Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui E. A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), vertės, nuo kurios ieškovei turi būti apskaičiuota testamentinė išskirtinė, nustatymo datos. Apeliantas nekilnojamojo turto vertės nustatymo datą sieja su palikimo priėmimo diena ir sutinka su teismo paskirto eksperto Darijaus Grigo 2023 m. gruodžio 20 d. turto vertinimo ekspertizės akte Nr. DGE231220r (toliau – Turto vertinimo ekspertizės aktas Nr. DGE231220r) lyginamuoju metodu 2015 m. liepos 31 d. nustatyta 130 300 Eur ginčo turto verte (apelianto 2024 m. sausio 19 d. nuomonė dėl turto vertinimo ekspertizės akto); o ieškovė mano, kad turto vertė ir ieškovei priklausanti testamentinės išskirtinės išmoka (skola) turi būti nustatyta pagal 2021 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir yra lygi 157 000 Eur, priešingu atveju, atsakovo skola turi būti nustatyta įvertinus oficialų vartotojų kainų indeksą bei infliacijos pokytį nuo 2015 metų iki 2023 metų (ieškovės 2024 m. sausio 19 d. nuomonė dėl turto vertinimo ekspertizės akto).

18. Pateiktoje nuomonėje dėl turto vertinimo ekspertizės akto ieškovė, be kita ko, nurodo, kad pagal valstybės duomenų agentūros Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus viešai prieinamus duomenis vartotojų kainų indeksas 2023 metais palyginus su 2015 metais sudarė 153,8 proc., t. y. infliacija (pinigų nuvertėjimas) siekė 53,8 proc., todėl prašo apelianto skolą ieškovei indeksuoti ir priteisti 62 625,44 Eur.

19. Teisėjų kolegija nurodo, kad, vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Viena vertus, argumentus dėl ieškovei priteistos skolos indeksavimo ieškovė nurodė tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka; kita vertus, ieškovė nuo pradžių reiškė reikalavimą priteisti palūkanas už prievolės įvykdymo uždelsimą. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti aplinkybių, kurios ieškovės procesiniame dokumente – nuomonėje – išdėstytos pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą, todėl ieškovės argumentų dėl indeksavimo nevertina.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. O. L. K. (ieškovės ir atsakovo motina) Vilniaus m. 3-ame notarų biure sudarė testamentą (reg. Nr. AR-1150), kuriuo išreiškė valią, jog mirties atveju jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo rūsio dalys, esančios (duomenys neskelbtini), atitektų sūnui – apeliantui E. A. K.. Testatorė O. L. K. testamentu įpareigojo apeliantą per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią 1/2 daliai turto vertės, atsižvelgiant į paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą. 2015 m. gegužės 6 d. testatorė O. L. K. mirė.

22. Iš Testamentų registro duomenų nustatyta, kad atsakovas palikimą priėmė 2015 m. liepos 31 d.; atsakovui 2021 m. rugsėjo 21 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2021 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertė I. K. parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-I-071 dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo bei nustatė 2021 m. spalio 19 d. bendrą šio turto vertę, lygią 157 000 Eur.

24. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta ir paskirta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, ekspertizę pavesta atlikti turto vertintojui – teismo ekspertui Darijui Grigui, pavedant atsakyti į klausimą, kokia buvo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. liepos 31 d.

25. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. sausio 2 d. gautas eksperto Darijaus Grigo Turto vertinimo ekspertizės aktas Nr. DGE231220r, kuriame ekspertas lyginamuoju metodu 2015 m. liepos 31 d. nustatė ginčo turto vertę – 130 300 Eur.

Dėl testamentinės išskirtinės ir jos dydžio nustatymo

26. Pagal CK 5.23 straipsnio 1 dalį testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai. Testamentinės išskirtinės gavėjas turi teisę testamentinę išskirtinę priimti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jis turi teisę į testamentinę išskirtinę (CK 5.24 straipsnio 1 dalis), ir apie testamentinės išskirtinės priėmimą turi pranešti testamento vykdytojui, įpėdiniui, priėmusiam palikimą ir įpareigotam vykdyti testamentinę išskirtinę, arba palikimo atsiradimo vietos notarui. Jeigu testamentinė išskirtinė yra susijusi su teise į nekilnojamąjį daiktą, prašymas visais atvejais paduodamas notarui (CK 5.24 straipsnio 2 dalis).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad testamentinė išskirtinė (legatas) – tai įpėdinio pagal testamentą įpareigojimas atlikti kokią nors prievolę vienam ar keliems asmenims (testamentinės išskirtinės gavėjams), kai šie įgyja teisę reikalauti, jog toks įpareigojimas būtų įvykdytas. Testamentinė išskirtinė yra įpėdinį įpareigojanti prievolė. Tarp įpareigoto įpėdinio, priėmusio palikimą, ir testamentinės išskirtinės gavėjo atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai. Kitaip tariant, įpėdinis, priimdamas palikimą, prisiima ir testatoriaus įpareigojimą įvykdyti išskirtinę. Šio įpareigojimo nepageidaujantis vykdyti įpėdinis gali atsisakyti priimti palikimą. Tokiu atveju prievolė įvykdyti testamentinę išskirtinę pereina kitiems įpėdiniams, gavusiems atsisakiusio palikimo įpėdinio dalį. Jeigu palikimą priėmęs įpėdinis nevykdo testamente nustatyto įpareigojimo, išskirtinės gavėjas savo teisę į ją gali įgyvendinti priverstinai, nes įpėdinis, priėmęs palikimą, tampa išskirtinės gavėjo skolininku, o testamentinės išskirtinės gavėjas – kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013; 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-219/2018 15 punktas).

28. Taigi tam, kad tarp testamentinio įpėdinio ir testamentinės išskirtinės gavėjo atsirastų prievoliniai teisiniai santykiai, yra būtinos šios sąlygos: pirma, testatoriaus sudarytas galiojantis testamentas, sukuriantis prielaidas prievolei atsirasti; antra, įpėdinio valia, sutikimas vykdyti testamentu jam nustatytą pareigą (CK 1.63 straipsnio 4 dalis), kai įpėdinis pagal testamentą priima palikimą; trečia, testamentinės išskirtinės priėmimas, nes testamentinės išskirtinės gavėjas turi teisę, bet ne pareigą priimti testamentinę išskirtinę (CK 5.24 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-219/2018 16 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. balandžio 1 d. O. L. K. sudarytas testamentas yra galiojantis, jog apeliantas – įpėdinis pagal testamentą – palikimą priėmė, o testamentinės išskirtinės gavėja (ieškovė) pranešė notarui apie testamentinės išskirtinės priėmimą. Taigi, įpėdiniui priėmus palikimą, o testamentinės išskirtinės gavėjai priėmus testamentinę išskirtinę, tarp jų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. ieškovė tapo atsakovo kreditore testamentinės išskirtinės apimtimi, o atsakovas tapo ieškovės skolininku, įpareigotu įvykdyti savo prievolę tokiu būdu, terminais ir sąlygomis, kokios nustatytos testamentinėje išskirtinėje.

30. Ginčas tarp šalių kilo dėl testamente numatytos testamentinės išskirtinės apskaičiavimo, t. y., ar nekilnojamojo turto rinkos vertė, nuo kurios priklauso ieškovei apskaičiuotos testamentinės išskirtinės dydis, turėtų būti skaičiuojama nuo palikimo priėmimo datos (2015 m. liepos 31 d.) ar turi būti nustatyta pagal 2021 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuri atlikta praėjus mėnesiui po to, kai atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

31. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės G. S. ir atsakovo E. A. K. apeliacinius skundus civilinėje byloje Nr. e2A-9-775/2021, įsiteisėjusia 2021 m. vasario 17 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą ir nurodė, jog testamento 4 punkto turinys keičiamas, pašalinant iš jo tekstą „per 20 metų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos“ ir „paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienai“. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad paveldėjimo teisės liudijimo gavimas priklauso išimtinai nuo to siekiančio asmens valios, tai reiškia, jog tiek turto vertės nustatymas, tiek mokėjimo termino pradžia būtų nukelti neapibrėžtai ateičiai, o turto vertė ženkliai pakitusi, todėl iš testamento 4 punkto pašalino tekstą dėl kompensacijos dydžio, priklausančio nuo nustatytos turto vertės, kuri nustatoma ne palikimo atsiradimo (ar artimam jam) laikui, bet susieta su paveldėjimo teisės liudijimo gavimo laiku.

32. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinusi nurodytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo nekilnojamojo turto vertė, nuo kurios ieškovei skaičiuojama testamentinė išskirtinė, yra 2015 m. liepos 31 d., kai apeliantas pagal testamentą priėmė palikimą pagal 2015 m. liepos 31 d. turto rinkos kainas, todėl apskaičiuodamas testamentinę išskirtinę ir atitinkamai priteisdamas atsakovo skolą ieškovei, teismas remiasi Turto vertinimo ekspertizės akte Nr. DGE231220r 2015 m. liepos 31 d. nustatyta ginčo turto verte (130 300 Eur).

33. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus, kad 5/8 turto dalys priklausė testatorei, o pastaroji testamento 4 punktu įpareigojo atsakovą sumokėti ieškovei 1/2 dalies atsakovo paveldėto turto vertės dydžio kompensaciją, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovas ieškovei yra skolingas ir turi sumokėti 40 718,75 Eur (130 300 x 5 ÷ 8 ÷ 2) dydžio testamentinę išskirtinę. Todėl pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas pakeičiamas – iš atsakovo ieškovei priteisiamos skolos dydis sumažinamas iki 40 718,75 Eur, taip pat priteisiamos nuo šios sumos apskaičiuotos kompensacinės palūkanos už 34 dienas, t. y. 189,65 Eur (40 718,75 x 5 proc. x 34 ÷ 365) ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (40 908,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl apelianto prašomos skirti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

34. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašo ieškovės procesinius veiksmus (derybų, ofertos stadijoje) pripažinti nesąžiningais ir paskirti 2 300 Eur baudą.

35. Kasacinio teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantas (atsakovas) grindžia tuo, kad ieškovės ieškinys buvo parengtas ir pateiktas teismui sudarant derybų imitacinį procesą, kai šalys derėjosi dėl sumos dydžio – atsakovas papildomai gavo aktualią 2022 m. gruodžio 10 d. ofertą iš ieškovės ir nespėjo pateikti atsakymo į ją.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto (atsakovo) įvardytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, yra susijusios su ginčo šalių materialiaisiais santykiais, jų derybomis dėl testamentinės išskirtinės dydžio ir mokėjimo. Jos ištiriamos nagrinėjant šalių ginčą iš esmės ir įvertinamos priimant teismo sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų. Nenustatyta pagrindo vertinti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Šioje civilinio proceso stadijoje taip pat nenustatyta, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apelianto prašymas taikyti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių bei ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo nustatant pagrįstą apelianto ieškovei mokėtinos skolos dydį. Teisėjų kolegijai nustačius apelianto ieškovei skolos dydį (40 718,75 Eur), pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo ieškovei iš apelianto priteista 49 062,50 Eur skola, keistinas ieškovei iš apelianto priteisiant 40 718,75 Eur skolą bei atitinkamai pakeičiant priteisiamą palūkanų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą ieškovė sumokėjo 502 Eur žyminį mokestį ir patyrė 540 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą; ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies – 79 proc. nuo visų reikalavimų sumos (40 908,40 ÷ 51 838,20 x 100 proc.), atitinkamai pakeičiamas ir išlaidų paskirstymas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 396,58 Eur (502 x 79 ÷ 100) ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir 426,60 Eur (540 x 79 ÷ 100) išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso: 823,18 Eur ieškovės patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme.

41. Atsakovas pateikė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančius įrodymus po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme nepriteisė.

42. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: sumokėtas 482 Eur žyminis mokestis; 550 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą; be to, apeliantas apmokėjo 400 Eur už ekspertizės atlikimą. Šioms išlaidoms pagrįsti apeliantas pateikė 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 94, 2023 m. gegužės 15 d. teisinių paslaugų sąskaitą Nr. 2305-15 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymą bei 2023 m. lapkričio 24 d. pavedimo išrašą už ekspertizės atlikimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto dydžio – mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 metų IV ketvirtį buvo 1 900,30 Eur, maksimali atlygintina suma už apeliacinį skundą – 3 800,60 Eur (1 900,30 x 2). Atsižvelgdamas į atsakovo apeliaciniame skunde keltų ir patenkintų reikalavimų skaičių, teismas mažina iš ieškovės atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą 50 proc. ir priteisia 716 Eur ((482+550+400) ÷2).

43. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro: 660 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (pateikta 2023 m. birželio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas); 660 Eur išlaidos už susipažinimą su atsakovo paaiškinimais, jų analizę ir konsultacijas, susipažinimą su teismo nutartimi ir atsakovo nuomone bei papildoma nuomone dėl nutarties ir ieškovės nuomonės parengimą (pateikta 2023 m. lapkričio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SC 307 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas); 385 Eur išlaidos už susipažinimą su teismui pateiktu ekspertizės aktu bei jo priedais ir nuomonės dėl ekspertizės bei turto vertės parengimą ir pateikimą teismui (pateikta 2024 m. sausio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SC 321 ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas). Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą viršija Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 punktuose nurodytus dydžius – mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 metų IV ketvirtį buvo 1 900,30 Eur, 2023 metų II ir III ketvirtį buvo atitinkamai 2 000,10 Eur ir 2 018,20 Eur, maksimali atlygintina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija maksimalaus rekomenduojamo dydžio 2 280,36 Eur (1 900,30 x 1,5 x 80 proc.), tačiau viršija už kitus du ieškovės pateiktus procesinius dokumentus – maksimali suma atitinkamai 192 Eur (2 000,10 x 0,12 x 80 proc.) ir 193,74 Eur (2 018,20 x 0,12 x 80 proc.). Todėl teismas mažina iš atsakovo ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir proporcingai laimėtų apeliacinio skundo reikalavimų dydžiui 50 proc., t. y. 522,87 Eur ((660+192+193,74) ÷2). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisiama 193,13 Eur (716–522,87) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutinį sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1601-1012/2023 iš dalies pakeisti:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40 718,75 Eur (keturiasdešimties tūkstančių septynių šimtų aštuoniolikos eurų ir 75 centų) skolą, 189,65 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų ir 65 centų) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (40 908,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 823,18 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus ir 18 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 193,13 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus ir 13 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.