Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-168-1033/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
1-168-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22304-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
G. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-168-1033/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22304-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorams Neringai Pačėsaitei, Alvydui Markauskui,kaltinamajam G. M.,gynėjai advokatei A. G.,

vertėjams Audriui Krušnai, Svetlanai Minakovai, Olgai Macijauskienei, Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 2 dalį - viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2017-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, nustatant įpareigojimus;

3) 2017-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, - viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 12 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 48 valandas);

4) 2017-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 nuosprendžiu ir 2017-07-11 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant įpareigojimus ir BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 nuosprendžiu priteistą 559,58 eurų turtinę žalą. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-03-20 iki 2017-03-21 (dvi dienos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-11 baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-12-06 iki 2016-12-07 (2 dienos), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-02-28 iki 2016-02-29 (2 dienos), taip pat pagal minėtus nuosprendžius jau atliktos bausmės dalys, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. 2017 m. gegužės 7 d. apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1,257 g psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA ir ne mažiau kaip 0,9488 g psichotropinės medžiagos – AM-2201, kurias atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir neteisėtai šias medžiagas laikė bute iki 2017 m. gegužės 9 d. apie 03.00 val., kol kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai, tokiu būdu jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad narkotikus pirko ir laikė savo reikmėms, o ne pardavimui. Namuose narkotines medžiagas „chimką“ rūkė vienas, niekam nesiūlė ir neplatino. Pinigų narkotikams įsigyti uždirbo neoficialiai dirbdamas statybose, taip pat materialiai jį paremdavo močiutė pas kurią gyvena. Uždirbdavo statybose per dieną iki 40 eurų, todėl turėjo pinigų narkotikams įsigyti. Narkotikus pirko iš nepažįstamo romų tautybės asmens. Nupirko maždaug 50 gramų, iš viso apie 40 pakelių. Už visas narkotines medžiagas sumokėjo 300 eurų. Iki jo sulaikymo dalį narkotinių medžiagų jau buvo suvartojęs. Per dvi dienas surūkė apie 12 pakelių. Likusius 27 pakelius būtų surūkęs per savaitę, gal dvi, bet jeigu būtų labai norėjęs, tai surūkytų ir per kelias dienas. Narkotines medžiagas pirko kelios dienos iki sulaikymo. Tiksliai nežinojo kokie tai narkotikai, bet tai buvo rūkomosios medžiagos, rūkymo mišiniai, kaip cigaretės. Jis per dieną surūkydavo apie 10 g narkotinių medžiagų ir būdavo mažai. Rūkydavo net naktį, kad galėtų atsipalaiduoti ir užmigti, net valgyti nenorėdavo. Narkotines medžiagas vartoja nuo 14 metų. Kai policijos pareigūnai buvo atvykę, jis tualete rūkė nusipirktas medžiagas naudodamas butelį. Pareigūnai jį apsirūkusį ir sulaikė. Nieko neatsimena, ką kalbėjo pareigūnams, buvo susinervinęs ir apsvaigęs, todėl galėjo visko prišnekėti. Kodėl specialistai šlapime nerado tos medžiagos, nežino. Jo įsigytos medžiagos paketėliuose buvo dviejų rūšių, jas abi ir rūkė. Jam labiau patiko stipresnė „chimka“. Įsigytų medžiagų niekam neplatino ir neturėjo tikslo jų platinti, jam tai neįdomu. Medžiagas pirko tik savo naudojimui. Nei tuščių pakelių, nei pinigų pas jį nebuvo rasta, nes paskutinius pinigus buvo atidavęs už narkotikus. Tuščių pakelių nepirko, svarstyklių jam nereikėjo. Rūkė, kas buvo nusipirktuose maišeliuose. Neneigia, kad neteisėtai įsigijo narkotines medžiagas ir jas laikė pas save namuose. Jis nelanko jokių programų dėl gydymosi nuo narkotikų. Norėjo gydytis nuo priklausomybės, lankėsi keturiose poliklinikose, į kurias probacija siuntinėjo, bet realiai gydytis nepradėjo, net nežino kur gydytis. Prokuroras siūlo jam per griežtą bausmę, nes jis nieko neplatino, tik pats vartojo. Todėl nenori sėdėti kalėjime 5 metus, už tai kad rūkė „žolę“.

