Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „NT paslaugos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „All Media Lithuania“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remdamasis bylos medžiaga, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas ieškovo prašymu priimti preliminarų sprendimą, kadangi ieškovo nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti leistini rašytiniai įrodymai (Civilinio proceso kodekso 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Preliminariu sprendimu ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. kovo 7 d. atsakovė sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria išsinuomojo patalpas, esančias pastate, Kalvarijų g. 143, Vilniuje. Vėliau šias patalpas įsigijo UAB „Emilė“. Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigą mokėti nuomos mokestį už išnuomotą turtą - patalpas, todėl susidarė 30 012,66 EUR įsiskolinimas pagal neapmokėtas sąskaitas : 2019 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2645 2 401,24 EUR sumai; 2019 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2658 12 605,09 EUR sumai; 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2670 15 006,33 EUR sumai.

2019 m. kovo 13 d. tarp UAB „Emilė“ ir ieškovės buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Emilė“ besąlygiškai ir neatšaukiamai perleido ieškovei 30 012,66 EUR dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, atsiradusią 2019 m. vasario 7 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2645; 2019 m. vasario 7 d. PVM sąskaitos- faktūros Nr. 2658; 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 2670 pagrindu. 2019 m. kovo 13 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei pateikė atsakovui sutarties kopiją, reikalaudamas įvykdyti prievolę - sumokėti ieškovui 30 012,66 Eur. Atsakovė į ieškovės reikalavimą nereagavo ir iki ieškinio surašymo dienos išnuomoto inventoriaus negrąžino, informacijos apie negrąžinimo priežastis nepateikė.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 str. 7 d. nuostatas.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Duomenų byloje, kad atsakovė būtų padengusi įsiskolinimą ieškovei, nėra. Įvertinęs aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 30 012,66 Eur skolos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 226,94 Eur palūkanų. Skolininkas privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Skaičiuojant palūkanas kreditoriui nereikia įrodyti, kad laiku neįvykdžius piniginės prievolės jis patyrė nuostolių, nes įstatymu preziumuojama, kad jų patiriama (CK 6.261 str.). Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovės priteistina 226,94 Eur palūkanų

Ieškovė, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių paslaugų tiekimo teisinių santykių bei išrašytų PVM sąskaitos – faktūros, teismas nustatė, kad sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komerci­nės sutarties požymius. Todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti ir 40,00 Eur sumą (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komerci­nius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovai prievolės nevykdė ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 30 239,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 340 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino ieškovės reikalavimus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 340 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 427 straipsnis, 428 straipsnis,

nusprendė:

preliminariu sprendimu ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „All Media Lithuania“, j. a. k. 121393020, ieškovės UAB ,, NT paslaugos“, j. a. k. 304491457, naudai 30 012,66 Eur (trisdešimt tūkstančių dvylika eurų 66 ct) skolą, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) baudą, 226,94 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 94 ct) palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 239,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui raštu motyvuotus prieštaravimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Jeigu prieštaravimai per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.