Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atstovei advokatei Vitalijai Mataitei,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko ieškinį atsakovui I. V. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos realizacijos centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašydamas teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsakovas prieštaravimuose pažymėjo, kad 2021 m. spalio 11 d. atsakovas įsipareigojo padengti Bankui įsiskolinimą dalimis iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau šie įsipareigojimai liko neįvykdyti paaiškėjus, kad Kombainas galimai buvo parduotas už dirbtinai sumažintą kainą įmonei tarpininkei, taip padarant atsakovui nuostolį. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė BRC ir Bendrovė BRC finance yra susijusios įmonės, teikiančios transporto priemonių pirkimo-pardavimo ir lizingavimo paslaugas.

7. Teismo posėdžiuose Banko atstovė palaikė ieškinio ir atsiliepimo į prieštaravimus argumentus, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo atstovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje ginčas kilo iš sutartinės atsakomybės teisinių santykių.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius. Jei kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Byloje nustatyta, kad Bankas su atsakovu, kaip ūkininku, 2019 m. birželio 27 d. sudarė Sutartį, pagal kurios bendrųjų lizingo sąlygų (redakcija aktuali nuo 2016 m. gruodžio 22 d.) 1 punktą, Bankas nuosavybės teise įgijo kliento (atsakovo) nurodytą kilnojamąjį turtą (Kombainą) ir perdavė jį atsakovui valdyti ir naudoti Sutartyje numatyta tvarka už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą Kombainas pereis klientui nuosavybės teise (1 t., b. l. 34). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad lizingo tipas yra finansinė nuoma (1 t., b. l. 27).

11. 2019 m. liepos 12 d. šalių pasirašytame grafike nurodyta, kad pradinė įmoka yra 31 762,50 Eur, o finansuojama suma 95 287,50 Eur, administravimo mokestis 635,25 Eur, finansavimo grafikas 60 mėnesių (nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2024 m. birželio 28 d.), taikomas fiksuotos 4,8 proc. palūkanos (1 t., b. l. 25). 2019 m. liepos 12 d. taip pat buvo sudarytas Susitarimas dėl Sutarties pakeitimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Kombainas yra 2016 metų, naujas, neeksploatuotas Kombaino kaina 127 050 Eur su PVM (1 t., b. l. 23–24).

12. Teisės doktrinoje tokio pobūdžio teisiniai santykiai, kai lizingo davėjas lizingo gavėjo nurodymu iš trečiųjų asmenų įsigyja savo vardu daiktą ir perduoda jį naudotis lizingo gavėjui už užmokestį, laikomi klasikiniais lizingo teisiniais santykiais. Lietuvos teisėje tiesioginis lizingas įtvirtintas CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaip finansinė nuoma, kuriai mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos lizingo santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

13. CK 6.574 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Bankas 2020 m. birželio 3 d. vienašališkai nutraukė Sutartį dėl atsakovo kaltės. Kai viena iš šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Atsakovas Banko sprendimo nutraukti Sutartį teisme neginčijo.

14. CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Sutarties dalykas (Kombainas) 2020 m. birželio 9 d. buvo grąžintas Bankui. Byloje ginčas kilo dėl Banko iš atsakovo reikalaujamų 27 860,81 Eur nuostolių. Bankas ieškinyje nedetalizavo kaip apskaičiavo šią prašomą priteisti nuostolių sumą. Atsiliepime į prieštaravimus Bankas nurodė, kad prašomus priteisti nuostolius sudaro 21 996,38 Eur Kombaino vertės nuostolis ir 5 864,43 Eur palūkanos (4,8 proc.), paskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 3 d.) iki Sutartyje numatyto galutinio atsiskaitymo (2024 m. birželio 28 d.). Bankas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nedetalizavo, kaip apskaičiavo prašomą priteisti 21 996,38 Eur sumą, atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodytą kaip Kombaino vertės nuostolį.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.574 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės – dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti, kad jis atlygintų lizingo davėjo nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos, patirtos vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusios su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), taip pat atlyginimas (palūkanos) už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu), atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/201; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; kt.).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sprendžiant, iš ko susideda lizingo davėjui dėl lizingo sutarties nutraukimo galintys atsirasti nuostoliai, atsižvelgtina į lizingo sutarties šalių interesų ir siekiamų tikslų ypatumus. Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už lizingo gavėjui suteiktą valdyti ir naudotis turtą; toks užmokestis palūkanų forma apskaičiuojamas nuo daikto įsigijimui išleistų pinigų sumos; o lizingo gavėjo interesas – įsigyti verslui reikalingą daiktą, jį valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Kadangi daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas. Taigi lizingo davėjas perėmęs daiktą kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.259 straipsnis). Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

17. Nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl įmokų už įsigyjamą Kombainą mokėjimo, 4,8 proc. metinių palūkanų už suteiktą finansavimą, kurias gauti ir buvo Banko siekiama nauda, t. y. sprendžiant dėl Bankui iš atsakovo priteistinų nuostolių dydžio, šiuo atveju reikšminga nustatyti Banko gautinas pagal Sutartį sumas, grąžinto Kombaino vertę ir Kombaino realizavimo kainą, Kombaino realizavimo ir kitas išlaidas. Sprendžiant dėl Banko patirtų nuostolių negautų palūkanų forma, vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, neturi teisinės reikmės tai, kad Sutartis Banko buvo nutraukta anksčiau termino, nes Bankas pagrįstai tikėjosi jas gauti visą Sutarties galiojimo laikotarpį (jei Sutartis būtų vykdoma tinkamai). Kaip minėta, lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal Sutartį gautina suma iš viso 137 125,38 Eur, į šią sumą patenka atsakovo 2019 m. liepos 12 d. sumokėta pradinio įnašo suma (31 762,50 Eur) ir administravimo mokesčio suma (635,25 Eur) bei 9 440,13 Eur palūkanų, paskaičiuotų už visą Sutarties laikotarpį (1 t., b. l. 25–26). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Bankas 2020 m. gegužės 20 d. raštu paprašė atsakovo padengti 29 266,04 Eur dydžio įsiskolinimą pagal Sutartį (1 t., b. l. 12). Atsakovas byloje neginčijo tokio Banko nurodyto jo tuo metu buvusio įsiskolinimo pagal Sutartį dydžio. Iki 2020 m. gegužės 20 d. atsakovas turėjo būti sumokėjęs pagal grafiką 35 255,52 Eur (be 2019 m. liepos 12 d. mokėjimo) turto vertės dengimo mokesčio bei 3 117,39 Eur palūkanų įmokų, iš viso 38 372,91 Eur. Atsakovas į bylą neteikė duomenų, kiek jis yra sumokėjęs Bankui pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Bankas 2020 m. gegužės 20 d. nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas yra 29 266,04 Eur, darytina išvada, kad iki tos dienos atsakovas Bankui buvo sumokėjęs iš viso 9 106,87 Eur (be 2019 m. liepos 12 d. mokėjimų). Atsižvelgiant į tai, kad Bankas prašo kaip nuostolius priteisti atsakovo nesumokėtas palūkanas, skaičiuojamas nuo 2020 m. birželio 3 d., darytina išvada, kad iš ieškovo sumokėtos sumos (9 106,87 Eur) Bankas padengė 3 357,52 Eur palūkanų įmokų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 28 d. iki 2020 m. gegužės 28 d. Atitinkamai, likusi atsakovo sumokėta suma 5 749,35 Eur yra turto vertės dengimo mokėjimai. Iš į bylą Banko pateiktos skolų išieškojimo skyriaus specialistės pasirašytos lentelės (2 t., b. l. 2) matyti, kad atsakovas 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. jau po Sutarties nutraukimo, atliko Bankui 3 031,36 Eur dydžio mokėjimą, o 2022 m. sausio 3 d. atliko Bankui 3 000 Eur dydžio mokėjimą. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Bankas įgijo teisę iš atsakovo reikalauti 89 589,40 Eur pagal Sutartį gautiną sumą (137 125,38 Eur visa pagal Sutartį gautina suma – 31 762,50 Eur atsakovo sumokėta pradinė įmoka – 635,25 Eur atsakovo sumokėtas administravimo mokestis – 9 106,87 Eur atsakovo sumokėtos įmokos iki Sutarties nutraukimo – 6 031,36 Eur atsakovo sumokėtos įmokos po Sutarties nutraukimo), iš šios sumos atimant Bankui grąžinto ir šiuo atveju jau realizuoto Kombaino kainą, įvertinant ir kitas Banko patirtas būtinas išlaidas.

19. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte nustatyta, kad nutraukus Sutartį, klientas įsipareigoja savo lėšomis grąžinti turtą Bankui ar jo nurodytam asmeniui, Banko nurodytu laiku ir vietoje (1 t., b. l. 43). Į bylą pateiktas Banko 2020 m. gegužės 20 d. raštas, kuriuo Bankas informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą ir nurodė pristatyti Kombainą adresu (duomenys neskelbtini). iki 2020 m. birželio 8 d. nuo 8 iki 16 val. (1 t., b. l. 12). Bankas šiame rašte nurodė atsakovui, kad jis, jei reikėtų papildomos informacijos gali susisiekti su Banku nurodytais kontaktais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų susisiekęs su Banku. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nurodytu terminu (iki 2020 m. birželio 8 d.) atsakovas Kombaino Bankui į jo nurodytą vietą nepristatė. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Kombainą atsakovas perdavė 2020 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., b. l. 19), taigi, Bankas dėl atsakovo kaltės patyrė papildomus 423,50 Eur nuostolius, susijusius su Kombaino suradimu ir parsigabenimu (1 t., b. l. 45).

20. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Bankas 2021 m. rugpjūčio 23 d. pardavė Kombainą Bendrovei BRC finance už 60 137 Eur su PVM. Atitinkamai, iš pagal Sutartį Banko gautinos sumos (89 589,40 Eur) atėmus už realizuotą Kombainą gautą pinigų sumą (60 137 Eur) ir pridėjus Kombaino pargabenimo išlaidas (423,50 Eur), gauta suma (29 875,90 Eur) laikytina Banko nuostoliais, patirtais dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą. Kaip minėta, Bankas prašo teismo iš atsakovo priteisti 27 860,81 Eur nuostolių, t. y. mažesnę nuostolių sumą. Teismo posėdžiuose Banko atstovė kaip Banko nuostolius įvardijo ir 2 405,48 Eur sumą, t. y. trečiajam asmeniui Bendrovei BRC sumokėtą atlygį už Kombaino pardavimą Bendrovei BRC finance (1 t., b. l. 6), tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo Bendrovė BRC teismui atsiliepime nurodė, jog Kombainą vėliau iš Bendrovės BRC finance įsigijo pati, ši suma nelaikytina pagrįstomis Banko išlaidomis (nuostoliais).

21. Atsakovo atstovas teismo posėdžiuose prašė teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir Banko ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, t. y. atsakovas nesutiko, kad apskritai turi padengti Bankui kokius nors nuostolius. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Bankas Kombainą pardavė už žemesnę nei rinkos kainą, todėl dėl savo nesąžiningumo neteko teisės reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad Kombaino vertė (64 537 Eur) buvo nustatyta 2020 m. birželio 22 d. trečiojo asmens Bendrovės BRC darbuotojo, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą (1 t., b. l. 88–110). Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad 2020 m. birželio 22 d. (t. y. Kombaino grąžinimo Bankui metu) Kombaino vertė buvo kita.