Apklaustas įtariamuoju G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visos narkotinės medžiagos, kurios buvo rastos pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kratos metu, priklauso jam. Tai yra kanapės. Jas pirko 2017-05-07 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet neatsimena prie kokio namo. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir pasiūlė pirkti "žolės". Jis sutiko, nes vartoja narkotines medžiagas jau kelis metus. Už narkotines medžiagas sumokėjo 300 eurų. Pirko savo vartojimui. Pinigų turėjo, nes kartais uždarbiauja statybose. Neketino jų platinti. Nusinešė narkotines medžiagas namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra nuomojamas, jis gyvena su savo močiute V. K. ir dėde F. K.. Už butą moka močiutė. Namiškiai nežinojo, kad jis atsinešė į namus "žolės". Laikė narkotines medžiagas buto tualete, spintelėje. 2017-05-09 apie 2-3 val. nakties buvo tualete, atvažiavo policijos pareigūnai išvedė jį iš tualeto ir kratos metu rado visas narkotines medžiagas. Sulaikymo metu jis rūkė per butelį narkotines medžiagas. Buvo apsvaigęs, todėl, kai pareigūnai jį sulaikė, supyko ir pradėjo šaukti, kad pirko “žolę” pardavimui, nors to daryti tikrai neketino, taip pasakė iš pykčio. Iki to įvykio buvo pavartojęs narkotinių medžiagų prieš kelias dienas. Apie tai, kad vartoja narkotines medžiagas žino jo giminaičiai, močiutė, dėdė. Jie už tai jį bara, bet nieko negali padaryti, jis jų neklauso. Namiškiai nežino, kur jis laiko narkotines medžiagas. Dėl įvykio gailisi, narkotines medžiagas pirko sau, neketino pardavinėti ir niekada tuo neužsiėmė, ketina gydytis (b. l. 48, 54-55, 58).

Liudytojas V. V. teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Gavo pranešimą, kad bute (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas. Atvykus į vietą juos pasitiko vyresnis vyras, kuris paaiškino, kad jo posūnis (kaltinamasis) kelia konfliktą. Jie išgirdo iš tualeto keistus garsus. Užėjo į tualetą, ten pusiau nuogas sėdėjo ant klozeto kaltinamasis. Prie jo buvo sulčių pakelis, jis vartojo narkotines medžiagas, buvo smarkiai apsvaigęs. Iš tualeto jį ištraukė į prieangį. Kai kaltinamasis atsigavo, pradėjo su juo bendrauti, rado daugiau narkotinių medžiagų. Kaltinamasis aiškino, kad iš gėlių gauna narkotikus, pats gaminasi. Tuomet jie išėjo patikrinti į koridorių, o kaltinamasis parodė, kur yra tos gėlės. Gėlės buvo stambių lapų, bet jis nepažįsta gėlių, nežino kokios tai gėlės. Kažkiek gėlės buvo aplaužytos, nes pro jas visi vaikšto. G. M. buvo stipriai apsvaigęs, neadekvatus. Žino šį asmenį, kaip vartojantį narkotines medžiagas. Pas G. M. rado priemonių vartoti narkotinėm medžiagom: sukamus popieriukus, butelį. Svarstyklių narkotikams sverti pas kaltinamąjį nebuvo. Visko tiksliai neprisimena, prašo vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir išdėstytais tarnybiniame pranešime.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė, kad 2017-05-09 apie 01.57 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. L., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bute, triukšmauja neblaivus asmuo. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas F. K., kuris paaiškino, kad neblaivus sūnėnas triukšmauja ir neleidžia ilsėtis. F. K. įsileido į butą ir parodė, kad sūnėnas yra tualete. Atidarę tualeto duris pamatė sėdintį neblaivų ir galimai apsvaigusį sūnėną, kaip vėliau paaiškėjo tai G. M.. Šalia jo ant grindų gulėjo daug polietileninių maišelių, kuriuose buvo žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai, narkotinė medžiaga – marihuana, taip pat šalia mėtėsi du pakeliai nuo cigarečių kuriuose buvo tokie patys polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiagomis. Tualete ant kabyklos kabėjo chalatas kurio kišenėje buvo polietileninis maišas, kuriame buvo žalios spalvos, augalinės kilmės, galimai, narkotinė medžiaga. Prie G. M. stovėjo plastikinis butelis su folijos dangteliu, kuriame buvo sudegusi aitraus kvapo augalinės kilmės medžiaga. Paklausus G. M., kas yra šiuose maišeliuose, jis paaiškino, kad tai augalinės kilmės narkotinės medžiagos „chimkė“ ir šios medžiagos priklauso jam. G. M. paaiškino, kad narkotines medžiagas gaminasi sau vartojimui ir pardavimui. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus 1 PK (b. l. 25).

