- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1079-153/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01958-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Pareiškėjas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-543-985/2016 pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-06-12 nutartimi iškėlė pareiškėjai V. S. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. 2015-08-03 nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio asmens kreditorių finansinius reikalavimus, 2015-09-24 nutartimi pratęsė mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminą vienam mėnesiui. 2015-12-15 nutartimi patvirtino teismui pateiktą V. S. 2015-10-15 mokumo atkūrimo planą, 2016-01-07 nutartimi priėmė suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą ir panaikino 2015-12-15 nutartį, klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2016-01-20.Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė netvirtinti plano ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą. Nurodė, kad kreditorius pirmajame susirinkime nepritarė mokumo atkūrimo planui, nurodė pastabas dėl pareiškėjos persikvalifikavimo, per didelių būtinųjų išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo, tačiau planas liko nepataisytas, tik papildytas pastabomis ir paaiškinimais, todėl pakartotinis kreditorių susirinkimas taip pat nepritarė patikslintam plano projektui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-02-17 nutartimi patvirtino bankrutuojančios V. S. 2015-10-15 mokumo atkūrimo planą, nustatydamas 60 (šešiasdešimties) mėnesių mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminą. 2015-09-21 įvykusiame pareiškėjos kreditorių susirinkime nuspręsta pareiškėjos mokumo plano projektą svarstyti kitame kreditorių susirinkime, nes pateiktasis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, taigi pareiškėja buvo įpareigota patikslinti mokumo atkūrimo projektą pagal kreditorių nurodomas pastabas. 2015-11-17 įvykusiame pareiškėjos antrajame kreditorių susirinkime kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, nes pareiškėja neatsižvelgė į kreditoriaus pastabas. Teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis. Kaip nurodė kreditorius, jis atsisakė pritarti planui dėl FBAĮ 7 straipsnio 1 dalies 5, 6, 7 punktų reikalavimų nesilaikymo. Kreditoriaus nuomone, bankrutuojantis asmuo nenurodė persikvalifikavimo galimybių; būtiniems poreikiams tenkinti nurodytos 412,30 Eur lėšos turėtų būti ne didesnės kaip 300 Eur; 4662 Eur suma administravimo išlaidoms yra per didelė, turėtų būti 2750,00 Eur. Teismo posėdžio metu UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovė pripažino, kad planas iš esmės atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus.Plano 20 punkte yra nurodytos pareiškėjos persikvalifikavimo, įsidarbinimo ir kitos priemonės, skirtos mokumui atkurti, kur nurodyta, kad pareiškėja 2012-11-13 sudarė terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, kurioje nustatytas 5 metų darbo terminas. Pasibaigus sutarties terminui, ji planuoja sutartį pratęsti, kadangi šioje tarnyboje yra galimybė gauti konkurencingą atlyginimą , kuris kasmet gali didėti. Pareiškėja vykdo pareigą imtis priemonių asmens mokumui atkurti, gauna pastovias pajamas, ar gaus papildomų pajamų, plane numatyti neįmanoma. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja nevykdo pareigos plane numatyti mokumo atkūrimo priemonių.Plano 22 punkte detalizuoti pareiškėjos būtinieji poreikiai, nurodant atskirose eilutėse būtiniems poreikiams reikalingas sumas, iš viso 412,30 Eur. FABĮ nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Pareiškėja nurodė, kad sudariusi žodinę panaudos neatlygintinę sutartį su drauge dėl buto (duomenys neskelbtini) , Marijampolėje, naudojimo, buto išlaikymo mokesčius – 120 Eur per mėnesį pagrindžia pateiktos sąskaitos. Pareiškėja nekilnojamojo turto neturi. Kitos išlaidos: maistui – 150 Eur, vaistams 20 Eur, buitinėms prekėms – 30 Eur, transportui ir telekomunikacijų paslaugoms – 50 Eur, drabužiams ir avalynei – 42,30 Eur, nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau, teismo vertinimu, nurodyti dydžiai atsižvelgiant į protingumo principą yra pagrįsti, todėl teismas šių išlaidų pagrindimo, nereikalavo ir sprendė, kad pareiškėjos būtinųjų poreikių išlaidų suma – 412,30 Eur, nežymiai viršija minimalią mėnesinę algą – 350 Eur, todėl nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jos kreditorių interesus.Plano 23 punkte nurodytos bankroto administratoriaus išlaidos 60 mėnesių (5 metų) laikotarpiui nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą dienos – iš viso 4662 Eur. Teismas, atsižvelgęs į FABĮ nustatytus privalomus bankroto administratoriui veiksmus, į teismų praktiką, protingumo ir sąžiningumo principus, konstatavo, kad 77,70 Eur atlygis per mėnesį nelaikytinas per didelis atlyginimas bankroto administratoriui.Teismas sprendė, kad pareiškėja laikėsi plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros, pareiškėjos mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia fizinių asmenų ir kreditoriaus interesų pusiausvyros ir yra tvirtintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-17 nutarties dalį dėl sumos, reikalingos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatant 300 Eur sumą, ir dalį dėl bankroto administravimo išlaidų sumos, nustatant 3600 Eur sumą.Pirmosios instancijos teismas 2016-01-07 nutartimi, atnaujino suinteresuotam asmeniui terminą atskirajam skundui paduoti, atskirąjį skundą priėmė ir panaikino 2015-12-15 teismo nutartį, kuria buvo patvirtintas pareiškėjos 2015-10-15 mokumo atkūrimo planas, t. y. teismas sutiko su atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 2 dalis). Skundžiama nutartimi teismas, vėl patvirtindamas pareiškėjos 2015-10-15 mokumo atkūrimo planą, paneigė savo nuomonę, nurodytą 2016-01-07 nutartyje, kad sutinka su atskiruoju skundu, ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ (100 proc. visų kreditorinių reikalavimų bendros sumos) pateiktam patikslintam mokumo atkūrimo planui nepritarė, nurodydamas konkrečias priežastis (motyvus), susijusius su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais, todėl susidariusi faktinė situacija neatitiko aplinkybių, nurodytų FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje, ir teismas neturėjo teisės, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, nagrinėti klausimo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, o tuo labiau negalėjo tokio plano patvirtinti. Pareiškėja neatsižvelgė į kreditoriaus 2015-09-21 kreditorių susirinkime nurodytas pastabas dėl mokumo atkūrimo plano ir pateikė nepakeistą mokumo atkūrimo planą, kurį įvardijo kaip patikslintą. Teismas turėjo nustatyti šiuos pažeidimus ir pareiškėjos mokumo atkūrimo plano nepatvirtinti, o bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nesiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, formaliai įvertino pateiktus įrodymus. Skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, bet atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties panaikinimas užvilkintų V. S. bankroto bylos procesą, prašoma nutarties dalis dėl sumos, reikalingos būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir dėl bankroto administravimo išlaidų sumos pakeisti.Pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta kitų priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas ir kitos), todėl kreditoriaus finansinius reikalavimus tenkinant tik iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio kreditoriaus interesai nebus maksimaliai užtikrinti.Teismas netyrė ir nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, kuriais grindė sumą, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėja nepateikė gyvenamojo būsto nuomos ar panaudos sutarties, pateikė sąskaitą, kurioje nurodyta, kad sumokėta už internetą ir televiziją, tačiau teismas nevertino, ar internetas ir televizija yra pirmo būtinumo paslaugos ir ar bankrutuojančiam asmeniui, kuris nesiruošia persikvalifikuoti, jie reikalingi, taip pat teismas nevertino ir įrodymų dėl išlaidų, skiriamų būsto išlaikymui per mėnesį. Teismas nepagrįstai nustatė būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjai reikalingą sumą pagal minimalios algos dydį. Pagal FABĮ 7 straipsnio 3 dalį ir CPK 736 straipsnį, skolininkui turi likti mažiausiai pusė MMA, t. y. 144,81 Eur. Plane nurodyta administravimo išlaidų suma ir administratoriaus atlyginimas neproporcingai didelis ir neatitinka vykdomų funkcijų pobūdžio, masto, bylos sudėtingumo ir kasacinio teismo formuojamos praktikos. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui nereikės saugoti, parduoti ir pan. kito nekilnojamojo turto, nes bankrutuojantis asmuo jo neturi; bankrutuojantis asmuo neturi debitorių; nesudarė sandorių, kurių sudarymą bankroto administratorius turėtų peržiūrėti ar ginčyti, todėl ir bankroto administravimo išlaidų suma turi atitikti atliekamų darbų apimtis.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Pareiškėjai pateikus patikslintą mokumo atkūrimo planą ir jį kreditoriams pakartotinai išnagrinėjus, pareiškėja įgijo teisę teikti šį planą teismui tvirtinimui ir šia teise pasinaudojo per įstatymų nustatytus terminus. 2015-11-17 protokole Nr. 2 išdėstytos kreditoriaus pastabos dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano nėra susijusios su FABĮ 7 straipsnio reikalavimais, kadangi pats patikslintas mokumo atkūrimo planas visiškai atitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.Patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka ir FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 punkto ir 7 punkto reikalavimus, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad kreditorių susirinkimo motyvai dėl plano netvirtinimo yra sietini su plano atitiktimi FABĮ 7 straipsnio reikalavimams.Patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kadangi jame nurodyti mokumo atkūrimo pagrindai (20 p.). Apelianto teiginiai apie tai, kad pareiškėja galėtų svarstyti papildomo įsidarbinimo galimybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatoms, pagal kurias profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti samdomais darbuotojais, patarėjais ar konsultantais, būti valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, gauti kitą atlyginimą ir kt.Pareiškėja atliko mokumo atkūrimo plano tikslinimą pagal kreditoriaus pastabas. Iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų pareiškėjai nėra aišku, ką dar privalėjo koreguoti mokumo atkūrimo plane, kad kreditorius laikytų, jog į pastabas atsižvelgta. Formalūs kreditoriaus reikalavimai tikslinti planą kitaip negali būti ištaisyti, kaip tik detaliau aprašant kiekvieną kreditoriaus nurodytą trūkumą, ką pareiškėja ir padarė.Mokumo atkūrimo plane pareiškėja pagrįstai nurodė dvi svarbias aplinkybes, kodėl jos persikvalifikavimas nebus naudingas kreditoriui, todėl nesvarstytinas: 1. įvertinant Marijampolės darbo rinką pareiškėjos gaunamos pajamos yra pastovios ir pakankamai didelės; 2. persikvalifikuojant nebus galimybės per mokumo atkūrimo plano laikotarpį (5 metus) gauti didesnį, nei šiuo metu gaunamas, atlyginimas. Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis, pareiškėja negali gauti kito atlyginimo ir kt. Todėl atskirajame skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl papildomo įsidarbinimo.Teismas, tvirtindamas mokumo atkūrimo planą, vertino ne tik minimalų darbo užmokestį, kuris plano tvirtinimo metu buvo 350 Eur, tačiau ir kitus byloje surinktus įrodymus apie pareiškėjos būtinąsias išlaidas. Įvertinus, kad nuo 2016-07-01 planuojama minimalų darbo užmokestį didinti iki 380 Eur, pareiškėjos prašoma nustatyti būtinųjų išlaidų suma beveik atitiks minimalią mėnesinę algą.Apeliantas, siūlydamas nustatyti 3600 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidas, nepateikia tai pagrindžiančių duomenų, kad tokios išlaidos būtų pagrįstos, atitiktų visų šalių interesus ir užtikrintų bankroto administratoriaus veiklos nenuostolingumą.Pagal suformuotą teismų praktiką, teismas, manydamas, kad mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl atskirajame skunde nurodytas reikalavimas teismo negali būti patenkintas, o alternatyvaus reikalavimo apeliantas nekelia, todėl tai yra savarankiškas pagrindas atskirajam skundui atmesti.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos bankroto administratorius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūra buvo įgyvendinama vadovaujantis FABĮ nuostatomis bei reikalavimais, todėl skundo argumentas, jog teismas pažeidė FABĮ 8 straipsnio 8 dalies įtvirtintą teisę tvirtinti mokumo atkūrimo planą, nepagrįstas.Vadovaujantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, maksimali pareiškėjos mokėtina suma kreditoriams sudarytų 257,00 Eur (Maksimalios galimos išskaitos sumos iš pareiškėjos pajamų apskaičiavimas pateiktas mokumo atkūrimo plano 8 lape). Mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog pareiškėja įsipareigoja mokėti kreditoriams didesnę nei maksimali galima mėnesinę pinigų sumą t. y. 300,00 Eur. Kreditorius nurodo, kad pareiškėja turėtų keisti savo įpročius, mažinti išlaidas ir, siekdama maksimaliai užtikrinti kreditorių interesus, atsisakyti televizijos, interneto paslaugų. Administratoriaus nuomone, tokie kreditoriaus reikalavimai prieštarauja įstatymo nuostatoms ir yra nepagrįsti.Pareiškėja yra sudariusi profesinės karo tarnybos sutartį su LR krašto apsaugos ministerija. Jos gaunamos pajamos yra pastovios ir gana didelės. Atsižvelgiant į darbo rinkoje mokamus atlyginimus, darbo pakeitimas ar persikvalifikavimas nesudarytų galimybių gauti didesnes, nei šiuo metu gaunamos, pajamos. Be to, persikvalifikavimas neišvengiamai įtakotų gaunamų pajamų sumažėjimą. Galimybės susirasti papildomą darbą ir gauti papildomų pajamų pareiškėja taipogi neturi.Mokumo atkūrimo plano 23 skyriuje (mokumo atkūrimo plano 9 lapas) detaliai išdėstytas administravimo išlaidų būtinumas ir pagrįstumas. Administravimo išlaidos yra motyvuotos, ekonomiškai pagrįstos, protingos, nustatytos atsižvelgiant į veiklos sąnaudas, darbų, kuriuos administratorius atliko už kreditorių, kiekį, kokybę, sudėtingumą, taip pat planuojamų atlikti ateityje darbų būtinumą ir kiekį. Atskirasis skundas yra nepagrįstas ir gali būti laikomas kreditoriaus mėginimu užtikrinti savo interesų patenkinimą neatsižvelgiant į skolininką ir nebandant surasti pusiausvyros, kuri garantuotų tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesų patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015-12-15 nutartimi patvirtino teismui pateiktą V. S. 2015-10-15 mokumo atkūrimo planą, 2016-01-07 nutartimi priėmė suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą ir panaikino 2015-12-15 nutartį, klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2016-01-20. Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį. Priimant 2016-02-17 nutartį, teismo nesaistė ankstesnė, panaikinta nutartis, kadangi 2016-01-20 teismo posėdyje klausimas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo buvo nagrinėjamas iš naujo, teismas iš naujo vertino visus įrodymus. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo principą, nes skundžiama 2016-02-17 nutartimi vėl patvirtindamas pareiškėjos mokumo atkūrimo planą paneigė savo nuomonę, nurodytą 2016-01-07 nutartyje, kuria sutiko su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu ir panaikino 2015-12-15 nutartį, yra nepagrįstas.Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutikdamas su plane nurodytomis mokumo atkūrimo priemonėmis, jų įgyvendinimo galimybėmis, bet matydamas bankrutuojančio fizinio asmens pastangas siekti didesnio kreditorių reikalavimo patenkinimo, teismas turėtų ne pats jas (planą) keisti, o nurodyti fiziniam asmeniui kriterijus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti sudarant plano projektą. Taigi plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne.Pagal bylos duomenis, pareiškėjos 2015-09-21 kreditorių susirinkime kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ (vienintelis pareiškėjos kreditorius) nepritarė mokumo atkūrimo planui ir pateikė pastabas bei pasiūlymus dėl plano nuostatų, kuriomis nustatytos pinigų sumos pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti, nurodant, kad 412,30 Eur suma nepagrįsta rašytiniais įrodymais; mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta kitų priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas ir kitos); administravimo išlaidoms skiriama 4662 Eur suma akivaizdžiai per didelė. Nuspręsta pareiškėjos mokumo plano projektą svarstyti kitame kreditorių susirinkime, nes pateiktasis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėja buvo įpareigota patikslinti mokumo atkūrimo projektą pagal kreditoriaus nurodomas pastabas, o bankroto administratorius – pateikti teismui prašymą pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano projektui pateikti, kuris 2015-09-24 nutartimi pratęstas 1 mėnesiui. 2015-11-17 įvyko pareiškėjos antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui ir pateikė pastabas, nurodydamas, kad bankrutuojantis asmuo neatsižvelgė į kreditoriaus išsakytas 2015-09-21 pastabas ir pateikė nepakeistą mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų faktinių aplinkybių, todėl teismas neturėjo teisės, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 dalimi, svarstyti klausimo dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme, o tuo labiau negalėjo tokio plano patvirtinti. Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėja, atsižvelgdama į kreditoriaus nurodytas pastabas 2015-09-21 kreditorių susirinkimo metu, parengė ir pateikė patikslintą mokumo atkūrimo planą (2015-10-15), kuris pakartotinai buvo svarstytas 2015-11-17 kreditorių susirinkime ir kreditorius vėl atsisakė jam pritarti. Taigi pareiškėjai pateikus patikslintą mokumo atkūrimo planą ir kreditoriui pakartotinai atsisakius jam pritarti, pareiškėja įgijo teisę teikti šį planą teismui tvirtinimui, ir šia teise pasinaudojo. Atskirajame skunde nurodomas argumentas, jog teismas privalėjo pareiškėjos bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nustatydamas, kad plano projektas pateiktas pakartotinai tvirtinti nepataisytas pagal kreditoriaus nurodytas pastabas, planas neatitinka įstatymų reikalavimų ir kreditorių susirinkimas jam nepritarė pagrįstai, o ne patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą laiko nepagrįstu ir sutinka su atsiliepimų argumentais – pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus.Mokumo atkūrimo plano 20 punkte yra nurodytos pareiškėjos persikvalifikavimo, įsidarbinimo ir kitos priemonės, skirtos mokumui atkurti – nurodyti argumentai, kurie paneigia pareiškėjos persikvalifikavimo būtinybę ar kitokių priemonių įgyvendinimą, kadangi tai prieštarautų paties kreditoriaus interesams, be to, pareiškėjos galimybė gauti papildomas pajamas ar netgi nutraukti darbo sutartį yra apribota įstatymo. Pareiškėjos sprendimas tęsti sutartį su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija yra racionalus ir šiuo metu užtikrinantis pareiškėjos ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Mokumo atkūrimo plano 20 punkte detalizuotos pareiškėjos būtinosios išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, plano 23 punkte nurodytos bankroto administravimo išlaidos, jų būtinumas.Apelianto nuomone, teismas nesiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, formaliai įvertino įrodymus, tuo pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo principą ir priėmė nepagrįstą nutartį. Tačiau iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę (tarp jų ir žodinius paaiškinimus teismo posėdyje), bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos darė išvadas pagal vidinį teismo įsitikinimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis), vadovavosi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Apelianto pateikiamas byloje teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip nereiškia, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti ir įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad, apelianto nuomone, teismas turėjo pareiškėjos bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl sumos, reikalingos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatant 300 Eur sumą, ir dalį dėl bankroto administravimo išlaidų sumos, nustatant 3600 Eur sumą, t. y. pakeisti ir patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne, atskirojo skundo reikalavimas teismo negali būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ir laiko pagrįsta išvadą, jog pareiškėja laikėsi plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros, pareiškėjos mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, nepažeidžia fizinių asmenų ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl tvirtintinas. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.