Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-09-06 · Civilinė byla Nr. 2-1814/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-06
Bylos Nr.
2-1814/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Algirdas Gailiūnas, Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“
Kategorijos
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1814/2011Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.; 42.10.; 42.11.2.; 116.5.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-2991-656/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kleta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo teismo tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Kleta“ ir UAB „Europa Group“ 2002 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. N-3 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Kleta“ išnuomojo UAB „Europa Group“ negyvenamąsias viešbučio, restorano, administracines ir prekybines patalpas, esančias Žvejų g. 21, Teatro g. 1 ir Kurpių g. 1, Klaipėdoje, su įranga, baldais ir buitine technika, skirta viešbučio komplekso veiklai, o UAB „Europa Group“ įsipareigojo patalpas su jose esančiais daiktais valdyti ir jais naudotis bei sumokėti nuomos mokestį.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Kleta“ 2010 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Europa Group“ 1 144 699,25 Lt skolos ir 8,05 % procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki visiško jo įvykdymo; 2) nuo 2011 m. balandžio 24 d. nutraukti Nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės; 3) atsakovui negrąžinus nuomojamų patalpų ieškovui iki 2011 m. balandžio 24 d., priteisti iš atsakovo po 6 000 Lt plius PVM už kiekvieną uždelstą grąžinti patalpas dieną iki patalpų grąžinimo dienos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-5; t. 2, b. l. 35-40).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Europa Group“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 140-143) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas teismo posėdyje 2011 m. vasario 22 d. 15 val. Atsakovo UAB „Europa Group“ atstovas advokatas M. B. 2011 m. vasario 22 d. 7⁴⁵ val. faksu ir 14²⁰ val. raštu pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį. Priežastimi įvardino mažametės dukros ligą bei pateikė teismui medicininę pažymą dėl neatvykimo į darbą. Taip pat pažymėjo, jog nėra laiko nei galimybių perduoti bylą kitam bendrijos advokatui (t. 2, b. l. 137-141).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu už akių (t. 2, b. l. 145-148) ieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Europa Group“ 2011 m. kovo 22 d. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 150-155), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašymą grindė tuo, kad sprendime už akių teismas nevertino atsakovo atstovo neatvykimo priežasčių ir nepasisakė dėl jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsakovo tvirtinimu, sprendimas už akių nepagrįstas. Teismas pripažino, kad atsakovas neįvykdė dalies sutartinių įsipareigojimų sumokėti nuomos mokesčius, o atsakovo argumentus, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymui įtakos turėjo ir ieškovo iniciatyva areštuotos atsakovo piniginės lėšos, laikė teisiškai nereikšmingomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, nurodydamas, esą atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, nors taip nebuvo. Teismas neatkreipė dėmesio, kad šalių sutartiniai santykiai tęsiasi nuo 2002 m., per tą laiką ieškovas iš atsakovo gavo daugiau kaip 11 mln. Lt pajamų, todėl toks ginčas neturėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą už akių. Atsakovo įsitikinimu, formalus įrodymų vertinimas lėmė tai, kad buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Sprendimas neteisėtas dar ir dėl to, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus vienarūšio reikalavimo įskaitymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi (t. 2, b. l. 183-185) atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis, priešingai nei teigiama atsakovo prašyme, teismo posėdžio metu sprendė klausimą dėl atsakovo atstovo nedalyvavimo priežasties, išklausė atvykusio šalies atstovo nuomonę ir priėmė sprendimą už akių. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį neatvykimas į posėdį dėl ligos, atostogų, komandiruotės, šalies užimtumo kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nėra laikomi svarbiomis priežastimis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo nurodyta priežastis nelaikytina svarbia. Atsakovas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatų profesine bendrija „Legal.lt“ (t. 1, b. l. 148), pagal kurią darbui su klientu ir kliento atstovavimui įgalioti trys teisininkai. Teismo posėdis buvo paskirtas 15⁰⁰ val., todėl advokatas M. B. iki teismo posėdžio pradžios turėjo pakankamai laiko ir galimybių surasti kitą advokatų bendrijos, su kuria sudaryta teisinių paslaugų sutartis, teisininką atstovauti byloje, tačiau to nepadarė. Atsakovo argumentai dėl sutartinių santykių trukmės ir (ar) ieškovui sumokėtos nuompinigių sumos nesusiję su teismo teise priimti sprendimą už akių.

Anot atsakovo, jis mokėjo nuompinigius ir skolos dydis nebuvo toks, kad sudarytų pagrindą laikyti jį iš esmės pažeidusiu Nuomos sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dalinai vykdė atsiskaitymus, tačiau skundo padavimo metu jo skola siekė 1 142 404,78 Lt (t. 1, b. l. 188, t. 2, b. l. 41-46). Tokio dydžio skola pripažintina esminiu sutarties pažeidimu, o pagal Nuomos sutarties 9.3.3 punktą (t. 1, b. l. 7-9) nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas be pateisinamų priežasčių nesumoka nuompinigių ilgiau nei 2 mėnesius iš eilės.

Atsakovas įrodinėdamas nuostolius, padarytus ieškovo veiksmais, turi įrodyti visas sąlygas civilinei ieškovo atsakomybei kilti: neteisėtus ieškovo veiksmus, priežastinį ryšį ir nuostolių sumą (CK 2.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Atsakovas įskaitymą atliko tuo pagrindu, jog ieškovas, nesant atsakovo kaltės, nutraukė Nuomos sutartį. Teismui pripažinus, kad atsakovas pažeidė Nuomos sutarties 9.3.3 punktą, o ieškovas įgijo teisę nutraukti Nuomos sutartį, atlikti įskaitymą atsakovui nebuvo materialinio pagrindo, todėl atsakovas nepagrįstai ieškovui taikė baudą ir atliko įskaitymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Europa Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (t. 2, b. l. 188-194). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismo posėdis buvo paskirtas 2011 m. vasario mėn., kai daugelyje savivaldybių buvo paskelbta gripo epidemija. Prognozuoti ūmią ligą iš anksto nebuvo įmanoma, todėl atsakovo atstovo dukros liga, kuri fiziškai sutrukdė atstovauti atsakovui, turėtų būti pripažinta svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi.

Pagal 2009 m. vasario 1 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir advokatų profesinės bendrijos „Legal.lt“, atstovauti atsakovui buvo įgalioti advokatai M. B. ir M. P. bei advokato padėjėja R. L. . R. L. iš advokatų padėjėjų sąrašo išbraukta 2009 m. spalio 1 d., o advokatas M. P. 2011 m. vasario 22 d. 13 val. dalyvavo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo posėdyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-4-576/2011), posėdis truko ilgiau nei dvi valandas. Todėl teismo posėdžio dieną nė vienas iš atsakovo įgaliotų teisininkų negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą bei nutartį, todėl jie turi būti panaikinti. Kadangi teismo sprendimas už akių priimamas neištyrus byloje surinktų įrodymų, dažnai esant byloje tik vienos iš šalių pateiktiems įrodymams ir neišklausius kitos šalies argumentų, teismas neanalizuoja įrodymų turinio ir įrodymus įvertina tik formaliai (CPK 285 str. 2 d.), toks teismo sprendimas negali atitikti įprastų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (Civilinis procesas: teorija ir praktika: vadovėlis/ Artūras Driukas, Virgilijus Valančius. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, psl. 734). Sprendimo už akių institutas - tai priemonė, leidžianti užtikrinti civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bet ji taikytina tik tada, jei tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui, nes tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu - teisingu bylos išnagrinėjimu. Todėl net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, teismas turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2011; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/ 2007).

3. Ieškovas 2010 m. balandžio 19 d. raštu Nr. KL/2010-76 (t. 1, b. l. 27) pranešė atsakovui, kad nuo 2011 m. gegužės 1 d. savo iniciatyva nutrauks Nuomos sutartį dėl atsakovo padaryto esminio sutarties pažeidimo. Teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių ir nutraukdamas Nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, turėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius santykius bei nuolat vykdomus atsiskaitymus, tačiau to nepadarė. Šalys bendradarbiauja nuo 2002 m., per 9 m. ieškovas gavo iš atsakovo 11 mln. Lt pajamų. Iki 2010 m. balandžio 19 d. atsakovas mokėjo ieškovui nuompinigius, o skolos dydis nebuvo toks, kad sudarytų pagrindą teigti, jog jis iš esmės pažeidė Nuomos sutartį. Dėl sprendimu už akių priteistinos skolos dydžio tokio pobūdžio ginčas, įvertinus išdėstytas aplinkybes, neturėtų būti išspręstas priimant sprendimą už akių.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių ir nutartyje netinkamai įvertino į bylą pateiktus vienarūšio reikalavimo įskaitymus: pasisakė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė jam žalos, todėl nepagrįstai atliko įskaitymą. Tačiau atsakovas neįrodinėjo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo veiksmų, o atliko įskaitymą vadovaudamasis Nuomos sutartimi. Nuomos sutarties 9.6 punktas nustato, kad atsakovas įgyja teisę į baudines netesybas (30 000 EUR nuompinigių suma x 12 mėn.), jeigu ieškovas vienašališkai nutraukia sutartį (t. 1, b. l. 12). Taigi atsakovas priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko, laikydamasis sutarties ir įstatymo reikalavimų (t. 1, b. l. 32-33). Reikalavimo pripažinti įskaitymą (sandorį) negaliojančiu ieškovas nepateikė. Teismas taip pat šio sandorio nepripažino negaliojančiu, tokios teismo išvados sprendime už akių ar nutartyje ir nėra.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Kleta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 1-6) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Prieštarauja tam, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų atsakovo naujai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 314 str.). Ieškovo manymu, atsakovo atstovas M. B. , jau 7⁴⁵ val. žinodamas, kad negalės atvykti į teismo posėdį, daugiau kaip 7 valandas nedėjo jokių pastangų, kad pašalintų neatvykimo priežastis, pvz., surastų teismo posėdžio laikui kitą slaugytoją ar užtikrintų tinkamą atsakovo atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovo atstovo M. B. dukters ligos kodas J06.9 reiškia ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Byloje nėra duomenų, kad jos sveikatos būklė buvo tokia sunki, jog kelias valandas atsakovo atstovas nebūtų galėjęs išvykti iš namų, kad advokato M. B. dukra yra mažametė.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino visus (ne tik pateiktus ieškovo) byloje esančius įrodymus. Atsakovas taip pat klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdamas, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį. Ieškovas inicijavo vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą ne teismo būdu, tačiau atsakovas su tuo nesutiko (t. 1, b. l. 30-31), todėl ieškovas ieškiniu, be kita ko, reikalavo nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą dėl atsakovo kaltės nuo 2011 m. balandžio 24 d. Atsakovo samprotavimai apie netinkamą Nuomos sutarties vienašališką nutraukimą ieškovo pareiškimu pagal CK 217-218 straipsnius atmestini kaip netinkantys ginčo situacijai, nes sutartį nutraukė ne ieškovas ir ne įstatymo pagrindu, o teismas priimdamas sprendimu už akių ir remdamasis sutarties nuostatomis. Nuomos sutarties 9.3.3 punktas nustato, kad nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, jei nuomininkas nuomos mokesčio nemoka daugiau nei du mėnesius iš eilės. Nuomos sutartis priešlaikinio sutarties nutraukimo nesieja su esminiu sutarties pažeidimu, tad atsakovo argumentai apie tai, kad pažeidimas nebuvo esminis, nes santykiai tarp šalių tęsėsi 9 m., o atsakovas sumokėjo pagal sutartį apie 11 mln. Lt, neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir (ar) jo pagrįstumui.

Kalbėdamas apie atsakovo atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovas akcentuoja, kad viena iš būtinų įskaitymo sąlygų yra ta, kad priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai egzistuotų. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visas su įskaitymu susijusias aplinkybes, sprendime už akių konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai priskaičiavo ieškovui baudą ir atliko įskaitymą.

Nors atsakovas nurodo, kad didelė ieškinio suma suponuoja, jog sprendimas už akių negali būti priimtas, teismų praktika patvirtina, kad ginčo suma per se nelemia sprendimo už akių instituto netaikymo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2455-450/2010; Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-764-227/2010 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių priėmimo prielaidų (CPK 288 str. 4d.): atsakovo atstovo advokato M. B. neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbos ir dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo.

Kadangi sprendimo už akių institutu siekiama užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui savo teisėmis bei proceso vilkinimui ir sudaryti teisines prielaidas inter alia sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai, galimi tam tikri už akių priimto sprendimo peržiūrėjimo ribojimai. Tokie ribojimai gali būti pateisinami, kai proceso šalis savo laisva valia nusišalina nuo dalyvavimo civiliniame procese ir (ar) teismui, sprendžiančiam, ar peržiūrėti sprendimą už akių sprendimą, nėra pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Kvestionuodamas skundžiamą nutartį procesinės teisės aspektu, atsakovas teigia, kad jo adv. M. B. atvykti į 2011 m. vasario 22 d. 15⁰⁰ val. vykusį posėdį sutrukdė atstovo mažametės dukters liga, o kiti advokatų profesinės bendrijos teisininkai, įgalioti atstovauti atsakovui, fiziškai ar teisiškai irgi negalėjo dalyvauti posėdyje, bei pateikė nuorodas, į tai patvirtinančias aplinkybes. Ieškovas prieštarauja, kad apeliacinės instancijos teismas remtųsi šiais elektroniniais duomenimis kaip naujai į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 314 str.). Nurodytas ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta išlyga, jog draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus netaikomas, jei naujų įrodymų pateikimo būtinybė kilo vėliau. Aptariamu atveju poreikis pateikti nuorodas atsirado norint nuginčyti skundžiamos nutarties motyvą dėl egzistavusios galimybės kitiems tos pačios bendrijos teisininkams atstovauti atsakovui.

Iš 2009 m. vasario 1 d. sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir advokatų profesinės bendrijos „Legal.lt“ (t. 1, b. l. 148), matyti, kad darbui su klientu ir jo atstovavimui buvo įgalioti du advokatai M. B. ir M. P. bei advokato padėjėja R. L. . Interneto puslapyje (adresu http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=org&org=15&id=3303&asmID=11715) nurodyta, kad R. L. dirbo advokato padėjėja advokatų profesinėje bendrijoje „Legal.lt“ nuo 2008 m. spalio mėn. 17 d. iki 2009 m. spalio mėn. 1 d. Vadinasi, R. L. 2011 m. vasario 22 d. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir atstovauti atsakovo interesams, nes tuo metu ji jau nebebuvo advokato padėjėja.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2011 m. vasario 22 d. 13 val. Vilniaus m. 3-jame apylinkės teisme vyko baudžiamosios bylos Nr. 1-4-576/2011 nagrinėjimas, kaltinamojo gynėjas – adv. M. P. . Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, jog adv. M. B. dukra yra mažametė. Kita vertus, byloje yra dvi medicininės pažymos (t. 2, b. l. 140-141), liudijančios, kad adv. M. B. negali atvykti į darbą dėl dukters slaugos. Taigi priežastis, sukliudžiusi atvykti į posėdį, yra ne advokato M. B. dukters amžius, o pašlijusi jos sveikata. Kiek mergaitės būklė buvo sunki ir ar jai reikalinga slauga, sprendžia gydantis gydytojas. Teisėjų kolegijos manymu, 7 valandų (skaičiuojant nuo 7⁴⁵ val. iki 15⁰⁰ val.) objektyviai per mažai perduoti bylos medžiagą kitam (bet kokiam naujam tos pačios ar kitos advokatų kontoros) atstovui, šiam – susipažinti su byla (bylos apimtis 2 tomai) ir atvykti į posėdį, o priklausomai nuo konkrečios situacijos gali būti per mažai laiko surasti vietoj savęs kitą slaugytoją, ypač jei tai pašalinis asmuo (pvz., samdomą auklę).

Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalys buvo apsikeitusios procesiniais dokumentais (CPK 227 str.), iki 2011 m. vasario 22 d. atsakovo atstovas adv. M. B. aktyviai bendradarbiavo su teismu ir/ar priešingos šalies atstovu (teikė įvairius prašymus, įrodymus, atsiliepimus į ieškovo prašymus ir t. t.), atsakovo atstovas adv. M. B. vieną kartą neatvyko į teismo posėdį, taip pat į apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl galimybių greitai perduoti bylą kitam atstovui ar surasti kitą slaugytoją nebuvimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo M. B. neatvykimo į posėdį priežastį dėl sergančios dukters slaugos pripažino nesvarbia nepagrįstai.

Pasisakydamas dėl galimybės priimti sprendimą už akių ir sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovas akcentuoja ilgalaikius komercinius santykius su ieškovu, ieškovui sumokėtų nuompinigių dydį, netinkamai pritaikytą vienarūšių reikalavimų įskaitymo institutą.

Be to, 2011 m. birželio 2 d. atsakovas pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir sutartinių prievolių pusiausvyros atkūrimo (bylos Nr. 3K-3-265/2011) (t. 3, b. l. 11-19), kuri, atsakovo nuomone, gali turėti reikšmės nagrinėjant atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nei sutartinių santykių trukmė, nei ieškovui sumokėtų nuompinigių dydis neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar galima priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių inter alia nurodė, kad atsakovas įrodinėdamas nuostolius, turėjo įrodyti visas sąlygas civilinei ieškovo atsakomybei kilti. Nors atsakovas teisingai pažymėjo, kad jis neturėjo pareigos įrodyti ieškovo jam padarytų nuostolių, tačiau, pasinaudojęs vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo institutu ir taip, jo nuomone, likvidavęs skolą už nuomą (ieškovui esą taikytina 1 179 036 Lt bauda didesnė negu jo iš atsakovo reikalaujama 1 145 236,25 Lt skola už nuomą, t. 1, b. l. 188), atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, turėjo įrodyti, kad bauda priskaičiuota pagrįstai, o priešpriešinių reikalavimų - skolos ir baudos - įskaitymas atliktas teisėtai. Kitaip tariant, atsakovas turėjo įrodyti ieškovo civilinės atsakomybės netesybų forma sąlygas (CK 6.245 str. 1 d.), o būtent: kad ieškovas nutraukė sutartį, kad nutraukė neteisėtai ir nutraukė nesant atsakovo kaltės. Kaip minėta, sutartis nutraukta teismo tvarka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pavartota klaidinga sąvoka nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas.

Iš apelianto pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties matyti, kad kasacinis teismas paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-537/ 2010) Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, susijusią su ieškiniu, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, susijusią su atsakovo (šioje byloje - ieškovo) priešieškiniu, pakeitė. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1502-159/2009) patenkino UAB „Europa Group“ ieškinį ir pakeitė 2002 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. N-3 5.1 punkte nustatytą nuomos kainą. Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (t. y. 2010 m. gruodžio 7 d.) nustatyta sumažinta nuomos kaina - 33 Lt plius PVM už 1 m², iš viso nuomos kaina už nuomojamą plotą - 64 845 Lt/mėn. Susiklosčius nurodytai situacijai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, kasacinio teismo nutartis gali turėti esminės įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir (arba) pagrįstumui.

Tokiu atveju skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas už akių panaikinamas, atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, o byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDanutė GasiūnienėDanutė Milašienė