Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1669-640/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-31
Bylos Nr.
2A-1669-640/2012
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00726-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
Atsakovas
A. T.
Ieškovas
V. T.
Trečiasis asmuo
AB DnB Nord bankas
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1669-640/2012Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00726-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo AB DnB Nord bankas.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-3) atidalinti jam priklausančią 1/3 dalį 0,1536ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagal ieškovo pateiktą projektą: ieškovo V. T., asmeninėje nuosavybėje palikti žemės sklypą, projekte pažymėtą "D"-349 kv.m. ploto ir ½ - dalį sklypo „E" -12 kv.m. ploto. Atsakovės A. T., asmeninėje nuosavybėje palikti žemės sklypą, projekte pažymėtą „B"-655 kv.m. ploto ir ½ dalį sklypo „E" -12 kv.m. ploto, bei nustatyti servitutą S 207-33 kv.m. ploto, su teise aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei servitutą S 215-101 kv.m. su teise važiuoti transporto priemonėms, teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas). Nurodė, kad ieškovas V. T. ir atsakovė A. T. 20l0 m. lapkričio 29d. nutraukė santuoką. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo padalintas 0,1536 ha žemės sklypas, unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovui teko 1/3 idealioji dalis 6777,00 Lt vertės šio žemės sklypo, atsakovei A. T. 2/3 idealiosios dalys 13573,00 Lt vertės šio žemės sklypo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011-11-14 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nurodė, kad teismas kritiškai vertina, tik ieškovo prašymą nustatyti servitutus, ieškovo pateiktame plane pažymėtus: S 207-33 kv.m. ploto, su teise aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei servitutą S 215-101 kv.m. su teise važiuoti transporto priemonėms, teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), kurie, teismo nuomone, nustačius dalijamame žemės sklype ieškovo nurodytus servitutus, sukurs tarp ginčo šalių dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Taip pat nurodė, kad atidalinus žemės sklypą ir nustačius servitutus pagal ieškovo V. T. pateiktą planą, pats ieškovas V. T., gyvenamajame name, turėdamas vieną kambarį ir norėdamas į jį patekti, jo prašomame servitutiniame plote turi įsirengti laiptus, o tai apsunkins ir paties ieškovo turimo nekilnojamojo turto naudojimą. Teismas taip pat nurodė, kad A. T. pateiktas žemės sklypo padalijimo planas neproporcingai apsunkina įvairias ieškovo teises naudotis nekilnojamuoju daiktu ir pagal atsakovės planą atsidalijusių šalių, t.y. ieškovo V. T., teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas, ieškovui skiriamos (atsakovės pateiktame žemės sklypo padalijimo plane) dalys atima galimybę naudotis įvažiavimu iš gatvės pusės, atsakovės manymu ieškovas įvažiavimą turi įsirengti pats, per jam paskirtas žemės sklypo dalis. Teismas sprendė, kad teismo nustatytos aplinkybės apie negalimumą ieškovui įvažiuoti į jam tenkančią žemės sklypo dalį, kuriame yra ieškovo ūkinės paskirties pastatas, kuriame ieškovas faktiškai gyvena, pripažįstamos kaip sudarančios pagrindą konstatuoti, kad atsakovės pateiktas teismui žemės sklypo padalijimo planas neatitinka padalijimo tvarkos nustatymo principų ir reikalavimų. (b. l. 161-167).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė A. T. apeliaciniu skundu (b.l. 169-172), prašo atidalinti žemės sklypą, jos nurodytu būdu. Nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas neišsprendė ginčo tarp šalių. Taip pat nurodo, kad nesutinka ir su motyvais, kuriais remiantis teismas atmetė jos žemės padalijimo projektą. Mano, kad nurodyti motyvai nėra įtikinantis, neatitinka jos pateikto žemės sklypo plano esmės. Nurodo, kad bendro naudojimo plotas „B“ būtinas ieškovui, kad laisvai, be jokių servitutų patektų į savo gyvenamąjį kambarį – „F“ raide pažymėtą patalpą II namo aukšte. Nurodo, kad jos pateiktas planas yra nekonfliktiškas, saugantis abiejų šalių privatumą ir lygiateisiškumą. Nurodo, kad sklype „E“ išaugintomis daržovėmis maitinasi visi trys, visą žiemą. Nurodo, kad geriausia išeitis – abiems šalims nevaržyti vienas kito. O bendro naudojimo plotas „B“ turi būti kuo mažesnis, tiek kiek reikalauja būtinumas, dėl to jos pateiktas planas yra tinkamas. Apeliantė, teismo prašo atsižvelgti į CK 4.36 str. 2 d., kad turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai, t.y. A. T..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 177) ieškovas nurodė, kad su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011m lapkričio 14 d. sprendimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).: ieškovui priklauso 1084/4608 žemės sklypo, o atsakovei priklauso 2168/4608 žemės sklypo. Taip pat iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teise ieškovas valdo 10/100 pastato gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė nuosavybės teise valdo 56/100 pastato gyvenamo namo Nr. (duomenys neskelbtini), 66/100, kitų kiemo statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių minėtame žemės sklype (b.l. 129-134). Žemės sklypas buvo padalintas 2009-12-09 teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2010-10-18 (b.l. 16-26).

Iš bylos matyti, kad ieškovas ieškiniu prašė jam asmeninėje nuosavybėje palikti žemės sklypą, projekte pažymėtą "D"-349 kv.m. ploto ir ½ - dalį sklypo „E" -12 kv.m. ploto, o atsakovės asmeninėje nuosavybėje palikti žemės sklypą, projekte pažymėtą „B"-655 kv.m. ploto ir ½ dalį sklypo „E" -12 kv.m. ploto, bei nustatyti servitutą S 207-33 kv.m. ploto, su teise aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) bei servitutą S 215-101 kv.m. su teise važiuoti transporto priemonėms, teise naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) (b.l. 14).

Atsakovė taip pat pateikė sklypo padalijimo planą ir prašė ieškovui paskirti sklypus H-226 kv. m., G-82 kv.m., ½ B- 41 kv.m, ½ F-12 kv.m., iš viso 361 kv.m., atsakovei paskiriant sklypus D-250 kv.m., E-363 kv.m., ½ B -42 kv.m., ½ C-56 kv.m. ½ F-12 kv.m., iš viso 723 kv.m. (b.l. 67).

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (prijungta civ.b. Nr.2-15-759/2009), taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo žemės sklypo padalijimo natūra. Bylą nagrinėjant ieškovo buvo pateiktas tas pats žemės sklypo padalinimo planas, kuris yra pateiktas ir šioje byloje ir pagal jį prašoma atidalinti (b.l. 14). Kolegija nurodo, kad minėtoje šalių civilinėje byloje buvo išspręstas tik ginčo žemės sklypo padalinimas nustatant idealiąsias dalis, nes teismas įvertinęs ieškovo pateiktą planą, parengtą 2008-10-08, nurodo, jog pagal minėtą planą padalinti turto nėra galimybės, nes jis neatitinka kito nekilnojamo turto padalinimui ir šioje dalyje ieškinys buvo atmestas (b.l. 44-60). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl šalims turi prejudicinę galią (CPK 182 str.).

Apeliantė neginčija teismo sprendimo dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir motyvų dėl teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo šioje dalyje nepateikia, todėl kolegija dėl ieškinio reikalavimo nepasisako. Apeliantė ginčija teismo sprendimą dalyje dėl jos pasiūlyto atidalijimo varianto atmetimo ir iš esmės prašo atidalinti šalių turimą žemės sklypą pagal jos pateiktą atidalinimo projektą.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantės reikalavimų byloje nebuvo pareikšta. Priešieškinis buvo nepriimtas, o savarankiškų reikalavimų bendra ginčo teisenos tvarka apeliantė nepareiškė (b.l. 143). Tačiau kadangi pirmosios instancijos teismas vertino ir analizavo ne tik ieškovo, bet ir atsakovės pateiktą atidalijimo planą, kolegija pasisako dėl argumentų, kuriais yra ginčijama teismo išvada, jog atsakovės pateiktas planas neatitinka padalijimo tvarkos nustatymo principų.

Apeliantė nurodo, kad jos pateiktas atidalijimo planas yra tinkamas, todėl pirmosios instancijos teismas jį atmetė nepagrįstai.

Sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo atidalijimo turi būti laikomasi tam tikrų norminių aktų nustatytų reikalavimų žemės sklypų formavimui. 2004-10-04 LR žemės ūkio ir aplinko ministrų įsakymu Nr.3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės nustato, jog žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad būtų galima racionaliai naudoti žemę ir kad nepablogėtų ekologinės, rekreacinės šių teritorijų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (20 p.). Iš apeliantės pateikto plano projekto matyti, kad atidalinti prašoma tokiu būdu, kad šalims priklausytų ne vienas atskiras suformuotas objektas, o keli atskiri objektai, išdėstyti skirtingose vietose, paliekant daug ploto bendram naudojimuisi (b.l. 67). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal tokį pateiktą projektą nė vienam bendraturčiui negalima atidalyti tenkančios sklypo dalies, nes nė vienam atsidalijančiam bendraturčiui jų pasiūlytame projekte nėra suformuotas atskiras nuosavybės teisės objektas. Todėl tokiu atveju galėtų būti spręstinas klausimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatyto, tačiau tokių reikalavimų byloje nebuvo pareikšta.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmestas apeliantės pateiktas atidalijimo projektas kaip prieštaraujantis ieškovo interesams, nes pažeistų ieškovo teises, kadangi būtų užskirtas kelias naudotis įvažiavimu į sklypą iš gatvės pusės.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėNeringa ŠvedienėAlvydas Barkauskas