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos, 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017-05-09 apie 02.00 val. nakties patruliavo su kolega V. V.. Gavo iškvietimą, kad neblaivus sūnėnas triukšmauja namuose, trukdo ilsėtis. Atvykus nurodytu adresu, juos į namus įsileido skambinęs vyras ir paaiškino, kad jo sūnėnas jau daug laiko yra tualete. Ten užėję pamatė akivaizdžiai apsvaigusį G. M., sėdinti ant tualeto. Aplink jį buvo daug polietileninių maišelių su žalios spalvos medžiagomis, galimai narkotinėmis. Kabėjo chalatas, kuriame buvo maišas irgi tokios pačios spalvos, tokių pačių medžiagų. Šalia stovėjo butelis, iš kurio matėsi, kad buvo rūkomos galimai narkotinės medžiagos, nes jame buvo viskas sudegę, o jis sėdėjo apsvaigęs. Sulaikė jį, paklausė kas tai per medžiagos. Pastarasis paaiškino, kad tai narkotinė medžiaga „chimkė“, kurią gaminasi savo vartojimui ir pardavinėjimui. Su G. M. pavyko susikalbėti, bet jis tapo labai agresyvus, pradėjo save žaloti, galvą daužė į sieną, prašė, kad jam pareigūnai trenktų. G. M. tuo metu pirmą kartą matė. Kvapas tualete buvo, kaip rūkyta, dar dūmų buvo. Pagal rastą narkotikų kiekį atrodė, kad žmogus juos platina, narkotinės medžiagos buvo tolygiai paskirstytos į maišelius. Cigarečių pakeliuose jau buvo sudėliota, medžiagos buvo sufasuotos. Svarstyklių nematė. G. M. sakė, kad narkotines medžiagas gaminasi iš kažkokių gėlių, kurios yra laiptinėje. Paprašytas parodė tas gėles 3 ar 4 aukšte. Jis (liudytojas) nepastebėjo, kad tos gėlės būtų stipriai aplaužytos. Rastos narkotinės medžiagos pagal išvaizdą buvo vienos spalvos. Paketai buvo permatomi. Į įvykio vietą iškvietė Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnus, ekspertas viską nufotografavo, matavo, žiūrėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. davė parodymus iš esmės analogiškus, kaip ir teisme (b. l. 23).

Liudytojo F. K. iškviesti į teismą nepavyko, nes nesurastas, todėl jo parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad jis gyvena su savo mama (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su jais gyvena jo sesers vaikai. Šį butą jie nuomojasi. 2017-05-09 grįžęs namo atsigulė miegoti. Kiti taip pat miegojo, išskyrus G.. Jis pradėjo namuose triukšmauti, garsiai keikėsi, neleisdamas jiems ilsėtis. Jam pasirodė, kad G. yra neblaivus. Nekreipdamas dėmesio į prašymus nusiraminti G. toliau kėlė triukšmą, todėl jis iškvietė policiją. Įėję į butą policijos pareigūnai G. rado tualete. Pareigūnai pasakė, kad pas jį rado narkotinių medžiagų. Po kiek laiko į butą atvyko daugiau pareigūnų. Jis matydavo, kad G. rūko pasinaudodamas buteliu. G. sakydavo, kad rūko kaljaną arba arbatą. Tą patį yra sakęs ir savo seseriai su broliu. Kad G. namuose laiko galimai narkotines medžiagas, net neįtarė (b. l. 28).

Specialistas V. M. teisme parodė, kad psichotropinės medžiagos išlieka šlapime, bet pagal tyrėjo paskirtą užduotį, specialistas turėjo ištirti ar šlapime yra kanabinoidų, kadangi buvo nuoroda, jog asmuo rūkė „žolę“, todėl specialistai ieškojo šlapimo mėginyje būtent augalinės kilmės medžiagų. Rezultatas gautas neigiamas. Tačiau jeigu žmogus teigia, kad rūkė sintetines medžiagas, kuriomis yra suvilgomas tabakas, tuomet tai nėra augalinės kilmės medžiagos. Tai sintetinai produktai, kurie nebuvo šlapime tirti, nes to daryti specialistų neprašė. Dėl to ir negalėjo jų rasti šlapimo mėginyje. Sintetinėms medžiagoms nustatyti reikalingi visai kitokie tyrimo metodai, nei tiriant augalinės kilmės medžiagas (kanabinoidus). Sintetinių medžiagų kiekis pasaulinėje rinkoje yra labai didelis. Kas patenka į Lietuvą irgi sunku pasakyti. Visi tyrimai priklauso nuo to, ar ekspertinės įstaigos turi šitų medžiagų standartus, nes tik tada galima lyginti, nustatinėti ir atlikti tyrimą. Šiuo metu jų įstaiga (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorija) turi keletą standartų, pagal kuriuos galėtų patikrinti. AM-2201 ir MDMB CHMINACA yra sintetiniai kanabinoidai, kurių standartus laboratorija turi ir pagal papildomą užduotį būtų galima patikrinti ar šlapime yra šių sintetinių medžiagų. G. M. šlapimo mėginys dar yra saugomas, tik neaišku kiek jo yra likę po buvusio tyrimo. AB-CHMINACA yra kitas sintetinis kanabinoidas, bet pas juos laboratorijoje nėra šios medžiagos pavyzdžio. Jeigu vartojo AB-CHMINACA, tai specialistai nenustatys. Dėl šlapimo mėginio kokybės negali komentuoti, nes pusę metų praėjo. Kai kurios medžiagos išlieka, kai kurios skyla. Reikia žiūrėti literatūrą. Dėl tikimybės rasti šlapime psichotropinių medžiagų mano, jog kažkas galėjo būti likę. Sintetinės medžiagos turi tendenciją išlikti, o augalinės kilmės medžiagos skyla iki tokio laipsnio, kad negalima nustatyti. Tiksliai dabar negali pasakyti, reikia atlikti tyrimą.

Byloje esančios įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2017-05-09 01.55 val. F. K. pranešė, jog namuose triukšmauja neblaivus sūnėnas, puola muštis. Atvykę pareigūnai pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rado nenustatytą kiekį, kaip įtariama žalios spalvos galimai narkotinės medžiagos (b. l. 5-7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-05-09 apie 01.57 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bute triukšmauja neblaivus asmuo. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas F. K., kuris paaiškino, kad neblaivus sūnėnas triukšmauja ir neleidžia ilsėtis. F. K. įsileido į butą ir parodė, kad sūnėnas yra tualete. Atidarę tualeto duris pamatė sėdintį neblaivų ir galimai apsvaigusį G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Šalia jo ant grindų gulėjo daug polietileninių maišelių, kuriuose buvo žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga – marihuana. Taip pat šalia mėtėsi du pakeliai nuo cigarečių, kuriuose buvo tokie patys polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga. Tualete ant kabyklos kabėjo chalatas, kurio kišenėje buvo polietileninis maišas su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine. Šalia G. M. stovėjo plastikinis butelis su folijos dangteliu, kuriame buvo sudegusi aitraus kvapo augalinės kilmės medžiaga. Paklausus G. M. kas yra maišeliuose, jis paaiškino, kad tai augalinės kilmės narkotinės medžiagos “chimkė” ir šios medžiagos priklauso jam. Dar pasakė, kad narkotines medžiagas gaminasi pats su tiklsu vartoti savo reikmėms ir taip pat pardavimui. Į įvykio vietą buvo iškviesti kinologai ir kiti pareigūnai, ekspertas, o G. M. pristatytas į Vilniaus miesto 1 PK (b. l. 8).

