Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-06 · Civilinė byla Nr. 2S-703-638/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
2S-703-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01958-201-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
Pareiškėjas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-703-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01958-201-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.2.8.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties kuria patvirtintas pareiškėjos V. S. mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 1 civilinėje byloje Nr. 2FB-929-985/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai V. S. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio asmens kreditorių finansinius reikalavimus, 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pratęsė mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminą vienam mėnesiui. Teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtino teismui pateiktą V. S. mokumo atkūrimo planą, 2016 m. sausio 7 d. nutartimi priėmė suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą ir panaikino 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį, klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. S. 2015 m. spalio 15 d. mokumo atkūrimo planą, nustatydamas 60 (šešiasdešimties) mėnesių mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1079-153/2016 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą.Teisme 2017 m. gruodžio 21 d. gautas bankrutuojančios V. S. bankroto administratoriaus prašymas patvirtini 2017 m. lapkričio 23 d. V. S. mokumo atkūrimo plano pakeitimą Nr. 1.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino – patvirtino teismui pateiktą bankrutuojančios V. S. 2017 m. lapkričio 23 d. mokumo atkūrimo plano pakeitimą Nr. 1. Teismas nurodė, kad kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkime nepritarus patikslintam mokumo atkūrimo planui, mokumo atkūrimo planas buvo patikslintas, tačiau kreditorius 2017 m. gruodžio 20 d. susirinkime nepritarė, nurodydamas, kad plano įgyvendinimo sutrumpinimas iki 3 metų pažeidžia kreditorių interesus. Posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek bankroto administratoriaus atstovė nurodė, kad pareiškėja deda visas pastangas atsikaityti su kreditoriumi, jos pajamos padidėjo iki 1100 Eur (buvo 790 Eur), Karo tarnybos sutartis sudaryta 2017 m. lapkričio 13 d. 5 metams. Kreditoriui buvo papildomai nuo 2016 m. birželio 15 d. pervesta 4405 Eur suma, kuri nebuvo numatyta 2016 m. birželio 16 d. plane. Numatoma pervesti 1200 Eur papildomai sukauptų lėšų (3 t., b. l. 30). Be to, pakeitimo plane nurodyta padidinama kreditoriui mokama suma nuo 300 Eur iki 472 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju kreditoriaus interesai sutrumpinus plano įgyvendinimo terminą nuo 5 metų iki 3 metų nebus pažeisti, todėl 2017 m. lapkričio 23 d. patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytas jo įgyvendinimo terminas sutrumpintinas. Pažymėtina, kad kreditoriui išlieka teisė didėjant pareiškėjos pajamoms šaukti dėl to kreditorių susirinkimą ir svarstyti plano tikslinimą. Be to, prašoma patvirtinti mokumo atkūrimo plano pakeitimą padidinant kiekvieną mėnesį išlaidas pareiškėjos būtiniems poreikiams iki 550,30 Eur per mėnesį. Tiek 2017 m. lapkričio 15 d., tiek ir 2017 m. gruodžio 20 d. susirinkimuose kreditorius išlaidų didinimui nepritarė nurodydamas, jog 412 Eur suma, asmeniui, kuris neturi specialiųjų poreikių yra pakankama, be to prašoma suma nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teisme nurodė, kad yra sudariusi žodinę panaudos neatlygintinę sutartį su drauge dėl buto (duomenys neskelbtini), naudojimo, jai tenka buto išlaikymo mokesčiai, elektra, internetas, kurie sudaro maždaug 200 Eur per mėnesį; be to, dėl kylančių šalyje kainų, 412 Eur suma jai yra per maža. Pareiškėja nuo 2018 m. vasario mėnesio 4 mėnesiams išvyksta į Malio Respublikoje vyksiančią misiją, dėl ko išaugs jos išlaidos asmeninėms reikmėms, tokioms kaip higienos reikmenys, pokalbiai telefonu. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą ir šiuo metu galiojantį minimalios mėnesinės algos dydį 400 Eur, teismas vertino, kad pareiškėjos būtinųjų poreikių išlaidų suma – 550,30 Eur, neženkliai viršija šį dydį, todėl įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, prekių bei paslaugų kainas, pareiškėjos pastangas gauti didesnes pajamas, teismas sprendė, kad būtinųjų poreikių išlaidų suma – 550,30 Eur, nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jos kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė kasacinio teismo suformuotą praktiką. Šiuo metu Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga - 400 Eur. Teismas priėmė nutartį, prieštaraujančią kasacinio teismo praktikai, nes neturėdamas jokių rašytinių įrodymų, tiesiog patvirtino bankrutuojančio asmens ir bankroto administratoriaus teiginius. Iš skundžiamos nutarties neaišku, kokie objektyvūs kriterijai leido daryti išvadą, kad V. S. būtinųjų poreikių tenkinimui skirta suma turi būti didinama.Teismas, nagrinėdamas mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorius, patvirtinimo klausimą, turėjo būti aktyvus, tačiau nebuvo, nes netyrė fakto, kad visi asmenys, vykstantys į misijas užsienio valstybėse yra išlaikomi kariuomenės, kurią išlaiko Krašto ministerija iš jai skirtų asignavimų. Misijoje dalyvaujantis asmuo neturi jokių papildomų išlaidų, nes visiškai yra išlaikomas kariuomenės.Teismo skundžiama nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriame nustatytas 3 metų plano įgyvendinimo terminas pažeidžia kreditoriaus interesus Bankrutuojantis asmuo V. S., žinodama, kad tinkamai vykdant planą po 5 metų pasibaigs jos skoliniai įsipareigojimai, savo veiksmais nesiekia maksimalaus atsiskaitymo su kreditoriumi, o priešingai, elgiasi nesąžiningai, nes padidėjus pajamoms patikslino planą, kuriame didžiąją dalį padidėjusių pajamų skyrė savo reikmėms tenkinti, sumažino plano vykdymo terminą ir šitokiu būdu pažeidė tiek paties bankroto proceso reikalavimus, tiek esminius kreditoriaus interesus. Pasibaigus bankroto procesui bus nurašytas kreditoriaus 109 982,06 Eur finansinis reikalavimas, todėl kreditorius turi teisę tikėtis, kad jo finansinis reikalavimas bankroto proceso metu būtų kiek galima daugiau patenkintas.Pareiškėja atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas įvertino, kad pareiškėja deda maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriumi, ženklų pareiškėjos pajamų padidėjimo iki 1100 Eur aspektą, aplinkybę, kad pareiškėja papildomai, nei numatyta plane, kreditoriui pervedė 4405 Eur sumą, bei kad kreditoriui mokama suma yra didinama nuo pradinės 300 Eur iki 472 Eur. Be to, pareiškėja savo noru dalyvavo konkurse tarnauti kariuomenės misijoje Malio Respublikoje, dėl ko jos atlyginimas padidėtų iki 1882 Eur per mėnesį (taigi, daugiau nei dvigubai nuo pirminių plane nurodytų pajamų, t. y. 790 Eur). Vienas iš esminių pareiškėjos vykimo misiją tikslų - gauti didesnes, negu gauna, pajamas ir sutaupyti atsiskaitymui su kreditoriumi.Pareiškėja nevengia atsiskaityti su kreditoriumi, o priešingai, deda maksimalias pastangas, kad kreditoriaus interesas būtų patenkintas kuo greičiau. Todėl šioje byloje tiek teisinis reglamentavimas, tiek faktinės aplinkybės rodo, kad plano įgyvendinimo termino nuo 5 metų iki 3 metų sutrumpinimas būtų proporcingas ir teisingas.Teiginiai, kad pareiškėja elgiasi nesąžiningai, yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja kada nors būtų nesilaikiusi patvirtinto mokumo atkūrimo plano. Priešingai, byloje buvo administratoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. išvada Nr. 11-17383, kurioje nurodyta, kad pareiškėja tinkamai ir laiku vykdo patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus, kad asmuo, dėdamas visas pastangas kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, uždirbo daugiau piniginių lėšų, nei numatyta pirminiame mokumo atkūrimo plane bei pervedė kreditoriams papildomą sumą. Bankroto administratorius atsiliepimu prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos V. S. gaunamos pajamos pastoviai augo dėl jos dedamų pastangų darbovietėje, viso mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu V. S. kėlė kvalifikaciją, gavo aukštesnį laipsnį. Atsižvelgiant į tai, jai buvo didinamas darbo užmokestis ir kitos išmokos iš darbovietės. Mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu V. S. tinkamai vykdė teismo patvirtintą planą, laiku pervedinėjo lėšas, skirtas kreditoriams ir bankroto administratoriui į administratoriaus depozitinę sąskaitą. Mokėjimai kreditoriams buvo ir yra vykdomi plane nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. pajamos padidėjo, asmuo visas lėšas, viršijančias būtiniesiems poreikiams, kreditorių reikalavimų tenkinimui ir administravimo išlaidoms apmokėti skirtas lėšas kaupė banko sąskaitoje. Nuo 2016 m. birželio 15 d. iki šios dienos kreditoriams buvo papildomai sukaupta ir išmokėta 5605 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria patvirtintas patikslintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamu atveju kreditorius patikslintam mokumo atkūrimo planui iš esmės nepritarė dėl šių priežasčių: 1) dėl trumpesnio bankroto proceso termino, 2) dėl lėšų, kurios yra numatytos bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį.

