Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (V. V. turto vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (V. S. turto vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (K. P. turto vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (K. P. turto sugadinimas) ir nuteistas areštu 15 (penkiolikai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (V. A. turto sugadinimas) ir nuteistas areštu 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, BK 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Priteista iš S. M. 1000 Lt žalos atlyginimo G. V..

Priteista iš S. M. 150 Lt žalos atlyginimo V. S..

Priteista iš S. M. 250 Lt žalos atlyginimo K. P..

Priteista iš S. M. 300 Lt žalos atlyginimo V. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) k., įsibrovė į V. V. priklausantį neužrakintą garažą, iš ten pagrobė benzininį pjūklą „STIHL-023“, 500 Lt vertės, ir benzininę žoliapjovę-trimerį „PARTNER“, 500 Lt vertės, iš viso pagrobdamas bendros 1000 Lt vertės svetimo turto ir padarydamas nukentėjusiajam V. V. tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 m. gruodžio 31 d., 19.00 val. iki 2012 m. sausio 1 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, iškabindamas iš vyrių ūkinio pastato durų varčią, įsibrovė į V. S. priklausantį ūkinį pastatą, iš ten pagrobė benzininę žoliapjovę, 350 Lt vertės, ir elektrinę žoliapjovę, 250 Lt vertės, iš viso pagrobdamas bendros 600 Lt vertės svetimo turto ir padarydamas nukentėjusiajam V. S. tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario mėn. 25 d., apie 2.00 val. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdauždamas kairės pusės priekinių durelių stiklą, įsibrovė į K. P. priklausantį automobilį “VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš ten pagrobė magnetolos valdymo skydelį, 250 Lt vertės, ir padarė nukentėjusiajam K. P. tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario mėn. 25 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdaužė ir taip sunaikino K. P. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių stiklą, padarydamas 100 Lt žalą, bei krauju sutepė ir taip sugadino automobilio sėdynes, padarydamas 150 Lt žalą, taip sugadindamas bendros 250 litų vertės svetimą turtą ir padarydamas nukentėjusiajam K. P. tokio dydžio turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario mėn. 25 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia išdaužė ir taip sunaikino V. A. priklausančio automobilio „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinių durelių stiklą, padarydamas 100 Lt žalą, bei krauju sutepė ir taip sugadino automobilio sėdynes, padarydamas 200 Lt žalą, taip sugadindamas bendros 300 Lt vertės svetimą turtą ir padarydamas nukentėjusiajai V. A. tokio dydžio turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai S. M. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. M. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, priešingai nuteistojo tvirtinimams, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ne tik pripažino tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau ir atsižvelgė į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę skirdamas jam bausmes. Taip pat skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas skirdamas jam bausmes atsižvelgė ir į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – įvykdė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus, įvertino jo asmenybę – nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė išvadą, kad apeliantui už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir sprendžia, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo nuteistajam skirtas bausmes laikyti per griežtomis. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam net galutinė apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje net už vieną iš sunkesnių iš jo padarytų nusikalstamų veikų numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl dar ir dėl to nuteistajam S. M. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad turi gyvenamąją vietą ir būdamas laisvėje galėtų visiškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, jog ilgą laikotarpį nebuvo nusikaltęs, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ši ir kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ar skirti apelianto prašomą bausmės vykdymo atidėjimą. Pirma, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Antra, tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Trečia, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Tuo labiau, kad bylos duomenys tvirtina, jog apeliantui ankstesniu nuosprendžiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai realus poveikio apeliantui neturėjo, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus, todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais. Kitų nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių, kad turi darbą, ir, kad atlygimo dalį žalos nukentėjusiesiems, nepatvirtina bylos medžiaga.

Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis S. M. teisei priešingo elgesio ir konstatuoja, kad S. M. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra ne per griežtos, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. sausio 15 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.