Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-517/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-18
Bylos Nr.
1-125-517/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39461-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
T. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-125-517/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39461-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.7, 1.2.25.5(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026m. vasario 18d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei ir Jolantai Maleronkienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui,kaltinamajam T. P.,gynėjui Valdui Kersnauskui,

mišriame(žodiniu būdu ir nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą) pravestame teismo posėdyje pagreitinto probeso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, karo prievolininkas, vedęs, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), transporto vadybininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. P. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jam, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2025m. lapkričio 07d., apie 23⁴⁵ val., apie vidurnaktį, kaltinamasis T. P. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 60,37 kilometre, esančiame ties Laibiškių kaimu, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę, t.y. keleivinį automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kaltinamojo T. P. vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdę patruliavę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajam alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARTB-0163(patikros sertifikato Nr. 2361193), atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 23⁵⁵ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,82 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 00¹⁰ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis T. P., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir teisme parodė, kad tuo metu tarp jo ir sutuoktinės buvo pašliję santykiai, su kuria dėl šeimyninių kivirčų buvo susipykę. Tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2025m. lapkričio 7d., buvo penktadienio vakaras, kada jis buvo pas savo močiutę namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Tą vakarą buvo vienas. Alkoholį pradėjo vartoti nuo 18⁰⁰ val. iki 23³⁰ val., išgerdamas 6-7 skardines alaus ir apie 200 g degtinės. Po to jis, norėdamas pasikalbėti su pažįstamu apie šeimynines problemas, važiavo per aplinkelį link Žiedo gatvės Kultuvėnų kaimo, esančio Ukmergė rajone, kryptimi, kur gyvena jo pažįstamas. Vairavo jam priklausantį automobilį „ Audi S6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau suvokė savo veiksmus, t.y. suprato, ką daro. Važiuojant link Kauno, nuo močiutės namų buvo nuvažiavęs apie 6-7 km, kai ties Laibiškių kaimu pamatė už jo važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Jį sustabdė už Laibiškių kaimo esančioje autobusų stotelėje. Kaip jam aiškino policijos pareigūnai, jis buvo sustabdytas dėl to, jog, lenkdamas, neparodė posūkio signalo. Policijos pareigūnams jis iš karto prisipažino vartojęs alkoholį, kurie alkoholio matavimo prietaisu tikrino jo blaivumą. Pirmuoju pūtimu, kiek atsimena, prietaisas rodė 1,81 promilių girtumą, o antruoju-1,72 promilių girtumą. Su alkoholio matavimo prietaiso rodmenimis jis sutiko. Dėl savo netinkamo poelgio jis labai apgailestauja ir pažada, kad tokia situacija daugiau nepasikartos.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis T. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., pastarojo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str.(toliau-ir BPK) pagrindu paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 31-32, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2025m. lapkričio 08d. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo(b.l. 24-25, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11-13, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 14-20, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukomis(b.l. 28, t. 1), 2025m. lapkričio 07d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 26, t. 1), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARTB-0163, patikros sertifikato Nr. 2361193 kopija(b.l. 27, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2025m. lapkričio 11d. tarnybiniu pranešimu dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39461-25 pridėto vaizdo įrašo(b.l. 33-34, t. 1) ir priedo prie minėto pranešimo, t.y. kompaktiniu disku(laikmena) su įvykio vietoje policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmutos medžiagos vaizdo įrašų failais(baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1), 2025m. lapkričio 11d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 35-37, t. 1), VĮ „Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažyma apie transporto priemonės priklausomybę(b.l. 29, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis T. P. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2025m. lapkričio 07d., 23⁵³ val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK ekipažo V7034 telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš tarnybinio telefono) apie tai, kad 2025m. lapkričio 07d., 23⁴⁵ val., ekipažas 4087 kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 60,37 kilometre, esančiame ties Laibiškių kaimu, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone, sustabdė automobilį „ Audi “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pastaba: pranešime klaidingai buvo nurodytas automobilio valstybinis numeris, nes tikrasis valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra neblaivus, pirmas pūtimas 1,82 prom. girtumas, o antras pūtimas-1,72 prom. girtumas(b.l. 31-32, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2025m. lapkričio 08d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad, 2025m. lapkričio 07d., apie 22³³ val., dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vyr. tyrėju K. Šveikausku iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad prieš 5-6 minutes iš Kultuvėnų kaimo, esančio Ukmergės rajone, link Deltuvos miestelio su automobiliu „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajudėjo galimai neblaivus vairuotojas. Kalbėjo įtartinai, parduotuvėje pirko alkoholį. Pranešė gyventoja. Vykstant į įvykio vietą, buvo pravažiuotas adresas, kur registruotas automobilio svaininkas, tačiau kieme automobilis nepastebėtas, kuris nebuvo pastebėtas, ir pravažiavus maršrutą nuo Deltuvos miestelio iki Kultuvėnų kaimo.

