Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria nuteistojo T. B. prašymas dėl bausmės švelninimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Nuteistasis T. B. šiuo metu atlieka subendrintą 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį (t. 8, b. l. 143). Nagrinėjamu atveju yra aktualūs šie procesiniai sprendimai:

1.1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis Darbo biržoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

1.2. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir T. B. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta 12 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiui paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir T. B. paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmės laikas ir laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. kovo 11 d. iki 2016 m. kovo 13 d. išbūtas laikas, t. y. 2 paros.

2. Šiaulių apygardos teisme 2025 m. lapkričio 7 d. gautas nuteistojo T. B. prašymas peržiūrėti jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus.

3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi nuteistojo T. B. prašymas atmestas. Apygardos teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti T. B. už BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 1 dalyje, skiriant laisvės apribojimą, juolab, kad šios bausmės nėra suderinamos su laisvės atėmimo bausme, kuri Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, paskirta už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą (11 metų laisvės atėmimo bausmė). Nors T. B. veikos, už kurias jis nuteistas minėtais nuosprendžiais, formaliai gali būti perkvalifikuotos į švelnesnę baudžiamojo įstatymo redakciją, tačiau nekeičiant pačių bausmių, šis perkvalifikavimas yra netikslingas, todėl nenustačius naujos bausmės, bausmių subendrinimas neperžiūrimas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Nuteistasis T. B. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį, perkvalifikuoti jo veikas ir atitinkamai sumažinti paskirtas bausmes, subendrinti bausmes taikant bausmių apėmimo būdą, arba grąžinti šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai (BK 180 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies) numato alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Tai objektyviai švelnina nuteistojo teisinę padėtį. Pasak nuteistojo, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šių pakeitimų taikymas netikslingas, nors pagal BK 3 straipsnio 2 dalį švelnesnis įstatymas turi grįžtamąją galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad švelnesnis įstatymas turi būti taikomas atgal, jei jis realiai palengvina nuteistojo padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-429-303/2015).

4.2. Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 181 straipsnio 2 dalis papildyta požymiu ,,didelės vertės svetimo turto prievartavimas“. Nuteistojo atžvilgiu šis požymis nenustatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad perkvalifikavimas būtinas, kai naujoje redakcijoje atsiranda papildomas požymis, kurio byloje nenustatyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-106-813/2025). Todėl, nuteistojo nuomone, veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 1 dalį, o tai reikštų švelnesnę sankciją.

4.3. Teismai, bendrindami bausmes, taikė dalinį bausmių sudėjimą, tačiau nemotyvavo, kodėl nebuvo taikytas bausmių apėmimo būdas. Pagal įstatymą ir teismų praktiką, esant skirtingo pavojingumo nusikaltimams, bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu, o abejonės aiškinamos nuteistojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga 2025 m. vasario mėn., BK 63 straipsnio taikymas).

4.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad švelnesnio įstatymo taikymas neturi būti formalus – jis privalo realiai palengvinti nuteistojo padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025). Šiuo atveju teismas formaliai pripažino galimybę taikyti švelnesnį įstatymą, bet faktiškai jo netaikė, taip pažeisdamas BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo nustatytu terminu negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo T. B. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, peržiūrėjęs bylos medžiagą, skundžiamą apygardos teismo procesinį sprendimą ir įvertinęs nuteistojo skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, peržiūrėjęs nuteistojo atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir įvertinęs po teismų priimtų sprendimų baudžiamojo įstatymo pakeitimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką.

8. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

9. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamuoju įstatymu, švelninančiu asmeniui paskirtą bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas, arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

10. Kita vertus, atsižvelgus į formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025, Nr. 2K-111-719/2025), nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti vien formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant švelnesnę bausmę, nei jam buvo paskirta pagal ankstesnę baudžiamojo įstatymo redakciją, galiojusią iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti, kadangi formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi ir yra teisėti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2025 m. sausio 23 d. nutarimai). Teisingas procesinis sprendimas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Teismas, priimdamas sprendimą, visuomet turi vadovautis tiek įstatymais, tiek iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistajam T. B. ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, tinkamai vadovavosi aptartais teismų praktikos išaiškinimais.

11. Nuteistasis T. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal keturis nuosprendžius už nusikalstamų veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

12. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad BK 260 straipsnio 3 dalies nuostatos 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiamos, todėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui Įstatymu priimti BK pakeitimai įtakos neturi.

13. 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 (įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d.) buvo pakeista nuteistajam T. B. aktuali BK 181 straipsnio 2 dalis. Šis pakeitimas sunkina nuteistojo teisinę padėtį, nes šio straipsnio sankcijoje įtvirtinta minimali laisvės atėmimo bausmė (2 metai), o iki pakeitimų nebuvo nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmės riba, todėl toks įstatymo pakeitimas neturi grįžtamosios galios. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 181 straipsnio 2 dalis papildyta požymiu ,,didelės vertės svetimo turto prievartavimas“, tačiau nuteistojo atžvilgiu šis požymis nenustatytas. Todėl, nuteistojo nuomone, jo veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 1 dalį, o tai reikštų švelnesnę sankciją. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įsigaliojęs BK 181 straipsnio 2 dalies pakeitimas papildė straipsnio dispoziciją didelės vertės svetimo turto prievartavimo požymiu. Tačiau šis požymis yra alternatyvus, t. y. pakanka vieno iš straipsnio dispozicijoje numatyto požymio nustatymo (didelės vertės svetimo turto prievartavimo arba prievartaujant turtą, fizinio smurto panaudojimo, arba laisvės atėmimo asmeniui, arba asmens turto sunaikinimo ar sugadinimo, arba kitokiu būdu didelės turtinės žalos asmeniui padarymo). Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas fizinį smurtą, atvirai savo (T. B.) naudai vertė asmenį suteikti turtinę teisę. Nagrinėjamu atveju T. B. nuteistas už turto prievartavimą panaudojus fizinį smurtą, todėl šiuo atveju nuteistajam neinkriminuoto kito alternatyvaus požymio – didelės vertės svetimo turto prievartavimo nenustatymas neturi teisinės reikšmės nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

14. Tuo tarpu BK 180 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję pakeitimai formaliai (bendrąja prasme) lengvina nuteistojo T. B. teisinę padėtį, nes straipsnių sankcijose įtvirtinta nauja arešto ir laisvės atėmimo bausmei alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, tačiau šių straipsnių sankcijose nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės liko nepakitusios, nesikeitė nei jų minimalios, nei maksimalios ribos. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju naujai įsigaliojęs įstatymas tik formaliai švelnina nuteistojo T. B. teisinę padėtį, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamų veikų. Už visas šias nusikalstamas veikas T. B. buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės.

15. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, T. B. buvo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. jos terminą nustatant trumpesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, bei atidedant jos vykdymą 1 metams.

16. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, nuteistajam T. B. buvo sugriežtintos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. šio straipsnio sankcijos vidurkiui artima bausmė, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. B. skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. didesnė nei minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tai, kad T. B. anksčiau teistas, byloje nagrinėjamus du nusikaltimus (sunkų ir labai sunkų) padarė praėjus vos vienam mėnesiui po ankstesnio nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, priėmimo, jis baustas ir administracine tvarka, kas įvertinta kaip T. B. nenoras laikytis įstatymų nustatytos tvarkos; nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgta į tai, kad T. B. buvo BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos iniciatorius, ši nusikalstama veika buvo daroma jo naudai, jog T. B. teigiamai apibūdinančių duomenų yra kur kas mažiau nei neigiamų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis (dalinis bausmių sudėjimas), bei BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrindamas su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu T. B. paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

17. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skiriant T. B. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą (2018 m. lapkričio 19 d.) buvo atsižvelgta į tai, kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas bei Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu ir pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, tai neigiamai apibūdina T. B. asmenybę bei rodo jo nenorą laikytis įstatymų, susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas bei didesnį pavojingumą visuomenei, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl jam buvo skirta BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant bausmės terminą, artimą straipsnio sankcijoje nurodytam šios bausmės termino vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. B. paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, paskirta bausme iš dalies sudedant, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metus 3 mėnesius, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, T. B. asmenybę, pavojingumą visuomenei. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą buvo patikrintas jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir taikyto bausmių bendrinimo būdo teisingumas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad nors remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, T. B. padarytos nusikalstamos veikos priklauso skirtingoms kategorijoms – pagal šį nuosprendį jis nuteistas už apysunkį nusikaltimą, pagal Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, nuteistas už labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, vis dėlto, sprendžiant dėl bausmių bendrinimo, esminę reikšmę turi ne tik baudžiamajame įstatyme nustatytos kategorijos, o padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visos T. B. padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu nesiskiria tiek, kad už jas paskirtos bausmės galėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės pagal BK 181 straipsnio 1 dalį yra tapačios aplinkybėms, nustatytoms Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nuosprendyje (pagal BK 181 straipsnio 2 dalį), todėl bausmių bendrinimui teisingai pasirinktas dalinis bausmių sudėjimo būdas.

18. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu T. B. skiriant bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas atsižvelgė į tai, kad jis šią apysunkę nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, iki šios nusikalstamos veikos padarymo (2016 m. kovo 11 d.) buvo neteistas, tačiau po to teistas tris kartus, bausmės neatlikęs, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas, atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, T. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant T. B. straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį – 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 6 mėnesiams.

19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistasis T. B. pastoviai darė panašaus (turtinio) pobūdžio nusikalstamas veikas (savavaldžiavimas, turto prievartavimai, plėšimas) nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o priešingai, buvo įprastas nuteistojo elgesys, rodantis pastarojo požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas, daromos iš savanaudiškų paskatų. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam T. B. skirti būtent laisvės atėmimo bausmes bei nustatyti sankcijų ribose numatytus jų dydžius. Todėl pagrįstai konstatuota, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti švelnesne bausme, nei T. B. buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Aptartos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad T. B. bausmės tikslai bus pasiekti, teisingumo principas įgyvendintas ir skirtingų interesų pusiausvyra bus išlaikyta, paskiriant jam švelnesnes nei terminuotas laisvės atėmimas bausmes už nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Be to, po bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo BK 180 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės liko nepakitusios, nesikeitė jų ribos.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika ir tuo atveju, kai švelnesnio įstatymo taikymas neturi jokios realios įtakos kaltininko teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-719/2025). Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad BK 180 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kuriais nebuvo keičiamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (jos liko tokios pačios), yra realiai nuteistojo T. B. teisinę padėtį švelninantys, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, ir, perkvalifikavus paminėtas jo nusikalstamas veikas, paskirti jam švelnesnę bausmę, nėra pagrindo, kadangi jokių teisiškai reikšmingų padarinių nuteistojo teisinei padėčiai neturėtų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, padarė išvadą, kad formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties. Todėl T. B. nusikalstamos veikos pagal naują BK 180 straipsnio 1 dalies, 181 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies redakciją neperkvalifikuojamos.

21. Nors nuo 2025 m. vasario 1 d. pakeistos bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 ir 61 straipsniuose, tačiau apygardos teismas teisingai nurodė, kad Įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių. Kaip minėta, Įstatymo nuostatos, keičiančios BK bendrojoje dalyje įtvirtintas bausmių skyrimo taisykles, taikomos tik tiems nuteistiesiems, kurių baudžiamoji byla nėra baigta nagrinėti, t. y. kuri nagrinėjama pirmosios instancijos, apeliacinės instancijos arba kasacinės instancijos teismuose. Šiuo metu T. B. atžvilgiu priimti nuosprendžiai yra įsiteisėję ir vykdomi, t. y. nuteistasis T. B. atlieka Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jam paskirtą subendrintą 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Baudžiamosios bylos nuteistojo T. B. atžvilgiu baigtos nagrinėti visų instancijų teismuose, todėl nėra pagrindo taikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK bendrosios dalies nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu, nes šios BK nuostatos turi ribotą grįžtamąją galią.

22. Bausmių bendrinimo tvarka reglamentuojama BK 63 ir 64 straipsniuose. Pažymėtina, kad nei BK 63 straipsnis, nei BK 64 straipsnis nebuvo keičiami lengvinant nuteistojo T. B. teisinę padėtį (pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakciją), o be to, kaip minėta, naujosios BK bendrosios dalies straipsnių redakcijos taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju T. B. atžvilgiu priimti teismų nuosprendžiai yra įsiteisėję ir vykdomi. Iš nuteistojo T. B. skundo matyti, kad jis nesutinka su skirtingais teismų nuosprendžiais taikytu bausmių bendrinimo – dalinio sudėjimo būdu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visi nuteistojo atžvilgiu priimti teismų sprendimai skiriant ir bendrinant bausmes buvo priimti vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, dalis jų buvo patikrinta ir apeliacinės instancijos teismų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi), jie yra įsiteisėję ir vykdomi. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje yra nurodyti motyvai, kodėl nuteistajam T. B. buvo taikytas ne bausmių apėmimo būdas, o dalinis bausmių sudėjimo būdas. Todėl šiuo atveju nepakeitus nuteistajam T. B. skirtų bausmių, bausmių bendrinimo klausimas iš naujo nesprendžiamas.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 6 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo T. B. skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.