankšluosčiu, laikė prispaudusi tą vietą, pamanė, kad jai skaudą galvą. Netrukus iš mokyklos grįžo D. dukra S. B., ji iškarto atėjo pas jas į kiemą. Ji girdėjo, kaip D. pradėjo S. pasakoti, kad konflikto metu namuose sutuoktinis A. F. spyrė D. į galvą, tuomet pamačiusi, kad jai bėgo kraujas iš galvos, plaukai buvo užversti į viršų, kurie yra juodos spalvos, todėl ji nepastebėjo iš karto. D. apie konfliktą su sutuoktiniu daug nepasakojo. Paskui S. paskambino į greitąją pagalbą, kurie labai greitai atvyko ir girdėjo, kaip GMP darbuotojai kalba su D. apie praskeltą galvą, jai sutvarstė ir išvežė į ligoninę. D. su A. dažnai konfliktuoja, žino, kad buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, kad jis smurtavo prieš ją. Daugiau nieko pasakyti negali apie įvykį (b. l. 59-61);

4.4. liudytojos R. N. parodymais, iš kurių matyti, kad ji tikslios datos nepamena, galėjo būti 2025 m. balandžio mėnuo. Pamena apie tą įvykį, kartu su kolega L. M. vyko į iškvietimą, (duomenys neskelbtini), kur buvo sumušta moteris. Jiems atvykus moteris sėdėjo lauke ant laiptelio prie vieno aukšto gyvenamojo namo įėjimo, kaip moteris teigė, tai buvo jos mamos gyvenamasis namas. Kol jie atvyko, medikai jau buvo įvykio vietoje ir bendravo su nukentėjusiąją. Moteris matėsi, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio, paskui jie patikrino jai blaivumą, kiek tiksliai buvo nustatytas girtumas nepamena. Ji priėjusi prie moters jos klausė, kas nutiko, ji pasakojo, kad ją namuose, gyvenamasis daugiabutis namas yra šalia to namo, kur moteris buvo apžiūrima, sumušė jos sutuoktinis, tai yra jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į galvos sritį. Matė, kad pas moterį galvoje yra kraujuojanti žaizda, ji labai daug įvykio aplinkybių nepasakojo, dėl susijaudinimo ar apsvaigimo nuo alkoholio. Po to, kai jos patikrino jos blaivumą medikai išsivežė moterį į ligoninę, išsamiai apžiūrai. Paskui su kolega jie berdavo su nukentėjusiosios dukra, kuri kvietė specialiąsias tarnybas, mergina pasakojo, kad jai grįžus po mokyklos pamatė savo mamą sėdinčią pas močiutė kieme, moteris dukrai taip pat pasakė, kad namuose kambaryje jai vieną kartą į galvos sritį spyrė sutuoktinis, nuo ko jai galvos srityje buvo kraujuojanti žaizda. Po to, kai sutuoktinis spyrė nukentėjusiajai į galvos sritį moteris pabėgo pas mamą į šalia esantį namą. Jos su kolega nuėjo apžiūrėti įvykio vietos, tačiau nieko nepastebėjo, apžiūrėję butą, jokių kraujo žymių nepastebėjo. Aplinka namuose buvo tvarkinga. Sutuoktinis buvo pasišalinęs iki jiems atvykstant. Daugiau nieko pasakyti neturi (b. l. 72-75);

4.5. liudytojos S. B. parodymais, iš kurių matyti, kad ji gyvena kartu su mama D. F., patėviu A. F., ir savo dviem mažamečiais broliais. Tarp D. F. ir A. F. dažnai vyksta konfliktai namuose, kai jie vartoja alkoholį, tačiau niekada nekonfliktuoja, kai ji ar jos broliai yra namuose. Tikslios datos negali pasakyti, tačiau galėjo būti 2025 m. balandžio mėnesio viduryje, jai grįžus iš mokyklos, ji pamatė prie močiutės N. V. namo laukinių durų įėjimo, namas yra šalia jų gyvenamojo daugiabučio, sėdinčią ant laipto savo mamą D. F.. Jai priėjus prie D. F., ji pamatė, jog ji verkia. Matė, kad D. F. yra apsvaigusi nuo alkoholio. Ant D. F. galvos matėsi kraujuojanti žaizda, matė kraujo žymes ant D. F. galvos, veido ir plaukų srityje. Matėsi, jog iš žaizdos kraujuoja, žaizdos dydžio nepasakys, tačiau kraujas jai bėgo stipriai. Kiek laiko D. F. kraujas bėgo, negali pasakyti. Paklausė D. F., kas nutiko, iš kur sužalojimas ant jos galvos, D. F. paaiškino, kad namuose miegamojo kambaryje įvyko konfliktas tarp jos ir sutuoktinio A. F. dėl pavydo. Konflikto metu A. F. vieną kartą spyrė D. F. į galvos sritį, nuo ko jai pradėjo bėgti kraujas iš galvos srities. D. F. pasakojo, kad iš karto po to, kai jai spyrė A. F. į galvos sritį, ji pabėgo iš namų pas N. V.. Kol kalbėjosi su D. F., ji besėdinti neteko sąmonės, tai truko gal apie 3 minutes. Todėl iš karto iškvietė telefonu greitąją medicinos pagalbą. Įvykio dieną D. F. matė ryte prieš išeinant į mokyklą, jokių sužalojimų nebuvo ant D. F. kūno. D. F. būdama blaivi ar apsvaigusi nuo alkoholio, ji nėra linkusi kristi ar prarasti pusiausvyrą ir nukristi. Niekada nėra nukritusi ar susižalojusi kaip nors pati. Jos patėvis A. F. yra smurtavęs prieš D. F., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis dėl to buvo kalėjime (b. l. 78-81);

4.6. liudytojo T. J. parodymais, iš kurių matyti, kad A. F. yra jo dėdė, R. Ž. yra A. F. patėvis. Tikslios datos nepamena, tačiau galėjo būti 2025 m. balandžio 15 d., tikslaus laiko nepamena, galimai apie 19.00 val. pamatė A. F. kaimyno ,,vištinyko“ - daržinės patalpose, kuris randasi adresu (duomenys neskelbtini). A. F. jau buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir dar su savimi atsinešė degtinės 0,7 l. Jis A. F. paklausė, ką jis prisidirbo, nes matė, kad jo ieško policija. Apie 18.00 val. jis buvo ,,vištinyke“ ir prie jų buvo sustojusi policija, klausė, ar jie nematė A. F.. A. F. jam pasakojo ,,jis nieko nepadarė, ji pati nuvirto, jis turi liudininkių“. Kur D. F. nuvirto jis jam nepasakojo. A. F. daugiau nieko nepasakojo, tik minėjo, jog slėpėsi miške, kai policija jo ieškojo, jis matė. Tą vakarą, kiek pamena, A. F. avėjo gumines tamsias tapkes. Vėliau, bevartodami alkoholį jie susipyko dėl asmeninių priežasčių ir susimušė su A. F., bet jis jam jokių pretenzijų neturi. Iškvietė policiją, kad jį išvežtų, nes jis buvo konfliktinis. Gali pasakyti, kad tarp D. F. ir A. F. vykdavo nuolatinai konfliktai, jis D. F. yra ne kartą sumušęs ir dėl to sėdėjo kalėjime. D. F. po įvykio nematė ir su ja nebendravo. Apie tą įvykį niekas jam nežinoma. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 66-69);

4.7. 2025 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-10, 11-18);

4.8. 2025 m. balandžio 15 d. tarnybiniu ligoninės pranešimu, iš kurio matyti, kad 2025 m. balandžio 15 d. apie 19:30 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos telefoninis pranešimas, kad 16:55 val. GMP atvežė D. F., gyv. (duomenys neskelbtini). Diagnozė-galvos plaukuotosios dalies žaizda, vidutinė indoksikacija alkoholiu, 2,48 promilės girtumas. Aplinkybės-namuose sumušė vyras (b. l. 19-20);

4.9. 2025 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai, kad konflikto metu sutuoktinis jai vieną kartą koja spyrė į galvos sritį. Galvoje matėsi kraujuojanti žaizda (b. l. 21-24);

4.10. 2025 m. balandžio 15 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2025 m. balandžio 15 d. apžiūrint nukentėjusiąja moterį D. F. jos galvos plaukuotoje dalyje matyti kraujuojanti žaizda, bei užklijuotas medžiaginis tvarstis. Nukentėjusioji patirto fizinio skausmo įvertinti nesugebėjo, GMP nuvežta į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Fotografuota (b. l. 82-84, 85-88);

4.11. 2025 m. balandžio 28 d. specialisto išvada Nr. G 470/2025(04), iš kurios matyti, kad D. F. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas sužalojimas - kaktos žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja (b. l. 102);

4.12. 2025 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad tarnybiniu kompiuteriu ,,HP Compaq 8300 Inv.“ Nr. 12082002711 apžiūrimas bendrojo pagalbos centro garso įrašas Nr. ID 95496244708 2025 m. balandžio 15 d. 15_43_13, garso įrašo trukmė 01:59 min. (b. l. 106-108);

4.13. 2025 m. balandžio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad tarnybiniu kompiuteriu ,,HP Compaq 8300 Inv.“ Nr. 12082002711 apžiūrimi pareigūnų ,,body“ kamerų trys vaizdo įrašų failai. ,,PSS-20250415-160811UTC“, ,,PSS-20250415-160812UTC“, ,,PSS-20250415-022248UTC“ (b. l. 109-112);

4.14. 2025 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo ROIK 0125000208795, iš kurio matyti, kad 2025 m. balandžio 15 d. dirbant, reaguojant į įvykį ROIK 0125000208795 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko neblaivus (2,81 prom.) A. F., gyv. (duomenys neskelbtini). Asmuo paaiškino, kad sukonfliktavo su to pačio kaimo gyventoju T. J., tačiau pretenzijų niekam neturi. Tikslinantis medžiagą įvykio vietoje, prie jų priėjo T. J., kuris pasakė, kad šiandien konfliktavo su A. F., tačiau jam pretenzijų neturi, taip pat nurodė, kad A. F. šiandien dienos metu ieškojo policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje, nes sumušė savo žmoną, kurią išvežė į ligoninę. Nustatyta, kad A. F. pagal ROIK 0125000208253, IT byloje 01-1-13199-25 yra įtariamas smurtavęs prieš savo žmoną D. F., todėl A. F. 2025 m. balandžio 15 d., 20:12 val. buvo sulaikytas adresu (duomenys neskelbtini) ir pristatytas į Šiaulių apskr. VPK OVS laikino sulaikymo patalpas, adresu Šiauliai, Purienų g. 48. Prieš minėtą asmenį spec. priemonės nenaudotos. Asmens faktinis sulaikymo laikas 20 val. 12 min. Filmuota ,,Body“ kamera (b. l. 25-26);

4.15. 2025 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2025 m. balandžio 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-13199-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 5-7).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

7. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 4.1-4.15 punktuose išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. F. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tyčia vieną kartą spyrė sutuoktinei D. F. į galvos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai D. F. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – žaizdą kaktoje, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

10. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokuroras siūlo kaltinamajam A. F. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.

11. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis reglamentuojamas recidyvo klausimas. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą.

12. Nagrinėjamu atveju Teismas asmenį pripažindamas recidyvistu vertina baudžiamojoje byloje esančius kaltinamąjį A. F. charakterizuojančius duomenis, jo praeityje padarytas analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, aplinkybę, kad nuteistasis, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, ne pirmą kartą yra teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, asmuo ne kartą baustas administracine tvarka, todėl kaltinamajam A. F. jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus. Pažymėtina, kad A. F. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, t. y. ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų šioje baudžiamojoje byloje visumos. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad nenustatyta A. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad anksčiau A. F. jau buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto bausmės, tačiau minėtos bausmės A. F. nebuvo pakankamos išvadoms dėl savo elgesio padaryti ir nebenusikalsti.

14. Kaltinamojo A. F. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Kaltinamasis A. F. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai. Kaltinamasis yra teistas 3 kartus (1 t., b. l. 120-126), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 127-133), yra nedirbantis (pagal teismui pateiktą Sodros duomenų bazės išrašą) (1 t., b. l. 134-135), tik pats nurodė, kad dirba pagal individualią veiklą, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 136).

16. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis A. F. teisiamas 4 kartą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti A. F. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę.

17. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. F. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

18. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. F. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. balandžio 15 d. 20.12 val. iki 2025 m. balandžio 16 d. 13.51 val. (viena para) (1 t. b. l. 160-170).

19. Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. F. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

20. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

21. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, kad alkoholio nevartoja jau 3-4 mėnesius, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi du nepilnamečius vaikus. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dvejiems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti.

Dėl civilinio ieškinio

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

6. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 173,50 Eur už nukentėjusiosios D. F. gydymą. Ieškinyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos atlygintos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 173,50 Eur. Taip pat prašoma priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 24–26).

7. Kaltinamasis A. F. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį pripažino visiškai. Žala iki šiol nėra atlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš A. F. priteistina Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 173,50 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

22. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, voke, prie bylos viršelio, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. F. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. F. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 15 d. 20.12 val. iki 2025 m. balandžio 16 d. 13.51 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra atlikta 1 (viena) laisvės atėmimo diena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. F. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. F. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įpareigoti įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), A. F. pripažinti recidyvistu.

Priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį 173,50 Eur žalai atlyginti. Taip pat priteisti 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, voke, prie bylos viršelio, 1 vnt. – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.