- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1474-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01794-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Kreditorius
- L. G.
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „Verslo startas“
- Advokatai
- Vilma Gečaitė-Olišauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus L. G. pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo startas“ dėl teismo įsakymo išdavimo, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose priimtas kreditoriaus L. G. pareiškimas skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslo startas“ dėl 15 800 Eur įsiskolinimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Kreditorius prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose, o jeigu sąskaitose lėšų pakankamai nebūtų – iki teismo sprendimo/įsakymo įvykdymo dienos kreditoriaus 15 800 Eur reikalavimo sumai areštuoti skolininkės pinigines lėšas (esančias AB SEB banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) bei turtines teises, o jų nepakankant kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkę. Nurodė, kad skolininkė gali siekti išvengti galimo kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ji nebendradarbiauja su kreditoriumi. Skolininkė dažnai keičia savo įmonės akcininkus, o akcininkais sąmoningai yra skiriami trečiųjų šalių piliečiai: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. akcininku buvo Indijos Respublikos pilietis M. R. J., laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. akcininku buvo Indijos Respublikos pilietis B. V. P.. Skolininkei priklauso žemės sklypas ir pastatas, kurie yra įkeisti sutartine hipoteka ir iš šio turto jau yra pradėtas išieškojimas. Taip pat skolininkė nėra įvykdžiusi savo įstatyminės pareigos ir iki šio pareiškimo pateikimo dienos nėra pateikusi metinių finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo/įsakymo vykdymas pasunkės arba taps neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi kreditoriaus L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas nurodė, kad kreditorius nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie skolininkės nesąžiningumą, t. y. jog ji ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nors šios aplinkybės įrodinėjimo našta šioje proceso stadijoje tenka būtent kreditoriui. Tai, kad skolininkė savo veiksmais galimai pažeidžia kreditoriaus teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus kreditoriui palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Aplinkybės, kad skolininkė galimai žino apie egzistuojančią prievolę, turi kitų kreditorių, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šio asmens nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo, nes prievolės nevykdymas gali būti nulemtas įvairių, nebūtinai su asmens nesąžiningumu susijusių, priežasčių. Byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, jog skolininkė gali imtis veiksmų turimą turtą paslėpti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
5. Teismas pažymėjo, kad iš prie pareiškimo pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog skolininkės akcininkais užsienio piliečiai buvo iki 2016 m. gegužės 20 d., t. y. jau prieš septynerius metus, todėl kreditoriaus nurodytus argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Vien tik akcininkų pasikeitimas praeityje nesudaro pagrindo konstatuoti apie skolininkės nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti prievolių kreditoriui įvykdymo.
6. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas konstatavo, kad kreditorius neįrodė, jog skolininkė elgiasi nesąžiningai, siekdama paslėpti savo turtą ar gaunamas pajamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl skolininkės nesąžiningo elgesio kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo/įsakymo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu kreditorius L. G., atstovaujamas advokatės Vilmos Gečaitės-Olišauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir tenkinti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prijungti prie civilinės bylos kreditoriaus L. G. kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Kreditoriaus L. G. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai tikėtinai pagrindžia L. G. reikalavimo skolininkui UAB „Verslo startas“ pagrįstumą. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2023 m. rugpjūčio 30 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-17393-986/2023, taip patvirtindami kreditoriaus L. G. finansinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą nagrinėjamoje byloje.
7.2. Priešingai nei skundžiama nutartimi nurodo pirmosios instancijos teismas, kreditorius L. G. yra įsitikinęs, jog egzistuoja neabejotina ir reali rizika, jog skolininkas UAB „Verslo startas“ vengs įvykdyti ar neįvykdys kreditoriui palankaus teismo įsakymo dėl įsiskolinimo priteisimo. Skolininkas UAB „Verslo startas“ visiškai nebendradarbiauja su kreditoriumi ir slapstosi. Kreditorius L. G. nuo preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento iki šiol neturi jokios galimybės susisiekti su skolininku UAB „Verslo startas“, o tuo pat ir sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ar atgauti lėšas. Faktinė aplinkybė, kad pardavėjas UAB „Verslo startas“ ilgiau nei pusę metų ne tik vengia sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, bet iš esmės yra nepasiekiamas, neabejotinai patvirtina skolininko nesąžiningumą. Besislapstantis skolininkas UAB „Verslo startas“ savo veiksmais ne tik panaikina visas kreditoriaus objektyvias galimybes nuosavybėn įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir atgauti jam priklausančias lėšas. Šiuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. M-1-01-51794-23 dėl skolininko UAB „Verslo startas“ galimai atliktų neteisėtų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 222 str. ir 300 str. Kreditorius L. G. 2023 m. rugpjūčio 23 d. šaukimu buvo pakviestas liudyti. Vien ši faktinė aplinkybė turėtų būti pakankamas pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant UAB „Verslo startas“ nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas ir turtą. Skolininko UAB „Verslo startas“ atžvilgiu vien 2023 metais buvo pradėta 10 teisminių ginčų dėl skolos priteisimo. Teisminių ginčų skaičius skolininko UAB „Verslo startas“ atžvilgiu neabejotinai patvirtina tiek skolininko nemokumą, nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, bet ir akivaizdžią grėsmę dėl kreditoriui L. G. palankaus sprendimo neįvykdymo.
7.3. Skolininkas UAB „Verslo startas“ itin dažnai keičia savo įmonės akcininkus, o akcininkais sąmoningai yra skiriami trečiųjų šalių piliečiai. Iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad skolininko įmonė yra turėjusi ne vieną akcininką, skiriant juos itin trumpam laikotarpiui. Be kita ko, skolininko UAB „Verslo startas“ akcininkais taip pat buvo skiriami trečiųjų šalių piliečiai, pavyzdžiui laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. UAB „Verslo startas“ akcininku buvo Indijos Respublikos pilietis M. R. J., laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 2 d. akcininku buvo Indijos Respublikos pilietis B. V. P.. Nekyla abejonių, jog skolininko UAB „Verslo startas“ vadovui besislapstant, o bendrovės akcininkams esant trečiųjų asmenų piliečiams, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimas yra objektyviai neįmanomas. Įvertinus skolininko UAB „Verslo startas“ nesąžiningą elgesį, tikėtina, jog tokiais veiksmais yra siekiama išvengti galimos atsakomybės prieš bendrovės kreditorius, jeigu kreditoriai pateiktų savo reikalavimus tiesiogiai įmonės akcininkams.
7.4. Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, skolininkas UAB „Verslo startas“ iki šiol taip pat nėra įvykdęs savo įstatyminės pareigos VĮ Registrų centrui pateikti finansinės ataskaitos rinkinį už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Paskutinis skolininko UAB „Verslo startas“ finansinės atskaitomybės dokumentas buvo pateiktas 2022 m. kovo 24 d., t. y. finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
7.5. Skolininkui UAB „Verslo startas“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), kurie yra įkeisti sutartine hipoteka Nr. 7707. Minėto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 7.1. punkte nurodyta, kad 2023 m. liepos 18 d. yra išduotas notaro vykdomasis įrašas Nr. 4356, tai reiškia, kad iš skolininko hipoteka įkeisto turto jau yra pradėtas išieškojimas. Hipotekos kreditoriui jau pradėjus išieškojimą iš hipoteka įkeisto Turto, skolininkas UAB „Verslo startas“ praras itin didelę dalį turto, todėl objektyvių galimybių patenkinti kreditoriaus L. G. reikalavimą nebeliktų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-17393-986/2023 kopiją; 2023 m. rugpjūčio 23 d. šaukimo ikiteisminiame tyrime Nr. M-1-01-51794-23 kopiją; 2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „Verslo startas“ Creditreform išrašą, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, juos priima ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
13. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorius neįrodė, jog skolininkė elgiasi nesąžiningai, siekdama paslėpti savo turtą ar gaunamas pajamas, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl skolininkės nesąžiningo elgesio kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo/įsakymo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.
14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko UAB „Verslo startas“ atžvilgiu, kreditoriui L. G. priimtas palankus teismo įsakymas dėl 15 800,00 Eur sumos priteisimo taps nebeįvykdomas, nes besislapstantis skolininkas UAB „Verslo startas“ savo veiksmais ne tik panaikina visas kreditoriaus objektyvias galimybes nuosavybėn įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir atgauti jam priklausančias lėšas.
15. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
16. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
17. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Ne kartą pirmiau priimtose nutartyse buvo įvardyta ir tokia aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
18. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad byloje nesant įrodymų apie skolininkės UAB „Verslo startas“ ketinimą paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ir tokiu būdu siekti išvengti kreditoriui palankaus teismo įsakymo įvykdymo, kreditorius neįrodė, kad egzistuoja grėsmė teismo įsakymo neįvykdymui. Nurodytų įrodymų kreditorius nepateikė ir su atskiruoju skundu.
19. Apeliantas teigia, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas bei teisminių ginčų skaičius skolininko atžvilgiu neabejotinai patvirtina UAB „Verslo startas“ polinkį į neteisėtų veikų vykdymą ir nesąžiningumą, kad vien ši faktinė aplinkybė turėtų būti pakankamas pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant UAB „Verslo startas“ nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas ir turtą.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka atskirojo skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ikiteisminio tyrimo paskirtis – išsiaiškinti, padaryta nusikalstama veika ar ne. Dėl to ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime neįrodo nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir skolininkės nesąžiningumo.
21. Apeliantas, siekdamas pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad skolininkė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymo nustatyta tvarka, kad finansinė atskaitomybė už 2022 metus nėra teikiama tyčia, siekiant suklaidinti bendrovės kreditorius ir apsunkinti bet kokį piniginį išieškojimą, o tokie atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinių ataskaitų neteikimas be abejo apsunkina teismo, kreditorių ir kitų verslo subjektų galimybes susižinoti iš viešai prieinamų šaltinių ir įvertinti įmonės finansinę padėtį, tačiau tik šis pareigos (CK 2.66 straipsnio 4 dalis) nevykdymas savaime atsakovės nesąžiningumo neįrodo.
23. Vien tai, kad pradėjus išieškojimą iš atsakovės nekilnojamojo turto pagal įregistruotą hipoteką, gali nebeužtekti lėšų patenkinti kreditoriaus reikalavimus, taip pat nėra laikoma šalies nesąžiningu elgesiu. Kaip jau buvo pažymėta, tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.