Važiuojant atgal į miesto pusę, Kauno gatvėje buvo prasilenkta su aukščiau minėtu automobiliu. Apsisukus ir pradėjus vytis automobilį, šis automobilis buvo sustabdytas A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis kelyje(A6), 60-ame. kilometre. Priėjus prie automobilio vairuotojo ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, buvo išsiaiškinta, kad automobilį vairavo pil. T. P., gim. (duomenys neskelbtini) (pastaba: automobilyje daugiau asmenų nebuvo). Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad prieš dešimt minučių gėrė alų. Palaukus dar penkias minutes, su alkotesteriu „ Alcotest 7510 “ Nr. ARTB-0163 pirmu pūtimu vairuotojui buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, o praėjus dar 15-kai minučių, antru pūtimu buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas. Apie sustabdytą automobilį buvo pranešta Vilniaus AVPK OVS budėtojui, pil. T. P. buvo įteiktas šaukimas, o automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m.(b.l. 24-25, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kelio atkarpa, esanti kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 60,37 kilometre, esančiame ties Laibiškių kaimu, Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone, kur šalikelėje yra matomas stovintis keleivinis automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis yra atsuktas į Kauno miesto pusę. Automobilio apžiūros metu jokių apgadinimų nesimato, kurio vairuotojo durelių stiklas yra nuleistas, salono priekyje daiktų nesimato. Automobilio salone, gale už keleivio sėdynės, ant grindų yra matomos gulinčios šešios tuščios alaus skardinės ir kartoninė dėžutė. Daugiau daiktų nėra. Automobilio bagažinėje yra matoma juoda kuprinė su rūbais ir lagaminas, kuriame yra klarnetas ir rūbai maišelyje. Automobilissu užvedimo spynelės rakteliu iš įvykio vietos buvo paimtas ir nugabentas į saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m.(b.l. 11-20, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. lapkričio 07d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio vietoje alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARTB-0163, patikros Nr. 2361193, du kartus atlikus kaltinamojo T. P., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 23⁵⁵ val., pastarajam buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 00¹⁰ val., metu,-1,72 promilių girtumas, ką patvirtina ir prie bylos medžiagos esančios neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukos(b.l. 26, 28, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio alkoholio matavimo prietaiso, t.y. alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARTB-0163, patikros sertifikato Nr. 2361193 kopijos matyti, kad alkostesrio patikra buvo atlikta 2025m. birželio 17d., kuris yra tinkamas naudoti, o sertifikatas galioja iki 2025m. gruodžio 16d.(b.l. 27, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2025m. lapkričio 11d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-39461-25 pridėto vaizdo įrašo matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-39461-25, prie bylos medžiagos buvo pridėtas 2025m. lapkričio 07d. įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno dėvėta „ BODY “ kūno kamera filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failas(b.l. 33-34, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. lapkričio 11d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 13¹⁷-13⁵⁸ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, kompiuterinės programos „ VLC Media Player “ pagalba buvo peržiūrėtas 2025m. lapkričio 07d. įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failas.

Peržiūrimas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu „ export-6w7o5 “, 1,53 GB dydžio, kurio trukmė yra 00:36:16 val. Matoma, kaip policijos pareigūnai važiuoja užmiesčio keliu, kurie po kurio laiko sustabdo universalo kėbulo tipo automobilį „ Audi A6 “, kuris sustoja dešinėje kelio pusėje. Už vairo matomas sėdintis vyras, pagal veigo bruožus atpažįstamas kaip pil. T. P.. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas paklausia vairuotojo, ar šis yra vartojęs alkoholio, į ką T. P. palinksi galva ir atsako: „ taip “. Matyti, jog į klausimą, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, T. P. atsako: „ prieš dešimt minučių “, nurodydamas, kad vartojo alų: „ išgėriau pora “. Matoma, kaip vairuotojas klausia, kodėl buvo sustabdytas, į ką policijos pareigūnas paaiškina, kad jo vairavimo manevrai buvo įtartini, t.y. kad jis padidino greitį, vos prasilenkęs su policijos tarnybiniu automobiliu. Toliau matyti, jog, atlikus pirmąjį pūtimą alkoholio kiekio matuokliu, T. P. buvo nustaytas 1,82 promilių girtumas. Stebima, kaip policijos pareigūnai paaiškina vairuotojui, kad po 15 minučių bus atliekamas antrasis pūtimas, kurio metu nustatomas 1,72 promilių girtumas. Matyti, jog asmeniui yra išaiškinama atsakomybė už nustatytą neblaivumą, kartu nurodžius, kad dėl tokio alkoholio kiekio gresia baudžiamoji atsakomybė. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, fiksuoja aplinkybes, fotografuoja. Stebima, kaip T. P. klausia, kaip gali grėsti transporto priemonės konfiskacija, jeigu jis „ pirmą kartą “. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įraše nenustatyta(b.l. 35-37, t. 1). Peržiūrėtas vaizdo įrašas buvo įrašytas į kompaktinį diską(laikmeną) ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(baltas vokas, prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, esantis t. 1).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios VĮ „Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad nuo 2025m. rugsėjo 20d. keleivinio lengvojo automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininku yra įrašytas kaltinamasis T. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), automobilį įsigijęs iš užsienio piliečio Belgijos Karalystėje už 12.500,- Eur.(dvylikos tūkststančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą 2025m. rugsėjo 10d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu(b.l. 29, t. 1).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančia baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis T. P. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2025m. lapkričio 07d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam T. P. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 24-28, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo T. P. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Atidėjus 2025m. lapkričio 21d., 10¹⁵ val., buvusį paskirtą nuotolinį teismi posėdį, tam, kad sudaryti galimybę teisminiame bylos procese dalyvauti už savo asmenines lėšas paties kaltinamojo T. P. pasirinktam gynėjui-advokatui V. Kersnauskui, į bylos procesą įstojęs minėtas advokatas 2025m. gruodžio 08d., 09⁰⁰ val. paskirtame sekančiame teismo posėdyje pateikė kaltinamojo T. P. motinos-pil. L. P., kaip galimos laiduotojos, prašymą su minėtą asmenį charakterizuojančia medžiaga, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo T. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jį(kaltinamąjį) perdavus savo motinai pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu(b.l. 116-145, t. 1).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t.y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininko asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pažymėtina ir tai, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. L. P. yra artima kaltinamojo T. P. giminaitė, t.y. atskirai gyvenanti motina(BK 248 str. 1d.)(b.l. 129, t. 1). Pasak pačios galimos laiduotojos L. P., ji su savo sūnumi-kaltinamuoju T. P. daug ir artimai bendrauja, kuris kiekvieną mėnesį porą kartą, o vasarą ir dažniau, atvažiuoja ją aplankyti, nes ji gyvena Anykščių rajone, padėdamas jai tvarkytis namų ūkio darbuose, o ji pati, kaip gydytoja (duomenys neskelbtini) , turėdama konsultacijas ir (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose(pastaba: dirba (duomenys neskelbtini)“), lankantis Ukmergėje, antradieniais irgi užvažiuoja pas savo sūnų T. į svečius. Galimos laiduotojos L. P. žodžiais, ji pati, būdama reikli tiek savo, tiek ir kitų asmenų elgesio atžvilgiu, gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui-kaltinamajam T. P., nes, šeimoje augindama vaikus, labai gerai žino savo jaunesnio sūnaus charakterį ir jo gyvenimo būdą, kuris dėl savo netinkamo poelgio nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, juolab, kad tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs santykiai, nes sūnus yra darbštus, atviras ir nuoširdus vaikas, kuris yra dėmesingas tiek jiems, tėvams, tiek ir rūpestingas tėvas savo vaikams. Be to, šeimoje sprendžiant įvairias gyvenime iškylančias problemas, galimos laiduotojos L. P. teigimu, sūnus-kaltinamasis T. P., ją gerbdamas, labai vertina jos, kaip motinos, nuomonę ir patarimus, visada į juos atsižvelgia, ja pasitiki, todėl ji, galimos laiduotojos įsitikinimu, savo sūnui turi pakankamai didelį autoritetą. Ji pati, galimos laiduotojos žodžiais, suvokia savo sūnaus padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, nes, iš paties sūnaus pasakojimo sužinojusi apie faktą, kad sūnus-kaltinamasis T. P. kelių transporto priemonę, t.y. automobilį, vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ją labai nustebino, šeimos rate sūnui išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą, pastarajam buvo duota suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia sūnaus gyvenimo klaida, o šis(kaltinamasis T. P.), pasak galimos laiduotojos, po įvykio labai pasikeitė, viduje sunkiai pergyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą, kas vertinant kaltinamojo T. P. asmenines savyves, pastarajam tikrai nėra būdinga, nes sūnus-kaltinamasis T. P. į viską žiūri atsakingai ir paprastai nepriima neapgalvotų, skubių ar lengvabūdiškų sprendimų. Galimos laiduotojos L. P. žodžiais, ji yra įsitikinusi, kad jau vykstantis bylos procesas dėl vairavimo esant neblaiviam fakto jos sūnui-kaltinamajam T. P. turės didelės įtakos, nes šis rimtai apsvarstė savo elgesį ir senų klaidų nekartos, nes moka daryti išvadas, todėl ji(galima laiduotoja L. P.) galvoja, jog jos sūnus ateityje daugiau nebenusikals, o ji(galima laiduotoja L. P.) pati, jos manymu, turėdama pakankamą autoritetą savo sūnui-kaltinamajam T. P., pastarajam daro ir ateityje galės daryti teigiamą įtaką, todėl laiko save verta teismo pasitikėjimo.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus pateiktą galimą laiduotoją L. P. charakterizuojančią medžiagą, matyti, kad minėtas asmuo anksčiau teistas nebuvo, kuri praeityje yra buvusi bausta administracine tvarka ne už šiukščius, o tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. sustojimas ir stovėjimas Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir nustatyto greičio viršijimas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, todėl, atsižvelgiant į galimos laiduotojos L. P., kaip dirbančio asmens, asmenybę(b.l. 127-128, 130, t. 1, b.l. 10-13, t. 2), jos artimą ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam T. P.. Savo ruožtu pats kaltinamasis T. P., nors praeityje ne vieną kartą taip pat yra buvęs baustas administracine tvarka už padarytus įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už smulkius, o taip pat ir tos pačios rūšies Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. stovėjimas Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje ir nustatyto greičio viršijimas, irgi anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą(b.l. 32-36, t. 1), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo T. P. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, dėl kurios jokių pasekmių nekilo, t.y. jokia žala padaryta nebuvo, bei į paties kaltinamojo T. P. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip vedęs, dirbantis ir teigiamai charakterizuojamas asmuo(b.l. 77, 131-134, t. 1), tinkamai pasimokė iš savo netinkamo elgesio, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis T. P. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. 1-2d.d.(LR 2024m. balandžio 24d. įstatymo Nr. XIV-2573, įsigaliojusio 2025m. vasario 01d., redakcija) pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos L. P. asmenines savybes ir jos turtinę padėtį, tiek ir į paties kaltinamojo T. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., pakeisto BK 67 str. 2d. redakcija).

Kadangi kaltinamasis T. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis anksčiau ne vieną kartą yra buvęs bausta administracine tvarka už įvairius smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuris jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ne vieną galiojančią nuobaudą(b.l. 80-87, t. 1), teismas, be aukščiau paminėtų aplinkybių kartu atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas, nors ir buvo atsitiktinio pobūdžio ir jokių pasekmių nesukėlė, tačiau kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, jog, kaltinamajam T. P. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių)), pastarajam taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatytinas ne mažesnis nei vairavusiems neblaiviems asmenims administracinės atsakomybės taikymo atveju uždraudimo naudotis specialia teise maksimalus terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta BK 68 str. 2d. redakcija).

Be to, BK 67 str. 2d. 7p. ir 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2025m. lapkričio 10d. nutarimu kaltinamajam T. P. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į lengvąjį keleivinį automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą į minėtą turtą, t.y. uždraudžiant turtą parduoti, valdyti ir perleisti tretiesiems asmenims. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2025m. lapkričio 10d. iki 2026m. gegužės 10d. imtinai, turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 55-64, t. 1). Nušalinus kaltinamąjį T. P. nuo kelių transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas keleivinis lengvasis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m.(b.l. 21-22, t. 1).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios VĮ „Regitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymos apie transporto priemonės priklausomybę matyti, kad keleivinis lengvasis automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio identifikacinis numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2025m. rugsėjo 20d. yra registruotas paties kaltinamojo T. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kaip kelių transporto priemonės savininko, vardu, šį automobilį įsigijus iš užsienio piliečio Belgijos Karalystėje už 12.500,- Eur.(dvylikos tūkststančių penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą 2025m. rugsėjo 10d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu(b.l. 29, t. 1).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas(BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo T. P. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. keleivinis lengvasis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši kelių transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kitaip, nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas. Šiame kontekste pažymėtina, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 str. 3d. įtvirtintos taisyklės, ypač kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti.

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. P. turto konfiskavimo instituto jo atžvilgiu netaikymą sieja su automobilio, kaip šeimos poreikiams Belgijos Karalystėje įsigytos transporto priemonės, reikalingumu tiek jam pačiam, aplankant Anykščių rajone gyvenančius tėvus, tiek ir jo sutuoktinei važinėti į darbą, kuriuo pagrinde naudojasi jo sutuoktinė, nes kitas šeimos turimas automobilis yra su variklio defektais, kurį dažnai reikia remontuoti, o taip pat ir mažamečius vaikus vežioti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą, t.y. sūnų J. į vaikų lopšelį darželį „ (duomenys neskelbtini)“, o dukrą E.- (duomenys neskelbtini) mokyklą, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 135-137, t. 1).

Šios kaltinamojo T. P. nurodomos aplinkybės negali būti laikytinos išimtinėmis, nes jos savaime nepaneigia automobilio konfiskavimo reikalingumo ir neproporcingumo, juolab, kad kaltinamojo akcentuotos aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo ir kaltinamajam T. P. buvo žinomos, tačiau pastarojo tai nuo neteisėto elgesio nesulaikė, t.y. asmuo, pasirinkęs neteisėtai veikti, privalo prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, taip pat jo ar šeimos narių interesai negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.).

Be to, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo, būtina įvertinti ne tik atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. kovo 19d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019 ir kt.). Šiuo nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo T. P. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,72 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri viršija baudžiamosios atsakomybės taikymui būtiną aspvaigimo nuo alkoholio ribą, kuri yra 1,51 promilės. Situacija, kai stipriai apgirtęs asmuo vairuoja kelių transporto priemonę, rodo didelį jo neatsakingumą, todėl net ir tuo atveju, kai toks vairuotojas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, minėta aplinkybė, sprendžiant vairuotos transporto priemonės konfiskavimo klausimą, neturi būti sumenkinama. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo T. P. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, kuris rizikavo savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nes kaltinamasis buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Kaip matyti iš paties kaltinamojo T. P. aiškinamų aplinkybių, dėl tuo metu buvusių pašlijusių santykių su sutuoktine, su kuria dėl šeimyninių kivirčų buvo susipykę, 2025m. lapkričio 07d., vienas pats girtavo savo močiutės, gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini., namuose. Pasak kaltinamojo, alkoholį pradėjo vartoti nuo 18⁰⁰ val. iki 23³⁰ val., išgerdamas 6-7 skardines alaus ir apie 200 g degtinės. Po to jis, norėdamas pasikalbėti su pažįstamu apie šeimynines problemas, važiavo link Kultuvėnų kaimo, esančio Ukmergė rajone, ir nuo močiutės namų buvo nuvažiavęs apie 6-7 km, kai jį pakeliui(pastaba: bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo T. P. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dėl to, jog jis, lenkdamas policijos tarnybinį automobilį, neparodė posūkio signalo) sustabdė kelių policijos pareigūnų ekipažas. Tokiu būdu vertintina, jog kaltinamasis T. P., neblaivus vairuodamas automobilį, tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė jokio eismo įvykio, kuris galėjo sukelti skaudžias pasekmes. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo T. P. vairavimas aplinkiniams kėlė pavojų ir susirūpinimą, o tokie kaltinamojo veiksmai rodo lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, savo paties ir kitų asmenų saugumą, galimų kilti neigiamų pasekmių ignoravimą, t.y. buvo labai pavojingi.

Be to, teismas pažymi, jog išskirtinai negali būti sureikšminta ir kaltinamojo T. P. turtinė padėtis, t.y. kad jo šeima iki šiol tebemoka pagal paimtą kreditą įmokas bankui už gyvenamojo būsto įsigijimą(b.l. 139-145, t. 1). Pastebėtina, kad asmens turtinė padėtis, kaip ir kitos kaltinamąjį T. P. charakterizuojančios aplinkybės, pagal BK 40 straipsnio nuostatas atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, sudarė pagrindą kaltinamajam neskirti kitos finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės-įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sudarydamas kredito sutartis su bankais dėl paskolų gavimo, asmuo turi įvertinti visas galimas rizikas, susijusias su kredito grąžinimu ir savo finansinėmis galimybėmis. Kadangi tiek kaltinamasis T. P., tiek ir jo sutuoktinė yra darbingo amžiaus, o duomenų apie tai, jog kaltinamasis turi kažkokių sveikatos problemų, byloje nėra, akivaizdu, jog kaltinamasis turi galimybes įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, nagrinėjmau atveju nenustatyta, jog iš kaltinamojo T. P. konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių kaltinamojo ir jo šeimos narių poreikių, dėl ko kaltinamasis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes.

Kadangi kaltinamasis T. P., kaip faktinis automobilio valdytojas(savininkas), kurį jis vairavo būdamas neblaivus, veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(BK 72 str. 3d.) ir įvertinus visų kitų aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, tam, kad užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo T. P. vairuota kelių transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(BK 72 str. 3d.).

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas(BPK 51 str. 1d. 7p.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam T. P. buvo paskirta advokatė V. Budrevičienė, kaip gynėja pagal paskyrimą, turėjusi atstovauti kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu(b.l. 95, 100-101, t. 1).

Pasirengimo baudžiamosios bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijoje 2025m. lapkričio 20d. Ukmergės rūmuose buvo užregistruotas gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam T. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 106,25 Eur.(vieną šimtą šešis eurus ir 00 eur/ct.)(b.l. 110-113, t. 1).

BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Šiuo nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog valstybės paskirta gynėja-advokatė V. Budrevičienė, pateikdama orderį, buvo atvykusi tik susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, tačiau faktiškai teisminiame bylos procese, atstovaujant kaltinamojo T. P. interesus, nedalyvavo, nes kaltinamąjį teisme gynė jo paties pasikviestas gynėjas pagal susitarimą-advokatas V. Kersnauskas, dėl šios priežasties teismui 2025m. lapkričio 21d. nutartimi atleidus advokatę V. Budrevičienę, kaip gynėją pagal paskyrimą, nuo kaltinamojo T. P. gynybos funkcijų, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme(b.l. 104-105, 108, 116, 125, t. 1), bei kartu vertinant ir tai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, iš kaltinamojo T. P. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1-2d.d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patvirtinti pil. L. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo T. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąjį T. P. BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir perduoti jį pagal laidavimą kaltinamojo motinai-pil. L. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamojo T. P. atžvilgiu nutraukti.

BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigaliojusio 2019m. balandžio 01d., redakcija) pagrindu kaltinamajam T. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti kelių transporto priemones, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2025m. lapkričio 10d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 3d. pagrindu kaltinamajam T. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. lengvojo keleivinio automobilio „ Audi S6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, laikinai saugomas UAB „ Aljuva “ priklausančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., konfiskavimą.

Išaiškinti kaltinamajam T. P., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam T. P., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. L. P., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokuroro 2025m. lapkričio 10d. nutarimu kaltinamajam T. P. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į lengvąjį keleivinį automobilį „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), laikinai saugomą UAB „ Aljuva “ priklausančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., turto saugotoju paskyrus Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) , išduoto VĮ „ Regitra “ 2017m. gegužės 31d., registruoto pil. T. P. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, baudžiamojoje byloje paskyrus gynėją atstovauti kaltinamojo T. P. interesus teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „ Regitra “ 2017m. gegužės 31d., registruotą pil. T. P. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “, o daiktinį įrodymą-kompaktinį diską(laikmeną) su įvykio vietoje policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašo failu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis