Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:

1) 2016 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą 30 parų arešto bausmę;

2) 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 3 m. bausmę; pritaikius BK 92 straipsnyje, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, mokytis arba pradėti dirbti. 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuspręsta vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 3 m. bausmę;

3) 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės atėmimo 9 mėn. bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalyje, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė,

4) 2018 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant laisvės atėmimo 9 mėn. bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 m. 1 mėn. 10 d. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

5) 2022 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant jam galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, 3) uždrausti įsigyti, naudoti, perduoti kitam ar saugoti pačiam narkotines ar psichotropines medžiagas; 4) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str.).

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Dėl sukčiavimo P. K. atžvilgiu

Dėl sukčiavimo D. V. atžvilgiu

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis interneto portale "(duomenys neskelbtini)", patalpino skelbimą apie parduodamą nešiojamą kompiuterį "HP envyX360“, už 555 eurus. 2021-02-10 apie 14.06 val. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) jam parašė pirkėjas, kuris buvo užsivadinęs „ (duomenys neskelbtini) “ vardu. Susirašinėjimo metu susitarė dėl galutinės kainos, asmuo pažadėjo, kad atliks pinigų pervedimą į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, o pardavėjas gavęs pervedimo patvirtinimą, perduos kompiuterį atvykusiam taksi vairuotojui. Susirašinėjimo metu pirkėjas atsiuntė asmens tapatybės kortelės nuotrauką, nurodydamas, kad tai yra jo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Nukentėjusysis gavęs nuotrauką, kad pinigų pervedimas atliktas, perdavė kompiuterį atvykusiam taksi vairuotojui, tačiau į banko sąskaitą pinigų taip ir negavo. Liudytoju apklaustas taksi vairuotojas R. G. nurodė, kad perduotą jam daiktą perdavė nepažįstamam asmeniui adresu (duomenys neskelbtini).

Dirbant pagal ikiteisminio medžiagą, remiantis Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės A. Z. 2021-02-20 nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) Nr. IBPS-V-386839-21 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos I. M. sutikimu, buvo gauta abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (UAB " (duomenys neskelbtini) " IAP sistema), iš kurio buvo skambinama į nukentėjusiojo abonentinį telefono numerį "(duomenys neskelbtini)" programą, įeinančių – išeinančių skambučių išklotinė. Analizuojant gautą išklotinę, nustatyta, kad abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) pradėjo veikti 2021-02-06 15:40:13 ir veikė iki 2021-02-12 00:41:31. Per minėtą laikotarpį, abonentinio telefono numerio SIM kortelė buvo naudota su įrenginiais, kurių IMEI (duomenys neskelbtini). Per abonentinio telefono numerio veikimo laikotarpį, užfiksuoti 281 įvykiai (įeinantis – išeinantis skambučiai bei SMS žinutės). Analizuojant gautą išklotinę, nustatyta, kad abonentinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) veikė (duomenys neskelbtini) mieste.

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl apgaulės panaudojimo prieš M. Š., P. K. ir D. V. )

Motyvuojamoji dalis

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-589-696/2015, 2K-613-696/2015, 2K-62-696/2016). Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai be jokio teisinio pagrindo įgyjamas turtas, nepaliekant turto savininkui tolygaus piniginio ar turtinio ekvivalento. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar turtinės prievolės išvengimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančio privalomai vykdytiną sprendimą, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, turto vertės arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar valdymui adekvačiai neatlyginant už gautą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462/2013). Šioje byloje aktualus objektyvusis sukčiavimo požymis – svetimo turto įgijimas apgaule. Svetimo turto įgijimas apgaule – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas, panaudojant apgaulę.

Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui dėl kaltininko asmenybės ar turimo turto, jo vertės ar neteisingos, melagingos informacijos pateikimu dėl galimybės sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Suklaidintas dėl melagingos informacijos asmuo pasirenka sau nenaudingą, bet naudingą kitam asmeniui veikimo būdą. Dėl to suklaidintas asmuo patiria turtinės žalos, o kaltininkas nepagrįstai praturtėja. Civilinių teisinių santykių srityje apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, pateikdamas melagingą informaciją ir suklaidindamas kitą civilinių teisinių santykių dalyvį, įkalba sudaryti nepalankios rūšies civilinę sutartį. Apgaulė gali pasireikšti ir tuo, kad siūlant sudaryti civilinę sutartį kaltininkas neteisingai įvertina turto vertę, ją nepagrįstai padidindamas ar sumažindamas.

Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikinusi ją sudaryti civilinę turto sutartį ir pagal ją prisiimdama tam tikrus turtinius įsipareigojimus, jų vykdyti nesiruošia. Dėl to kita sutarties šalis patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra apsunkintas. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535.2011).

Kalbant apie apgaulę kaip sukčiavimo nusikaltimo požymį, svarbu nustatyti, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu buvo esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K-322/2014, 2K-336/2014).

Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimu turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Jei civilinės sutarties sąlygos nevykdomos, asmuo turi teisę į teisinę gynybą. Įstatymai numato tam tikras sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, sudarant ar vykdant sutartį, dėl kurios nukentėjusiajam padaroma žala, o dėl apgaulės esmingai pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Būtent tai padarytą veiką daro nusikalstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-589-696/2015).

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad dėl to neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696/2015, 2K-143-696/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad R. V. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą – nukentėjusiųjų M. Š., P. K. ir D. V. turtą. Kaltinamasis pasinaudodamas mukentėjusiųjų pasitikėjimu, sukūrė „(duomenys neskelbtini)“ tinkle paskyrą „B. E.“, kurią pasitelkdamas bendravo kaip E. B. su nukentėjusiaisiais. 2021-02-09 apie 14.30 val. pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ paskambinęs nukentėjusiajam M. Š. per (duomenys neskelbtini) programėlę, teiravosi apie parduodamos prekės kainą, telefono technines charakteristikas, prašė bei gavo iš M. Š. banko sąskaitos numerį. Tokiais savo veiksmais jis sudomino telefono pardavėją, pastarasis ne tik nurodė savo banko sąskaitos numerį, po ko R. V. išsiuntė nukentėjusiajam pagamintą netikrą mokėjimo pavedimą, kad neva į nukentėjusiojo banko sąskaitą atliktas 660 eurų mokėjimas už perkamą mobiliojo ryšio telefoną, bet ir 2021 m. vasario 9 d. nukentėjusysis per taksi vairuotoją, kaip siuntos kurjerį, kuris, nežinodamas apie R. V. daromą nusikaltimą, per minėtą kurjerį pristatė kaltinamajam mobiliojo ryšio telefoną iPhone 11 Pro, taip R. V. savo naudai apgaulė įgijo svetimą turtą – M. Š. priklausanti telefoną 660 Eur vertės. Kita R. V. padaryta veika padaryta tą pačią dieną kaip ir M. Š. atžvilgiu. 2021-02-09, 17.08 val. kaltinamasis paskambino nukentėjusiajam P. K. ir iš jo taip pat apgaulės būdu įgijo mobilųjį telefoną. R. V. nukentėjusiajam taip pat paskambino per (duomenys neskelbtini) programėlę pasivadines „(duomenys neskelbtini)“ iš to paties mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir M. Š.. Trečią epizodą R. V. padarė nepilnai po paros laiko, t. y. 2021-02-10 apie 14.06 val. per (duomenys neskelbtini) programėlę pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ paskambino nukentėjusiajam D. V., iš kurio apgaulės būdu įgijo kompiuterį.

Veiklos mechanizmas per tris epizodus yra vienodas. R. V. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę skambino nukentėjusiesiems iš to paties mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasivadinęs tuo pačiu „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Vėliau pas nukentėjusius atsiųsdavo pavežėją, kur būdavo nurodytas adresas -(duomenys neskelbtini). Vieną kartą adresas buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis R. V. anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Analizuojant mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, iš kurio skambino R. V. nukentėjusiems, nustatyta, kad šis mobiliojo telefono numeris veikė nuo 2021-02-06, 15.40 val. iki 2021-02-12. Pažymėtina, kad ši abonentinė kortelė buvo naudota su trimis telefonų aparatais per tą laikotarpį, iš kurio vienas imei Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat svarbu pažymėti, kad šis abonentas veikė (duomenys neskelbtini) mieste, o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodė kaltinamasis R. V.. Taip pat buvo nustatyta, kad šio telefono numeriu nurodytas svarbus imei naudojosi R. V. sugyventinė G. K.. G. K. patvirtino, kad 2020 metų gruodžio mėn. šį telefono aparatą perdavė naudotis sugyventiniui R. V.. Dar ikiteisminio tyrimo metu, 2021-02-11 po R. V. sulaikymo, buvo atlikta krata adresu (duomenys neskelbtini). Būtent kratos metu ir buvo rasta dėžutė nuo telefono apaparato, kurio imei Nr. (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta plastikinė kortelės dalis, kuri įsistato ir ant tos plastikinės dalies nurodytas mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Ši kortelė nufotografuota lentelės priede Nr. 10. Pačios kratos protokole yra padaryta techninė klaida. Šio numerio gale pažymėta (duomenys neskelbtini). Taip pat yra svarbu, kad laikinai 2021-02-10 sulaikius R. V., pas jį buvo rastas pats telefono aparatas Hiomy su jau minėtu mobiliojo telefono numeriu. Pažymėtina, kad specialistai neatliko šio telefono apžiūros ir mobilusis telefonas nebuvo apžiūrėtas, nes buvo apsaugotas apsaugos kodais. Tačiau telefono imei numerį ir SIM kortelės numerį nustatė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarp nusikalstamų veikų yra labai trumpas laiko tarpas, t. y. nepilna para. Pirmame epizode 2021-02-09, 14.30 val. būtent telefonas (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas į telefono aparatą, kuris paimtas sulaikius R. V. ir šiame aparate veikė iki 15.37 val. Po ko kortelė buvo perdėta į kitą telefono aparatą, nes kita veika padaryta po dviejų su puse valandos. Ir trečia veika padaryta su kitu telefonu, kuri veikė po nepilnos paros nuo pirmos padarytos veikos. Svarbu, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio buvo skambinta nukentėjusiems veikė (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo R. V. pasakymas, kad jis neskambino nukentėjusiesiems, o kad skambina kiti asmenys iš (duomenys neskelbtini), o jis tik ėjo paimti prašomų daiktų yra atmestina.

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K-454/2012, 2K-589-696-2015). Šiuo atveju R. V. veikė turėdamas iš anksto susiformavusią tiesioginę tyčią. Ją iliustruoja vienas po kito sekę apgaulės veiksmai: R. V. persiuntė nukentėjusiesiems suklastotus netikrus mokėjimo pavedimus, prašė perduoti daiktus pavežėjams iš anksto žinant, kad pinigai nebus pervesti pardavėjams, taip užvaldant nukentėjusiesiems priklausantį turtą. R. V. veiksmai bendraujant su nukentėjusiąisiais, juos suklaidinant ir užvaldant jų nuosavybę, akivaizdžiai parodo, kad kaltinamojo tyčia buvo susiformavusi dar iki apgaulės panaudojimo. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis R. V. su nukentėjusiaisiais bendravo bei jiems skambino iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso pačiam kaltinamajam. Pasak R. V. jis šio telefono minėtų laikotarpiu nebuvo pametęs ar kam nors jį paskolinęs. Pas nukentėjusįjį taksi vairuotojas, kaip kurjeris, buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), o pats R. V. anksčiau gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Taigi teismas kritiškai vertina kaltinamojo išsakytus teiginius, jog pasiūlymus dėl daiktų perdavimo jis gaudavo iš pažįstamų asmenų, kurie tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmė (duomenys neskelbtini). Analizuojant mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių (įvykių) išklotines, iš kurio skambino R. V. nukentėjusiajam, nustatyta, kad minėtas telefonas veikė 2021-02-06, 15:40 val. iki 2021-02-12. Be to, abonentinė kortelė buvo naudota su trimis telefono aparatais per tą laikotarpį, iš kurio vienas emei Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šio telefono įvykių išklotinę abonentas veikė (duomenys neskelbtini), kaip teigė kaltinamasis.

Teismas neturi pagrindo netikėti M. Š., P. K. ir D. V. parodymais teisiamajame posėdyje, kadangi juos, priešingai nei R. V. parodymus, iš esmės patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, iš dalies neigiančios savo kaltę parodymus, aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), pripažįsta įrodytu, kad R. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021-02-09, apie 14.30 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę pasivadinęs „B. E.“ (t. y. melagingai prisistatęs E. B.) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nukentėjusiojo M. Š. į (duomenys neskelbtini) įdėtą skelbimą paskambino į M. Š. telefoną (duomenys neskelbtini) ir susitarė su nukentėjusiuoju dėl iPhone 11 Pro IMEI (duomenys neskelbtini) pirkimo, po ko, tą pačią dieną, išsiuntė nukentėjusiajam pagamintą netikrą mokėjimo pavedimą, kad neva į nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas 660 eurų mokėjimas už perkamą mobiliojo ryšio telefoną, po ko taip suklaidindamas M. Š. tą pačią dieną šalia (duomenys neskelbtini), perdavė telefoną jo (R. V.) užsakytam pavežėjui, kuris, nežinodamas apie R. V. daromą nusikaltimą, 2021-02-09 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), pristatė R. V., tokiu būdu jis (R. V.) apgaule savo naudai įgijo 660 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną iPhone 11 Pro bei padarė nukentėjusiajam M. Š. 660 eurų turtinę žalą, taip pat, jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021-02-09 apie 17.08 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę pasivadinęs „B. E.“ (t. y. melagingai prisistatęs E. B.) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nukentėjusiojo P. K. į (duomenys neskelbtini) įdėtą skelbimą paskambino į P. K. telefoną (duomenys neskelbtini) ir susitarė su nukentėjusiuoju dėl mobilaus ryšio telefono Iphone xs max (duomenys neskelbtini) pirkimo, po ko, tą pačią dieną, išsiuntė nukentėjusiajam pagamintą netikrą mokėjimo pavedimą, kad neva į nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas 450 eurų mokėjimas už perkamą mobilaus ryšio telefoną, po ko taip suklaidindamas P. K. tą pačią dieną, t. y. 2020-02-09 apie 18:25 val. šalia (duomenys neskelbtini), perdavė mobilaus ryšio telefoną jo ( R. V.) užsakytam pavežėjui, kuris, nežinodamas apie R. V. daromą nusikaltimą, 2021-02-09 apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), pristatė R. V., tokiu būdu jis (R. V.) apgaule savo naudai įgijo 450 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną Iphone xs max (duomenys neskelbtini) bei padarė nukentėjusiajam P. K. 450 eurų turtinę žalą. Taip pat, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2021-02-10 apie 14.06 val., būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę pasivadinęs „B. E.“ (t. y. melagingai prisistatęs E. B.) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nukentėjusiojo D. V. į (duomenys neskelbtini) įdėtą skelbimą paskambino į D. V. telefoną (duomenys neskelbtini) ir susitarė su nukentėjusiuoju dėl nešiojamo kompiuterio HP "EnvyX360", serijos Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo, po ko, tą pačią dieną, išsiuntė nukentėjusiajam pagamintą netikrą mokėjimo pavedimą, kad neva į nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas 550 eurų mokėjimas už perkamą kompiuterį, po ko taip suklaidindamas D. V. tą pačią dieną, apie 19.40 val. šalia Nr. 9 namo, (duomenys neskelbtini) perdavė kompiuterį jo ( R. V.) užsakytam pavežėjui, kuris, nežinodamas apie R. V. daromą nusikaltimą, 2021-02-10 apie 20 val. (duomenys neskelbtini), pristatė R. V., tokiu būdu jis (R. V.) apgaule savo naudai įgijo 550 eurų vertės nešiojamą kompiuterį HP "EnvyX360", serijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei padarė nukentėjusiajam D. V. 660 eurų turtinę žalą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagal baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes R. V. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, jo padarytos trys veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmių skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o to paties straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą.

R. V. padarė tris nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios yra baigtos įvykdžius sukčiavimą ir priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo, t. y. teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių visumos įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Be to, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017). BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Jokių kitų bausmių, kurias būtų galima skirti pirmą kartą teisiamam asmeniui šio straipsnio sankcija nenumato. BK 62 straipsnio taikymo pagrindų šioje byloje nenustatyta. Taigi, teismui reikalinga įvertinti, ar net ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas R. V. būtų proporcingas ir teisingas.

R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. anksčiau teistas 5 kartus, administracine tvarka baustas (4 tomas, b.l. 180-182), baudų nemoka, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. V. už visas nusikalstamas veikas, paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria R. V. laisvės atėmimo bausmes – artimesnes minimaliai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti ir prie R. V. šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėniasiams. Į galutinės bausmės laiką įskaityti R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendyje nurodytą taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 22 d., 17.30 val. iki 2021 m. vasario 23 d., 15.40 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; taip pat šiame nuosprendyje nurodytą taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 11 d. 19.05 val. iki 2021 m. vasario 12 d. 14.05 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nors R. V. šioje byloje pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio. R. V. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl padarytų veikų jis savo kaltę pripažino iš dalies, nors yra nevedęs, tačiau kaltinamojo teigimu artimiausių metu ruošiasi sukurti šeimą. Kaltinamasis ankščiau teistas, teistumas nepanaikintas, Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės būtų pernelyg griežta bausmė. Tai sudaro teisinį pagrindą skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes atidėti.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda R. V. bausmės vykdymą 3 metams paskiriant:

1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įsidarbinti bei dirbti (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 50 procentų padarytos turtinės žalos per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 69 straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

II. Civiliniai ieškiniai

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-12 nukentėjusysis M. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl 660 Eur turtinės bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, jis nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 tomas, b. l. 121-122).

2021-06-29 nukentėjusysis P. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo, jis nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 tomas, b. l. 30-31).

2021-06-14 nukentėjusysis D. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 550 Eur turtinės žalos atlyginimo, jis nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (1 tomas, b. l. 39-40).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. V. nusikalstamais veiksmais buvo panaudota apgaulė prieš nukentėjusiosius, kurie būdami suklaidinti, perdavė R. V. savo daiktus (mobiliojo ryšio telefonus ir kompiuterį). Tarp kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo ir M. Š., P. K. ir D. V. padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl minėtos pinigų sumos priteistinos iš R. V. nukentėjusiųjų naudai, su pareikštais civiliniais ieškiniais kaltinamasis sutiko (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui, įvertinusiam byloje surinktų įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad nukentėjusysis M. Š. dėl nustatytų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, tad jis turi teisę ir į šios žalos atlyginimą. Nusikaltimai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo gyvenimui, buičiai. Todėl konstatuotina, kad prašoma suma 200 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, atitinkanti proporcingumo, teisingumo bei teisėtumo principus ir šioje dalyje ieškinio reikalavimas 200 Eur sumai pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

III. Kiti klausimai

R. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 tomas, b. l. 26-29). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Tuščia dėžutė su šaukšteliu patalpinta saugojimui į centrinę daiktinių Įrodymų saugyklą Buivydiškių g. 19, Vilniuje (tomas 2, b. l. 52, 109), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintina;

- Telefonas Redmi Xiaomi IMEI (duomenys neskelbtini) patalpintas saugojimui centrinėje įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (tomas 4, b. l. 23-25), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinas.

- Centrinėje įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, patalpinti du paketai, plastikinis maišelis su milteliais trys tušti plastikiniai maišeliai (po išvados IBPS-V-818741-21, narkotikų tyrimas, (tomas 2, b. l. 89; 108); įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.

- Tuščia dėžutė nuo belaidžių ausinių JBL (tomas 2, b. l. 90; 103, paimtos kratos metu) įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintina.

- Tuščia dėžutė nuo telefono Redmi 9, IMEI (duomenys neskelbtini) (paimta kratos metu, tomas 2, b. l. 91; 105), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintina.

- Tuščia dėžutė nuo telefono Redmi 8, IMEI (duomenys neskelbtini) (paimta kratos metu, tomas 2, b. l. 93; 102), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintina.

- Dėklas su ausinėmis JBJ (kratos metu paimta tomas 2, b. l. 95; 106), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintina.

- Plastikinės kortelės dalis su numeriais (duomenys neskelbtini), plastikinė dalis nuo sim kortelės (kratos metu, tomas 2, b.l. 96; 107), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintinos.

- Tuščias paketas nuo 50 eurų įpakavimo (tomas 2, b. l. 98; 104), grąžintinas kaltinamąjam R. V..

- Grynieji pinigai - 2 vnt. po 50 eurų (kratos metu paimta) perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių (tomas 2, b. l. 100-101), perduoti tolimesniam saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį – nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptini nukentėjusiesiems M. Š., P. K. ir D. V..

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš M. Š.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš P. K.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš D. V.), ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti R. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, paskirtos galutinės 1 metų laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėniasiams.

Į galutinės bausmės laiką įskaityti R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendyje nurodytą taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 22 d., 17.30 val. iki 2021 m. vasario 23 d., 15.40 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai; taip pat šiame nuosprendyje nurodytą taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 11 d. 19.05 val. iki 2021 m. vasario 12 d. 14.05 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.).

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įsidarbinti bei dirbti (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);

2) pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti bent 50 procentų padarytos turtinės žalos per 6 (šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 69 straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. V. paskirtas kardomąasias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Tuščią dėžutę su šaukšteliu patalpinta saugojimui į centrinę daiktinių Įrodymų saugyklą Buivydiškių g. 19, Vilniuje (tomas 2, b. l. 52, 109), telefoną Redmi Xiaomi IMEI (duomenys neskelbtini) patalpintą saugojimui centrinėje įrodymų saugykloje, Buivydiškių g. 19, Vilniuje (tomas 4, b. l. 23-25), centrinėje įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, patalpintus du paketus, plastikinis maišelis su milteliais trys tušti plastikiniai maišeliai (po išvados IBPS-V-818741-21, narkotikų tyrimas, (tomas 2, b. l. 89; 108); tuščią dėžutę nuo belaidžių ausinių JBL (tomas 2, b. l. 90, 103, paimtos kratos metu), tuščią dėžutę nuo telefono Redmi 9, IMEI (duomenys neskelbtini) (paimta kratos metu, tomas 2, b. l. 91, 105), tuščią dėžutę nuo telefono Redmi 8, IMEI (duomenys neskelbtini) (paimta kratos metu, tomas 2, b. l. 93, 102), dėklą su ausinėmis JBJ (kratos metu paimta tomas 2, b. l. 95, 106), plastikinės kortelės dalis su numeriais (duomenys neskelbtini), plastikinė dalis nuo sim kortelės (kratos metu, tomas 2, b.l. 96; 107), įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

- Tuščią paketą nuo 50 eurų įpakavimo (tomas 2, b. l. 98; 104), grąžinti R. V..

- Grynuosius pinigus - 2 vnt. po 50 eurų (kratos metu paimta) perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių (tomas 2, b. l. 100-101), perduoti tolimesniam saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį – nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti nukentėjusiesiems M. Š., P. K. ir D. V..

Iš R. V. priteisti atlyginti nukentėjusiąjam ir civiliniam ieškovui M. Š. 660 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos padarymo.

Iš R. V. priteisti atlyginti nukentėjusiąjam ir civiliniam ieškovui P. K. 450 Eur turtinės žalos padarymo.

Iš R. V. priteisti atlyginti nukentėjusiąjam ir civiliniam ieškovui D. V. 550 Eur turtinės žalos padarymo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.