22. Atsižvelgiant į tai, kad Kombaino vertė daugiau nei prieš metus iki Banko atlikto Kombaino realizavimo buvo nustatyta iš esmės panaši (64 537 Eur), o Kombaino vertės ataskaitoje nurodytų duomenų atsakovas byloje rašytiniais įrodymais neginčijo, teismas šių atsakovo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Tai, kad Kombaino vertinimą atliko ta pati Bendrovė BRC, kuri vėliau pati ir įsigijo Kombainą iš Bendrovės BRC finance, galėjo sukelti atsakovui abejonę dėl vertinimo išvadų, tačiau atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), iškėlęs šią abejonę, jokių įrodymų pats į bylą neteikė, taip pat neteikė teismui jokių prašymų, susijusių su Kombaino vertės pardavimo metu nustatymu. Atitinkamai, teismas vadovavosi tais Kombaino vertės nustatymo dokumentais, kuriuos į bylą pateikė Bankas ir, kurie atsakovo įgyvendinant rungimosi principą kitais rašytiniais įrodymais nebuvo nuginčyti. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo Bendrovė BRC pateikė teismui viešosios įstaigos „Emprekis“ su Kombaino vidutine verte susijusį dokumentą, kuriame nurodyta, kad 2016 metų gamybos kombaino Acros 580 vidutinė kaina Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio mėnesio archyvo duomenimis buvo 57 510 Eur su PVM (2 t., b. l. 15). Iš šio rašytinio įrodymo matyti, kad jis suformuotas 2023 m. birželio 23 d. 15 val. 54 min. iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyviai gali remtis internetinių portalų duomenimis apie analogiškų transporto priemonių rinkos vertes ir teismai šiuos įrodymus turi vertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-155/2014). Taigi, pagal trečiojo asmens pateiktus duomenis, Bankas 2023 m. rugpjūčio mėnesį Kombainą pardavė už didesnę, nei rinkos kainą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iškėlė abejonę dėl trečiojo asmens Bendrovės BRC pateikto dokumento apie Kombaino rinkos vertę pardavimo metu, kėlė abejones dėl „Emprekis“ kompetencijų. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad atsakovas, susipažinęs su trečiojo asmens atsiliepimu ir jo priedais, pats į viešąją įstaigą „Emprekis“ dėl papildomos informacijos gavimo nesikreipė, taip pat ir teismo neprašė išreikalauti papildomus su tuo susijusius įrodymus. Nors įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir nuostolių dydį turi ieškovas, prašantis teismo juos priteisti, tačiau pažymėtina, kad atsakovas nėra visiškai atleistas nuo įrodinėjimo pareigos. Jis turi įrodyti savo atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes. Kaip minėta, atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokato. Nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovas civilinėje byloje tik kėlė prielaidas, hipotezes, tačiau leistinais įrodymais savo atsikirtimų (dėl dirbtinai sumažintos Kombaino pardavimo kainos) neįrodinėjo ir, atitinkamai, neįrodė. Vien tai, kad Bendrovė BRC, tarpininkavusi tarp Banko ir Kombaino pirkėjo Bendrovės BRC finance, vėliau pati nusipirko Kombainą, savaime neįrodo Banko nesąžiningumo CK 6.200 straipsnio 1 dalies ir 6.259 straipsnio 2 dalies prasme.

23. Atsakovo atstovo teismo posėdžiuose nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad Bendrovė BRC galimai nesiekė parduoti Kombaino už didžiausią įmanomą kainą, atsižvelgiant į tai, kad Kombainas buvo parduotas susijusiai įmonei, o po to iš jos įsigytas pačios Bendrovės BRC, teismo pripažįstami kaip logiški, tačiau pažymėtina, kad tai savaime nereiškia, kad Bankas nedėjo visų būtinų ir protingų pastangų Kombainui realizuoti taip išvengiant didesnių nuostolių susidarymo (dar didesnio Kombaino nuvertėjimo). Bankas siekdamas, kad susigrąžintas Kombainas būtų realizuotas už didžiausią įmanomą kainą, kreipėsi į rinkoje tuo užsiimančią Bendrovę BRC. Būtų neprotinga reikalauti, kad Bankas išimtinai pats rūpintųsi Kombaino pardavimu (dėtų skelbimus, aprodytų Kombainą potencialiems pirkėjams ir t. t.). Kaip minėta, lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas nėra lizingo davėjo veikla. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovas neteikė teismui jokių įrodymų, kad Bankas turėjo realią galimybę Kombainą parduoti už didesnę kainą.

24. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta, teismas priima galutinį sprendimą, kuriuo preliminarų sprendimą palieka nepakeistą.

25. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bankas į bylą pateikė duomenis, kad po atsakovo prieštaravimų pareiškimo patyrė 2 130 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 111, 118, 176, 177). Šios išlaidos priteistinos Bankui iš atsakovo.

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 12,16 Eur. Jos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

27. 2023 m. gegužės 26 d. Bankas pateikė į bylą 2016 m. sausio 4 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. BV-263-4399/TIN ir tris jos priedus. Šią bylos medžiagą Bankas prašė pripažinti ne vieša, nurodydamas, kad minėtos sutarties turinys yra komercinė Banko paslaptis. Atsižvelgdamas į tai, teismas Banko prašymą tenkina ir pripažįsta šią bylos medžiagos dalį (DOK-34258) nevieša.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 ir 8 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti akcinei bendrovei Šiaulių bankui (juridinio asmens kodas 112025254) iš atsakovo I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 130 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,16 Eur (dvylika eurų 16 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662, apie sumokėjimą informuotinas teismas).

Pripažinti, kad bylos medžiagos dalis, teisme užregistruota numeriu DOK-34258, yra nevieša.

Sprendimas, išskyrus jo dalį dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša, per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.