Dėl trumpesnio bankroto proceso termino

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti /keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgdami į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tai reiškia, kad įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tokia išvada atitinka ir FABĮ pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomą teismo vaidmenį keičiant plano įgyvendinimo trukmę: „Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad iki įstatymo įsigaliojimo dienos pradėto fizinio asmens bankroto proceso fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmė galės būti keičiama atsižvelgiant į naujai įsigaliosiančias nuostatas. Manytina, kad Įstatymo projektu būtų tinkamai užtikrintas teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad plano įgyvendinimo trukmė gali būti iki 5 metų, t. y. gali būti ir 3 metų trukmė, be to, visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-102-969/2017).Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankrutuojantis fizinis asmuo, siekiantis plano pakeitimo (jo įgyvendinimo trukmės sutrumpinimo), privalo įrodyti, kad ėmėsi visų galimų priemonių, dėjo maksimalias pastangas siekdamas gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 36 punktas).Įvertinęs aptartas teisinio reguliavimo nuostatas bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju turi būti vertinama, ar sutrumpinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą bus užtikrinta skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra.Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio asmens kreditorių finansinius reikalavimus, t. y. UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinio reikalavimo sumą - 109982,06 Eur (1 t., b.l.110). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. S. 2015 m. spalio 15 d. mokumo atkūrimo planą, nustatydamas 60 (šešiasdešimties) mėnesių mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą (2 t., b. l. 89–92). Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1079-153/2016 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį paliko nepakeistą (2 t., b. l. 146–152). Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimuose buvo svarstomas patikslinto pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektas, kuriame plano įgyvendinimo trukmė buvo sutrumpinta iki 3 metų (3 t., b.l.3–5, 32–33). Patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nepritarė kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“, kreditorių susirinkime turintis 100 proc. balsų. Kreditoriaus teigimu, patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriame nustatytas 3 metų plano įgyvendinimo terminas, pažeidžia kreditoriaus interesus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas plane numatyto jo įgyvendinimo termino pagrįstumą, nurodė, jog posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek bankroto administratoriaus atstovė nurodė, kad pareiškėja deda visas pastangas atsiskaityti su kreditoriumi, jos pajamos padidėjo iki 1100 Eur (buvo 790 Eur), 2017 m. lapkričio 13 d. sudaryta Karo tarnybos sutartis 5 metams, kreditoriui buvo papildomai nuo 2016 m. birželio 15 d. pervesta 4405 Eur suma, lyginant su numatyta 2016 m. birželio 16 d. plane, numatoma pervesti 1200 Eur papildomai sukauptų lėšų (3 t. b. l. 30). Be to, pakeitimo plane nurodyta pareiškėjos padidinama kreditoriui mokama suma nuo 300 Eur iki 472 Eur. Kaip matyti, aukščiau nurodytų teismo aplinkybių kreditorius atskirajame skunde neginčija. Bylos duomenimis, bankroto administratorė 2017 m. lapkričio 28 d. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad plano pakeitimas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus. Asmuo tinkamai ir laiku vykdo 2016 m. birželio 15 d. patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytus įsipareigojimus. Be to, asmuo dėdamas visas pastangas kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, uždirbo daugiau piniginių lėšų, nei numatyta pirminiame mokumo atkūrimo plane bei pervedė kreditoriui papildomai 3 455 Eur sumą, tokiu būdu užtikrindama teisingos savo kaip skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principą. Asmuo informavo apie papildomas pastangas mokumui atkurti. V. S. 2018 m. planuoja vykti į Malio respubliką, dalyvauti Lietuvos kariuomenės nacionalinės paramos elemento jungtinių tautų vadovaujamoje operacijoje. Misija yra planuojama 4 mėnesių laikotarpiui, misijos metu planuojamo gauti atlygio dydžio koeficientas yra 14,2. Visą misijoje papildomai gautą darbo užmokestį, viršijantį būtinųjų poreikių sumą, asmuo numato skirti vienintelio kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinio reikalavimo tenkinimui (3 t., b. l. 35). Iš V. S. pateikto 2017 m. lapkričio 23 d. mokumo atkūrimo plano pakeitimo Nr. 1 matyti, kad 2017 m. lapkričio 23 d. vieninteliam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pervesta suma sudaro 7 055 Eur (3 t., b. l. 37). Todėl nepagrįstas kreditoriaus atskirojo skundo argumentas, kad pasibaigus bankroto procesui bus nurašytas kreditoriaus 109 982,06 Eur finansinis reikalavimas. Plano 6 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, iš kurio matyti, kad bankrutuojantis asmuo per visą likusį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį kreditoriui sumokės dar 8 496 Eur sumą. Plano 3 dalyje nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė (pratęsė) terminuotą profesinės karo tarnybos su tartį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, kurioje nustatytas 5 metų darbo terminas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys plano priedai (3 t., b. l. 10–41), taip pat plane nurodyta, kad mėnesinės pajamos vidutiniškai siekia 1100 Eur per mėnesį. Be to, kaip minėta, bankrutuojantis asmuo visą misijoje papildomai gautą darbo užmokestį, viršijantį būtinųjų poreikių sumą, numato skirti vienintelio kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinio reikalavimo tenkinimui. Pareiškėja atsiliepime pažymėjo, kad savo noru dalyvavo konkurse tarnauti kariuomenės misijoje Malio Respublikoje, dėl ko jos atlyginimas padidėtų iki 1882 Eur per mėnesį (taigi, daugiau nei dvigubai nuo pirminių plane nurodytų pajamų, t. y. 790 Eur). Vienas iš esminių pareiškėjos vykimo misiją tikslų - gauti didesnes, negu gauna pajamas, ir sutaupyti atsiskaitymui su kreditoriumi.Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bankrutuojantis asmuo V. S. ėmėsi visų galimų priemonių, deda maksimalias pastangas, siekdama gauti pajamas, kurios leistų bent iš dalies patenkinti kreditoriaus reikalavimus. Taigi, nors ir galima sutikti su kreditoriaus skundo nuostata, kad per 5 metų plano įgyvendinimo terminą būtų galima patenkinti didesnę kreditinių reikalavimų dalį nei 3 metų plano įgyvendinimo laikotarpiu, tačiau įvertinus pareiškėjos gaunamų pajamų dydį yra akivaizdu, jog skirtumas tarp 3 ir 5 metų pagal patenkintą kreditorinių reikalavimų dalį neleistų reikšmingai sumažinti skolinių įsipareigojimų kreditoriams dydžio. Be to, šiuo laikotarpiu būtų patirtos dar didesnės bankroto administravimo išlaidos, kurios yra apmokamos pirmiausia, todėl net ir palikus maksimalų plano įgyvendinimo terminą, kreditoriaus siekiamas rezultatas nebūtų pasiektas, o skolininko teisės dar dvejus metus būtų varžomos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą šiuo atveju nėra tikslinga palikti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą galiojusį maksimalų bankroto procedūros terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju kreditoriaus interesai sutrumpinus plano įgyvendinimo terminą nuo 5 metų iki 3 metų, nebus pažeisti. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad kreditoriui išlieka teisė didėjant pareiškėjos pajamoms, inicijuoti plano tikslinimą.

Dėl lėšų bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Ši taisyklė yra paremta tuo, kad asmuo bankroto procedūros metu neturėtų atsidurti prastesnėje finansinėje padėtyje negu laikotarpiu, kai iš jo turto vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).Mokumo atkūrimo plano pakeitimo 4 dalyje pareiškėja nurodė, kad būtiniems poreikiams skirtina išlaidų suma sudaro 550,30 Eur: 130 Eur išlaidų gyvenamojo būsto išlaikymo mokesčiai; 220 Eur maisto išlaidos, 45 Eur vaistai, vitaminai, medicinos paslaugos, 45 Eur buitinės prekės, paslaugos, higienos prekės ir paslaugos, 55 Eur transporto ir telekomunikacijų paslaugos, 55,30 drabužiai ir avalynė pagal sezonus (3 t., b. l. 38). Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek 2017 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimuose kreditorius būtinųjų išlaidų didinimui nepritarė nurodydamas, jog 412 Eur suma, asmeniui, kuris neturi specialiųjų poreikių, yra pakankama. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Vyriausybės patvirtintą ir šiuo metu galiojantį minimalios mėnesinės algos dydį, kuris yra 400 Eur, ir sprendė, kad pareiškėjos būtinųjų poreikių išlaidų suma – 550,30 Eur - neženkliai viršija šį dydį, taip pat įvertinęs Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, prekių bei paslaugų kainas, pareiškėjos pastangas gauti didesnes pajamas, padarė išvadą, kad būtinųjų poreikių išlaidų suma – 550,30 Eur- nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jos kreditorių interesus.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėja išsamiai nurodė sumas, kokios yra būtinos kas mėnesį komunalinėms paslaugoms, maistui, aprangai, higienos priemonėms, vaistams, transporto ir telekomunikacijų paslaugoms. Plano 4 dalyje nurodyta, kad pareiškėjos darbo užmokestis su maistpinigiais vidutiniškai, atskaičius mokesčius, siekia 1100 Eur. Bandydama skirti kuo didesnę dalį gaunamų pajamų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui pareiškėja gyvena panaudos būdu valdomame bute (nepatiria papildomų būsto nuomos išlaidų), moka tik buto išlaikymo mokesčius. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėja yra sudariusi žodinę panaudos neatlygintinę sutartį su drauge dėl buto (duomenys neskelbtini), naudojimo, jei tenka buto išlaikymo mokesčiai, elektra, internetas, kurie sudaro maždaug 200 Eur per mėnesį. Be to, dėl kylančių šalyje kainų, 412 Eur suma jai yra per maža. Pareiškėja nuo 2018 m. vasario mėnesio 4 mėnesiams išvyksta į Malio Respublikoje vyksiančią misiją, dėl ko išaugs jos išlaidos asmeninėms reikmėms, tokioms kaip higienos reikmenys, pokalbiai telefonu. Plano 3 dalyje pareiškėja nurodė, kad vadovaudamasi ekonomine logika ir siekdama didžiausios ekonominės naudos kreditoriams ir toliau planuoja tęsti profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Jokia naujai įgyta profesija ar papildomas išsilavinimas negarantuos tokio pajamų dydžio, kurį gauna dabar. Didelį norą tęsti sutartį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir gauti tikrai konkurencingą atlyginimą, kuris kasmet turi didėjimo perspektyvų, pareiškėja vertina kaip maksimalias pastangas, skirtas mokumui atkurti. Tokiu būdu V. S. bando kaip įmanoma didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, taip užtikrindama pareiškėjos ir kreditorių interesų pusiausvyrą (3 t., b.l. 38).Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog V. S. vengtų dirbti ir gauti daugiau pajamų kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Priešingai, ji dirba, jos pajamos auga, ji yra atlyginusi kreditorei netgi daugiau, negu kad pagal planą numatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patikslinto mokumo atkūrimo plano pakeitimas Nr. 1 dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo priemonių atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia skolininko ir jų kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl teismas pagrįstai patvirtino patikslintą mokumo atkūrimo planą.Pažymėtina, kad kreditoriai fizinio asmens bankroto proceso metu turi pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės teises (FABĮ 24 straipsnis), kreditoriai gali teikti siūlymus dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo, kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, jie turi teisę gauti išsamią informaciją apie mokumo plane nustatytų pareigų vykdymą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė