Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nukentėjusiajai A. Š., jos bei nukentėjusiojo J. Š. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į M. Š. paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas, jo išbūtas sulaikyme nuo 2023 m. kovo 27 d. 08.08 val. iki 2023 m. kovo 28 d. 15.33 val., tai yra 2 (dvi) paros, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. Š. ir J. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo M. Š. civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų A. Š. ir J. Š. naudai priteista 4 518,84 Eur turtinei žalai, 3 000 Eur neturtinei žalai ir 1 226 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Draudimo kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Tai pat nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą krovininiam automobiliui „Opel Movano“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), ir šį turtą grąžinti M. Š., o laikiną nuosavybės teisės apribojimą gryniesiems pinigams – 4 885,13 Eur, panaikinti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir įvykdymo (pervedus šiuos pinigus A. Š. ir J. Š. civilinio ieškinio padengimui).

Be to, nuosprendžiu nuspręsta mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P 20“, 70 vnt. monetų grąžinti J. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2023 m. vasario 25 d., laikotarpiu nuo 04.38 val. iki 05.55 val., išlaužęs plastikinį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, įsibrovė į J. Š. ir A. Š. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą nukentėjusiesiems J. Š. ir A. Š. priklausantį turtą, tai yra: du mobilaus ryšio telefonus Iphone XR, po 150 eurų, bendros 300 eurų vertės, du mobilaus ryšio telefonus Iphone8+, po 110 eurų, bendros 220 eurų vertės, septynis mobilaus ryšio telefonus Iphone X modelio, po 150 eurų, bendros 1 050 eurų vertės, septynis mobilaus ryšio telefonus Iphone 11Pro, po 350 eurų, bendros 2 450 eurų vertės, keturis mobilaus ryšio telefonus Iphone 11Pro Max, po 350 eurų, bendros 1 400 eurų vertės, du mobilaus ryšio telefonus Iphone 12, po 370 eurų, bendros 740 eurų vertės, du mobilaus ryšio telefonus Iphone 12Pro, po 480 eurų, bendros 960 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Iphone 12 Pro Max, 500 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Iphone 13, 500 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Iphone 14 Pro, 1 100 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Iphone 14 Pro Max, 1 500 eurų vertės, du mobilaus ryšio telefonus Samsung S20 Ultra, po 250 eurų, bendros 500 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Huawei P20 su pakrovėju, bendros 70 eurų vertės, 70 vnt. sidabrinių, dešimties eurų nominalo kolekcinių monetų, bendros 5 000 eurų vertės, taupyklę, neturinčią materialinės vertės, su joje buvusiais 500 eurų, 300 eurų, buvusius piniginėje, 200 eurų, buvusius dėžutėje, vyrišką auksinį žiedą, 500 eurų vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 1 500 eurų vertės, penkis komplektus bižuterinių geltono metalo papuošalų, bendros 100 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiems J. Š. ir A. Š. 19 390 eurų dydžio turtinę žalą.

1.2. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, t. y. 2023 m. vasario 25 d., laikotarpiu nuo 04.38 val. iki 05.55 val., panaudojęs pašalinius įrankius ir taip įsibrovęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiesiems J. Š. ir A. Š., išlaužė namo plastikinį langą, 633,31 eurų vertės, sulankstė durų spynos apdailos detalę, 50 eurų vertės, ne kartą atjungdamas elektros tiekimą skydinėje, sugadino name buvusius elektros prietaisus, t. y. 39 vnt. namo pastogės apšvietimo lempų, signalizacijos centralę su priedais, bendros 841,80 eurų vertės, skalbinių džiovyklės AEG elektroninę plokštę, 200 eurų vertės, sugadino baldus, t. y. miegamojo dviejų spintelių apdailos dalis, sulaužė apatinę spintos plokštę, sugadino koridoriaus spintos dureles, bendros 2 350 eurų vertės, sulaužė vaikiškos lovos apačią, 250 eurų vertės, įpjaudamas sugadino miegamojo čiužinį, 200 eurų vertės, suskaldė ant stalo buvusio kompiuterio „Lenovo Yoga 720“ ekraną, 500 eurų vertės, tokiais savo veiksmais sugadino nukentėjusiesiems J. Š. ir A. Š. priklausantį turtą, bendros 5 025,11 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. Š. ir A. Š. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendį: 1) pilnai tenkinti civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, papildomai priteisiant 7 711,16 Eur sumą ir 18 579 Eur sumą už negautas pajamas; 2) priteisti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, kurios nebuvo priteistos – 242 Eur; 3) priteisti visas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

2.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė 7 711,16 Eur žalą, kurią patyrė nukentėjusieji ir kurią atlygino draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įskaityti į civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 12 370 Eur sumą. Šią sumą (7 711,16 Eur), reikšdami civilinį ieškinį, nukentėjusieji atskaitė ir jos papildomai nereikalavo. Prašomą priteisti 12 370 Eur sumą sudaro nusikalstamos veikos padarymo metu pavogti ir sugadinti daiktai. Apylinkės teismo išvada prašomą priteisti turtinės žalos dydį (neskaičiuojant žalos dėl negautų pajamų) sumažinti draudimo bendrovės išmokėta suma yra visiškai neproporcinga ir neracionali, pažeidžianti nukentėjusiųjų teises ir interesus, nes toks žalos atlyginimas nepadengia visos faktiškai patirtos žalos. Nuteistojo atliktus neteisėtus veiksmus (tai, kad jis tyčia įvykdė vagystę bei įsibrovęs į nukentėjusiųjų namą sugadino ten esantį turtą) patvirtina byloje esanti medžiaga. Taigi, M. Š. neteisėti veiksmai ir kaltė (civilinės atsakomybės prasme) yra akivaizdūs ir įrodyti, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, nukrypo nuo anksčiau suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos.

2.2. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs nepriteisti visiškai jokių negautų pajamų, taip pat nukrypo nuo ankstesnių teismų suformuotų precedentų ir pažeidė visiško nuostolių atlyginimo, proporcingumo principus. Jeigu ne padaryta nusikalstama veika, nukentėjusysis (J. Š.) būtų galėjęs vykdyti savo ūkininko veiklą kaip įprastai ir iš to būtų gavęs pajamas (pelną). Vietoje to, nukentėjusysis buvo atitrauktas nuo savo įprastos veiklos (ūkininkavimo), nes visas pastangas, laiką ir santaupas turėjo skirti šeimos namų atkūrimui ir nusikaltimo padariniqų šalinimui. Be to, dėl padarytos nusikalstamos veikos jis negalėjo įsigyti prekių (česnakų), reikalingų ūkiui sėti, kadangi buvo pavogti mobilieji telefonai, kuriuos ketino parduoti ir už gautus pinigus įsigyti česnakų pasėlių, kuriuos turėjo sėti 2023 metų kovo-balandžio mėnesį. J. Š. didžiąją dalį pajamų uždirbdavo būtent iš česnakų auginimo ir pardavimo, ką patvirtina byloje esanti medžiaga – „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Nuoseklus česnakų pasėlių auginimas (augino 2021 metais ir 2022 metais) rodo, jog J. Š. turėjo ketinimą sėti bei auginti česnakus ir 2023 metais bei iš to gauti pajamas. Kaip matyti, pats teismas pripažino, kad įprastai (tiek 2021 metais, tiek 2022 metais) nukentėjusiojo naudojamų žemės sklypų didžiausią apsodinamą plotą sudarė būtent česnakai. Todėl pagrįsta teigti, jog J. Š. yra patyręs ūkininkas ir turi pakankamai žinių kaip ir kada sodinami česnakai, kada ir kokią sėklą reikia įsigyti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis tiksliai ir tinkamai paaiškino kaip auginami česnakai, profesionaliai ir itin išsamiai atsakė į visus nuteistojo gynėjo užduodamus klausimus. Teismo posėdžio metu A. Š. taip pat paaiškino, kad domisi forumais, artimais žmonėmis, kurie susiję su ūkiu, orais, ir to pasėkoje sprendžia kaip tvarkyti ūkį. Visiškai akivaizdu, kad nukentėjusieji supranta apie ūkį, turi patirties tame, tuo tarpu teismo interpretacijos, jog jie negalėjo paaiškinti ir atsakyti į tam tikrus užduodamus klausimus, visiškai nepagrįstos ir neteisingos. Prašoma priteisti negautų pajamų suma yra visiškai protinga ir proporcinga, kadangi ji paskaičiuota išvedant trijų metų pajamų vidurkį pagal pateiktus duomenis. Vidurkio paskaičiavimas išsamiai aprašytas civiliniame ieškinyje.

2.3. Galiausiai skunde nurodoma, jog apylinkės teismas priteisė apeliantams ne visas (1 468 Eur) jų patirtas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

3. Atsiliepimų į nukentėjusiųjų apeliacinį skundą negauta.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji A. Š. bei nukentėjusiųjų atstovė advokatė Gintarė Girdzijauskienė prašė pateiktą skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – dalyje dėl prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo – atmesti, dalyje dėl reikalavimo priteisti bylinėjimo išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose – tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiųjų J. Š. ir A. Š. apeliacinis skundas tenkintinas dalies.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio pateikė tik nukentėjusieji J. Š. ir A. Š.. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde M. Š. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, nekvestionuojama ir nuteistajam paskirta bausmė bei sprendimas atidėti jos vykdymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendis ginčijamas tik J. Š. ir A. Š. priteistos turtinės žalos bei išlaidų, turėtų įgalioto atstovo paslaugoms apmokėti, atlyginimo aspektais. Taigi toliau pasisakoma būtent šiais klausimais.

Dėl turtinės žalos

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi, atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas.

7. Nukentėjusiųjų A. Š. ir J. Š. civiliniu ieškiniu, be kita ko, buvo prašoma priteisti iš nuteistojo M. Š. nukentėjusiesiems viso 30 949 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nukentėjusieji nurodė, jog dalį šios jiems padarytos turtinės žalos – 12 370 Eur – sudaro nuostoliai dėl pagrobto ir sugadinto turto, o likusią prašomą priteisti žalą – 18 579 Eur – negautos pajamos (1 t., b. l. 154-158).

8. Grindžiant prašomos priteisti 12 370 Eur sumos dydį, ieškinyje nurodyta, jog 2023 m. vasario 25 d. įvykdytos vagystės metu iš J. Š. ir A. Š. priklausančio namo buvo pavogti mobiliojo ryšio telefonai – 2 vnt. Iphone XR, po 150 Eur, bendros 300 Eur vertės, 2 vnt. lphone 8+, po 110 Eur, bendros 220 Eur vertės, 7 vnt. Iphone X, po 150 Eur, bendros 1 050 Eur vertės, 7 vnt. Iphone 11 Pro, po 350 Eur, bendros 2 450 Eur vertės, 4 vnt. Iphone 11 Max Pro, po 350 Eur, bendros 1 400 Eur vertės, 2 vnt. Iphone 12, po 370 Eur, bendros 740 Eur vertės, 2 vnt. Iphone Pro, po 480 Eur, bendros 960 Eur vertės, 1 vnt. Iphone 12 Pro Max, 500 Eur vertės, 1 vnt. Iphone 13, 500 Eur vertės, 1 vnt. Iphone 14 Pro, 1 100 Eur vertės, 1 vnt. Iphone 14 Pro Max, 1 500 Eur vertės, 2 vnt. Samsung S20 Ultra, 250 Eur vertės, bendros 500 Eur vertės, 1 vnt. Huawei P20, 70 Eur vertės – bei kitas turtas – 100 vnt. sidabrinių dešimties eurų nominalo kolekcinių monetų, bendros 5 000 Eur vertės, vienas auksinis žiedas, 500 Eur vertės, viena auksinė grandinėlė ant rankos, 1 500 Eur vertės, nenustatytas kiekis bižuterijos papuošalų, bendros 100 Eur vertės, ir 1 000 Eur grynaisiais pinigais. Viso pagrobtų daiktų vertė 19 390 Eur. Be to, vagystės metu buvo sugadinta: 1) vienas tvoros segmentas (žala atlyginta draudiko); 2) 39 lempos, signalizacijos detalė (centralė) (žala atlyginta draudiko); 3) skalbinių džiovyklė AEG, patirta 200 Eur žala, kuri neatlyginta; 4) namo langas su rėmu (žala atlyginta draudiko); 5) katilinės durų spynos apdaila (žala atlyginta draudiko); 6) miegamojo baldai, lovos čiužinys (žala atlyginta draudiko); 7) dvi spintelės (išplėštos jų apdailos dalys apačioje) (žala atlyginta draudiko); 8) darbo kambario spinta (sulaužyta jos apatinė plokštė) (žala atlyginta draudiko); 9) vaiko lova (sulaužyta jos apačia) (žala atlyginta draudiko); 10) darbo kambario stalas (žala atlyginta draudiko); 11) koridoriaus spinta (žala atlyginta draudiko); 12) nešiojamas kompiuteris (žala atlyginta draudiko). Ieškinyje taip pat nurodyta, kad pagrobtos kolekcinės monetos, kurių vertė 5 000 Eur, bei mobiliojo ryšio telefonas Huawei P20, 70 Eur vertės, buvo rasti ikiteisminio tyrimo metu, todėl ieškinio suma sumažinta bendrai jų vertę atitinkančia pinigų suma (5 070 Eur). Bendra M. Š. pagrobtų ir iki šiol nerastų daiktų vertė bei jo sugadintų daiktų vertė, išskaičiavus draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtą sumą – 7711,16 Eur, sudaro 12 370 Eur (11 220 Eur – 32 vnt. mobiliojo ryšio telefonų bendra vertė, 950 Eur – likusi neatlyginta suma už vertybių (auksinio žiedo, 500 Eur vertės, auksinės grandinėlės ant rankos, 1 500 eurų vertės; bižuterijos papuošalų, bendros 100 Eur vertės, ir grynųjų pinigų (1 000 Eur) pagrobimą.

9. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl 12 370 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies – priteisė nukentėjusiesiems 4 518,84 Eur turtinės žalos. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad apylinkės teismas pripažino M. Š. pagrobus bei sugadinus kaltinime nurodytą nukentėjusiesiems J. Š. ir A. Š. priklausantį turtą, konstatavo, jog civiliniame ieškinyje nurodoma 12 370 Eur dydžio turtinė žala yra pagrįsta į bylą pateiktais dokumentais ir priežastiniu ryšiu susijusi su M. Š. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, tačiau nusprendė iš šios sumos išskaityti draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems išmokėtą draudimo išmoką – 7 711,16 Eur, bei dar 140 Eur, kurie minėtos draudimo bendrovės nukentėjusiesiems buvo išmokėti už tvoros tinklo sugadinimą (50 Eur), vonios pajungimą (30 Eur), rankšluosčių džiovyklės sugadinimą (20 Eur), sieninio šviestuvo sudaužymą (40 Eur), kadangi šioje baudžiamojoje byloje tvoros tinklo, vonios pajungimo, rankšluosčių džiovyklės sugadinimu bei sieninio šviestuvo sudaužymu M. Š. nebuvo kaltinamas ir dėl to nuteistas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu iš ieškiniu prašytos priteisti pinigų sumos – 12 370 Eur išskaityti nukentėjusiesiems išmokėtą draudimo išmoką – 7 711,16 Eur, nurodant, jog į gautą draudimo išmoką buvo atsižvelgta (ji buvo išskaičiuota) apskaičiuojant prašomos priteisti turtinės žalos dydį, bei prašoma būtent šios sumos (7 711,16 Eur) dydžiu padidinti nukentėjusiesiems skundžiamu nuosprendžiu priteistą žalą. Susipažinusi su ieškinio turiniu, įvertinusi įrodymus, kuriais jis grindžiamas, bei skundžiamu nuosprendžiu pripažintomis įrodytas faktines M. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų netinkamai nustatė A. Š. ir J. Š. priteistinos turtinės žalos, kilusios dėl pagrobto ir sugadinto turto, dydį. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji ieškiniu prašė priteisti ne visą M. Š. pagrobtų ir iki šiol nerastų daiktų bei jo sugadintų daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą, o tik tą pinigų sumą, kurios nepadengė draudimo bendrovės jiems išmokėta draudimo išmoka. Taip pat pirmosios instancijos teismas iš priteistinos turtinės žalos dydžio nepagrįstai išskaičiavo 140 Eur sumą, kurią draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiesiems už turtą, kurio sugadinimu M. Š. nebuvo kaltinamas.