Analogiškas įvykio aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausias patrulis M. L. (b. l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. V. 2017-05-09 nutarimas daryti kratą ir kratos protokolas patvirtina, kad 2017-05-09 atliekant kratą G. M. gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. M. savanoriškai pateikė maišelį su žolelėmis, kuris buvo supakuotas į voką Nr. 260732, cigarečių pakelį ir 27 polietileninius paketėlius, kuriuose yra augalinės kilmės žalios spalvos galimai narkotinės medžiagos, supakuotos į voką Nr. 260731, taip pat cigarečių pakelį su viduje esančiais 8 polietileniniais maišeliais, kuriuose yra augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos, supakuota į voką Nr. 116731. Daugiau draudžiamų daiktų namuose nerasta. Kratos metu rasti daiktai užfiksuoti fotolentelėje (b. l. 11-18, 21).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(2645)-IS1-3580, nurodyta, kad:

1) Žalsvai rudos augalinės kilmės medžiagos iš plastikinio maišelio (paketas Nr. 260732), 2017-05-09 rastos ir paimtos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas G. M., gim. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - AB-CHMINACA (N- [(1S)-1-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-l-(cikloheksilmetil)-lH-indazol-3-karboksamidas), kurio masė yra 1,232 g.

Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos iš 8 plastikinių maišelių (paketas Nr. 116731), 2017-05-09 rastos ir paimtos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas G. M., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - AM-2201 l-[(5- fluoropentil)-H-indol-3-il]-(naftalen-l-il) metanono, kurio masė 0,342 g.

Žalsvai rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos iš trijų plastikinių maišelių (paketas 260731), 2017-05-09 rastos ir paimtos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas G. M., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - AB-CHMINACA (N-[(1S)-1-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-l-(cikloheksilmetil)-lH-indazol-3-karboksamidas), kurio masė 0,025 g ir psichotropinės medžiagos - AM-2201 l-[(5-fluoropentil)-H-indol-3-il] - (naftalen-l-il) metanono, kurio masė yra 0,0048 g.

Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagos iš 22 plastikinių maišelių (paketas 260731), 2017-05-09 rastų ir paimtų kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pas G. M., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - AM-2201 l-[(5-fluoropentil)-H-indol-3-il]-(naftalen-l-il) metanono, kurio masė 0,572 g.

Žalsvai rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos iš popieriaus lankstinuko (paketas Nr. 260731) 2017-05-09 rastos ir paimtos kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. M. sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - AM-2201 l-[(5- fluoropentil)-H-indol-3-il]-(naftalen-l-il) metanono, kurio masė yra 0,030 g.

2) Nuoplovose, paimtose nuo G. M. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekusorių) pėdsakų nerasta (b. l. 34-37).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad G. M. 2017-05-09 03.58 val. buvo nustatytas 1,15 promilių girtumas (b. l. 60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1391/2017(01) nurodyta, kad G. M. šlapimo mėginyje, paimtame 2017-05-09 06.25 val., pagal pateiktą užduotį nustatyti kanabinoidus, nustatyta, jog šlapime yra mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,39 promilės. Šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. Tyrimas pradėtas 2017-05-10, baigtas 2017-06-19 (b. l. 74).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 773 nurodyta, kad G. M. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, narkotinių medžiagų nevartojęs. Apžiūros metu nustatyta, kad jis eina griuvinėdamas, judesiai nekoordinuoti, netikslūs, elgiasi neadekvačiai, yra agresyvus, orientacija sutrikusi, nesugeba paaiškinti aplinkybių, kalba nerišli, jaučiamas alkoholio kvapas, teigė, kad gėrė alkoholį ir rūkė „žolę“ (b. l. 75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos ekspertizės akte Nr. T-N 3571/2017(01) nurodyta, kad 2018-01-23 baigus ekspertizę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nutartimi, buvo nustatyta, kad G. M. šlapimo mėginyje, paimtame 2017-05-09 06.25 val. sintetinių kanabinoidų AM-2201, MDMB CHMINACA, (duomenys neskelbtini) nerasta. Nustatyti sintetinio kanabinoido AB CHMINACA šlapime negalima, nes laboratorija neturi kontrolinio šios medžiagos standarto (pamatinės medžiagos). Pastaboje taip pat nurodyta, kad šlapimo mėginys buvo laikytas daugiau negu 7 mėnesius. Pagal literatūros šaltinių duomenis sintetiniai kanabinoidai šlapime ir kitoje biologinėje medžiagoje nėra stabilios medžiagos. Šie junginiai, laikant atitinkamoje temperatūroje, išlieka stabilūs iki 14 dienų. Laikant mėginį daugiau nei 14 dienų, daugumos sintetinių kanabinoidų kiekis gali suskilti iki 30 procentų (b. l. 160).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatomas bent vienas iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių objektyvių požymių ir tikslas minėtas medžiagas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagų perduoti kitiems asmenims. Šios nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278/2008, Nr. 2K-281/2009, Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-7-336/2010, 2K-24/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad narkotinių medžiagų pardavimas – tai narkotinių medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitokiu platinimu laikomas jų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas ir pan. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek pardavimas, tiek kitoks realizavimas yra baigtas nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip išplatino (realizavo) šias medžiagas bent vienam asmeniui.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. M. 2017-05-07 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai už 300 eurų įgijo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1,257 g psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA ir ne mažiau kaip 0,9488 g psichotropinės medžiagos – AM-2201, kurias atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir neteisėtai šias medžiagas laikė bute iki 2017-05-09 apie 03.00 val., kol kratos metu minėtas medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip pat nustatyta, kad narkotines medžiagas G. M. įsigijo sufasuotas į paketėlius (apie 40 vnt., tikslus įsigytų paketėlių skaičius nežinomas, kratos metu pas G. M. buvo rasta 36 maišeliai su psichotropinėmis medžiagomis). Įsigytas medžiagas kaltinamasis pats vartojo - rūkė buto, kuriame gyvena, tualete. Kitokių medžiagų, kurias jis galėjo rūkyti, nerasta. Aplinkybę, kad kaltinamasis rūkė įsigytas narkotines medžiagas ir jautėsi sudegusios medžiagos kvapas patvirtina tiek liudytojai policijos pareigūnai M. L. ir V. V., tiek liudytojas F. K., kuris nurodė, jog matydavo, kaip G. rūko pasinaudodamas buteliu. Narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo fakto neneigė ir pats kaltinamasis, teigdamas, kad rūkė “žolę” ar “chimką”. G. M. narkotinių medžiagų neteisėto įsigijimo, laikymo ir vartojimo faktas byloje įrodytas ir abejonių dėl to nekyla. Tačiau G. M. pagal kaltinamąjį aktą yra kaltinamas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, t. y. neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Tokį jam pareikštą kaltinimą G. M. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai neigė ir nurodė, kad jis neturėjo tikslo įsigytų narkotinių medžiagų platinti ir niekada to nedarė. Šiuos jo argumentus paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Kaip matyti iš bylos duomenų, G. M. su turimomis psichotropinėmis medžiagomis buvo surastas ir sulaikytas savo namuose, ne viešoje vietoje, pas jį nebuvo rasta svarstyklių sverti narkotinėms medžiagoms ar kitų įrankių dozavimui, bute nebuvo pašalinių asmenų, kurie būtų atėję įsigyti narkotikų. Taip pat nerasta pinigų, kuriuos jis būtų gavęs už parduotas narkotines medžiagas, nebuvo rasta ir tuščių maišelių narkotinėms medžiagoms išpilstyti. G. M. įsigytos psichotropinės medžiagos jau buvo tolygiai paskirstytos į maišelius, kurias jis įsigijo iš nepažįstamo asmens. Nėra įrodymų, kad kaltinamasis pats būtų pilstęs narkotines medžiagas į maišelius. Pažymėtina ir tai, kad G. M. praeityje nebuvo teistas už narkotinių medžiagų platinimą, tik už jų laikymą, kas patvirtina G. M. paaiškinimus, kad jis seniai (kaip nurodė nuo 14 metų) vartoja narkotines medžiagas, jas perka tik savo reikmėms. Liudytojas V. V. patvirtino, kad žino G. M., kaip asmenį vartojantį narkotines medžiagas.

Byloje taipogi nėra jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad kaltinamasis išplatino narkotines medžiagas bent vienam asmeniui. Nenustatyta ir tai, kad buvo koks nors susitarimas su bent vienu asmeniu (vartotoju) gauti iš G. M. narkotikų, kad jis būtų davęs kam nors šių medžiagų parūkyti ir pan., todėl tik kaltinamojo įsigytas ir laikytas narkotikų kiekis nepatvirtina, kad jis turėjo tikslą juos platinti. Ta aplinkybė, kad būdamas neblaivus ir apsvaigęs G. M. iš pykčio pasakė pareigūnams, jog ketino parduoti narkotikus, nesant byloje kitų šią aplinkybę pavirtinančių objektyvių duomenų, negali būti traktuojama narkotikų platinimu. Akivaizdu, kad sulaikytas G. M. buvo neadekvatus, apsvaigęs, pareigūnai su juo sunkiai bendravo, jis pasakojo apie kažkokias gėles laiptinėje, iš kurių darosi narkotines medžiagas, kas tik parodo, kad tuo metu G. M. išsakytais paaiškinimais negalima visiškai tikėti. Tai, kad kaltinamojo šlapimo mėginyje nebuvo rasta sintetinių kanabinoidų taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad jis šių medžiagų nevartojo. Kaip matyti iš ekspertizės akto (b.l. 160), toks tyrimas buvo atliktas praėjus daugiau nei 7 mėnesiams nuo šlapimo mėginio paėmimo, todėl per tokį ilgą laikotarpį sintetinės medžiagos galėjo išsiskaidyti ir šlapime neišlikti. Be to, specialistai negali patikrinti ar G. M. vartojo sintetinį kanaibinoidą AB CHMINACA, kadangi laboratorija neturi šios medžiagos kontrolinio pavyzdžio. Dėl to specialisto išvadoje gauti neigiami rezultatai negali paneigti aplinkybės, kad G. M. vartojo įsigytas psichotropines medžiagas.

Pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G. M. tyčia neteisėtai platinti psichotropines medžiagas nebuvo įrodyta, todėl kaltinamojo veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoja į BK 259 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kadangi kaltinamojo veiksmai atitinka būtent šios nusikalstamos veikos sudėtį. Perkvalifikuojant G. M. nusikalstamą veiką į švelnesnę atsakomybę numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį nėra suvaržomos kaltinamojo teisės, nes G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme buvo žinoma, kuo jis yra kaltinamas, jam buvo pranešta apie pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, jis gavo kaltinamojo akto nuorašą, turėjo pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, turėjo gynėją, dalyvavo teismo procese ir realizavo visas BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytas savo teises. Perkvalifikuodamas G. M. veiką teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-11-15 nutarimu, kuriame nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-199-696/2017).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, t. y. liudytojų M. L., V. V., F. K. parodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio registracijos kortelės duomenimis, specialisto išvada dėl pas G. M. rastų narkotinių medžiagų rūšies ir kiekio, specialisto V. M. paaiškinimais teisme, taip pat paties kaltinamojo G. M. prisipažinimu, kad jis įsigijo ir laikė narkotines medžiagas savo reikmėms bei jas vartojo. Pas G. M. rastos psichotropinės medžiagos (sintetiniai kanabinoidai) yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą (BK 269 str. 1 d.), todėl disponavimas jomis yra draudžiamas.

G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino neteisėtai įgijęs ir laikęs psichotropines medžiagas, gailsi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad sulaikymo metu G. M. buvo nustatytas girtumas, teismas nelaiko sunkinančia aplinkybe, nes neblaivumas negalėjo įtakoti šios nusikalstamos veikos padarymo (narkotinių medžiagų laikymo). Be to, tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar 2017-05-07 narkotinių medžiagų įsigijimo, jų gabenimo metu G. M. buvo neblaivus. Jam 1,15 promilių neblaivumas nustatytas tik 2017-05-09 03.58 val.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jos padarymo motyvus, tikslus ir pasekmes, turėtų psichotropinių medžiagų kiekį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, dviejų rūšių psichotropinės medžiagos buvo skirtos savo reikmėms, jas laikė ir vartojo namuose, rūkė vienas užsidaręs tualete, todėl niekam didelio pavojaus nekėlė, žalos nepadarė, turėjo įsigijęs pakankamai didelį kiekį (iš viso 2,2058 g) sintetinių kanabinoidų, tačiau jie nepriskiriami prie labai pavojingų medžiagų), į kaltinamojo asmenybę (oficialiai nedirba, teistas 4 kartus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas du kartus, nusikaltimą padarė nepraėjus nė mėnesiui laiko po 2017-04-12 nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, buvo teistas 2013 metais už narkotinių medžiagų laikymą, kaip pats nurodo ilgą laiką (apie 8 metus) vartojo narkotikus, taip pat vėliau teistas už kitas veikas, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad G. M. skirtina BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 50 str. 2 d., 54, 61 str.), kadangi švelnesnėmis bausmėmis (bauda, areštu) negalima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

G. M. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-19 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas jam atidėtas 3 metams, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu turi būti subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-19 nuosprendžiu paskirta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, byloje nėra duomenų, kad G. M. po 2017-05-09 būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, žala nepadaryta, jis supranta turintis problemų dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir ketina gydytis, rodo norą ir stengiasi pasitaisyti, siekia įsidarbinti, kritiškai vertina savo elgesį, yra jauno amžiaus, todėl teismas mano, kad jam gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas maksimaliam terminui (3 metams), nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant kaltinamajam galimybę pasitaisyti būnant laisvėje. Atidedant bausmės vykdymą kaltinamajam nustatytini atitinkami įpareigojimai, taip pat paliktina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-19 nuosprendžiu paskirta BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 nuosprendžiu priteistą 559,58 Eur turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50) paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikintina.

G. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-05-09 02.00 val. iki 2017-05-09 12.37 val. (b. l. 42-43), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (1 diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną skaičiuojant už vieną laisvės atėmimo parą. Į paskirtos bausmės laiką taip pat įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-19 nuosprendžiu įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpiai ir atliktos bausmių dalys pagal ankstesnius nuosprendžius.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likę narkotinės (psichotropinės) medžiagos ir pakuotės, perduotos saugojimui Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (b. l. 38-40), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant G. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje arba mokytis ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą arba registruotis darbo biržoje; 4) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo priklausomybės ligų, kai nuteistasis sutinka.

Palikti G. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-19 nuosprendžiu paskirtą BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-12 nuosprendžiu priteistą 559,58 Eur turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti G. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-09 02.00 val. iki 2017-05-09 12.37 val. (vieną dieną) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-19 nuosprendžiu įskaitytus laikinojo sulaikymo laikotarpius ir jau atliktas bausmės dalis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusias narkotines (psichotropines) medžiagas ir pakuotes, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas