Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-11-29 · Civilinė byla Nr. e2-3390-799/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-29
Bylos Nr.
e2-3390-799/2022
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01174-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Ieškovas
E. Š.
Atsakovas
L. B.
Advokatai
Piotras Orlovas, Milda Laurinavičė, Jonas Bložė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3390-799/2022 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01174-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 29 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,sekretoriaujant Neringai Navickienei,dalyvaujant ieškovui E. Š.,ieškovo atstovui advokatui Jonui Bložei,atsakovui L. B.,atsakovo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui L. B. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, abipusės restitucijos taikymo bei papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas E. Š. ieškiniu prašo nutraukti 2022-03-12 12:13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtus 4700 Eur, o atsakovui automobilį; priteisi iš atsakovo ieškovo naudai 166,20 Eur automobilio registracijos kaštus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 169,49 automobilio defektacijos kaštus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 544,50 Eur sumokėtus UAB „A.“ už konsultacijas teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui; priteisti ieškovui sumokėtą žyminį mokestį – 188 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodo, kad 2022-03-12 12:13 pagal Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) ieškovas E. Š. iš L. B. faktiškai sumokėjęs 4700 Eur įsigijo pilkos spalvos automobilį BMW 330i (E90), VIN: (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos. Atsakovas deklaravo transporto priemonių pardavimo portalo www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas automobilis be defektų. Automobilio aprašymas transporto priemonių pardavimo portalo skelbime atitiko ieškovo kriterijus, todėl jis susisiekė su atsakovu, kad apžiūrėti automobilį. Atvykus į sutartą vietą, adresu (duomenys neskelbtini), automobilis apžiūrėtas vizualiai - tiek jo vidus, tiek išorė. Pastebėjo smulkius kėbulo pažeidimus. Atsakovas automobilio apžiūros metu informavo ieškovą apie akivaizdžius automobilio defektus: variklio apsaugos nebuvimas, posparnio defektas, taip pat apžiūros metu atsakovas nurodė, kad girdimas klaksėjimo garsas iš variklio skyriaus (skleidžiamas purkštukų). Jokių kitų defektų ieškovas nepastebėjo, o atsakovas apie jokius kitus paslėptus defektus neminėjo. Apžiūrėjus automobilį pasirašyta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nėra nurodyta, kad automobilis turi kokių nors trūkumų. Tą pačią dieną ieškovui grįžtant į Kauną ir pabandžius atidaryti galinį keleivio langą - mechanizmas sugedo, langas nesilaikė ir neužsidarė. 2022-03-18 automobilio variklis pradėjo skleisti netipinius garsus, kalenimas po variklio gaubtu pagarsėjo. Apie tai ieškovas nedelsiant informavo atsakovą SMS žinute, tačiau atsakovas jokio sprendimo būdo nepasiūlė. Dėl atsiradusių pašalinių garsų iš variklio skyriaus bei netolygaus variklio darbo, ieškovas užrašė automobilį išsamiai automobilio defektacijai automobilių remonto dirbtuvėse - UAB „A. K. D. C.“. Apie tai 2022-03-24 ieškovas SMS žinute informavo atsakovą ir pakvietė kartu sudalyvauti automobilio defektacijoje. Atsakovas jokio noro kartu vykti į automobilių remonto dirbtuves ir pats įsitikinti, kad automobilis su paslėptais defektais, neparodė ir į pranešimą nereagavo. Jei atsakovas nebendradarbiauja ir nedalyvauja automobilio trūkumų nustatymo apžiūroje, laikytina, jog vengia atsakomybės ir patvirtina, kad apie tokių defektų atsiradimą ir buvimą jis žinojo ir tokiu savo elgesiu atsisako vėliau kvestionuoti automobilio defektavimą. Prieš nuvežant automobilį į automobilių remonto dirbtuves automobilis buvo įregistruotas VĮ Regitra, sumokėtas automobilio registracijos mokestis - 166,20 Eur. 2022-03-28 Automobiliui atlikta išsami defektacija, kurios metu nustatyta daugybė automobilio defektų, apie kuriuos atsakovas nieko neminėjo ieškovui ir kurių neįmanoma buvo pastebėti automobilio pirkimo metu. Automobilio defektacijos metu nustatyta, kad preliminari remonto darbų ir detalių kaina - ne mažesnė nei 6500 Eur, o tai yra gerokai daugiau nei visa pirkimo kaina. Tiksli automobilio remonto darbų kaina paaiškėtų remonto metu. Už automobilio defektaciją sumokėta 169,49 Eur. UAB „A. K. D. C.“ nustatyta, kad automobilio rida koreguota ir valdymo blokas fiksuoja 529 280 km ridą. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje užfiksuota automobilio rida – 219 879 km. Automobilis gerokai prastesnės būklės nei buvo deklaruojama viešojoje ofertoje. Su tokiais automobilio trūkumais, padidėjusiais CO kiekio rodikliais dėl išpjautų katalizatorių automobilio išmetimo sistemoje, pasibaigus techninės apžiūros galiojimo laikui (2023-07-29) ieškovo įsigytas automobilis naujos valstybinės privalomosios techninės apžiūros niekaip nepraeis ir negaus išvados, kad transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikoje keliamus techninius reikalavimus transporto priemonėms. O dėl netvarkingos stabdžių sistemos yra pavojinga tokiu automobiliu dalyvauti viešajame eisme. Ieškovas, žinodamas apie tokius trūkumus ir tokią ridą nebūtų sudaręs pirkimo - pardavimo sandorio. 2022-04-06 atsakovui pateikta rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto ir duotas 10 dienų terminas pateikti rašytinį atsiliepimą į rašytinę pretenziją. Per nustatytą terminą nesulaukus jokios atsakovo reakcijos, 2022-04-20 atsakovui pateikta pakartotinė rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Nei viena pretenzija nepasiekė adresato. Todėl manytina, kad atsakovas sąmoningai pirkimo - pardavimo sutartyje įrašė klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą, taip siekdamas išvengti bet kokios atsakomybės už ateityje paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus. Atsakovas apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovui nieko neminėjo. Nei automobilio pardavimo skelbime, nei automobilio sutartyje nebuvo nurodyti paslėpti automobilio defektai, dėl kurių be papildomų didelių išlaidų nėra galimybės jo naudoti pagal paskirtį. Automobilio defektai išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, jie paaiškėjo pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves ir nustatyti tik šią specifiką suprantančių ir išmanančių specialistų. Ieškovui įsigijus automobilį paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui, kurie buvo pastebėti tik po automobilio įsigijimo ir nustatyti tik atlikus patikrą automobilių remonto dirbtuvėse ir kurių ieškovas negalėjo numatyti. Atsakovas nesilaikė nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl atsakovas turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.

Ieškovas E. Š. ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad atvykus apžiūrėti automobilio apsaugos nebuvo, pamatė aplūžusias posparnio dalis, salono defektus, girdėjosi variklio „klaksėjimas“. Atsakovas sakė, kad tai purkštukai ir minėjo tokius defektus: posparnio gabalėlio plastiko nebuvimas, nebuvo dugno apsaugos, po kapotu „klaksėjimo“ garsas, salono pabraižymai ant plastikinių dalių, buferio pabraižymai; kartu su atsakovu važiuojant pasakyta, kad „barška“ gale važiuoklė, stoglangio defektas. Gedimų nesureikšmino. Pasirašant sutartį pasitikėjo atsakovu, automobilio defektai sutartyje pažymėti nebuvo. Automobilio vairavimas buvo sunkus, galvojo taip turi būti ir vėliau pripras. Svarbiausi dalykai dėl kurių pageidauja, kad būtų nutraukta sutartis: variklio defektas, ratai (suvirinti ratlankiai), stabdžių sistema (stabdžių žarnelės suskilusios), supuvęs dugnas. Defektai, kurie buvo nuslėpti perkant automobilį: ratlankių virinimas, kuris matomas tik iš vidinės dalies, nesimatė stabdžių žarnelių defekto, variklio garsas, kurio iš karto nebuvo galima nustatyti. Apžiūros metu girdėdamas variklio garsus, galvojo, kad bus pataisomi, prisiėmė riziką.

Atsiliepimas

Atsakovas L. B. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad ieškovui minėjo visus jam žinomus defektus. Su automobiliu problemų neturėjo, į servisą nevažiavo, išskyrus tepalų keitimą. Vėliau su šiuo automobiliu važinėti buvo per brangu. Iš jo pusės automobilio rida nebuvo atsukta. Vizualinius trūkumus ieškovas matė pats, ką asmeniškai žinojo tą ir pasakė ieškovui. Kadangi automobilio didelis litražas, tai kas 1000 km reikėjo papildyti tepalais. Susirašinėjant ieškovas nurodė, kad neveikia langas, dingusi elektros sistema, automobilis nebedirba taip kaip anksčiau. Gavęs žinute kvietimą atvykti automobilio patikrai į autoservisą, patikrino duomenis „Google“ sistemoje ir rado, kad ten „kažkoks garažiukas“ ir nutarė ten nevažiuoti, nes nepasitikėjo. Nebūtų sutikęs atsiimti neveikiančio automobilio, nes ieškovas rašė, kad transporto priemonė nebevažiuojanti, sklinda didelis garsas ir nusprendė, kad sugedusi. Kad išmetimo sistemos katalizatorius išpjautas nežinojo. Išmetimo garsas buvo didelis, nes pakeista išmetimo sistema į „tiesią išmetimo sistemą“. UAB „G.“ servise Tauragėje minėjo, kad sklindantis iš variklio garsas yra dėl variklio litražo ir tai purkštukų garsas. Patys specialistai nesakė, kad tai problema. Kad automobilis buvo nurašytas jam pasakė ieškovas, iš jo sužinojo pirmą kartą. Defektai nebuvo įrašyti į transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jie buvo aptarti žodžiu ir sutartis buvo pildoma pirmą kartą.

Atsakovas L. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad internetiniame portale www.autoplius.lt rado lengvojo automobilio BMW 330i skelbimą. Automobilis atsakovui patiko, todėl nutarė jį įsigyti. Suderintą automobilio apžiūros datą (2021-10-14), atsakovas pirkimo – pardavimo sandoryje dalyvauti negalėjo dėl vykdomos tarnybos. Dėl šių priežasčių minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartis pasirašyta tarp D. K. (pirminis automobilio savininkas) ir atsakovo brolio G. B.. Automobilis įsigytas su automobilio pakeista apdaila, tiesine išmetimo sistema, kuri buvo akivaizdžiai matoma ir girdima. Įsigijus automobilį atsakovas pakeitė tepalus ir filtrus, daugiau jokie automobilio keitimo ar remonto darbai nebuvo atliekami. Atsakovas įsigytą automobilį naudojo savo reikmėms. Pasikeitus degalų kainoms priėmė sprendimą, kad neracionalu automobiliu BMW 330i, 3,0 litražo, važinėti į darbą, todėl nutarė turimą automobilį parduoti. 2022-03-01 persiregistravo savo vardu. Internetiniame portale www.autoplius.lt skelbimas apie parduodamą transporto priemonę patalpintas 2022-02-22. Tą pačią dieną su atsakovu susisiekė ieškovas. Ieškovui paaiškino, kad yra nuplėšta automobilio dugno apsauga, todėl prieš parduodant automobilį, atsakovas nori šį defektą pašalinti. Bendravimas trumposiomis SMS žinutėmis tarp atsakovo ir ieškovo vyko toliau. 2022-03-09 atsakovas ieškovui nusiuntė automobilio VIN kodą, kad pastarasis galėtų įvairiuose portaluose patikrinti informaciją apie parduodamą automobilį. 2022-03-12 Ieškovas atvyko atsakovo nurodytu adresu kartu su dar dviem žmonėmis (mergina ir vyru), įdėmiai apžiūrėjo parduodamą automobilį, bei atliko bandomąjį važiavimą. Automobilio apžiūros metu ieškovui tiko automobilio išmetimo sistema, kuri buvo akivaizdžiai matoma ir girdima, taip pat tiko automobilio apdaila ir automobilio vidus. Atsakovas siekdamas ieškovui pateikti kuo daugiau turimos informacijos apie automobilį, nurodė, kad nėra automobilio variklio apsaugos, posparnio, paaiškino, kad automobilio stoglangis tai veikia, tai neveikia, taip pat parodė automobilio kėbulo (buferio) skilimą. Atsakovas taip pat paaiškino, kad girdimas klaksėjimo garsas iš variklio skyriaus. Bandomojo važiavimo metu taip pat buvo girdimas nežymus bildesys važiuoklėje. Šiuos garsus girdėjo ir ieškovas. Ieškovas taip pat buvo informuotas, kad dėl variklio darbinio tūrio, reikalinga kas 1000 km papildomai įpilti apie 1 litrą tepalo, priešingu atveju, atsižvelgiant į automobilio galią ir variklio litražą, automobilio variklis gali būti sugadintas. Laikotarpiu nuo 2022-03-12 iki 2022-03-15 jokių pretenzijų ar kitų pranešimų apie tai, kad pastebėti automobilio defektai nebuvo gauta. 2022-03-16 atsakovas gavo trumpąją SMS žinutę iš ieškovo, apie tai, kad jam nepavyksta atrakinti automobilio. Atsakovas geranoriškai palaikė kontaktą su ieškovu ir nurodė patikrinti automobilio akumuliatoriaus pritvirtinimą. Priveržus akumuliatorių jokių žinučių apie galimus automobilio defektus nebuvo gauta. 2022-03-21 ieškovas parašė žinutę, kad „Sveikas, su varikliu ne kas“. Ieškovas tęsdamas susirašinėjimą nurodė, kad „Penktadienį iš darbo važiuojant check engine užsidegė ir trauka sumažėjo. Užgesinau išmetė, kad tepalo mažai. Šeštadienį tepalo užpyliau atrodė viskas ok“. Tuomet buvo gauta dar viena trumpoji SMS žinutė su tekstu „Šiandien į servisą varyt turėjau, baisiai garsiai kalimas girdėjosi“. Atsakovas pakartojo pirkimo – pardavimo metu nurodytą informaciją apie būtinumą papildomai papildyti tepalo, tik padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes nurodė, ne kas 1000 km., bet kas 100 km. Taigi, ieškovas matydamas automobilio skydelyje pranešimą apie tepalo trūkumą, nenustojo automobilio eksploatuoti ir toliau juo naudojosi, tuo tarpu tepalas tariamai buvo papildomai įpiltas tik sekančią dieną. Apie tariamą variklio gedimą atsakovas buvo informuotas tik po trijų dienų. Ieškovas, kaip matyti iš susirašinėjimo, 2022-03-21 vyko į autoservisą, tačiau ieškinyje nedetalizuojamas šis vizitas, nenurodoma, kokiame autoservise jis lankėsi, kokie defektai buvo nustatyti ir ar jie buvo pašalinti, nes akivaizdu, kad automobilis ir toliau buvo eksploatuojamas. Nepaisant girdimo garso, ieškovas priėmė sprendimą pirkti automobilį ir 9 dienas naudojant automobilį nebuvo gauta nei viena pretenzija dėl tariamai netinkamo automobilio variklio darbo. Atsakovas nurodo, kad neturi mechanikos - inžinerijos žinių, apie automobilius ir jų remontus neišmano. Dėl girdimo garso automobilio variklio dalyje jis kreipėsi į vietinius meistrus, kurie paaiškino, kad tai yra purkštukų skleidžiamas garsas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo matyti kitaip. Atsakovas savo turimą informaciją perdavė ieškovui. 2022-03-23 išreikštas reikalavimas atsakovui pasiimti atgal automobilį, kurį ieškovas siūlosi netgi nemokamai atvežti į Tauragę, tokiu atveju nesuprantami ieškovo veiksmai dėl tolimesnio automobilio eksploatavimo ir jo registracijos, juolab, kad 2022-03-23 automobilio apžiūra ir defektų aprašymas nebuvo atliktas. 2022-03-23 ieškovas išreiškęs pageidavimą grąžinti automobilį vis tik 2022-03-25 nuvyksta į VĮ „Regitra“ ir automobilį priregistruoja savo vardu, sumoka apskaičiuotą taršos mokestį. Galiausiai pati automobilio apžiūra atliekama tik 2022-03-28. Apie pasikeitusią automobilio apžiūros datą Atsakovas nebuvo informuotas. 2022-03-28 UAB „A. K. D. C.“ atlieka automobilio apžiūrą bei pildo transporto priemonės apžiūros aktą, pasitelkdamas UAB „A.“ parengtą akto šabloną, su kuria, tariamai tik 2022-04-01 sudaro konsultavimo paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas papildomai paaiškina, kad 2022-03-24 į Automobilių diagnostikos centrą Kaune nevyko, nes sulaukė gausybės ieškovo draugų ir (ar) artimųjų skambučių, kuriais buvo grasinama ir siekiama paveikti atsakovą. Po 2022-03-28 atlikto automobilio apžiūros akto ieškovas nepalaikė jokio kontakto su atsakovu. Atsakovas ieškovui pardavė automobilį su galiojančia technine apžiūra, kuri dar turi galioti iki 2023-07-29. Atsakovas įsitikinęs, kad automobilio techninės apžiūros galiojimas leidžia tvirtinti, kad automobilis buvo tinkamas eksploatacijai ir atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Parengtas apžiūros aktas yra nenuoseklus, iš parengto akto negalima identifikuoti konkrečių automobilio defektų ir jų atsiradimo priežasties. Dauguma akte aptartų tariamų automobilio defektų aprašyti abstrakčiai, nepaisant to, kad Ieškovui jie buvo žinomi. Ieškovas netinkamai eksploatavo įsigytą automobilį, nes nesilaikė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad kas 1000 km būtina papildyti automobilio tepalų, todėl automobilio naudojimas net ir tuo metu, kai automobilio skydelyje pasirodė įspėjamasis ženklas apie tepalų trūkumą, nebuvo imtasi veiksmų dėl automobilio tepalo papildymo, todėl tai ir sąlygojo galimus automobilio gedimus. Manytina, kad negalima situacija, kuomet dėl paties ieškovo galimai netinkamų veiksmų ir automobilio nepriežiūros atsiradę defektai, arba natūralus 16 metų amžiaus automobilio nusidėvėjimas sudarytų pagrindą pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimui (panaikinimui).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2022-02-22 internetiniame portale www.autoplius.lt patalpintas skelbimas apie parduodamą transporto priemonę BMW 330i (E90), VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tą pačią dieną su atsakovu (pardavėju) susisiekė ieškovas (pirkėjas). Ieškovui buvo paaiškinta, kad yra nuplėšta automobilio dugno apsauga, todėl prieš parduodant automobilį, atsakovas norėjo šį defektą pašalinti. Iš byloje pateiktų SMS žinučių susirašinėjimo matyti, kad 2022-02-22, 2022-02-23, 2022-03-03, 2022-03-09, 2022-03-11 atsakovas ir ieškovas dėl automobilio susirašinėjo SMS žinutėmis. 2022-03-09 atsakovas ieškovui nusiuntė automobilio VIN kodą, kad pastarasis galėtų įvairiuose portaluose patikrinti informaciją apie parduodamą automobilį. 2022-03-12 ieškovas susisiekė su atsakovu ir atvyko į sutartą vietą adresu (duomenys neskelbtini), automobilį apžiūrėti kartu su drauge M. M. bei tėvu M. Š.. Atvykdamas apžiūrėti automobilio ieškovas patikrino duomenų bazėse, kur rado informaciją apie automobilio dalyvavimą eismo įvykyje ir automobilio nurašymą užsienio valstybėje. Prieš sudarant ginčijamą naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį automobilis apžiūrėtas vizualiai - tiek vidus, išorė, ieškovas atliko bandomąjį važiavimą. Apžiūrint automobilį ieškovas pastebėjo smulkius kėbulo pažeidimus. Atsakovas automobilio apžiūros metu informavo ieškovą apie akivaizdžius automobilio defektus: variklio apsaugos nebuvimą, posparnio defektą, taip pat, kad girdimas klaksėjimo garsas iš variklio skyriaus (skleidžiamas purkštukų), girdimą bildesį automobilio važiuoklėje. Informavo apie stoglangio defektus, kad jo žiniomis automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, dėl ko sunkiai darinėjasi durelės. Ieškovui tiko automobilio išmetimo sistema, taip pat automobilio apdaila ir automobilio vidus. Kitų defektų ieškovas nepastebėjo. Apžiūrėjus automobilį pasirašyta automobilio pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovas E. Š. iš atsakovo L. B. faktiškai sumokėjęs 4700 Eur įsigijo pilkos spalvos automobilį BMW 330i (E90), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. gamybos. 2022-03-25 automobilis įregistruotas VĮ „Regitra“ ieškovo vardu, sumokėtas automobilio registracijos mokestis - 166,20 Eur.

Minėtoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta duomenų apie parduodamos transporto priemonės įvykius ir trūkumus, nors pagal CK 6.431¹ straipsnį bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymo Nr. 2B-231, 1 punktą be kitų duomenų ir trūkumų pirkimo–pardavimo sutartyje privaloma pirkėjui nurodyti duomenis apie visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.

Byloje kilo ginčas dėl paslėptų automobilio trūkumų jo pirkimo metu ir pardavėjo nesąžiningumo apie juos nutylint. Ieškovas teigia, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais trūkumais, kadangi dar tą pačią dieną po automobilio įsigijimo, ieškovui grįžtant į Kauną ir pabandžius atidaryti galinį keleivio langą - mechanizmas sugedo, langas nesilaikė ir neužsidarė. 2022-03-18 automobilio variklis pradėjo skleisti netipinius garsus, kalenimas po automobilio variklio gaubtu pagarsėjo. Apie tai ieškovas nedelsiant informavo atsakovą SMS žinute, tačiau atsakovas jokio sprendimo būdo nepasiūlė. 2022-03-28 automobiliui atlikta išsami defektacija, kurios metu nustatyta daugybė automobilio defektų, apie kuriuos atsakovas nieko neminėjo ieškovui. Iš UAB „Autopretenzija“ 2022-03-28 transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad „Automobiliui atlikus patikrą nustatyta, kad yra aušinimo skysčio nuotėkis variklio skyriuje ir varikliui dirbant girdisi aštrus garsas, variklis dirba netolygiai. Variklio valdymo blokas fiksuoja cilindrų blogo veikimo klaidas ir kintamo vožtuvų valdymo sistemos klaidas, taip pat yra variklio darbui nebūdingos išmetamosios toksinės medžiagos. Norint tiksliai nustatyti variklio defektus, reikalingas pilnas variklio ardymas. Tiksli defektų šalinimo suma bus nustatyta, ardant transporto priemonės agregatus su paslėptais defektais. Automobilio išmetimo sistema yra netinkanti šiam automobiliui, vietoj išmetimo bakelių yra įvirinti vamzdžiai, taip pat automobilis neturi katalizatorių. Automobilio greičių dėžės perjungimo mechanizmas turi alyvos prasisunkimo žymių. Automobilio vairo kolonėlė turi alyvos nuotėkio žymių. Automobilio stabdžių sistema yra netvarkinga, suskirdę galinės žarnelės. Automobilio važiuoklė yra netvarkinga, kreiva galinė svirtis, kliba galinis guolis, kliba priekinės stabilizatoriaus traukės. Taip pat automobilio kėbulas turi kiauryminių parūdijimų. Skilęs priekinis Automobilio buferis. Automobilio ratlankiai turi virinimo žymių. Automobilio galinė kėbulo dugno dalis yra išpjauta ir vietoj jos sumontuota skarda. Automobilio galinis stiklas nesidarinėja ir yra užfiksuotas popieriaus lapais, taip pat neveikiantis stoglangis. Automobilio salonas netvarkingas, yra pabraukymų ir sulūžęs vidinis slenkstis. Kituose Automobilio elektronikos moduliuose yra daug klaidų. Automobilio variklio valdymo bloko programinė įranga yra netinkanti automobiliui. Automobilio rida yra koreguota, Automobilio valdymo blokas fiksuoja 529280 km ridą. Tiksli defektų šalinimo suma bus nustatyta ardant transporto priemonės agregatus su paslėptais defektais. Preliminari automobilio remonto darbų ir detalių kaina - ne mažesnė nei 6500 Eur. Nei automobilio pardavimo skelbime, nei sutartyje nebuvo nurodyti paslėpti automobilio defektai, dėl kurių be papildomų didelių išlaidų nėra galimybės naudoti automobilio pagal jo paskirtį.

Atsakovas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka ir nurodė, kad jis automobilį BMW 330i (E90), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2021-10-14, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, pasirašytu tarp D. K. (pirminis automobilio savininkas) ir atsakovo brolio G. B., kadangi atsakovas jos pasirašyti negalėjo dėl vykdomos tarnybos. Grafoje apie automobilio įvykius ir trūkumus įrašyta, kad automobilis naudotas ir senas, natūralus detalių nusidėvėjimas, kosmetiniai trūkumai, korozija. Atsakovas nurodo, kad automobilis įsigytas su automobilio pakeista apdaila, tiesine išmetimo sistema, kuri buvo akivaizdžiai matoma ir girdima. Įsigijus automobilį, jis pakeitė tepalus ir filtrus, daugiau jokie automobilio keitimo ar remonto darbai nebuvo atliekami. Pasikeitus degalų kainoms, atsakovas priėmė sprendimą, kad neracionalu automobiliu BMW 330i, 3,0 litražo, važinėti į darbą, todėl nutarė turimą automobilį parduoti, todėl automobilį 2022-03-01 persiregistravo savo vardu. Atsakovas atvykęs kartu su dar dviem žmonėmis (mergina ir vyru), įdėmiai apžiūrėjo parduodamą automobilį bei atliko bandomąjį važiavimą. 2022-03-12 pirkimo – pardavimo metu ieškovas informuotas apie girdimą variklio klaksėjimo garsą, taip pat buvo nurodyta, kad automobilio stoglangis tai veikia, tai neveikia, informuotas apie tai, kad būtina kas 1000 km papildyti automobilio tepalo kiekį, parodytas priekinio automobilio buferio skilimas. Nurodyta ir tai, kad girdimas bildesys automobilio važiuoklėje. Automobilio išmetimo sistema ne tik, kad buvo aiškiai matoma, tačiau ir puikiai girdima. Ieškovas taip pat buvo informuotas apie variklio apsaugos nebuvimą ir posparnio defektą. Automobilis atsakovo įgytas su tiesinio išmetimo sistema, kuri labiau pritaikyta sportinių automobilių grupei. Automobilio išorinė apdaila buvo su sportiniam automobiliui pritaikoma „M grupės“ apdaila. Būtent išmetimo sistema ir automobilio apdaila, automobilio galingumas ir buvo lemiantys faktoriai, kurie itin tiko ieškovui. Automobilio pardavimo metu iš ieškovo sužinojo, kad jis automobilį pasitikrino duomenų bazėse ir rado informaciją, kurios atsakovas net nežinojo, t. y., kad automobilis buvo užsienio šalyje nurašytas. Laikotarpiu nuo 2022-03-12 iki 2022-03-15 jokių pretenzijų ar kitų pranešimų apie tai, kad pastebėti automobilio defektai nebuvo gauta. Pirmoji žinutė apie tariamą automobilio defektą buvo gauta tik 2022-03-21. Atsakovas pakartojo pirkimo – pardavimo metu nurodytą informaciją apie būtinumą papildomai papildyti tepalo kas 1000 km. Taigi, ieškovas matydamas automobilio skydelyje pranešimą apie tepalo trūkumą, nenustojo automobilio eksploatuoti ir toliau juo naudojosi, tuo tarpu tepalas tariamai buvo papildomai įpiltas tik sekančią dieną. Apie tariamą variklio gedimą atsakovas buvo informuotas tik po trijų dienų. Ieškovui daikto savybės buvo žinomos iki sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės negali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtu teisiniu reglamentavimu pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tačiau CK 6.333 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar ieškovas galėjo pastebėti akivaizdžius automobilio trūkumus ir ar jie jau egzistavo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Iš šalių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo, kad akivaizdūs automobilio trūkumai egzistavo ir buvo akivaizdžiai matomi dar iki sudarant sutartį - automobilio smulkūs kėbulo trūkumai, variklio apsaugos, posparnio nebuvimas, stoglangio stringantis veikimas, automobilio kėbulo (buferio) skilimas, girdimas klaksėjimo garsas iš variklio skyriaus, nežymus bildesys važiuoklėje. Ieškovas taip pat buvo informuotas, kad dėl variklio darbinio tūrio (2996 cm³ ) reikalinga kas 1000 km papildomai įpilti apie 1 litrą tepalo, priešingu atveju, atsižvelgiant į automobilio galią (190 kw) ir variklio litražą, automobilio variklis gali būti sugadintas. Iš automobilio sklindančius abejotinus garsus apžiūrint automobilį girdėjo ir ieškovas, kuris šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu, tačiau teigia, kad atsakovas nuslėpė nuo jo esamus transporto priemonės defektus, nes atlikus detalizaciją paaiškėjo esminiai defektai, tarp jų ir variklio defektas, dėl kurio transporto priemonė negali būti eksploatuojama.

Vertindamas šią situaciją teismas atsižvelgia ir į įstatyminį daiktų kokybės reglamentavimą. CK 6.327 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Parduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Nurodoma, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, tai yra kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ir specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022-03-12 atsakovas ieškovui pardavė automobilį su technine apžiūra galiojančia iki 2023-07-29. Nuo automobilio techninės apžiūros atlikimo (2021-07-29) buvo praėję daugiau nei 7 mėnesiai, ieškovą apžiūrėjusį automobilį ir su juo pravažiavus jo būklė tenkino, nepaisant akivaizdžių defektų, todėl sutiktina su atsakovo teiginiais, kad automobilis jo pirkimo metu buvo tinkamas eksploatacijai. Be to, ieškovui dar kelios dienos iki automobilio apžiūros atsakovas atsiuntė transporto priemonės VIN kodą, kurio pagrindu ieškovas galėjo pasitikrinti informaciją apie ieškovo parduodamą automobilį tam tikrose duomenų bazėse dėl esamos ridos, dalyvavimo eismo įvykiuose bei kt. Atlikus patikrą ieškovui tapo žinoma, kad automobilis buvo daužtas po eismo įvykio ir yra nurašytas kitoje valstybėje. Nepaisant to, atvyko apžiūrėti automobilio iš ko darytina išvada, kad ieškovo, kaip būsimo pirkėjo šie faktai apie automobilio būklę netrikdė. Pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Taigi ieškovas turėjo teisę, bet ne pareigą pasirūpinti specialia automobilio patikra (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.333 straipsnio 2 dalies nuostatas pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

Ieškovas teigia, kad nors ir matė akivaizdžius kėbulo defektus bei girdėjo pašalinius garsus iš variklio skyriaus, tačiau pasitikėdamas atsakovu, kad šis garsas sklinda dėl „purkštukų“ šios aplinkybės nesureikšmino. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovas, pirkdamas 16 metų naudotą transporto priemonę, su laikytinai dideliu 3 l litražu ir 190 kw galia, pakeista tiesiąja išmetimo sistema, kas būdinga sportiniams automobiliams, galimai turėjo numatyti, kad toks automobilis reikalauja papildomos priežiūros ir didesnių investicijų, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to tinkamai nepadarė. Buvęs automobilio savininkas suteikė ieškovui galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovas, prisiimdamas su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Ieškovas pasitikėjo savo nuomone ir vertinimu apžiūrėjus automobilį ir atlikus juo bandomąjį važiavimą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jam buvo svarbu tik kaip veikia variklis, visi kiti nustatyti defektai jam nebuvo reikšmingi, nepaisant to, girdėdamas iš variklio sklindančius garsus, nepaisydamas liudytojo M. Š. patarimo nepirkti automobilio, prisiėmė riziką įsigyti abejotinos būklės automobilį

Ieškovas įsigijo nemažos vertės turtą, todėl kaip apdairus ir protingas žmogus taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nerūpestingas elgesys reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą CK 6.327 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste. Kad automobilį ieškovas nusipirko savo rizika nevertindamas akivaizdžių jo trūkumų pripažino ir teismo posėdžio metu - apžiūros metu girdėdamas variklio garsus, galvojo, kad bus pataisomi, prisiėmė riziką. Tačiau pažymėtina ir tai, kad automobilio detalizacijos akte nėra pateikiama koks būtent variklio gedimas neleidžia automobilio eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Kaip žinia, automobilio variklis viena iš pagrindinių ir sudėtingiausių konstrukcijų tokio pobūdžio daikte, kurią sudaro įvairios, atskiros detalės ir mechanizmai, todėl variklio trūkumus galima ir būtina nustatyti ypač tiksliai, kadangi ne pats variklis savaime nustoja veikti, o dėl tam tikrų atskirų jo mechanizmo ar detalių pažeidimo, taip pat dėl netinkamo paties automobilio eksploatacijos ar priežiūros. Pats ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti ir detalizuoti koks konkretus variklio defektas buvo nustatytas atsakovo parduotam automobiliui, kuris buvo nuo jo nuslėptas pirkimo metu.

Abstraktus ieškovo teiginys dėl nustatyto variklio defekto nepaneigia atsakovo argumentų, kad jam UAB „G.“ autoservise buvo pasakyta, kad minėtas garsas iš variklio sklido dėl „purkštukų“ ir kurią aplinkybę jis nurodė, ieškovo teigimu kaip klaidinančią ieškovui. Tarp šalių sudaryta naudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jam negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad ieškovas atvykęs pirkti automobilio, jį apžiūrėjo išoriškai, su juo važiavo, didesnių pastabų dėl automobilio techninės būklės neturėjo, jų nenurodyta ir sutartyje. Ieškovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo ir būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau 16 metų naudotas automobilis, ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Juolab, kad pats ieškovas, prieš važiuodamas apžiūrėti automobilio jau turėjo duomenų bazėse suradęs informaciją apie automobilio dalyvavimą eismo įvykyje ir nurašymą užsienio šalyje, kas suteikė ieškovui pagrindo nesitikėti geros techninės būklės automobilio.

Kad automobilio apžiūros metu automobilis buvo su akivaizdžiais trūkumais patvirtino ir liudytojai M. M. bei M. Š.. Liudytoja M. M. paaiškino, kad automobilio apžiūros metu buvo matyti, kad priekinis automobilio posparnis išmuštas, atkibęs buferis, smulkūs įbrėžimai, sunkiai darinėjosi keleivio durys. Atsakovas minėjo, kad automobilis buvo daužtas. Girdėjosi garsas iš variklio, atsakovas sakė kad tai purkštukai, kadangi E. tėtis ir pats E. neturi mechaninių žinių, todėl pasitikėjo atsakovu ir tuo metu Tauragėje neturėjo kur pasitikrinti automobilio. Tačiau teismo vertinimu, ieškovas prieš pirkdamas automobilį, ypatingai žinant apie ginčo automobilio dalyvavimą eismo įvykyje ir kitus akivaizdžius defektus galėjo rasti specializuotą vietą Tauragės mieste ar atvykti kitu laiku įsitikinti dėl techninės būklės pas specialistus.

Prieš sudarant transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavėjas kaip nors trukdė ieškovui patikrinti automobilį. Ieškovas prieš sudarymas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį specializuotame autoservise automobilio netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad prieš sudarant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas turėjo būti maksimaliai apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Liudytojas M. Š. paaiškino, kad važiuodami pirkti automobilį žinojo, kad kažkas negerai su variklio apsauga. Automobilį E. buvo pasitikrinęs „Carvertical“ programėlėje, minėjo, kad automobilis nurašytas. Matėsi tokie automobilio defektai – apsauga, posparnis, pabraižytas priekinis buferis, slenksčio apdaila. Po bandomojo važiavimo kai E. su atsakovu grįžo, girdėjo garsą ir susidarė savo nuomonę. Ieškovui kategoriškai pasakė, kad automobilio jis nepirktų, tačiau sūnui automobilis labai patiko, pasitikėjo pardavėju ir nusipirko. Nusipirkus automobilį po kurio laiko jį apžiūrėjus garsas buvo aštrus ir nusprendė kreiptis į autoservisą ekspertizės atlikimui.

Ieškinyje teigiama, kad automobilio defektai išoriškai apžiūrint automobilį matomi nebuvo, jie paaiškėjo pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves ir nustatyti tik šią specifiką suprantančių ir išmanančių specialistų. Tačiau teismas su šiais ieškovo teiginiais nesutinka. Iš 2022-03-23 ieškovo žinutės turinio „Ne dėl tepalų čia, tas kalimas buvo jau pas tave nuo pat kai atvažiavau žiūrėt, čia tik laiko klausimas, kada užlinkęs būtų motoras“ matyti, kad ieškovas akivaizdžiai, net ir nebūdamas transporto inžinerijos/srities specialistu aiškiai girdėjo automobilio variklio skyriuje klaksėjimo garsą dar apžiūrint automobilį ir prieš sudarant pirkimo - pardavimo sutartį.

Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad esant akivaizdiems automobilio trūkumams ieškovas pirkimo metu neįsitikinęs perkamos transporto priemonės kokybe, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, veikė savo rizika, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas aktyviais veiksmais būtų įkalbinėjęs, reikalavęs ar kitaip paveikęs ieškovą sudaryti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį. Priešingai, kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų, ieškovui buvo suteiktos galimybės automobilį apžiūrėti ir išbandyti, ieškovas automobiliu pats važinėjo apie 15-20 minučių, jam automobilis patiko ir priėmė sprendimą pirkti automobilį nepaisydamas akivaizdžių defektų.

Šios aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti ir suvokti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą šešiolikos metų senumo automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, kad ilgą laiką eksploatuojamas automobilis yra nusidėvėjęs, buvo daužtas, remontuotas ir būti atidesniu ir rūpestingesniu bei imtis priemonių siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Darytina išvada, kad atsisakęs galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Kas nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu. Manytina, jog atidus ir rūpestingas pirkėjas analogiškoje kaip ši situacijoje būtų kreipęsis į specialistus dėl automobilio būklės įvertinimo, o ne apsiribojęs vien tik išorine automobilio apžiūra ir bandomuoju važiavimu.

Vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas prašo nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, tai yra prašo taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkėjo teisių gynimo būdų.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Ieškovas nurodo, kad 2022-03-28 UAB „A.“ pateiktame transporto priemonės apžiūros akte, automobilio defektacijos metu nustatyta, kad preliminari remonto darbų ir detalių kaina - ne mažesnė nei 6500 Eur, o tai yra gerokai daugiau nei visa automobilio pirkimo kaina. Tačiau teismui kyla abejonių dėl šio dokumento ir prašomų priteisti išlaidų sąsajos bei šio akto, kaip įrodymo civilinėje byloje patikimumo. Kaip minėta automobilio apžiūros aktas išrašytas UAB „A.“, tačiau apmokėjimas už tai atliktas visai kitam juridiniam asmeniui UAB „A. K. D. C.”, detalūs variklio gedimai nenurodyti. Atsakovas mano, kad parengtas apžiūros aktas yra nenuoseklus, iš parengto akto negalima identifikuoti konkrečių automobilio defektų ir jų atsiradimo priežasties. Dauguma akte aptartų tariamų automobilio defektų aprašyti abstrakčiai, nėra žinoma kokia įranga naudojantis buvo nustatyti automobilio BMW 330i defektai, ar naudojama kompiuterinė įranga (jei ji buvo naudojama) yra licencijuota ir ar apžiūrą atlikęs bei apžiūros aktą surašęs asmuo apskritai turi reikalingą techninį išsilavinimą. Remiantis viešai prieinama informacija, matyti, kad UAB „A. K. D. C.“ nėra oficialus ir autorizuotas BMW markės automobilių apžiūros ir priežiūros centras. Iš akto turinio matyti klaidingi transporto priemonės duomenys - automobilio pagaminimo data 2006 m. pabaiga, o ne 2008 m., neteisingai nurodomas ir automobilio galingumas - 170kw, nors dokumentuose galia nurodoma 190 kw. Minėto akto dalyje, kurioje turi būti aprašomi transporto priemonės savininko nusiskundimai, nurodoma tik tiek, kad skundžiasi pašaliniais variklio darbo garsais ir netolygiu variklio dirbimu. Nenurodyta nei kada minimi defektai buvo pastebėti. Remiantis minėtu apžiūros aktu, taip ir lieka nežinoma, kodėl asmeniui skundžiantis iš esmės tik automobilio variklio darbu, atliekama viso automobilio apžiūra. Su šia atsakovo pozicija ir pateiktomis įžvalgomis teismas sutinka ir mano, kad tai suponuoja abejones dėl atlikto automobilio patikrinimo ir jo išvadų objektyvumo, patikimumo bei teisingumo.

Be to, svarbus aspektas ir tai, kad ieškovas pasinaudojęs automobiliu apie 2 savaites jį prisiregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu, kas leidžia manyti, kad naudojantis automobiliu jo techninė būklė prieštaravimų nekėlė, jis buvo tinkamas naudoti. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dar tą pačią dieną po automobilio įsigijimo, ieškovui grįžtant į Kauną ir pabandžius atidaryti galinį keleivio langą - mechanizmas sugedo, langas nesilaikė ir neužsidarė, nelaikytina esminiu trūkumu, pagrindžiančiu nusipirkto daikto trūkumus, kadangi lango mechanizmas yra tik sudėtinė automobilio konstrukcijos dalis ir netrukdo jį patį naudoti pagal paskirtį.

Šiuo aspektu paminėtina ir tai, kad pirmoji žinutė apie tariamą automobilio defektą atsakovui išsiųsta 2022-03-21. Iš žinutės turinio matyti, kad ieškovas parašė atsakovui, kad su varikliu ne kas. Atsakovas paklausė kas atsitiko. Ieškovas tęsdamas susirašinėjimą nurodė, kad „Penktadienį iš darbo važiuojant check engine užsidegė ir trauka sumažėjo. Užgesinau išmetė, kad tepalo mažai. Šeštadienį tepalo užpyliau atrodė viskas ok“. Tuomet buvo gauta dar viena trumpoji sms žinutė su tekstu „Šiandien į servisą varyt turėjau, baisiai garsiai kalimas girdėjosi“. Atsakovas pakartojo pirkimo – pardavimo metu nurodytą informaciją apie būtinumą papildomai papildyti tepalo kas 1000 km. Taigi, neatmetama versija ir sutiktina su atsakovo pozicija, kad galimai ieškovas matydamas automobilio skydelyje pranešimą apie tepalo trūkumą, nenustojo automobilio eksploatuoti ir toliau juo naudojosi bei savalaikiai tepalais nepapildžius automobilio, galėjo sukelti tam tikras technines pasekmes. Apie tariamą variklio gedimą atsakovas buvo informuotas po trijų dienų.

Ieškinyje akcentuojama ir tai, kad 2022-03-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė teisės aktais nustatytų ir privalomų duomenų apie automobilio trūkumus ir jo defektus, todėl neįvykdė įstatyme aiškiai išreikšto teisės normos imperatyvo ir turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo sutarties įvykdymo. Vertindamas šį argumentą, teismas atsižvelgia į tai, kad CK 6.431¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida; ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Parduodamos transporto priemonės trūkumus privalo išvardinti pardavėjas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta papildoma informacija apie eismo įvykius ir trūkumus, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas minėtą informaciją ieškovui pateikė dar iki sutarties surašymo – nurodė VIN kodą, išvardijo detaliai jam žinomus automobilio trūkumus. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad pirkėjui buvo pateikta ne tik žodinė informacija apie automobilio apgadinimus, bet šią informaciją ieškovas savo iniciatyva tikrino „Carvertical“ duomenų bazėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieškovas ir byloje apklausti liudytojai dalyvavę automobilio apžiūroje iš esmės konstatavo apie aiškiai matytus trūkumus transporto priemonės pirkimo metu, kas tik patvirtina, jog ieškovas, kad ir ne absoliučiai visus, tačiau esminius defektus, kurie nurodyti ieškinyje, galėjo numanyti ir be specialisto pagalbos.

Atsakovas sutartyje nenurodė duomenų apie autoįvykio faktą, tačiau pareigą pateikti pirkėjui minėtą informaciją įvykdė visiškai. Vien tai, jog nebuvo laikytasi paminėto įstatyminio reglamentavimo ir faktas apie pardavėjui žinomą buvusį parduodamo automobilio apgadinimą nebuvo įrašytas į pirkimo – pardavimo sutartį, laikytinas formaliu įstatymo pažeidimu, iš esmės nepažeidžiančiu pirkėjo teisių. Teisiniame reguliavime nėra numatyta, kad CK 6.431¹ straipsnyje nustatytų nutarties 39 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymas automobilio pirkimo pardavimo sutartį daro niekine ir negaliojančia.

Ieškovas taip pat nurodo, kad UAB „A. K. D. C.” nustatyta, kad automobilio rida koreguota ir automobilio valdymo blokas fiksuoja 529 280 km ridą. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje yra užfiksuota automobilio rida – 219 879 km, tikroji automobilio rida nuo deklaruotosios skiriasi daugiau nei 300 000 km, o tai reiškia, kad automobilis yra gerokai prastesnės būklės, nei buvo deklaruojama viešojoje ofertoje - automobilio pardavimo skelbime bei automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje. Tačiau pažymėtina, kad iš byloje pateiktos sudarytos automobilio BMW 330i (E90), valst Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-10-14 pirkimo – pardavimo sutarties, pasirašytos tarp D. K. (pirminis automobilio savininkas) ir atsakovo brolio G. B., matyti, kad automobilio rida 209 054 km. Taigi šie ieškovo argumentai dėl suklastotos, atsuktos ridos ir galimos nusikalstamos veikos padarymo baudžiamosios teisės kontekste atsakovo atžvilgiu atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi jau atsakovui įsigyjant automobilį 2021-10-14 iš pirminio pardavėjo rida buvo mažesnė daugiau nei 300 000 km, t. y. 209 054, ir tai visiškai paneigia atsakovo atsakomybę dėl šio nuslėpto defekto.

Ieškovas pabrėžė faktą, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje klaidingai nurodyta rida – 219879 km, t. y. didesnė nei momentu sudarius sutartį – 219 456 km. Teismo vertinimu, dėl šio neženklaus ridos neatitikimo sutartyje galėjo būti padaryta aritmetinė klaida, ieškovas sudarydamas šią sutartį ją pasirašė ir taip pat turėjo būti atidus dėl įrašomų duomenų teisingumo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pirkimo-pardavimo sandoryje dalyvavo kaip du lygiateisiai fiziniai asmenys, iš kurių nei vienam prekyba transporto priemonėmis nėra nuolatinė veikla, todėl dėl klaidingai įrašytos ridos sutartyje atsakomybė negali būti perkeliama vien atsakovui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų suinteresuotas klaidingos ridos įrašymu į sudarytą sutartį.

Ieškinyje teigiama, kad su tokiais automobilio trūkumais, padidėjusiais CO kiekio rodikliais dėl išpjautų katalizatorių automobilio išmetimo sistemoje, pasibaigus techninės apžiūros galiojimo laikui (2023-07-29) ieškovo įsigytas automobilis naujos valstybinės privalomosios techninės apžiūros niekaip nepraeis ir negaus išvados, kad transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikoje keliamus techninius reikalavimus transporto priemonėms. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų savo veiksmais pašalinęs automobilio katalizatorių arba tyčia nuslėpęs tokį faktą nuo ieškovo. Be specializuoto autoserviso šios automobilio savybės patikrinti nėra būdų. Be to, kaip minėta atsakovas automobilį pirko ir pardavė su galiojančia technine apžiūra.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus daro išvadą, kad pardavėjas su pirkėju aptarė parduodamo daikto trūkumus, tai yra pardavėjas – atsakovas L. B., pirkėjui – ieškovui E. Š. pateikė prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį automobilio VIN kodą, nurodė žinomus trūkumus, automobilio defektai buvo aiškiai matomi, todėl ieškovas turėjo teisę spręsti ar defektuoto automobilio kokybė tenkina jo interesus ar ne. Kaip jau teismo konstatuota, ieškovas turėdamas galimybę matyti ir detaliai apžiūrėti automobilį bei įsigilinti į variklio skleidžiamus garsus, kas akivaizdžiai patvirtino, kad automobilio techninė būklė kėlė abejones, į tai nekreipė esminio dėmesio. Iš to seka, kad ieškovas su atsakovu iš esmės aptarė parduodamo daikto trūkumus, todėl ieškovas įsigijęs šį daiktą (automobilį) manydamas, kad įgytas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas neturi teisės reikalauti bet kurio iš minėtame įstatyme numatytų pirkėjo teisių gynimo būdų. Remiantis aptartu, ieškovo reikalavimas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pirkėjo teisių gynimo būdą, tai yra nutraukti 2022-03-12 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti abipusę restituciją – grąžinti ieškovui sumokėtus 4700 Eur, o atsakovui automobilį, priteisi iš atsakovo ieškovo naudai 166,20 Eur automobilio registracijos kaštus, 169,49 automobilio defektacijos kaštus, 544,50 Eur sumokėtus UAB „A.“ už konsultacijas teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui, taip pat priteisiant ieškovui iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas visa apimtimi.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, sąskaitas už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvito kopijas atsakovas atstovams - advokatei Mildai Laurinavičei bei Piotrui Orlovui už suteiktas teisines paslaugas šios bylos procese sumokėjo 1100 Eur. Kadangi ieškovo reikalavimas atmestas, teismas šias atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš ieškovo.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes jos mažesnės (4,48 Eur) nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Vida Butanavičiūtė