10. Šioje byloje M. Š. buvo nuteistas už tai, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis, įsibrovęs į nukentėjusiesiems priklausantį gyvenamąjį namą, iš jo pagrobė šį turtą: du mobilaus ryšio telefonus Iphone XR, po 150 eurų, bendros 300 eurų vertės, du mobilaus ryšio telefonus Iphone8+, po 110 eurų, bendros 220 eurų vertės, septynis mobilaus ryšio telefonus Iphone X modelio, po 150 eurų, bendros 1 050 eurų vertės, septynis mobilaus ryšio telefonus Iphone 11Pro, po 350 eurų, bendros 2 450 eurų vertės, keturis mobilaus ryšio telefonus Iphone 11Pro Max, po 350 eurų, bendros 1 400 eurų vertės, du mobilaus ryšio telefonus Iphone 12, po 370 eurų, bendros 740 eurų vertės, du mobilaus ryšio telefonus Iphone 12Pro, po 480 eurų, bendros 960 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Iphone 12 Pro Max, 500 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Iphone 13, 500 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Iphone 14 Pro, 1 100 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Iphone 14 Pro Max, 1 500 eurų vertės, du mobilaus ryšio telefonus Samsung S20 Ultra, po 250 eurų, bendros 500 eurų vertės, vieną mobilaus ryšio telefoną Huawei P20 su pakrovėju, bendros 70 eurų vertės, 70 vnt. sidabrinių, dešimties eurų nominalo kolekcinių monetų, bendros 5 000 eurų vertės, taupyklę, neturinčią materialinės vertės, su joje buvusiais 500 eurų, 300 eurų, buvusius piniginėje, 200 eurų, buvusius dėžutėje, vyrišką auksinį žiedą, 500 eurų vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 1 500 eurų vertės, penkis komplektus bižuterinių geltono metalo papuošalų, bendros 100 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiems J. Š. ir A. Š. 19 390 eurų dydžio turtinę žalą. Būtent tokia bendra pagrobtų daiktų vertė nurodoma ir nukentėjusiųjų ieškinyje.

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad 70 vnt. sidabrinių dešimties eurų nominalo kolekcinių monetų, kurių bendra vertė 5 000 Eur, bei mobilaus ryšio telefonas Huawei P20 su pakrovėju, 70 Eur vertės, buvo rasti ikiteisminio tyrimo metu, šį turtą nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti J. Š.. Taigi, turtinė žala dėl paminėtų monetų bei mobiliojo ryšio telefono Huawei P20 su pakrovėju pagrobimo, šiuo atveju neįskaitytina į nukentėjusiesiems priteistiną turtinę žalą. Byloje esanti Draudimo išmokos apskaičiavimo išvada (2 t., b. l. 9) taip pat patvirtina, jog, apskaičiuodama nukentėjusiesiems dėl nagrinėjamo įvykio padarytą žalą, draudimo bendrovė į ją, be kita ko, įtraukė kolekcines monetas, vertybes bei pinigus ir dėl šio turto vagystės atsiradusią žalą įvertino 2 050 Eur suma, kurią įskaičiavo į nukentėjusiesiems išmokėtinos draudimo išmokos dydį. Taigi, draudimo bendrovės nukentėjusiesiems išmokėta pinigų suma šiuo atveju padengia ir žalą, kuri nukentėjusiesiems buvo padaryta M. Š. pagrobus vyrišką auksinį žiedą (vertė 500 Eur), auksinę grandinėlę ant rankos (vertė 1 500 Eur), bei dalį žalos, kuri buvo padaryta pagrobus grynuosius pinigus (viso pagrobta 1 000 Eur grynais, laikytina, kad draudimo išmoka atlyginta 50 Eur). Todėl iš nukentėjusiesiems priteistinos turtinės žalos, kuri atsirado dėl pagrobto turto, kurio bendra vertė 19 390 Eur, dydžio šiuo atveju turi būti išskaičiuota ne tik 5 070 Eur dydžio suma, kurią sudaro pagrobtų monetų bei mobiliojo ryšio telefono Huawei P20 su pakrovėju bendra vertė, bet ir draudimo išmokėta 2 050 Eur suma. Išskaičiavus nurodytas pinigų sumas, matyti, kad iki šiol nukentėjusiesiems neatlyginta pagrobto turto vertė bendrai sudaro 12 270 Eur (ieškinyje nurodoma, jog ji sudaro 12 170 Eur).

12. Be to, šioje byloje M. Š. buvo nuteistas ir už nukentėjusiesiems priklausančio turto sugadinimą. Nuosprendyje konstatuota, kad įsibrovęs į A. Š. ir J. Š. priklausantį gyvenamąjį namą nuteistasis išlaužė namo plastikinį langą, 633,31 eurų vertės, sulankstė durų spynos apdailos detalę, 50 eurų vertės, ne kartą atjungdamas elektros tiekimą skydinėje, sugadino name buvusius elektros prietaisus, t. y. 39 vnt. namo pastogės apšvietimo lempų, signalizacijos centralę su priedais, bendros 841,80 eurų vertės, skalbinių džiovyklės AEG elektroninę plokštę, 200 eurų vertės, sugadino baldus, t. y. miegamojo dviejų spintelių apdailos dalis, sulaužė apatinę spintos plokštę, sugadino koridoriaus spintos dureles, bendros 2 350 eurų vertės, sulaužė vaikiškos lovos apačią, 250 eurų vertės, įpjaudamas sugadino miegamojo čiužinį, 200 eurų vertės, suskaldė ant stalo buvusio kompiuterio „Lenovo Yoga 720“ ekraną, 500 eurų vertės, ir tokiais savo veiksmais sugadino nukentėjusiesiems priklausantį turtą, bendros 5 025,11 eurų vertės.

13. Iš Draudimo išmokos apskaičiavimo išvados matyti, jog: dėl lango keitimo nukentėjusiesiems padaryta žala draudimo bendrovės buvo įvertinta 1 536,36 Eur suma; dėl 39 vnt. namo pastogės apšvietimo lempų, signalizacijos centralės su priedais sugadinimo padaryta žala įvertinta 841,80 Eur suma; dėl baldų (konkrečiai kurių nenurodoma) sugadinimo padaryta žala įvertinta 2 350 Eur suma, kas atitinka kaltinime nurodytą miegamojo dviejų spintelių apdailos, apatinės spintos plokštės, koridoriaus spintos durelių sugadinimu padarytos žalos dydį; dėl suskaldyto kompiuterio ekrano padaryta žala įvertinta 883 Eur. Žalos dėl kito kaltinime nurodomo nuteistojo neteisėtais veiksmais sugadinto nukentėjusiųjų turto – skalbinių džiovyklės AEG elektroninės plokštės, vaikiškos lovos, miegamojo čiužinio – draudimo bendrovė nukentėjusiesiems neatlygino, o žalą dėl apdailos detalės sulankstymo įvertino tik 30 Eur. Taigi, draudimo bendrovės nukentėjusiesiems neatlyginta žala dėl sugadinto turto šiuo atveju sudaro 670 Eur, tačiau į jiems prašomą priteisti turtinę žalą dėl sugadinto turto nukentėjusieji ieškinyje įtraukė tik sugadintos skalbinių džiovyklės AEG elektroninės plokštės vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur.

14. Susumavus nustatytą iki šiol nukentėjusiesiems neatlygintą pagrobto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 270 Eur, bei M. Š. veiksmais sugadintos skalbinių džiovyklės AEG elektroninės plokštės vertę atitinkančią pinigų sumą – 200 Eur, matyti, kad nukentėjusieji turėjo pagrindą reikalauti 12 470 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems dėl pagrobto bei sugadinto turto buvo priteista tik 4 518,84 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl apeliaciniame skunde suformuotas prašymas šios žalos atlyginimui papildomai priteisti dar 7 711,16 Eur sumą, yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), juo priteistą turtinę žalą padidinant iki 12 230 Eur.

15. Kaip jau minėta, nukentėjusiųjų ieškiniu buvo prašoma atlyginti ir turtinę žalą, atsiradusią dėl negautų pajamų. Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-173/2013, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-105-495/2021 ir kt.). Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005). Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Įrodinėti teisinę reikšmę byloje turinčias aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su negautomis pajamomis, tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją.

16. Grįsdami ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo, nukentėjusieji nurodė, jog pagrindines šeimos pajamas J. Š. uždirbdavo iš žemės ūkio veiklos – česnakų auginimo ir pardavimo, tačiau po šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo nuo šios veiklos jam teko atsitraukti dėl laiko ir santaupų trūkumo. Po įvykdytos vagystės nukentėjusiajam teko skirti savo laiką bei pastangas ne ūkininkavimui, o remontuojant sugadintą turtą, tvarkant gyvenamąjį namą, kviečiant specialistus žalos nustatymui ir pašalinimui, tiriant įvykį ir lankantis pas policijos pareigūnus. Be to, nuketėjusysis ketino parduoti M. Š. pagrobtus mobiliuosius telefonus ir už gautus pinigus, be kita ko, įsigyti česnakų pasėlius, kuriuos turėjo sėti 2023 metų kovo-balandžio mėnesį. Česnakų pasėlių įgyti negalėjo ir iš turėtų santaupų, kadangi jas išleido sugadinto lango, signalizacijos bei namo apšvietimo tvarkymui (draudimas lėšas nukentėjusiems grąžino tik 2023 metų gegužės mėnesio pabaigoje), taip pat turėjo sumokėti likusią sumą už prieš metus užsakytą saulės elektrinę. Kartu su ieškiniu taip pat pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos, iš kurių matyti, jog J. Š. deklaravo iš žemės ūkio veiklos 2020 metais uždirbęs 33 000 Eur, 2021 metais – 35 000 Eur, 2022 metais – 15 000 Eur.

