Kauno apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė, jos atstovė procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžiuose nurodė šiuos argumentus:

2.1. Ieškovės tėvas R. K. (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajojo (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė testamentą. R. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodė, kad testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes neaišku, koks turtas paliekamas atsakovei. Testamente nurodyta, kad po atsakovės mirties turtas atiteks testatoriaus ir atsakovės vaikams, tačiau įstatymas numato galimybę paskirti kitą įpėdinį tik tuo atveju, jeigu paskirtas įpėdinis numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Be to, antriniai įpėdiniai gali būti skiriami tik tuo atveju, jeigu sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas. Šiuo atveju palikėjas testamento sudarymo ir mirties metu nebuvo vedęs, todėl negalėjo testamente numatyti antrinių įpėdinių. Testamentu R. K. pasisakė dėl atsakovei priklausysiančio turto paveldėjimo. Nurodė, kad testamente yra klaidingai nurodytas V. P. asmens kodas. Nors rašybos klaida neturi reikšmės testamento galiojimui, tačiau tai rodo, kad testamentas buvo pildomas aplaidžiai, nebuvo išsiaiškinta tikroji R. K. valia, konkretus jo paliekamas turtas, įpėdinių asmens duomenys.

2.2. R. K. testamento sudarymo metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. birželio 22 d. buvo parduotas. R. K. po testamento sudarymo įsigijo ½ dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju neaišku, kokį konkrečiai žemės sklypą su statiniais R. K. nurodė testamente, tai yra ar jam testamento sudarymo metu nuosavybės teise priklausiusį turtą, ar po testamento sudarymo įsigytą turtą, kuris jam priklausė mirties metu. Nurodė, kad atsakovės, trečiųjų asmenų V. P. ir S. P. nurodytos aplinkybės, jog testamente nebuvo galimybės nurodyti konkretaus nekilnojamojo turto, nes testatorius ketino parduoti jau turimą ir įsigyti kitą yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais argumentais. Jeigu testamente nurodytas nekilnojamas turtas, kurio mirties momento jau nebuvo, o nenurodytas nekilnojamasis turtas, kurį R. K. turėjo mirties metu, laikoma, kad testamentas yra neaiškus, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

2.3. Testamente nurodyta, kad automobilis paliekamas atsakovei. Testatoriaus vardu buvo registruoti du automobiliai, kurie įsigyti po testamento sudarymo. Šiuo atveju atsakovei testamentu paliekamas automobilis nėra identifikuotas, todėl neaišku, kuris iš dvejų automobilių turėtų likti atsakovei. Šis neaiškumas yra esminis ir jo neišsprendus neįmanoma nuspręsti, kam turėtų būti skirtas palikimas ir kaip turi būti paskirstyta nuosavybės teisė įpėdiniams. Atsakovė nurodė, jog automobilis (duomenys neskelbtini) yra palikėjo sūnaus ir tik formaliai registruotas R. K. vardu, asmenys, kurie naudojasi šiuo automobiliu atsakovei nežinomi. Šie atsakovės teiginiai yra prieštaringi, ji nurodo, kad transporto priemonė priklauso E. K., tada, kad R. K., o vėliau, jog jai apskritai nežinomi asmenys, kurie naudojasi šiuo automobiliu. Testatoriui mirties dieną priklauso du automobiliai, testamente minimas tik vienas neįvardintas automobilis, todėl testamentas neaiškus, nesuprantamas ir turi būti panaikintas.

2.4. Testamente nurodyta, kad piniginės lėšos akcinėje bendrovėje „Swedbank“ paliekamos atsakovei. R. K. mirties dieną banko sąskaitoje buvo 3 841,29 Eur. Nurodė, kad po palikėjo mirties iki 2022 m. spalio 5 d. į jo sąskaitą buvo pervesta 544,3 Eur suma. Iš testamento nėra aišku, kam turi būti palikti 544,3 Eur, kurie pateko į banko sąskaitą po R. K. mirties, todėl šis neaiškumas taip pat yra esminis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad po R. K. mirties į sąskaitą pervesti 544,3 Eur turėtų atitekti jai. Šiuo atveju lėšos, kurios buvo banko sąskaitoje R. K. mirties dieną pagal testamentą turėtų priklausyti atsakovei, o lėšos, kurios pateko į sąskaitą po R. K. mirties pagal testamentą turėtų priklausyti ieškovei ir E. K. kaip visas kitas testamente neišvardintas turtas.

2.5. Šiuo atveju iš testamento turinio nėra aiški palikėjo valia, nes jis nurodo, kad turtą palieka atsakovei, o po jos mirties turtas atitenka testatoriaus ir atsakovės vaikams. Tokiu atveju atsakovė negali įgyti nuosavybės teisių į turtą, nes dėl turto likimo po jos mirties testamentu iš anksto pasisako pats R. K.. Vadinasi jo valia buvo, kad turto palikimas atsakovei nesukeltų testatoriaus nuosavybės į minėtą turtą praradimo. Palikėjas testamentu galimai turėjo omenyje atsakovės teisę į uzufruktą pagal CK 5.25 straipsnio 4 dalį.

2.6. Testamento turinys prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes dalies įpėdinių galimybė paveldėti priklauso tik nuo atsakovės valios ir ketinimų disponuoti paveldėtu turtu. Atsakovė paveldėtą turtą gali testamentu palikti kitiems asmens, todėl susidarys situacija, kai dėl to paties turto bus du galiojantys testamentai, o tai sukels ginčus tarp įpėdinių.

3. Ieškovė, jos atstovė bylos nagrinėjimo metu palaikė nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį patenkinti.