Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Godai Varkauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. B. (L. B.) dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus bei argumentus.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė L. B. prieštaravo ieškinio reikalavimams, prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra užsirašiusi į eilę socialiniam būstui gauti, į susitikimą su Vilniaus miesto meru, teigė, kad susiduria su sunkumais bandydama išsinuomoti butą. Taip pat paaiškino, kad dėl amžiaus sunku susirasti darbą. Pažymėjo, kad socialinės darbuotojos pagalbos neteikia. Paaiškino, kad vaikus myli ir nori juos susigrąžinti, domisi vaikų ugdymu, kalbasi su savo vaikais ir skatina juos, kad šie lankytų mokyklą. Mano, kad nedaro blogos įtakos vaikams. Pažymi, kad vaikai jai yra sakę, jog nori sugrįžti į šeimą. Paaiškino aplinkybes dėl įvykdytos kratos jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Paaiškino aplinkybes dėl vaikų sveikatos.

7. Atsakovės atstovė laikėsi pozicijos, kad atsakovei laikinas motinos valdžios apribojimas netaikytinas, nes nėra būtinųjų jo taikymo sąlygų. Anot atstovės, vaikai nebent galėtų būti atskirti nuo atsakovės.

8. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra nepilnamečių vaikų: S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina. Vaikų tėvas N. M. mirė (duomenys neskelbtini).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaikus iš jų motinos.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. M., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)T. M. laikinąja globėja (rūpintoja) paskirta Z. M., vaikų laikinoji globa (rūpyba) nustatyta globėjos (rūpintojos) gyvenamojoje vietoje.

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) D. M., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. M., įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) T. M. nustatyta laikinoji globa (rūpyba) VšĮ (duomenys neskelbtini).

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

13. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).

14. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalis numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino.

16. Nepilnamečių vaikų D. M., S. M. ir T. M. laikinoji globa (rūpyba) trunka ilgiau kaip dvidešimt vieną mėnesį. Pagal bylos duomenis, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė atliko realią laisvės atėmimo bausmę, taigi, atsakovei esant laisvėje, vaikų laikinoji globa (rūpyba) tęsiasi šešiolika mėnesių. Nors atsakovė su ieškiniu nesutiko, bylos rašytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad reali galimybė grąžinti vaikus atsakovei šiuo metu neegzistuoja, įrodymų, kad būtų pasirengusi prisiimti visą atsakomybę už vaikų auginimą, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis), priešingai, patvirtino, kad tinkamo būsto neturi (atsakovės žodžiais tariant, yra lauke, nes po dvidešimties dienų turės išsikraustyti iš dabartinio būsto), jokio legalaus pajamų šaltinio neturi, nes nedirba.

17. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad daugiausia nagrinėjamoje situacijoje vaikai galėtų būti atskirti nuo atsakovės, tačiau apriboti atsakovei motinos valdžią, anot atstovės, nėra būtinųjų sąlygų.

18. Kaip minėta, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tuo tarpu tais atvejais, kai nėra tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių, taikomas vaiko atskyrimo nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė institutas. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu atsakovės duotus paaiškinimus, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (įskaitant papildomus po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo), jokių objektyvių, nuo atsakovės elgesio nepriklausančių aplinkybių, trukdančių atsakovei visa apimtimi vykdyti savo pareigas vaikams, nenustatė, tačiau nustatė, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir vaikais iš esmės nesirūpina, o atsakovės kaltė pasireiškia neteisėtu neveikimu, t. y. atsakovė jau ilgą laiką su vaikais negyvena, neužtikrina tinkamų jiems gyventi sąlygų ir apsiriboja tik periodiniu bei trumpalaikiu bendravimu su vaikais, neprisiimdama atsakomybės už kasdienę vaikų priežiūrą, fiziškai ir psichologiškai saugios aplinkos jiems sudarymą, vaikų ugdymą, tokias funkcijas šiuo metu atlieka vaikų laikinasis globėjas.

19. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant teisme nepasitvirtino atsakovės atstovės nuogąstavimai, kad atsakovė galbūt yra neraštinga, jai neteikiama pakankama pagalba susirandant būstą, organizuojant visų atsakovei (ir vaikams) priklausančių socialinių išmokų skyrimą ir pan. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad moka lietuvių kalbą, į eilę gauti socialinį būstą jau yra užsirašiusi, taip pat užsirašė į susitikimą su Vilniaus miesto meru, socialines išmokas gaudavo, visus reikalingus dokumentus dėl išmokų gavimo į savivaldybę buvo pristačiusi, žino, kad būsto nuomos atveju jai kompensuotų nuomos išlaidas, o reikėtų mokėti tik už komunalines paslaugas. Taigi atsakovė yra savarankiška ir pakankamai gerai jai aktualiais klausimais besiorientuojanti asmenybė. Be to, pagal bylos duomenis, atsakovei nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2021 m. spalio 14 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas (el. b. 1 t., b. l. 133), teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir (ar) palaikymo paslaugos, atsakovei išėjus iš įkalinimo įstaigos, atvejo vadybos procesas atnaujintas ir vyksta iki šiol. Atsakovė pripažino, kad socialinės darbuotojos siūlė jai tarpininkauti išsinuomojant būstą; atsakovės teiginiai, kad socialinės darbuotojos jai nepadeda, yra faktiškai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal paskutinio 2023 m. gegužės 8 d. atvejo vadybos posėdžio duomenis, atsakovė gyvena dviejų kambarių namo dalyje su patogumais, namuose yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos reikmenys, nuolat palaikoma švara ir tvarka, atsakovė gyvena su sugyventiniu, pilnametėmis dukromis ir jų dviem kūdikiais (atsakovės anūkais). Atsakovė socialinei darbuotojai teigė, kad artimiausiu metu turės išsikraustyti iš dabartinių namų, nes namas parduodamas; socialinės darbuotojos ne kartą siūlė atsakovei ir jos pilnametėms dukroms kartu ieškoti nuomojamų būstų, tačiau atsakovė tam noro neparodė. Atsakovė teigė, kad ji šiuo metu negali pasiimti vaikų gyventi pas save, nes neturi darbo ir pastovių pajamų, o šiuo metu dar reikia pasirūpinti vieno iš dukrų sūnumi (el. b. 2 t., b. l. 160–162). Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė kartu su kitais šeimos nariais sugeba susirasti tinkamą gyventi būstą, atitinkama socialinių darbuotojų pagalba (ieškant būsto) atsakovei nėra reikalinga (atsakovė jos nepriima) ir atsakovė savo nuožiūra pasirenka, su kuo gyventi ir ką prižiūrėti, tuo tarpu jos nepilnamečiai vaikai pas atsakovę tik svečiuojasi, o gyvena globos įstaigoje, kuri, kaip minėta, užtikrina kasdienę vaikų priežiūrą, ugdymą bei sveikatą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės paaiškinimais, kad atsakovė faktiškai nesiekia vaikų susigrąžinti, o gyvena tenkindama kitus savo poreikius bei interesus.

20. Kaip vieną iš priežasčių, kodėl negali pasirūpinti vaikais, atsakovė, be kita ko, nurodo darbo neturėjimą. Vadovaujantis bylos medžiaga, atsakovė nuo 2022 m. lapkričio 14 d. registruota Užimtumo tarnyboje. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad yra dirbusi indų plovėja, siuvėja, padėjėja restorane. Įrodymų, kad aktyviai siektų įsidarbinti, atsakovė nepateikė, todėl jos teiginiai, kad jai sunku susirasti darbą, vertinami kaip deklaratyvūs (CPK 178 straipsnis). Taip pat, kaip matyti iš ieškinio, atsakovė yra trylika kartų teista, ir jos nemalonumai su teisėsauga nesibaigia – pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovei pareikšti įtarimai padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) numatytą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini).

21. Trečia, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad vaikai susiduria su mokyklos lankomumo problema, jų prastas pažangumas, atsakovės nepilnametės dukros turi sveikatos problemų, dėl kurių joms taikomas medikamentinis gydymas, atsakovė su globos įstaigos specialistais vaikų priežiūros bei ugdymo klausimais nebendrauja. Kaip nurodoma 2023 m. gegužės 8 d. pagalbos plane, vaikų mokyklos lankomumas suprastėjo pastaruoju metu, trečiojo asmens atstovai įtaria, kad vaikai dienos metu lankosi pas atsakovę. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikų mokyklos nelankomumo problema jai yra žinoma, patys vaikais jai pasipasakoja, atsakovė juos ragina lankyti mokyklą; žino, kad dukros turi paveldėtą ligą, tačiau kokie vaistai joms yra skiriami, nežino, apie vaikų sveikatą kalba su pačiais vaikais. Pateikta informacija patvirtina, kad atsakovė nėra itin įsitraukusi į vaikų ugdymo bei sveikatos priežiūros procesą ir nededa pakankamai pastangų išspręsti problemas, su kuriais susiduria vaikai.

22. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė palaiko su vaikais emocinį ryšį, kas atsispindi ir Vaikų nuomonės išklausymo aktuose (el. b. 2 t., b. l. 93–97), atvejo vadybos procese dalyvauja (nors, atvejo vadybininkės teigimu, pagalbos plano uždavinius vykdo vangiai, teigiamų pokyčių atsakovės gyvenime nevyksta, el. b. 2 t., b. l. 162), todėl atsižvelgiant į tai, jog tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, tikintis, kad atsakovė pradės iš esmės rūpintis vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti, užtikrins vaikams fiziškai ir psichologiškai saugias gyvenimo sąlygas, atsakovei motinos valdžia nepilnamečiams vaikams ribotina terminuotai, iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

23. Teismas pažymi, kad laikinas tėvų (motinos) valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese.

24. Laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

25. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) skyrimo

26. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

27. Vienas iš vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).

28. Nepilnamečiams vaikams D. M., S. M. ir T. M. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), jų laikinuoju globėju (rūpintoju) paskirtas trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 12 punktą). Byloje pateikti įrodymai, be kita ko, Globojamų (rūpinamų) vaikų aplankymo aktai, Vaikų globos (rūpybos) peržiūros aktai, teismo posėdyje pateikta informacija patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, yra pateikęs rašytinį sutikimą nuolat globoti (rūpintis) nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiai vaikai taip pat teigiamai vertina gyvenimą VšĮ (duomenys neskelbtini) (2023 m. kovo 8 d. Vaikų nuomonės išklausymo aktai). Kiti fiziniai asmenys, kurie norėtų ir galėtų globoti (rūpintis) vaikus, Tarnybai nėra žinomi.

29. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei yra apribojama motinos valdžia, o vaikų tėvas yra miręs, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečiams vaikams nuolatinę globą (rūpybą), o nepilnamečių vaikų globėju (rūpintoju) ir gaunamų lėšų administratoriumi skirti trečiąjį asmenį VšĮ (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų globos / rūpybos (gyvenamąją) vietą nustatyti globėjo (rūpintojo) buveinėje (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 3 punktas, CPK 407 straipsnis, 493 straipsnis).

30. Trečiajam asmeniui VšĮ (duomenys neskelbtini) išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

31. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).

32. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, CPK 504 straipsnio 4 dalis).

33. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečio vaiko globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

34. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

35. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

36. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaikų interesus, prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą kiekvienam vaikui po 70 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 317 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

38. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašoma priteisti vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio, argumentavo, kad siekia įsidarbinti, taip pat įvertinęs atsakovės išlaikytinių skaičių, aplinkybę, kad vaikams yra mokamos papildomos valstybės išmokos, ieškovės prašymą tenkina – priteisia iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

40. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 27 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

42. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovės L. B. (L. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiams vaikams D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nuolatinę rūpybą D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskiriant viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę globą T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos globėja ir gaunamų lėšų administratore paskiriant viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinėje.

Priteisti iš atsakovės L. B. (L. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 70 (septyniasdešimt) eurų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 8 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl motinos valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.