- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- TS-19-900/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23006-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Nuteistasis
- K. S.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. 2024 m. liepos 19 d. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. SV-24-18640, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti lygtinį paleidimą.
Aprašomoji dalis
nustatė
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2020 m. spalio 23 d. nuosprendžiu K. S. nuteisė už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje (savavaldžiavimą), 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu K. S. nuteisė už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimą), BK 213 straipsnio 1 dalį (netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, laikymą arba realizavimą), BK 214 straipsnio 1 dalį (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninio mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektroninio mokėjimo priemone arba jos duomenimis), BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą), BK 289 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą) galutine 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, patikslintu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi, nuteisė K. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, galutine 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime 2024 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. SV-24-18640 atsisakė taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimą grindė tuo, kad vis dar yra nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką skatinantys veiksniai, o būtent: finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu; mažiau struktūruotoje aplinkoje galintis išryškėti polinkis pasiduoti neigiamai aplinkinių įtakai; alkoholio vartojimo priežasčių gilesnės analizės stoka ir smurtinio elgesio rizika pavartojus alkoholio; asmenybės bruožai ir jų tarpusavio derinys, kartais pasireiškiantis impulsyvumas. Nors stebimas akivaizdus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas iš aukštos į vidutinę, už įvairias nusikalstamas veikas nuteistasis teistas 6 kartus. Anksčiau taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vėliau – lygtinio paleidimo institutai, bet nuteistasis vis nusikalsdavo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis 3 kartus pažeidė drausmę, skirtos 2 nuobaudos, galiojančių nuobaudų neturi. Nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals. Todėl negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pakankama, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Rekomendavo jam dalyvauti Šiaulių kalėjimo (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimu atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo ugdymu; impulsyvumo valdymu; atsakingo požiūrio į visuomenėje priimtinas vertybes stiprinimu); dalyvauti anoniminių alkoholio priklausomybių turinčių asmenų susitikimuose; nedaryti naujų teisės pažeidimų ir savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. S. 2024 m. liepos 19 d. skundu prašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. SV-24-18640 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos netaikymo jam ir vietoj to priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą, jeigu reikia, nustatant papildomas pareigas. Skundą grindė tuo, kad Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime daug dėmesio skyrė nusikaltimo ir su juo susijusių aplinkybių analizei, ką jau įvertino ir skyrė bausmę baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas. Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. SV-24-18640 analogiškas Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. sausio 12 d. nutarimui Nr. RV-24-253. Net rekomendacijos tik perrašytos, tačiau Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime nesigilino į situaciją. Nuteistasis gyvena pusiaukelės namuose, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paleistas turėtų gyvenamąją vietą pas draugę R. M. adresu (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje neaptartos nuteistojo pateiktos darbdavių išduotos charakteristikos apie jį, o akcentuojamos tik nebegaliojančios nuobaudos. Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime nesivadovavo teismų praktika, Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis Rec (2003)2 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio), Probacijos įstatymu. Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime išvados neišsamios. Nežinia, kas ir kaip balsavo, ar buvo kitokių nuomonių. Iš skundžiamo nutarimo nuteistajam neaišku, ar nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas. Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime neįvertino nuteistojo noro laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Jis yra pasirengęs gyventi dorai ir siekti teisėtų tikslų. Netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo, būtų pažeistas teisingumo principas ir išbalansuota pusiausvyra tarp teisingo nubaudimo ir asmens pasitaisymo. Lygtinio paleidimo komisija Šiaulių kalėjime iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kodėl nuteistas išlieka pavojingas visuomenei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. pritarė probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijai, apimančiai ir lygtinio paleidimo institutą bei jos įgyvendinimo priemonių planą. XVII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje 2016 m. iškeltas tikslas skatinti veiksmingos probacijos ir lygtinio paleidimo procesą, todėl buvo priimti BVK pakeitimai. XVIII-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje 2020 m. vėl nurodyta, kad yra privaloma siekti tobulinti lygtinio paleidimo sistemą, nustatant ir apibrėžiant kuo aiškesnes procedūras bei kriterijus, taip pat išreiškiant siekiamybę orientuotis į darbą su nuteistaisiais dėl sėkmingos jų resocializacijos, o šiam tikslui pasiekti svarbus nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, psichologų, mediatorių bei kitų sričių specialistų įsitraukimas į probacijos sistemą. G. S. teigimu (2017, p. 226), pagrindinis bausmių vykdymo sistemai keliamas tikslas yra nuteistųjų resocializacija ir integracija į visuomenę. Lygtinis paleidimas nepanaikina bausmės (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-54-238/2020), todėl jis negali būti siejamas su nebaudžiamumu ar atsakomybės už nusikalstamą veiką vengimu. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijose Rec (2003)2 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas padeda sumažinti įkalinimo trukmę, grįžti nuteistiesiems į visuomenę, dėl ko jiems tampa lengviau siekti integracijos tikslų. Pagrindinis bausmės vykdymo tikslas – asmens resocializacija. Lygtinis paleidimas siejamas su pozityviais tikslais, kaip antai mažesnis kalinių skaičius leidžia taupyti valstybės lėšas ir spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo problemą, lygtinis paleidimas padeda mažinti žalingą įkalinimo poveikį nuteistajam, nuteistieji skatinami elgtis pozityviai, lygtinai paleidžiamam nuteistajam sudaromos palankesnės galimybės atlyginti žalą. Anot G. S., lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir vykdymo tikslų balansą. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijose Rec (2003)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių sakoma, kad visas bausmės atlikimas turėtų būti organizuojamas remiantis principu, jog įkalinti nuteistieji, atlikę bausmę įkalinimo įstaigoje, galėtų kuo lengviau integruotis į visuomenę laisvėje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę [...] pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu paskirta bausmė viršija 4 m., bet neviršija 10 m. laisvės atėmimo [...].
Kaip ir 2024 m. sausio 16 d. skunde, taip ir pastarajame skunde nuteistasis klausinėja, ar jis atitinka formalų lygtinio paleidimo pagrindą. Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. sausio 12 d. nutarime Nr. RV-24-253, kuriuo buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, Šiaulių apylinkės teismo Šiauliai rūmų 2024 m. kovo 7 d. nutartyje ir skundžiamame nutarime rašoma, kad nuteistasis 2024 m. sausio 9 d. atliko minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. pusę, taigi jis atitinka formalų lygtinio paleidimo pagrindą. Bet nuteistasis, siekiantis būti lygtinai paleistas, turi atitikti tiek formalų, tiek ir materialų pagrindus. Jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (kaip yra ir aptariamu atveju), turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Įstatymas nenumato sąvokos „akivaizdi pažanga“ apibrėžimo, ji yra vertinamojo pobūdžio. Teismas pritaria skundžiamo nutarimo išvadai, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, nes nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.
Iš skundo susidaro įspūdis, kad lygtinio paleidimo institutas nuteistajam turėtų būti taikomas vos ne automatiškai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytą formalų reikalavimą, nes į tai yra arba turėtų būti orientuota valstybės politika, be to, vadovaujantis bausmių vykdymo tikslais: resocializacija ir integracija. Teismas nesutinka su tokiais argumentais. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip pareigą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, įvykdžiusiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę būti paleistam lygtinai, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, sprendžiama pagal pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį ar pažangą mažinant tą riziką. Nuteistojo elgesio ateityje prognozė yra paremtas retrospektyviniu jo elgesio ir/ar asmeninių savybių bei požiūrio vertinimu ir šių pokyčių tendencijomis.
Nors vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis ir aplinkybės negali sudaryti pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau norint įvertinti, ar nuteistojo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į nusikaltimus, taip pat kokią bausmės dalį liko atlikti. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį ir/ar kuo daugiau nusikaltimų padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas ilgesnis.
Kitaip negu kad tvirtina nuteistasis, ankstesni teistumai (ir išnykę) gali būti vertinami kaip asmenybę charakterizuojantys duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-248-843/2022, Nr. 1S-182-487/2022 ir kt.), nes kriminalinė istorija reiškia, jog nuteisimas lieka asmens biografijos dalimi.
Nuteistasis pirmą kartą pateko į teisėsaugos akiratį būdamas nepilnametis. 2005-2011 m. dominavo nusikalstamos veikos vien nuosavybei: paprastos ir kvalifikuotos vagystės, kvalifikuotas plėšimas ir kvalifikuotas pasikėsinimas apiplėšti. Už tai jam kaskart buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 4 kartus, 1 kartą nuteistasis lygtinai paleistas, tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų. Dabar skirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė net už 7 nusikalstamas veikas: apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, apysunkį nusikaltimą nuosavybei, 3 apysunkius nusikaltimus finansų tvarkai, nesunkų nusikaltimą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai ir nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Vadinasi, nuteistojo nusikalstamo elgesio diapazonas išsiplėtė.
Nuteistasis 2022 m. 2 kartus skatintas, 2023 m. gavo padėką. Kita vertus, 2021 m. jo šlapime rasta kokaino. 2023 m. 3 kartus pažeidė drausmę, skirtos 2 nuobaudos (jų galiojimas pasibaigęs), įskaitant už alkoholio vartojimą išvykos į namus metu (1,27 promilių). Nors nuteistasis prieš tai ir po to lankėsi keliose priklausomybių konsultanto konsultacijose, lankėsi iš pareigos ir, jo teigimu, naudos negavo. Nuteistasis atsisakė siūlymo dalyvauti anoniminių alkoholio priklausomybę turinčių asmenų susitikimuose, motyvuodamas, kad neturi problemų, susijusių su psichotropinių medžiagų vartojimu; neįžvelgia poreikio ir neturi tam laiko. Iš to, kas nurodyta, galima spręsti, kad nuteistasis nemato koreguotinų savybių, negatyvaus elgesio apraiškų, net pateikus objektyvius jo asmenybę ar elgesį apibūdinančius faktus, išlieka gynybiškas bei neigia tai, kas akivaizdu.
Pasak nuteistojo, visi laisvės atėmimo bausmės tikslai iki šiol pasiekti ir tolesnis jo kalinimas beprasmis. Toks argumentas nepagrįstas. Nuteistojo asmens byloje nėra duomenų apie skaičiais išreikštą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą. Žinoma tik tiek, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš aukštos 2021 m. pasikeitė į vidutinę 2023 m.; kokiose srityse nustatyti ryškiausi pokyčiai: tvarkant lėšas, gyvenimo stiliaus ir draugų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio, nuostatų; kokį skaičių sudaro statiniai, o kokį – kintantys veiksniai (atitinkamai 2 ir 4). Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-24-3238 išskiriami tie patys dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie minimi Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-24-5038, ir vienas papildomas (asmenybės bruožai ir jų derinys), kuriuos nuteistasis gali keisti, bet kurių per pusmetį nepakeitė ir kurių skaičius padidėjo. Kriminogeniniai veiksniai, ypač būdingas impulsyvumas, kas apima silpną savikontrolę, polinkį rizikuoti, spontanišką elgesį, reikalauja tęstinės nuteistojo asmeninių savybių korekcijos, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo ir/ar mažinimo procese.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-24-3238 nurodyti 3 apsauginiai veiksniai. Iš nuteistojo priteista atlyginti 2 550 € žalą ir 6 000 € žalą solidariai su kitais bendrininkais. Iš nuteistojo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 17 d. priskaitymų-atskaitymų suvestinės matyti, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. birželio 1 d. iš nuteistojo darbo užmokesčio pagal vykdomuosius dokumentus buvo pervesta 2 184,04 €. Vadinasi, tik vienas iš trijų apsauginių veiksnių, susijęs su nuteistojo darbine veikla, tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamam elgesiui įtaką darančiais kriminogeniniais veiksniais.
Dėl išvardintų priežasčių teismas laiko, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje, todėl skundą atmeta.
Kartu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip skatinamoji priemonė, skiriama už stropų darbą ar mokymąsi, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai gyventi saugiai. Teismas primena, kad tinkamai elgtis, laikytis draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jeigu nuteistasis nesilaikytų nustatytos vidaus tvarkos, būtų perkeltas (grąžintas) atlikti bausmę į paprastą ar drausmės grupę, netektų kitų lengvatų ar švelnesnių kalinimo sąlygų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1-2 ir 4 dalimis bei Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 360, 362 ir 364 straipsniais, teismas
nutaria
atmesti nuteistojo K. S. 2024 m. liepos 19 d. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Šiaulių kalėjime 2024 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. SV-24-18640, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, panaikinimo.
Nutartis per 7 d. nuo patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.