17. Pasisakydamas dėl ieškinio dalies, kuria nukentėjusieji prašė priteisti jiems negautas pajamas, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kur ir kokiu būdu J. Š. ir A. Š. būtų sodinę tariamus česnakus, kadangi jų turimose ir deklaruotose žemės plotuose jau buvo pasodintas žieminis rapsas, kuris turėjo būti pasodintas 2022 metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, bei vasariniai miežiai, kurie sodinami kovo-balandžio mėnesį. Be to, nors nukentėjusieji nurodo, kad norėjo sėti vasarinius česnakus, tačiau negalėjo paaiškinti kada jie sėjami, kokia veislė sėjama, kiek išeina sėklos, skirtingai aiškino sėklos kainą, kada, kiek kartų ir kokiomis trąšomis ją reikia tręšti, koks yra derlius iš vasarinių česnakų. Todėl formalus nurodymas, kad nukentėjusieji neturėjo pajamų įsigyti sėklai ir dėl to negalėjo pasėti česnakų ir negavo pajamų – 18 579 Eur, vertinamas kritiškai, kadangi visos turimos žemės ir visi pasėliai buvo deklaruoti, ir akivaizdu, kad tiek iš žieminio rapso, tiek iš vasarinio miežio pasėlių, kaip ir deklaruotų ganyklų, turėjo gauti pajamų. Įvertinęs šias aplinkybes bei pažymėjęs, kad ieškinys dėl negautų pajamų negali būti grindžiamas menamais darbais, derliumi ir galimu pelnu, ieškinį dalyje dėl 18 579 eurų turtinės žalos, t. y. negautų pajamų (pelno) atlyginimo, apylinkės teismas atmetė.

18. Ginčydami tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, nukentėjusieji iš esmės atkartoja ieškinyje nurodytus argumentus, kuriais jie grindė reikalavimą priteisti negautas pajamas. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma tik tai, kad nuoseklus česnakų auginimas 2021 metais ir 2022 metais rodo, kad J. Š. turėjo ketinimą sėti bei auginti česnakus ir 2023 metais bei iš to gauti pajamas, be to, nukentėjusiojo naudojamų žemės sklypų didžiausią apsodinamą plotą 2021 metais ir 2022 metais sudarė būtent česnakai, dėl ko galima teigti, kad jis yra patyręs ūkininkas ir turi pakankamai žinių kaip ir kada sodinami česnakai, kada ir kokią sėklą reikia įsigyti. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog J. Š. bei A. Š. pateikti atsakymai į teisme jiems užduotus klausimus, akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusieji supranta apie ūkį, turi patirties tame, tuo tarpu teismo padarytos išvados, jog nukentėjusieji negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su česnakų sodinimu, yra nepagrįstos ir neteisingos. Įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius duomenis, kuriais remdamiesi nukentėjusieji įrodinėjo pagrindą jiems priteisti netiesioginius nuostolius, negautų pajamų forma, bei tokių nuostolių dydį, o taip pat ir J. Š. bei A. Š. parodymus, duotus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje ieškinį atmesti. Šiuo atveju nukentėjusieji neįrodė šio ieškinio reikalavimo – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog 18 579 Eur suma buvo nukentėjusiųjų numatyta ir realiai tikėtina gauti pajamų suma, kurią jie būtų realiai gavę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų M. Š. veiksmų.

19. Byloje esantys duomenys, patvirtina, jog J. Š. 2022 m. spalio 4 d. įregistravo ūkininko ūkį (1 t., b. l. 181-187), deklaravo iš žemės ūkio veiklos 2020 metais gavęs 33 000 Eur pajamų (1 t., b. l. 188), 2021 metais – 35 000 Eur (1 t., b. l. 189), 2022 metais – 15 000 Eur (1 t., b. l. 190). Iš į bylą pateiktų duomenų (5 t., b. l. 98-121, 143-154 ) matyti, jog 2021 metais J. Š. deklaravo pasėjęs 0,52 hektaro žieminių miežių, 1,27 hektaro bulvių, 1,47 hektaro ir 0,55 hektaro česnakų, 2022 metais deklaravo pasėjęs 0,47 hektaro ir 1,27 hektaro žieminių kviečių ir 1,46 hektaro ir 0,55 hektaro česnakų, o 2023 metais deklaravo pasėjęs 0,47 hektaro žieminių rapsų, 1,27 hektaro vasarinių miežių, taip pat deklaravo, jog likusius 0,55 hektaro apima ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (5 t., b. l. 98-107). Šie duomenys įrodo, jog J. Š. iki M. Š. įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl kurių nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė turtinė žala, vertėsi ūkininkavimo veikla, tame tarpe ir augino česnakus, tačiau tai savaime neįrodo nei paties fakto, kad dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų J. Š. negalėjo ir toliau vykdyti šios veiklos, nei, juo labiau, prašomos priteisti turtinės žalos dėl negautų pajamų dydžio.

20. Nors apeliantai tikina, kad česnakų pasėlius jie būtų pirkę, juos sodinę, o vėliau pardavę česnakų derlių ir iš to uždirbę 18 579 Eur, investavus būtent tas lėšas, kurias jie turėjo gauti iš parduotų pagrobtų mobiliojo ryšio telefonų, tačiau į bylą taip ir nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie leistų spręsti, kad mobiliojo ryšio telefonus J. Š. iš tiesų ketino ir, juo labiau, būtų pardavęs būtent iš karto po šioje byloje M. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis jau kurį laiką vertėsi naudotų ir naujų mobiliojo ryšio telefonų pardavimo veikla, buvo įsirengęs fizinę jų pardavimo vietą ar patalpinęs skelbimus dėl jų pardavimo internete, spaudoje ir pan. Kita vertus, net jei nukentėjusysis iš tiesų vertėsi ar planavo verstis mobiliųjų telefonų pardavimo veikla, nėra aišku, ar jų pardavimai būtų sėkmingi, kiek mobiliųjų telefonų jam būtų pavykę parduoti ir ar gautas pelnas iš tiesų būtų panaudotas būtent česnakų pasėlių pirkimui. Iš 19 pastraipoje aptartų duomenų taipogi matyti, jog J. Š. kiekvienais metais nesėjo tų pačių žemės ūkio produktų. Pavyzdžiui, 2022 metais jis sėjo kviečius, o ne miežius, kaip 2021 metais, taip pat 2022 metais nesodino bulvių, taip kaip 2021 metais, o 2023 metais pasėjo žieminius rapsus, kurių nebuvo sėjęs 2021 – 2022 metais. Tai rodo, jog 2023 metais nukentėjusysis galėjo nesėti česnakų ne dėl ieškinyje nurodomų priežasčių (dėl to, jog neva dėl M. Š. neteisėtais veiksmais padarytos žalos neturėjo pinigų įsigyti česnakų pasėlių), o nusprendęs, jog kitų produktų auginimas bus pelningesnis, ką iš esmės patvirtina A. Š. teisme nurodyta aplinkybė, jog 2022 metais dėl nepalankių oro sąlygų česnakų derlius buvo prastas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tas faktas, kad nukentėjusieji du metus iš eilės buvo pasėję apie 2 hektarus česnakų, dar neleidžia konstatuoti nuoseklaus šios daržovės auginimo ir neabejoti, jog tokį patį plotą žemės ūkio paskirties žemės jie būtų apsėję česnakų pasėliais ir 2023 metais.

21. Pažymėtina ir tai, jog ieškinyje prašoma priteisti pajamų, kurias nukentėjusiųjų šeima neva būtų gavusi jei būtų pasėjusi česnakus, o vėliau pardavusi jų derlių, suma yra nepagrįstai paskaičiuota išvedant pajamų mokesčių deklaracijose už 2020 metus, 2021 metus ir 2022 metus nurodomų pajamų iš žemės ūkio veiklos vidurkį, kadangi iš pateiktų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų matyti, jog 2020 metais J. Š. česnakų apskritai neaugino, tad ir pajamų iš jų pardavimo negavo, o pateiktose deklaracijose už 2021 metus ir 2022 metus pajamos iš žemės ūkio veiklos yra nurodytos bendrai, konkrečiai neišskiriant kokią jų dalį sudaro pelnas, gautas pardavus užaugintus česnakus. Be to, pastebėtina ir tai, jog nukentėjusieji teigė 2023 metais ketinę pirkti ir sodinti kitokią, nei ankstesniais metais, česnakų veislę, tad ir išaugintas produkto kiekis bei iš to gautas pelnas nebūtinai būtų buvęs analogiškas 2021 metais ir 2022 metais iš česnakų auginimo gautam pelnui. Taip pat paminėtina, kad patys nukentėjusieji teisme paaiškino, kad kiekvienais metais česnakų pardavimo kaina skiriasi. Iš to, kas paminėta, yra akivaizdu, jog toks tariamai negautų pajamų apskaičiavimas nėra teisingas bei nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusieji iš tiesų pagrįstai tik iš česnakų auginimo buvo iš anksto numatę gauti ir galėjo pagrįstai tikėtis gauti 18 579 Eur.

22. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, apskritai neaišku kur nukentėjusieji būtų sodinę tariamus česnakus, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats J. Š. jų turimi žemės ūkio paskirties plotai apėmė apie 2 hektarus, ir juose jau buvo pasodintas žieminis rapsas (0,47 hektaro), kuris turėjo būti pasodintas 2022 metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, bei vasariniai miežiai (1,27 hektaro), kurie sodinami kovo-balandžio mėnesį. Nors nukentėjusysis paaiškino, kad ankstesniais metais jis nuomojosi dar apie 2 hektarus žemės, vis tik į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad žemės nuomos sutartis buvo sudaryta ar bent jau žodžiu buvo sutarta dėl žemės nuomos ir 2023 metams. Kartu nurodyti duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusieji deklaravo 2023 metais užsodinę vasariniais miežiais 1,27 hektaro žemės, leidžia atmesti ir ieškinyje dėstomus teiginius, jog česnakų pasėlių pasodinti nukentėjusieji neturėjo galimybės ne tik dėl lėšų, bet ir laiko, kuris buvo skirtas padarytų nusikalstamų veikų pasekmėms šalinti, trūkumo. Juo labiau, kad tiek česnakų pasėlių nupirkimui, tiek jų pasodinimui galėjo būti pasamdyti kiti asmenys, įsipareigojant atsilyginti už darbą ateityje.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 18-22 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentėjusiųjų ieškinį dalyje dėl negautų pajamų priteisimo, priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinio skundo dalyje, kuria prašoma priteisti J. Š. bei A. Š. 18 579 Eur, remiantis skundo ar kokiais kitais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl nukentėjusiųjų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

24. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata aktuali ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).

25. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji prašo jų naudai iš M. Š. priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias jie patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. prašo priteist jų naudai viso 1 468 Eur proceso išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių išlaido A. Š. ir J. Š. priteisimo, nurodė, jog nukentėjusieji baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme naudojosi advokatės Gintarės Girdzijauskienės paslaugomis, kuriai sumokėjo 1226 Eur (6 t., b. l. 1, 2), šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš M. Š.. Iš tokių nuosprendyje pateiktų motyvų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinų proceso išlaidų dydį, rėmėsi ankstesniu, t. y. 2024 m. balandžio 22 d. advokatės Gintarės Girdzijauskienės prašymu, į kuriuo prašomą nukentėjusiųjų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nebuvo įskaičiuota pinigų suma – 242 Eur, kurią nukentėjusieji sumokėjo advokatei už jų atstovavimą 2024 m. gegužės 23 d. 15 val. teisiamajame posėdyje. 2024 m. gegužės 23 d. advokatė pateikė patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (6 t., b. l. 40), kuriuo prašė priteisti nukentėjusiųjų naudai 1 468 Eur, detalizuodama, jog už ieškinio parengimą ir pateikimą nukentėjusieji jai sumokėjo 500 Eur su PVM, o už atstovavimą 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. balandžio 22 d. ir 2024 m. gegužės 23 d. posėdžiuose viso 968 Eur su PVM (už dalyvavimą kiekviename iš posėdžių po 242 Eur su PVM). Kaip galima suprasti iš apylinkės teismo nuosprendyje pateiktos argumentacijos, apylinkės teismas neįžvelgė pagrindo mažinti nukentėjusiųjų naudai prašomų priteisti proceso išlaidų, tiesiog įvertino ne visas jų patirtas išlaidas dėl advokatės darbo apmokėjimo. Pagrindo konstatuoti, jog 2024 m. gegužės 23 d. prašyme nurodoma bendra atstovavimo suma yra per didelė, neįžvelgia ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Ji neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, yra pagrįsta ir būtina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, padidinant nukentėjusiųjų naudai priteistas proceso išlaidas iki 1 468 Eur.

26. Apeliaciniame skunde bei papildomai pateiktu prašymu (6 t., b. l. 148) taip pat prašoma J. Š. ir A. Š. naudai priteisti 847 Eur išlaidų, kurias jie patyrė dėl teiktos teisinės pagalbos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Byloje esantis mokėjimo nurodymas (6 t., b. l. 149) patvirtina, kad advokatų profesinei bendrijai Girdzijauskienė ir partneriai J. Š. 2024 m. birželio 27 d. sumokėjo 847 Eur už apeliacinio skundo paregimą. Kaip jau minėta, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Kadangi šiuo atveju nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies (tenkinami du iš trijų skundo reikalavimų,), teisėjų kolegija sprendžia, kad iš M. Š. nukentėjusiųjų naudai turi būti priteista ne visa prašoma 847 Eur suma, o 564 Eur.

Dėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įtakos nuteistojo teisinei padėčiai

27. Nors nuteistasis ar jo gynėjas apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio neteikė, tačiau pažymėtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimai. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nepaisant to, kad M. Š. ar jo gynėjas apylinkės teismo priimto nuosprendžio neskundė, teisėjų kolegijai kyla pareiga įvertinti, ar nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai šiuo atveju kokiu nors būdu lengvina nuteistojo padėtį ir turi grįžtamąją galią.

28. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-3060 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-3060), nei BK 178 straipsnio 3 dalis, nei BK 187 straipsnio 1 dalis, pagal kurias šiuo atveju buvo nuteistas M. Š., nesikeitė. Taigi, Įstatymu Nr. XIV-3060 įtvirtinti BK pakeitimai, kurie iš esmės susiję su baudžiamojo įstatymo specialiąja dalimi, jokios reikšmės nuteistojo M. Š. teisinei padėčiai neturi (jos nelengvina). Nors 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo buvo pakeisti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai bei kodeksas papildytas 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais, tačiau ir šie pakeitimai konkrečiai nuteistojo M. Š. teisinei padėčiai nėra aktualūs.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų J. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuteistojo M. Š. nukentėjusiųjų A. Š. ir J. Š. naudai priteistą 4 518,84 Eur turtinę žalą padidinti iki 12 230 Eur (dvylikos tūkstančių dviejų šimtų ir trisdešimt eurų).

Iš nuteistojo M. Š. nukentėjusiųjų A. Š. ir J. Š. naudai priteistą 1 226 Eur sumą atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti padidinti iki 1 468 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt aštuonerių eurų).

Kitose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo M. Š. A. Š. ir J. Š. 564 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.