- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- e2-4673-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01094-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- K. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- E. P.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams K. K., J. K., trečiajam asmeniui E. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams K. K. ir J. K. jų sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5269-1119/2023 atsakovams K. K. ir J. K. laikinai apribota tėvų valdžia vaiko E. K. atžvilgiu, teismo sprendimu iš atsakovės K. K. priteistas išlaikymas E. K. periodinėmis išmokomis po 180 Eur iki vaiko pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11612-119/2023 E. K. nustatyta nuolatinė globa, vaiko nuolatine globėja paskirta E. P.. Šiaulių apylinkės teismas sprendime dėl laikino tėvų valdžios ribojimo pasisakė, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad vaikas bendrauja su mama, su tėčiu nori bendrauti, mama stengiasi bent iš dalies prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovai iš dalies vykdė nustatytas pagalbos planuose numatytas priemones, todėl netinkamas tėvų elgesys gali pasikeisti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė K. K., grįžusi gyventi į Lietuvą, nesikreipė pagalbos į socialinius darbuotojus, kad jos šeimai būtų atnaujintas atvejo vadybos procesas. J. K. atvejo vadybos procesas nutrauktas 2024 m. kovo 1 d. Atsakovė K. K. 2024 m. vasario 5 d. pateikė ieškovei paaiškinimą, kad sutinka, jog jai neterminuotai būtų apribota tėvų valdžia E. K. atžvilgiu, nesutinka, kad jai ir atsakovui būtų laikinai ribojama tėvų valdžia, nes nei ji, nei vaiko tėvas per 6 mėnesius nepakeis situacijos, kad galėtų vaiką auginti savo šeimose. Atsakovė taip pat nurodė, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, todėl jis negalėtų auginti vaiko. Trečiasis asmuo E. P. 2024 m. vasario 5 d. pateikė ieškovei paaiškinimą, kuriame nurodė mananti, jog atsakovams reikėtų neterminuotai riboti tėvų valdžią E. K. atžvilgiu, nurodė, kad vaikas kategoriškai atsisako gyventi su motina ir tėvu, vaiko tėvas su vaiku nebendrauja ir nerodo iniciatyvos bendrauti tol, kol vaikas pats neparašo tėvui. Vaiko motina augina kitą vaiką, turi savo gyvenimą ir kitą šeimą bei nori, kad ir toliau ji rūpintųsi E. K.. Vaikas E. K. 2024 m. vasario 5 d. ieškovei pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nori gyventi su močiute, nei su mama, nei su tėčiu gyventi nenori, nes tėtis daug geria alkoholio, o mama agresyvi, ir jis jos bijo. 2024 m. kovo 4 d. atsakovas J. K. Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad savo sūnaus E. K. negali auginti dėl darbo komandiruotėse, sutinka, kad jį augintų močiutė E. P.. 2024 m. vasario 5 d. Vaiko globos peržiūros akte nurodyta, kad abu biologiniai tėvai su vaiku bendrauja, susitinka, teikia išlaikymą, tačiau nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad sūnus gyventų su tėvu ar motina. 2024 m. sausio 22 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šiaulių centro poliklinikos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad E. K. rūpinasi globėja – vaiko močiutė. 2024 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) ieškovei pateiktame rašte nurodyta, kad E. K. rūpinasi globėja E. P.. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė daro išvadą, jog atsakovai nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, nededa pastangų, kad situacija jų šeimose keistųsi ir vaikas galėtų grįžti į jų šeimas, todėl atsakovai ir toliau daro žalą vaiko suvokimui apie šeimą, šeimos ryšius, šeimos narių santykius. Šiuo metu nėra duomenų, kad atsakovų šeimose padėtis keistųsi, todėl prašo tėvų valdžią atsakovams E. K. atžvilgiu apriboti neterminuotai (el. medž. l. 1-3).
3. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai pažymėjo, kad šalių vaikas rašytiniame paaiškinime nurodė, jog norėtų gyventi kartu su močiute, kuri rūpinasi juo. Su mama nenori gyventi kartu, nes mamos bijo, o su tėčiu nenori gyventi todėl, jog tėvas vartoja alkoholį. Atsakovė K. K. mano, kad pati gali susitvarkyti, o kai bus tinkamos sąlygos, pati kreipsis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Mato, jog pastangos, kad vaikas būtų grąžintas tėvams visiškai nededamos, nei socialinių darbuotojų pagalba, nei savo asmeniniais veiksmais. Atsakovams per pusę metų nepavyko pakeisti situacijos ir jokių pokyčių nėra įvykę, o žala vaikui yra daroma, nes šeimos suvokimas pas atsakovus yra kiek kitoks, t. y. jog vaikas gali augti su močiute. Šiai dienai vaikas turi sveikatos problemų, vaikui taikomas mokymas namuose, nes vaiko elgesys toks, jog jis dirbti klasėje negali. Mano, jog tai išdava to, koks buvo šalių gyvenimas anskčiau ir vaiką supusi aplinka, kuri buvo dar prieš tėvų valdžios ribojimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovai K. K., J. K. ir trečiasis asmuo E. P. atsiliepimų į ieškinį nėra pateikę.
5. Atsakovė K. K. teismo posėdžio metu teigė, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Kai vaikui suėjo du metukai su atsakovu išsiskyrė dėl jo alkoholizmo, todėl pati išvažiavo į (duomenys neskelbtini) uždarbiauti, o vaiką paliko čia Lietuvoje. Dėl buvusios situacijos su vaiku nėra šiltų santykių, neranda bendrų interesų, o vaikui su močiute augti yra viskas gerai. Teigė, jog su vaiku bendrauja, tačiau kartu su juo gyventi visiškai negali. Nurodo, jog kai pavyks su vaiku santykius „atšildyti“, atstatyti, tuomet ji pati kreipsis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Priežastys, kurios nulėmė, jog jai turėjo laikinai apriboti motinos valdžia, buvo tos, jog pati buvo (duomenys neskelbtini), o vaikas su močiute Lietuvoje. Močiutei su vaiku lankantis pas gydytojus, klausdavo kodėl ne mama atlydi vaiką, todėl teko tvarkytis laikiną globą, tačiau ji greitai praėjo, todėl turėjo esamą situaciją kažkaip spręsti. Nuo laikino motinos valdžios ribojimo iki šio momento, situacija yra kažkiek pasikeitusi: pasikeitęs bendravimas su vaiku, tačiau dar nėra tokios situacijos, jog kartu galėtų su vaiku gyventi. Su vaiku bendrauja kasdien, nes gyvena toje pačioje laiptinėje. Su vaiku daug laiko praleidžia kartu. Teigė, jog vaikas yra pripratęs prie močiutės, jei kas jam nutiktų, vaikas visų pirma eitų pas močiutę, o ne pas ją. Atsakovė nežino, kodėl vaikas rašė, jog jis mamos bijo. Pastebėjo, jog ji pati vaiko atžvilgiu yra griežta, o močiutė nuolaidi. Mano, jog sūnus nenori pas ją gyventi, gal todėl vaikas meluoja. Nurodė, jog išlaikymą vaikui teikia grynais pinigais kas mėnesį po 190 Eur. Taip pat grynųjų pinigų šiek tiek vaikui duoda tiesiogiai. Pripažino, jog gyvenimo būdas praeityje turėjo įtakos dabartinei vaiko būsenai ir sveikatai.
Šalies argumentai
6. Atsakovas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes jam svarbi vaiko pozicija. Teismui pagarsinus vaiko rašytinį paaiškinimą, nurodė, jog jei vaikas nori gyventi pas močiutę, tada jis atsižvelgia į vaiko norus. Papildomai paaiškino, kad paskutinį kartą su vaiku bendravo kovo 23 d., nes vaikas parašė 80 Eur paspirtukui, o šiaip bendravimas su sūnumi vyksta per „mesendžerį“, o fizinis bendravimas nevyksta visiškai. Vaikui išlaikymą teikia per antstolius, moka po 100 Eur. Visos sumos nemoka iš principo, nes kuomet vaikui sukaks 18 metų, tuomet visą likusią sumą jam ir sumokės. Taip pat pažymėjo, jog ir be išlaikymo vaikui skiria piniginių lėšų. Pripažino, jos jis vartoja alkoholį, nes toks darbas – statyba, tačiau priklausomybės neturi. Nors pačiam tenka dirbti ir komandiruotėse, tačiau pats gali duoti sutikimą, jog vaiką augintų ir prižiūrėtų jo sutuoktinė. Tačiau VTAS specialistai pasakė, jog turi būti su vaiku giminystės ryšys, o žmona nėra jokiame ryšyje. Teigė, jog jis nežino, kokioje mokykloje vaikas mokosi, nes su vaiko močiute nebendrauja. Teigė, jog jei vaikui nuo 18 metų nebepatiks gyventi su močiute, tuomet vaiką priims gyventi pas save. Nurodė, jog jeigu vaikas išreiškė norą gyventi su močiute, tuomet jis sutinka, kad jam vaiko atžvilgiu būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia.
7. Trečiasis asmuo E. P. (atsakovės K. K. motina, vaiko globėja) teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad pas atsakovus nuo priimto teismo sprendimo iki šiol situacija yra nepasikeitusi, atsakovai negali patys vaiko auginti. Paaugus vaikui šalys išsiskyrė, o E. tam tikrais laikotarpiais augo pas ją, nes vaiko mama išvažiuodavo. Buvo laiko tarpas, kuomet vaikas gyveno pas tėvą, paskui apie porą metų vaikas gyveno pas mamą (duomenys neskelbtini), tačiau vaikui grįžus į Lietuvą atostogų, vaikas išreiškė poziciją, jog nori gyventi su ja, todėl toliau tvarkėsi dokumentus, jog vaikas galėtų gyventi su ja. Teigė, jog mama paskutiniu metu su vaiku bendrauja gana dažnai, tačiau tarpusavio bendravimas yra labai šaltas. Nurodė, jog vaiko mama išlaikymą vaikui teikia pastovų, tuo tarpu iš atsakovo išlaikymą gauna labai nedidelę sumą, o dabar mokamas tik atsakovo susikaupęs išlaikymo įsiskolinimas. Mama ir be teikiamo išlaikymo, papildomai vaikui kartas nuo karto duoda tam tikras smulkias pinigų sumas. Mama yra ne agresyvi, o impulsyvi, ji neturi kantrybės, nes vaikas jos neklauso, ignoruoja, todėl dukra ir balsą pakelia ir užšaukia, o tai vaikui nepatinka. Vaikas nuo to laiko, kuomet gyveno pas tėtį, su juo gyventi nenori. Vaikas šiuo metu net nenori girdėti apie gyvenimą su tėvais. Net ir šiandien vaikas, sužinojęs, jog ji eina į teismą, susigraudinęs jos paklausė, ar ji jo neatiduos. Vaiko močiutė teigė, jog per pusantrų metų laikotarpį vaiko tėvas pas vaiką yra atvažiavęs kokius 5 kartus. Taip pat pastebėjo, jog ne atsakovas, o atsakovo žmona vaikui yra pervedusi į vaiko banko kortelę 30 Eur, 20 Eur pinigines sumas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad atsakovai J. K. ir K. K. yra (duomenys neskelbtini) gimusio E. K. tėvai (el. medž. l. 6, 9). Atsakovė K. K. turi dar vieną dukterį S. A., gimusią (duomenys neskelbtini), atsakovas J. K. kitų vaikų neturi (el. medž. l. 7, 8). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5269-1119/2023, be kita ko, atsakovams K. K. ir J. K. buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko E. K. atžvilgiu, iš atsakovės K. K. priteistas išlaikymas E. K. periodinėmis išmokomis po 180 Eur iki vaiko pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11612-1119/2023 E. P. buvo paskirta nepilnamečio vaiko E. K. globėja ir turto administratore (el. medž. l. 10-18, 19-22). Teismas sprendime nustatė, kad vaikas bendrauja su mama, su tėčiu taip pat nori bendrauti, kad mama stengiasi bent iš dalies prisidėti prie vaiko išlaikymo, atsakovai iš dalies vykdė nustatytas pagalbos planuose priemones, todėl netinkamas atsakovų elgesys gali pasikeisti. Atsakovė K. K. 2024 m. vasario 5 d. yra pateikusi paaiškinimą, kuriame nurodė sutinkanti, jog jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia vaiko E. K. atžvilgiu, nesutinka su laikinu tėvų valdžios ribojimu, nes, jos teigimu, nei ji, nei vaiko tėvas per 6 mėnesius nepakeis situacijos, kad galėtų vaiką auginti savo šeimose. Atsakovė taip pat nurodė, kad su sūnumi bendrauja, teikia jam išlaikymą, nori, kad ir toliau vaiku rūpintųsi jos mama E. P., atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, todėl jis negalėtų auginti vaiko (el. medž l. 23). Trečiasis asmuo E. P. 2024 m. vasario 5 d. yra taip pat pateikusi rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog ji mano, kad atsakovams reikėtų neterminuotai riboti tėvų valdžią E. K. atžvilgiu, nurodė, kad vaikas kategoriškai atsisako gyventi su motina ir tėvu, vaiko tėvas su vaiku nebendrauja ir nerodo iniciatyvos bendrauti tol, kol vaikas pats neparašo tėvui, vaiko tėvas turi priklausomybę alkoholiui, vaiko motina augina kitą vaiką, turi savo gyvenimą ir kitą šeimą bei nori, kad ir toliau ji rūpintųsi E. K. (el. medž. l. 24). Vaikas E. K. 2024 m. vasario 5 d. taip pat yra pateikęs savo rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nori gyventi su močiute, nei su mama, nei su tėčiu gyventi nenori, nes tėtis daug geria alkoholio, o mama yra agresyvi, ir jis jos bijo (el. medž. l. 25). Iš 2024 m. kovo 4 d. atsakovo J. K. pateikto paaiškinimo Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centrui matyti, kad jis atsisakė socialinių paslaugų, nurodė, kad savo sūnaus E. K. negali auginti dėl darbo komandiruotėse, namuose būna tik savaitgaliais, sutinka, kad jį augintų močiutė E. P. (el. medž. l. 26). 2024 m. vasario 5 d. Vaiko globos peržiūros akte Nr. 6GPA-84 nurodyta, kad vaiko tėvams atvejo vadybos procesas netaikomas, abu tėvai su vaiku bendrauja, susitinka, teikia išlaikymą, tačiau nesiima jokių aktyvių veiksmų, kad sūnus gyventų su tėvu ar motina (el. medž. l. 35). Iš (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 19 d. pateiktos E. K. charakteristikos matyti, kad vaikas nėra linkęs laikytis mokinio taisyklių, jam teikiama socialinio pedagogo pagalba, juo rūpinasi globėja E. P. (el. medž. l. 31). 2024 m. sausio 22 d. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad E. K. gydytas ir stebėtas neurologų, labilios emocijos, jautrus, sunkiai susikaupia, stebėtas psichiatro dėl emocijų sutrikimo, juo rūpinasi globėja – vaiko močiutė, laikosi medikų rekomendacijų (el. medž. l. 28-29).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
9. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
10. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
11. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.
12. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo atsakovams jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu teismo sprendimu, priežastys dėl kurių buvo taikytas laikinas tėvų valdžios apribojimas nepasikeitė: atsakovai nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, nededa pastangų, kad situacija jų šeimose keistųsi ir vaikas galėtų grįžti į jų šeimas, todėl atsakovai ir toliau daro žalą vaiko suvokimui apie šeimą, šeimos ryšius, šeimos narių santykius.
13. Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovai dėl jų pačių kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines ir prieš tai minėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečiam vaikui: tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, auklėti ir prižiūrėti, perkeldami rūpinimosi nepilnamečiu vaiku pareigą paskirtai globėjai E. P.. Iš bylos medžiagos matyti, jog abu atsakovai nesirūpina nei vaiko sveikata, nei vaiko ugdymu, t. y. vaiką pas gydytojus vežioja, jo ugdymo reikalais mokykloje rūpinasi globėja E. P.. Iš trečiojo asmens E. P. teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, akivaizdu, jog atsakovai patys auginti vaiko nenori. Atsakovas tiek rašytiniame paaiškinime nurodė, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis kurį laiką dirba komandiruotėse, todėl pats rūpintis vaiku negalėtų, tačiau norėtų ir galėtų savo sutuoktinei perleisti pareigas rūpintis vaiku. Teismo posėdžio metu, atsakovas J. K. taip pat nurodė, jog jeigu vaikas nori gyventi su močiute, tuomet jis neprieštarauja, jog jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Atsakovė K. K. teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog ji gyventi kartu su savo sūnumi ir negalėtų ir nenorėtų, lygiai taip pat, kaip ir sūnus nenori gyventi kartu su ja.
14. Atsakovams Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečio vaiko E. K. atžvilgiu. Atsakovai siekdami, kad terminuotas tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turėjo dėti maksimalias pastangas susigrąžinti sūnų į šeimą, stiprinti nepilnamečio vaiko ir tėvų emocinį ryšį, keisti savo gyvenimo būdą, siekiant sudaryti kuo palankesnes vaikui augti šeimoje sąlygas ir t.t., tačiau atsakovų elgesys nesikeičia, atsakovai stokoja atsakomybės, patys atsisako auginti savo vaiką, nepateikdami tam jokių objektyvių pateisinimų arba teisindamiesi darbo sąlygomis (kaip pvz.: atsakovas negali auginti vaiko dėl savo darbo komandiruotėse). Atsakovai taip pat nerodė ir nerodo pakankamai iniciatyvos bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, nesinaudojo visomis galimomis socialinėmis paslaugomis – atsakovė, grįžusi iš užsienio, nesikreipė, kad būtų atnaujintas atvejo vadybos procesas, atsakovas pats atsisakė socialinių paslaugų, taigi nesinaudojo visa galima pagalba, kuri turėjo ir galėjo padėti jiems pakeisti gyvenimo būdą, geriau suprasti savo, kaip tėvų, vaidmenį vaiko gyvenime, stiprinti jų ryšį su vaiku, išsiaiškinti vaiko poreikius ir galimybes juos užtikrinti. Taigi, teismo sprendimu, kuriuo atsakovams buvo tik laikinai apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko atžvilgiu, atsakovams jau buvo suteikta teisė keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą, rūpinimąsi juo ir pan., tačiau atsakovai tinkamų išvadų nepadarė, ir toliau iš esmės savo elgesio nekeičia, jo savarankiškai auginti nesiekia (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėtinu atveju, nėra pagrindo manyti, kad atsakovų elgesys savo sūnaus atžvilgiu gali keistis, todėl yra pagrindas laikiną tėvų valdžios ribojimą pakeisti į neterminuotą tėvų valdžios ribojimą.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
16. Teismas įvertina ir tas aplinkybes, jog motinos bei tėvo ir nepilnamečio vaiko ryšys nėra nutrūkęs, jie susitinka, bendrauja (vaiko motina tai vykdo gana intensyviai, tuo tarpu vaiko tėvas fiziškai su vaiku praktiškai nebendrauja), tačiau, nagrinėtinu atveju, itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog vaikas pas tėvus augti nenori, rašytiniame paaiškinime nurodė, jog mamos bijo, tėvą įvardija kaip turintį problemų su alkoholiu. Abu tėvai sutiko, kad jiems būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia jo sūnaus atžvilgiu, atsakovė pati prašo nebetaikyti laikino tėvų valdžios ribojimo, nes pati netiki, jog per pusę metų jie (tėvai) galėtų susigrąžinti vaiką. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog esama situacija nėra pasikeitusi ir nėra duomenų, jog ateityje galėtų keistis (CPK 185 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad jau buvo išnaudotos visos priemonės padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su savo nepilnamečiu vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovų tėvų valdžią jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai (CPK 185 straipsnis).
18. Atsakovams išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.
19. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą), todėl teismui tenkinus ieškovės ieškinį, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovams (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atsakovai nebuvo itin aktyvūs, atsiliepimo į ieškinį neteikė, tačiau teismo posėdyje dalyvavo, jie taip pat nepasirūpino, jog jų interesus atstovautų advokatai bei galimai jiems būtų suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tokiu būdu atleidžiant atsakovus nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis artimas minimaliam, savo vardu registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto neturi, o atsakovas verčiasi individualia veikla, transporto priemonių neturi, jo vardu registruota sodyba (duomenys neskelbtini), bet ir pastarajai antstoliai pritaikę turto areštą, bei tokio pobūdžio byloje teikiant prioritetą atsakovų turtinių pareigų vykdymui vaikui (iš atsakovų priteistas vaikui išlaikymas po 180 Eur), o ne valstybės atžvilgiu, sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje byloje visų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 268–271 straipsniais, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.