- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- e2-2352-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00611-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Bruneros“
- Atsakovas
- biudžetinei įstaigai Vilniaus, „Pelėdos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus „Pelėdos“ pradinei mokyklai dėl sprendimo nutraukti viešąjį maitinimo paslaugų pirkimą Nr. 484292 panaikinimo. Išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ieškinyje prašė panaikinti 2021-05-07 pranešimu išviešintą atsakovės sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 484292 procedūras; įpareigoti atsakovę tęsti ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti viešojo pirkimo Nr. 484292 procedūras; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. 2020-04-30 perkančioji organizacija paskelbė apie ginčo Pirkimą „Maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 484292). Ieškovė 2020-05-29 CVP IS priemonėmis pateikė Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. 2020-06-03 pirkimas buvo „uždarytas“, tačiau kilus ginčui, ieškovė vėliau (2020-06-11) buvo informuota apie jos pasiūlymo atmetimą. Kaip vieną iš argumentų nutraukti pirkimą perkančioji organizacija nurodė tariamai nesamą galimybę maitinti vaikus švediško stalo principu. Vilniaus apygardos teismas 2020-08-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 ieškovės ieškinį patenkino – abu ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus pripažino neteisėtais ir panaikino. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1171-302/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
1.2. Perkančioji organizacija 2020-06-19 pradėjo vykdyti naują supaprastintą mažos vertės pirkimą „Mokinių maitinimo paslaugos“ dėl tapataus pirkimo objekto, kaip ir ginčo Pirkimas Nr. 484292; pratęsė ankstesnės 2017-06-21 maitinimo paslaugų sutarties su A. C. IĮ vykdymą dar vieneriems (ketvirtiesiems) metams nuo 2020-09-01 iki 2021-08-31. Ieškovė dėl tokių perkančiosios organizacijos veiksmų inicijavo civilinę bylą. Vilniaus apygardos teismas 2021-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1463-340/2021 tenkino ieškovės ieškinį.
1.3. 2021-05-07 perkančioji organizacija informavo ieškovę, jog, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/20020 bei 2021-04-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1463-340/2021, panaikino neteisėtai priimtus ir teismų jau panaikintus sprendimus ir tuo pačiu 2021-05-07 sprendimu pakartotinai nutraukė pirkimą dėl šių priežasčių: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos (toliau ir SAM) ministro 2020-12-31 sprendimo Nr. V-3080 „Dėl vaikų, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nuotolinio ugdymo, priežiūros ir maitinimo organizavimo įstaigose būtinų sąlygų“ 1.6 punktu nuspręsta, jog maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, negali būti organizuojamas, dėl ko pirkimo vertinimo kriterijai turi būti peržiūrėti; pasiūlymų vertinimo kriterijus dėl švediško stalo tapo neaktualus; susipažinimo su A pasiūlymo dalimi procedūra jau įvyko, todėl Pirkimo sąlygų koregavimas nėra galimas. Įvertinusi perkančiosios organizacijos sprendimų nepagrįstumą, ieškovė teikė perkančiajai organizacijai pretenziją. Atsakovė 2021-05-24 atsakymu į pretenziją ieškovės pretenziją atmetė.
1.4. Perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra nepagrįstas, prieštarauja viešųjų pirkimų skaidrumo ir proporcingumo principams, neužtikrina konkurencijos pirkime ir neleidžia pasiekti pirkimo tikslo. Perkančioji organizacija sprendimą grindžia 2020-12-31 įsigaliojusia SAM sprendimo redakcija, ribojančia mokinių maitinimo organizavimą švediško stalo principu. Visgi, nurodomas ribojimas galiojo jau nuo 2020-05-18 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-05-11 sprendimo Nr. V-1116 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“, 1.1.5 punktas). Šis ribojimas perkančiajai organizacijai buvo žinomas dar iki pasiūlymų pirkime pateikimo termino. Jei šis ribojimas iš tiesų būtų kliūtimi užbaigti pirkimo procedūras, perkančioji organizacija jį galėjo ir turėjo įvertinti dar iki pasiūlymų pateikimo dienos (arba bent iki 2020-06-03 sprendimo nutraukti pirkimą). Perkančioji organizacija siekia ne nutraukti pirkimo procedūras dėl esą objektyviai pasikeitusių aplinkybių (nes jos nesikeitė), tačiau siekia išvengti paslaugų įsigijimo iš, tikėtina, laimėjusį pasiūlymą pateikusios ieškovės. Perkančioji organizacija nepaaiškino, kodėl aplinkybė dėl maitinimo švediško stalo principu apribojimo nebuvo ir negalėjo būti įvertinta ankstesnėje pirkimo stadijoje.
1.5. Sprendimas grindžiamas vien tik laikino apribojimo hipotetiškai sukeliamomis pasekmėmis, o ne realiomis kliūtimis užbaigti pirkimą. Perkančioji organizacija neįvertino SAM sprendime nurodomo ribojimo organizuoti maitinimą švediško stalo principu laikinumo. SAM sprendimo preambulėje nurodyta, kad šiuo sprendimu išdėstyti reikalavimai yra susiję išimtinai su karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimu. Atitinkamai, ribojimai, susiję su švediško stalo naudojimu, taip pat laikytini ne įstatyminiu draudimu organizuoti maitinimą švediško stalo principu, o tik laikinu apribojimu, egzistuojančiu tol, kol galioja šalyje paskelbtas karantinas. Karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje galioja ribotai, tik iki 2021-06-30, todėl ir ribojimas dėl maitinimo švediško stalo principu organizavimo taip pat galioja tik iki 2021-06-30. Realiai maitinimas bus pradedamas tiekti tik 2021-2022 mokslo metų pradžioje, todėl ribojimas dėl švediško stalo naudojimo neturės jokios realios įtakos paslaugų teikimui pirkimo sąlygose numatyta tvarka. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo keisti šiai dienai galiojančias Pirkimo sąlygas.
1.6. Ekonominio naudingumo kriterijus – maitinimas švediško stalo principu – jau net ir galiojant karantinui ir minėtam SAM sprendimui teismų yra pripažįstamas teisėtu, pagrįstu ir įgyvendinamu (žr. Kauno apygardos teismo 2020-12-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2–1811-601/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-491-790/2021). Vien tai, kad SAM sprendimu iki 2021-06-30 įvestas laikinas ribojimas mokinių maitinimą organizuoti švediško stalo principu, nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti pirkimą, kuriuo įsigytos paslaugos bus teikiamos tik nuo 2021-09-01.
1.7. Klausimas dėl perkančiosios organizacijos galimybės maitinimą vykdyti bufeto (švediško stalo) principu šiame pirkime jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A–1171–302/2020, todėl tuo pačiu pagrindu pakartotinai nutraukti pirkimą nėra teisėta. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jau išsprendė klausimą, kad perkančiosios organizacijos tariamas negalėjimas turėti bufetą (švedišką stalą) nėra pakankamas pagrindas nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Atitinkamai, analogiškos nuostatos taikytinos ir vertinant ginčo sprendimą.
1.8. Ginčo pirkimas nėra mažos vertės pirkimas. Ankstesnio pirkimo nutraukimo metu, vienas iš perkančiosios organizacijos motyvų taip pat buvo esą netinkamai atliktas vertės apskaičiavimas: „Taip pat perkančioji organizacija perskaičiavo ir nustatė, kad paslaugų numatoma vertė yra mažesnė už 10 000 Eur, kas leidžia perkančiai organizacijai sudaryti mažos vertės neskelbiamą pirkimą“. Taigi, ankstesnio nutraukimo pagrindu, perkančioji organizacija teigė priešingai, nei teigia dabar. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 sprendimu šis pagrindas buvo atmestas kaip nepagrįstas bei neįrodytas.
1.9. Poreikis dėl pirkimo objekto įsigijimo buvo ir tebėra išlikęs, tad perkančioji organizacija turi pareigą dėti visas pastangas pirkimo užbaigimui, o ne siekti neteisėtai nutraukti pirkimą. Siekiant užtikrinti, kad pirkimo procedūros būtų realiai įvykdytos, o teismo sprendimo įvykdymą būtų galima kontroliuoti (prireikus pasitelkiant ir antstolį), panaikinus neteisėtus ginčijamus perkančiosios organizacijos sprendimus ir grąžinus pirkimo procedūras į iki ieškovės teisių pažeidimo buvusią stadiją, nustatytinas konkretus terminas, per kurį perkančioji organizacija turi įvykdyti pirkimo procedūras. Atitinkamo termino nenustatymas ankstesnėje byloje leido perkančiajai organizacijai vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą, prisidengiant poreikiu nuolat maitinti vaikus, neteisėtai pratęsinėti ankstesnę pirkimo sutartį bei organizuoti naujus maitinimo paslaugų pirkimus dėl to paties pirkimo objekto (e. b. 1 t. 1-13 b. l.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime prašė: ieškovės reikalavimus atmesti; nustačius ieškovės piktnaudžiavimą procesu, skirti ieškovei baudą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Pirkimas buvo pradėtas dar 2020-04-30. Pradedant pirkimą nebuvo draudimo organizuoti maitinimą švediško stalo principu. Mokykla, pradėdama ginčo pirkimo procedūras, nežinojo ir negalėjo protingai numatyti, kad ateityje, t. y. nuo 2020-05-18 atsiras draudimas organizuoti mokinių maitinimą švediško stalo principu. Mokykla, skelbdama ginčo pirkimą, nežinojo ir negalėjo protingai numatyti tokio draudimo, objektyviai lemiančio, kad ginčo pirkimas negali būti tęsiamas. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančio 2020-12-31 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Nr. V-3080 „Dėl vaikų, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nuotolinio ugdymo, priežiūros ir maitinimo organizavimo įstaigose būtinų sąlygų“ 1.6 punkto nuostatas, maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, negali būti organizuojamas, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgdama į šiuo metu galiojančius teisės aktus bei įvertindama galimas rizikas ateityje, privalo iš naujo peržiūrėti bei adaptuoti pirkimo vertinimo kriterijus.
2.2. Pasiūlymų vertinimo kriterijus dėl švediško stalo tapo nebeaktualus, jį vertinti ir skirti už jį ekonominio naudingumo balus tapo neaktualu, kadangi švediško stalo negalima pritaikyti realiame gyvenime, toks vertinimas perkančiajai organizacijai neduos pridėtinės vertės. Dėl šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo pirkimo tęsimas yra neįmanomas, jis pažeistų ne tik perkančiosios organizacijos teises ir teisėtus interesus, tačiau ir mokytojų bei mokyklą lankančių vaikų teises ir teisėtus interesus. Mokykla pirkimą turi vykdyti pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, kadangi jau nuo rugsėjo 1 d. mokykla privalo užtikrinti (saugų ir tinkamą) maitinimo paslaugų teikimą. Jei būtų tęsiamas pirkimas esant maitinimo organizavimo švediško stalo principu draudimui, tada pirkimu sudaryta pirkimo sutartimi bus pažeidžiamos imperatyvios teisės aktų nuostatos, gera moralė, pirkimo sutartis gautųsi beprasmė ir tektų spręsti dėl jos pakeitimo ar nutraukimo.
2.3. Suėjus pasiūlymų pateikimo terminui nėra galimas pirkimo dokumentų keitimas – Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išaiškinimą, kuriame atkreipė dėmesį, kad kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą. Šiuo atveju susipažinimo su pasiūlymais procedūra jau įvyko ir pakoreguoti šio pirkimo sąlygų nebėra jokios galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Institucijoms pripažinus (tuo pačiu sprendimu Nr. V-3080), jog maitinimo organizavimas švediško stalo principu yra nesaugus ir negalimas, tokio pirkimo tęsimas ir maitinimo pagal tokiame pirkime sudarytą sutartį organizavimas prieštarautų gerai moralei – mažamečiai vaikai, vien dėl ieškovės privačių finansinių interesų, būtų statomi į padėtį, kai jie būtų verčiami gauti maitinimą, realiai keliančiu pavojų jų ir jų artimųjų sveikatai bei gyvybei būdu. Pirkimo pagal neteisėtas sąlygas vykdymas ir didesnių balų suteikimas tiems tiekėjams, kurie pasiūlė maitinimą organizuoti švediško stalo principu, kuris yra draudžiamas, neatitiktų VPĮ 17 straipsnio principų, kadangi neteisėtus pasiūlymus davę tiekėjai būtų įvertinti aukštesniu balu, nei teisėtus, t. y. nepasiūlę maitinimo organizuoti švediško stalo principu. Egzistuoja ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies numatytų principų pažeidimas, kadangi ginčo pirkimo tęsimu nėra užtikrinami lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingo ir skaidrumo principai.
2.5. Interpretacijos apie aplinkybių laikinumą patvirtina, kad aplinkybės, užkertančios kelią toliau vykdyti pirkimo procedūras, iš tiesų egzistuoja. Galiojantis 2020-12-31 įsakymas Nr. V-3080 nenustato, kad jis yra laikinas ar galioja laikinai – jame nėra nurodomas įsakymo galiojimo terminas, vadinasi, jis galios tol, kol bus pakeistas arba panaikintas. Ieškovė nepaaiškina, kokiu būdu yra susijęs Lietuvos teritorijoje paskelbtas karantinas ir draudimas maitinimą organizuoti švediško stalo būdu. Net ir nebepratęsus karantino Lietuvoje, tai nereiškia, kad išnyks draudimas maitinimą organizuoti švediško stalo būdu. Mokyklai paslaugos yra reikalingos jau nuo š. m. rugsėjo 1 d.
Šalies argumentai
2.6. Ieškovės nurodytuose teismų sprendimuose nebuvo vertinamas maitinimo švediško stalo būdu teisėtumas, pagrįstumas ir įgyvendinamumas. Tuose teismų sprendimuose apie tai nepasisakoma, aktualus teisinis reguliavimas, draudžiantis tokį maitinimo būdą, nebuvo vertinamas. Ieškovei už sąmoningą teismo klaidinimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėtų būti skiriama bauda. Mokykla ieškovės nurodomoje civilinėje byloje nesirėmė argumentu, kad teisiniu reguliavimu yra uždraustas maitinimo organizavimas švediško stalo principu. Toje byloje buvo keliamas ne teisės, bet fakto klausimas – ar mokykla faktiškai turi galimybę maitinimą organizuoti švediško stalo principu. Mokyklos pozicija dėl bufeto įrengimo galimybės buvo atmesta tik todėl, kad mokykla galėjo anksčiau įsivertinti bufeto įrengimo mokykloje galimybes. Nagrinėjamas atvejis yra susijęs ne su faktinio bufeto mokykloje įrengimo klausimu, o dėl teisinio ir moralinio tokio maitinimo organizavimo būdo negalimumo. Ieškovės nurodomoje byloje nebuvo vertinamas aktualus teisinis reguliavimas ir moralinis klausimas dėl maitinimo organizavimo galimybės švediško stalo principu, kuris turi būti vertinamas šioje byloje, todėl nurodomoje byloje pateikti išaiškinimai nėra reikšmingi šiam ginčui. Ieškovės bandymas suklaidinti teismą, neva kitoje byloje teismas jau nusprendė, kad nepaisant teisinio reguliavimo, maitinimo organizavimas švediško stalo principu, vis dėlto, yra galimas, vertintinas tik kaip nesąžiningas ieškovės siekis, kad teismas priimtų neteisingą sprendimą ieškovės naudai.
2.7. Buvo neteisingai apskaičiuota pirkimo vertė ir netinkamai parinktas pirkimo būdas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S-94 patvirtintos Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 4.1 punktu, pirkimo vertė skaičiuojama įtraukiant visas mokėtinas sumas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), įskaitant pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes. Vien 12 mėnesių nemokamo maitinimo vertė yra 25 000 Eur be PVM, o 36 mėnesių vertė yra 75 000 Eur be PVM, todėl viršijama mažos vertės pirkimo riba. Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mažos vertės viešuoju pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be PVM. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, skaičiuojant pirkimo vertę reikia įskaičiuoti ir mokamo maitinimo vertę (apie 21 000 Eur be PVM), todėl paskelbusi mažos vertės pirkimą, perkančioji organizacija pasirinko neteisingą pirkimo būdą. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-21 įsakymu Nr. 1S-92 patvirtintu Skelbimų teikimo viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašu, jeigu atitinkamame skelbime ar koncesijų skelbimuose pateikta informacija neatitinka informacijos, pateiktos kituose pirkimo dokumentuose, teisinga laikoma informacija, nurodyta skelbime ar koncesijų skelbimuose. Šiuo gi atveju skelbime buvo pateikta informacija, jog aptariamas pirkimas yra mažos vertės. Taigi, kad buvo vykdomas būtent mažos vertės pirkimas skelbiamos apklausos būdu patvirtina aplinkybės, kaip skelbimo forma, skelbimo turinys, pasiūlymų pateikimo terminai.
2.8. Teisės aktai nenustato imperatyvių terminų, per kuriuos turi būti įvykdytos pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas nustatyti konkretų terminą procedūroms įvykdyti, vertintinas kaip nesąžiningas, nepagrįstas ir neteisėtas (e. b. 1 t. 16-23 b. l.).
3. Teismas 2021-06-11 nutartimi pasirengimą nagrinėti bylą nutarė vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu; išvadą teikiančia institucija byloje įtraukė Viešųjų pirkimų tarnybą (e. b. 1 t. 25-26 b. l.).
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir ieškinį prašo tenkinti. Dublike nurodė, kad:
4.1. Perkančioji organizacija neįrodė, kad pirkimo nutraukimą esą nulėmusių aplinkybių nežinojo ir negalėjo žinoti jų atsiradimo metu bei dėl šių pagrindų nėra galimybės toliau vykdyti pirkimo procedūrų. Perkančioji organizacija SAM sprendimu numatytą apribojimą galėjo įvertinti dar iki susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais. Maitinimo švediško stalo principu ribojimas (lygiai to paties turinio, kaip ir nustatytas SAM nutarime, kuriuo pirkimo nutraukimą grindžia atsakovė) atsakovei galiojo jau nuo 2020-05-18, kai tiekėjų pasiūlymai dalyvauti pirkime galėjo būti teikiami iki pat 2020-06-01. Taigi, veikdama atidžiai ir rūpestingai, perkančioji organizacija aplinkybę dėl pirkimo sąlygose numatyto švediško stalo apribojimo galėjo ir turėjo įvertinti dar iki susipažinimo su tiekėjo pasiūlymais (pagal būtinybę pakeisti ar patikslinti pirkimo dokumentus, kol nesuėjęs pasiūlymų pateikimo terminas, arba, negalint to išvengti, nutraukti pirkimą dar iki pasiūlymų turinio paaiškėjimo). Tačiau atsakovė ne tik nesiėmė priemonių pirkimo išsaugojimui, tačiau apskritai pirkimą nutraukė nepagrįstais pagrindais, deklaruodama, kad tikroji priežastis – subjektyvus nenoras sudaryti sutartį su ieškove.
4.2. 2020 m. birželio mėn., nutraukdama pirkimą pirmąjį kartą, perkančioji organizacija, jau žinodama apie SAM sprendimą, šios aplinkybės nelaikė pagrindu, galinčiu užkirsti kelią tinkamam pirkimo vykdymui. Perkančiajai organizacijai, dar ankstesnėje pirkimo procedūrų stadijoje (iki pasiūlymų pateikimo) žinojusiai apie SAM sprendimo apribojimus, tačiau nelaikiusiai jų pakankamu pagrindu nutraukti pirkimą nei tuo metu, kai įsigaliojo SAM sprendimas, nei vėliau 2020 m. birželį faktiškai nutraukinėjant pirkimą, tenka savalaikio neveikimo pasekmės bei rizikos ir tai negali būti laikoma teisėtu pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindu šiame etape.
4.3. Perkančioji organizacija neįrodė, kad dėl SAM sprendimu numatyto apribojimo mokinių maitinimui švediško stalo principu neįmanoma pirkimo procedūrų užbaigti. Civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 perkančioji organizacija įrodinėjo, kad bufeto (švediško stalo) įrengimas mokykloje apskritai nėra įmanomas, kas prieštarauja perkančiosios organizacijos pozicijai šioje byloje. Sprendimas grindžiamas vien tik laikino apribojimo hipotetiškai sukeliamomis pasekmėmis, o ne realiomis kliūtimis užbaigti pirkimą, nes SAM sprendimo (ir juo numatytų apribojimų) galiojimas išimtinai susijęs su karantino Lietuvos Respublikoje galiojimu. Perkančiosios organizacijos teiginiai, esą SAM sprendimas nėra susijęs su karantino galiojimo laikotarpiu ir dėl to nėra laikinas, prieštarauja paties SAM sprendimo nuostatoms. SAM sprendimo preambulė tiesiogiai nukreipia į Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ punktą, kuriuo apibrėžiama mokinių ugdymo mokyklose tvarka. Vyriausybei priėmus sprendimą atšaukti karantiną ir panaikinti Vyriausybės 2020-11-04 nutarimą Nr. 1226, SAM sprendimo galiojimas taip pat bus panaikintas, t. y. ribojimai (tarp jų ir švediško stalo) realiu pirkimo sutarties vykdymo metu (nuo 2021 m. rugsėjo) nebebus taikomi. Vien tai, kad šią dieną taikomi tam tikri laikini apribojimai, savaime nesudaro pagrindo neskelbti ar nutraukti jau paskelbtus pirkimus, nes šie ribojimai, būtent dėl savo laikinumo, labiau tikėtina, nebebus taikomi 2021-09-01.
4.4. Perkančioji organizacija dar iki pirkimo paskelbimo turėjo objektyvią galimybę bei pareigą įvertinti pirkimo vertę, nustatomą pagal pirkimo objektą ir visų ketinamų įsigytų paslaugų mastą. Klausimas dėl pirkimo vertės netinkamo apskaičiavimo, kaip pagrindo nutraukti pirkimą, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020, kuriame teismas, pripažindamas perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimą neteisėtu, konstatavo, „jog dar prieš skelbdama apie viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija – mokykla, juo labiau turėjusi ne pirmą kartą rengti tokio pobūdžio pirkimus maitinimo paslaugoms ateinantiems mokslo metams įsigyti, neabejotinai galėjo objektyviai įvertinti ir nustatyti numatomo pirkimo vertę.“ Teismui iš esmės pasisakius dėl pirkimo vertės, kaip pirkimo nutraukimo pagrindo, tas pats klausimas negali būti keliamas naujoje byloje.
4.5. Perkančioji organizacija nepateikia įrodymų, patvirtinančių kokios nenumatytos aplinkybės paaiškėjo, kad ne tik iki pirkimo paskelbimo nebuvo įmanoma tinkamai nustatyti pirkimo vertės, tačiau ši vertė, perkančiosios organizacijos teigimu, kinta jau trečią kartą ir skirtinguose perkančiosios organizacijos sprendimuose ši vertė skiriasi beveik 8 kartus. Nesant tokius sprendimus patvirtinančių objektyvių duomenų, nėra pagrindo sutikti, kad pirkimo vertė apskritai yra apskaičiuota netinkamai. Perkančioji organizacija neturi teisės nutraukti vykdomo pirkimo tik dėl netinkamos pirkimo rūšies pasirinkimo. Svarbu tai, kad pirkimas atviro konkurso būdu vykdytas vadovaujantis VPĮ nuostatomis, o ne Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu. Vien tai, kad pirkimo būdas buvo netinkamai įvardintas, bet tinkamai vykdytas, nesudaro pagrindo nutraukti pirkimo, nes nėra pažeidžiamos jokios imperatyvios VPĮ nuostatos. Priešingas vertinimas būtų nesuderinamas su turinio viršenybės prieš formą principu, nes svarbu ne pirkimo pavadinimas, o jo vykdymo tvarka. Kadangi perkančiosios organizacijos už paslaugas tiekėjui faktiškai mokamas atlygis priklausys nuo faktiškai įsigytų maitinimo paslaugų apimties (mokama tik už faktiškai suteiktą paslaugų kiekį pagal Pirkimo sąlygų 52 punkte numatytą fiksuotą įkainį), tai nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos skaičiavimų kitimo, reali pirkimo vertė priklausys nuo to, kiek mokinių realiai įsigis maitinimo paslaugas.
4.6. Termino nustatymas yra būtinas tinkamai ieškovės teisių apsaugai ir realiam teismo sprendimo įgyvendinimui. Ginčų tarp tų pačių šalių istorija rodo, kad problema, kai priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (civilinė byla Nr. e2-3511-855/2020) atnaujinti pirkimo procedūras buvo realiai nevykdomas pusę metų, vietoje to atliekant kitus veiksmus, kuriuos ieškovei teko atskirai nuginčyti (civilinė byla Nr. e2-1463-340/2021), yra reali. Termino teismo sprendime nebuvimas neleidžia konstatuoti vykdymo pažeidimų ir, atitinkamai, neleidžia inicijuoti vykdymo proceso. Dėl to tenka inicijuoti naujus teisminius procesus arba kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl atitinkamų tyrimų pradėjimo, kas nėra suderinama su teismo sprendimo privalomumo principu ir kartu neįgyvendina pažeistų tiekėjų teisių apsaugos (e. b. 1 t. 29-36 b. l.).
5. Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad:
5.1. Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi būti materializuojamas (naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, nes priešingu atveju, kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė, nepriklausomai nuo išankstinio šalių susitarimo keisti sutartines nuostatas (Teisingumo Teismo 2010-04-13 sprendimo byloje Wall AG 39 p.). Nagrinėjamo ginčo atveju tai reiškia, kad jei tiekėjas pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
5.2. Pirkimo vykdymo metu susiklostė ydinga situacija, kuomet pirkimo procedūrų metu išrenkant pirkimo laimėtoją būtų taikomi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, kurie dėl objektyvių priežasčių viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu negalėtų būti įgyvendinti. Kitaip tariant, tiekėjo „privalumas“ (kuris galimai lemtų tiekėjo pasiūlymo pripažinimą pirkimo laimėtoju) pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalėtų būti materializuojamas sutarties vykdymo metu, o tai prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai bei sudaro sąlygas neracionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, kadangi perkančioji organizacija mokėtų brangiau už aukštesnės kokybės pasiūlymą, nors ta pasiūlymo kokybė paslaugų teikimo metu net nebūtų „taikoma“.
5.3. Ginčo pirkimas buvo paskelbtas 2020-04-30, o draudimas maitinimą organizuoti švediško stalo principu įsigaliojo 2020-05-18. Perkančiosios organizacijos ankstesnis sprendimas nutraukti pirkimą buvo priimtas (kurio motyvas, kaip teigia atsakovė, nebuvo susijęs su minėtu draudimu) 2020-06-03, t. y. jau galiojant draudimui maitinimą organizuoti švediško stalo principu. Kaip matyti iš faktinės situacijos, pirkimo paskelbimo metu nenumatytos aplinkybės (minėtas draudimas) nebuvo atsiradusios, tačiau kyla klausimas (į kurį atsakymą ir paaiškinimus turėtų pateikti perkančioji organizacija), kodėl šis draudimas ir jo pasekmės tolesnei pirkimo eigai buvo įvertinti tik 2021-05-07, nors pirkimo nutraukimo klausimas buvo sprendžiamas jau 2020-06-03 (tik remiantis kitais motyvais).
5.4. Pirkimo skelbimas pateiktas kaip mažos vertės skelbimas. Skundžiamame sprendime atsakovė cituoja Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1S-97 „Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10 punktą, kuriame nurodyta, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, jog „viešųjų pirkimų komisijos 2021-05-06 posėdyje buvo nuspręsta Maitinimo paslaugų pirkimo, pirkimo Nr. 484292, vykdomo skelbiamos apklausos būdu, procedūras nutraukti nes <...>“, Vilniaus „Pelėdos” pradinės mokyklos direktoriaus 2020-04-23 įsakymu Nr. V-26 patvirtintose Pirkimo sąlygose nurodoma, jog Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokykla atviro konkurso būdu numato įsigyti maitinimo paslaugas. Byloje nėra pateikti Pirkimo komisijos posėdžių protokolai ar kiti dokumentai, kuriose būtų užfiksuotas sprendimas dėl pirkimo būdo parinkimo bei tokio sprendimo motyvai, todėl esant aukščiau nurodytiems prieštaravimams Tarnyba neturi galimybės vienareikšmiškai įvertinti perkančiosios organizacijos argumentų dėl netinkamo pirkimo būdo parinkimo. Aukščiau nurodytos skelbimo formos bei perkančiosios organizacijos įvardijamų pirkimo būdų neatitikimas kelia abejonių ne tik dėl Perkančiosios organizacijos atidumo bei rūpestingumo rengiant Pirkimo dokumentus, bet ir dėl paties pirkimo vykdymo (paskelbus pirkimą kaip mažos vertės, jam turi būti taikomos Aprašo nuostatos, t. y. paprastesnis reguliavimas, tačiau, žiūrint į Pirkimo sąlygas, darytina išvada, kad pirkimas būtų vykdomas taikant ne Aprašo, o VPĮ nuostatas). Tinkamas pirkimo paskelbimas bei pirkimo dokumentų parengimas yra vienas iš viešųjų pirkimų skaidrumo principų elementų, todėl aukščiau nurodyta situacija, Tarnybos nuomone, nesuderinama su skaidrumo principu. Nustačius, kad pirkimas pagal vertę vis dėl to negalėjo būti skelbiamas kaip mažos vertės pirkimas (nors, kaip matyti iš pirkimo sąlygų, jis nebuvo vykdomas vadovaujantis Aprašo nustatyta tvarka), tačiau tokiu atveju užpildžius ir paskelbus mažos vertės skelbimo formą apie pirkimą, užprogramuojami tam tikri prieštaravimai ir galimi neatitikimai tolimesniuose viso pirkimo proceso etapuose, pavyzdžiui, jau pildant Pirkimo ataskaitą (e. b. 1 t. 37-40 b. l.).
6. Atsakovė triplike prašė: ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus; nustačius ieškovės piktnaudžiavimą procesu, skirti ieškovei baudą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Triplike nurodė, kad:
6.1. Pirkimas buvo pradėtas dar 2020-04-30, o pradedant pirkimo procedūras dar nebuvo įtvirtinto draudimo organizuoti maitinimą švediško stalo principu. Mokykla, pradėdama ginčo pirkimo procedūras, nežinojo ir negalėjo protingai numatyti, kad ateityje, t. y. nuo 2020-05-18 atsiras draudimas organizuoti mokinių maitinimą švediško stalo principu. Mokykla, skelbdama ginčo pirkimą nežinojo ir negalėjo protingai numatyti tokio draudimo, objektyviai lemiančio, kad ginčo pirkimas negali būti tęsiamas, todėl turėjo būti nutrauktas.
6.2. Esant šalyje susiklosčiusiai situacijai, kuomet dėl Covid-19 infekcijos visuomenėje siekiama sumažinti bet kokius socialinius-fizinius kontaktus iki minimumo, mokinių viešojo maitinimo organizavimas švediško stalo principu ne tik pažeistų teisės aktų reikalavimus, bet ir sudarytų padidintos rizikos sąlygas infekcijai plisti tarp vaikų. Dėl šios priežasties perkančioji organizacija, atsižvelgdama į šiuo metu galiojančius teisės aktus bei įvertindama galimas rizikas ateityje, privalo iš naujo peržiūrėti bei adaptuoti pirkimo vertinimo kriterijus.
6.3. Pasiūlymų vertinimo kriterijus dėl švediško stalo tapo nebeaktualus, jį vertinti ir skirti už jį ekonominio naudingumo balus tapo netikslinga. Dėl galiojančio teisinio reguliavimo pirkimo tęsimas yra neįmanomas, jis pažeistų ne tik perkančiosios organizacijos teises ir teisėtus interesus, tačiau ir mokyklą lankančių vaikų, jų tėvų, darbuotojų, mokytojų teises ir teisėtus interesus. Suėjus pasiūlymų pateikimo terminui nėra galimas pirkimo dokumentų keitimas. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išaiškinimą, kuriame atkreipė dėmesį, kad kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą. Ieškovės argumentas dėl galimybės tęsti pradėtas pirkimo procedūras laikytinas nepagrįstu, kadangi susipažinimo su pasiūlymais procedūra jau įvyko ir pakoreguoti šio pirkimo sąlygų nebėra galimybės.
6.4. Mokykla kitoje civilinėje byloje nesirėmė argumentu, kad teisiniu reguliavimu uždraustas maitinimo organizavimas švediško stalo principu. Kitoje civilinėje byloje buvo keliamas ne teisės, bet fakto klausimas – ar mokykla faktiškai turi galimybę maitinimą organizuoti švediško stalo principu. Šiuo metu nagrinėjamo ginčo atvejis susijęs ne su faktinio bufeto mokykloje įrengimo klausimu, o dėl teisinio ir moralinio tokio maitinimo organizavimo būdo negalimumo. Ieškovės nurodomoje byloje nebuvo vertinamas aktualus teisinis reguliavimas dėl maitinimo organizavimo galimybės švediško stalo principu, kuris turi būti vertinamas šioje byloje, todėl nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai nėra reikšmingi šiam ginčui.
6.5. Priimti teisės aktai galioja tol, kol nėra pakeisti ar panaikinti. Galiojančiame 2020-12-31 įsakyme Nr. V-3080 nėra reglamentuota, jog jis yra laikinas, jame nėra nurodomas įsakymo galiojimo terminas. Ieškovė neįrodo švediško stalo draudimo laikinumo ir, kad toks draudimas neteks galios kartu su karantino panaikinimu Lietuvos teritorijoje. Maitinimo paslaugos mokyklai reikalingos jau nuo 2021-09-01, todėl ji neturi galimybių laukti, kol pasikeis (jeigu pasikeis) teisinis reguliavimas ir maitinimo organizavimas švediško stalo principu vėl bus leidžiamas.
6.6. Pagal metodikos skaičiavimą vien 12 mėnesių nemokamo maitinimo vertė yra 25 000 Eur be PVM, o 36 mėnesių vertė yra 75 000 Eur be PVM, todėl viršijama mažos vertės pirkimo riba. VPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mažos vertės viešuoju pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be PVM. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, skaičiuojant pirkimo vertę reikia įskaičiuoti ir mokamo maitinimo vertę (apie 21 000 Eur be PVM), todėl paskelbusi mažos vertės pirkimą, perkančioji organizacija pasirinko neteisingą pirkimo būdą.
6.7. Teisės normų, suteikiančių teisę reikalauti įpareigoti perkančiąją organizaciją įvykdyti viešojo pirkimo procedūras per tam tikrą terminą, ieškovė nenurodė. Mokykla suinteresuota įvykdyti pirkimo procedūras ir užtikrinti mokiniams bei visai mokyklos bendruomenei tinkamą, saugų ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį maitinimo organizavimą iki 2021-09-01, kuomet prasidės kontaktinis mokinių mokymas mokyklos patalpose. Ieškovės teiginiai, neva perkančioji organizacija vilkins galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, laikytini nepagrįstais, nesąžiningais ir neteisėtais (e. b. 1 t. 46-52 b. l.).
Šalies argumentai
7. Ieškovė teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:
7.1. Atsakovė Pirkimą vykdo neskaidriai ir kryptingai siekia išvengti sutarties sudarymo su ieškove. Nei viename iš pateiktų protokolų nėra užfiksuotas „sprendimas dėl Pirkimo būdo parinkimo bei tokio sprendimo motyvai“, t. y. atsakovė taip ir nepateikė to dokumento, kurio nutartyje pareikalavo teismas.
Motyvuojamoji dalis
7.2. Iš pateiktų protokolų matyti, kad teismo reikalaujamas sprendimas atsakovės apskritai nebuvo priimtas: pateiktas 2020-06-03 protokolas numeruojamas „Nr. 1“, vadinasi, tai yra pirmasis protokolas pirkime, o ankstesnių protokolų (sprendimų) šiame pirkime atsakovė apskritai nepriėmė ir neformino.
7.3. 2020-06-03 protokole (skiltyje „Darbotvarkė“) nurodoma, jog „Pirkimas atliekamas atviro konkurso būdu“ – taigi, apie šioje byloje atsakovės nurodomą „klaidą“ dėl pirkimo vertės ir būdo atsakovei pastarojo protokolo priėmimo metu jau buvo (turėjo būti) žinoma. Visgi, 2020-06-03 toks žinojimas nelėmė atsakovės sprendimo dėl jo nutraukti pirkimą. Civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 pateiktame 2020-07-07 atsiliepime į ieškinį atsakovė aiškiai pati nurodė, kad pirkimą ji vykdo būtent atviro konkurso būdu.
7.4. Aplinkybė, kad pirkimas vis tiktai vykdytas atviro konkurso būdu, jau yra konstatuota teismo sprendimu. Nebėra jokio pagrindo spręsti dėl pirkimo vykdymo būdo ar jo parinkimo – ypač turint omenyje, kad pirkimas vykdytas skaidresniu, viešesniu, būdu, nei teigia norėjusi jį vykdyti atsakovė (e. b. 1 t. 85-87 b. l.).
8. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose į ieškovės teiktus prašymus nurodė, kad:
8.1. Ieškovė neleistinai šioje civilinėje byloje reikalauja ir išlaidų atlyginimo, kurios nėra susijusios su bylos nagrinėjimu: ieškovės pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad 84 Eur (be PVM) suma įkainota „2021-05-07 Vilniaus Pelėdos prad. mokyklos pranešimo apie pirkimo Nr. 484292 nutraukimą analizė, tolesnių veiksmų planavimas, teisinės konsultacijos“; išlaidos už 2021-05-13 ir 14 pretenzijos rengimą.
8.2. Prašomos priteisti sumos neatitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų nuostatų. Ataskaitoje nurodytas įkainis už konsultacijas ir analizes viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
8.3. Ieškovė nepateikė paaiškinimų, kodėl ji laiko, kad ši civilinė byla yra tokia sudėtinga ar atitinka kitus reikalavimus, jog ieškovei turi būti priteisiamos tokios didelės bylinėjimosi išlaidos, siekiančios ir viršijančios Rekomendacijose nustatytas maksimalias ribas. Nagrinėjama byla nėra kažkuo ypatingai sudėtinga, kurioje būtų nagrinėjami nauji teisės klausimai, kad ieškovei galėtų būti priteisiamos tokios didelės bylinėjimosi išlaidos, kurių ji reikalauja. Egzistuoja ir viešasis interesas, kad iš mokyklos be pakankamo pagrindo nebūtų priteisiamos neįrodomos sumos, kurios dar yra per didelės turint omeny bylos nesudėtingumą ir sudėtingų klausimų nebuvimą.
8.4. Vienas iš ieškovės teikiamų dokumentų yra 2021-06-17 ieškovės parengtas raštas Sveikatos apsaugos ministrui „Dėl „Švediško stalo“ (savitarnos) sistemos perspektyvų mokyklų valgyklose“. Nesuprantama, kodėl ieškovė, turėdama tokį dokumentą jau 2021-06-17, jį teismui teikia tik 2021-07-08 – tokio dokumento pateikimas prieš pat teismo posėdį laikytinas nesąžiningu ieškovės procesiniu elgesiu. Ieškovė, teikdama paklausimą ministerijai, sąmoningai nutylėjo apie vykstančią civilinę bylą ir neva domisi tik dėl investicinių tikslų. Tokiomis aplinkybėmis gautas Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas negali būti laikomas tinkamu įrodymu šioje civilinėje byloje, kadangi buvo pateiktas ministerijai neįvertinus konteksto bei nežinant, kad toks atsakymas bus teikiamas teismui.
8.5. Ieškovas teikė neteisingą atsakymo interpretaciją. Ministerija maitinimo būdo sustabdymą susiejo ne su išimtinai karantinu, bet ir su ekstremalia situacija šalyje. Ieškovės pozicija, kad neva jau pasibaigus karantinui ribojimas išnyks, nepagrįsta. Ieškovė nutyli, kad net ir pasibaigus karantinui, vis tiek išliko draudimas maitinimą organizuoti „švediško stalo“ principu. Besibaigiant karantinui 2021-06-30 Sveikatos apsaugos ministras priėmė sprendimą Nr. V-1552, kuriuo ir toliau nustatė, kad „maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas“ (sprendimo 1.4 p.). Taigi, tokio draudimo galiojimas nebuvo ir nėra siejamas su karantino paskelbimu šalyje. Šiuo metu vis dar galioja 2020-02-26 Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 152, kuriuo šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Ieškovė nepateikė rimtų ir objektyvių įrodymų, kad nuo rudens Lietuvoje nebebus nei karantino, nei ekstremalios situacijos, nei to paties draudimo maitinimą organizuoti švediško stalo principu. 2021-06-30 Sveikatos apsaugos ministro sprendimas Nr. V-1552, kuriuo uždraustas maitinimas švediško stalo principu, buvo priimtas atsižvelgiant ne tik į tai, kad šalyje yra paskelbta ekstremali situacija, bet ir, kaip nurodoma sprendimo preambulėje: „siekdamas užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją“.
8.6. Sprendimą dėl maitinimo švediško stalo principu uždraudimo priėmė Sveikatos apsaugos ministras, o ieškovės pateiktame atsakyme kaip pasirašantis asmuo nurodomas Visuomenės sveikatos departamento direktorius, kuris nėra tinkamas ir kompetentingas subjektas spręsti dėl tokio maitinimo būdo draudimo panaikinimo. Tai yra išimtinė Sveikatos apsaugos ministro, kuris ir priėmė atitinkamą sprendimą, kompetencija.
8.7. Civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 nebuvo keliamas klausimas ir apskritai nebuvo sprendžiama dėl viešojo pirkimo būdo, buvo nurodoma tik tai, kad sumažėjo paslaugą gausiančių mokinių skaičius (ko šioje civilinėje byloje atsakovė ir neteigia). Šis klausimas dėl pirkimo būdo ir jį pagrindžiantys argumentai yra nauji, todėl vadovautis civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kurios toje civilinėje byloje net nebuvo realiai vertinamos, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo (e. b. 1 t. 79-84 b. l.).
Teismas konstatuo ja:
9. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
10. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
11. Atsakovė 2020-04-30 paskelbė apie atliekamą pirkimą (Mažos vertės skelbimas) vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu – Maitinimo paslaugų pirkimas; pasiūlymų pateikimo terminas 2020-06-01; pirkimo numeris (duomenys neskelbtini).
12.1. Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokykla (toliau – Perkančioji organizacija) atviro konkurso (toliau – Pirkimas) būdu numato įsigyti maitinimo paslaugas (1 punktas).
12.2. Bet kuriuo metu iki Pirkimo sutarties sudarymo Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti (10 punktas).
12.3. Šiuo pirkimu perkama: mokinių maitinimo paslaugos. Paslaugos susideda iš mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo (pietūs, pusryčiai ir pavakariai). Tiekėjas taip pat turės teikti mokamo maitinimo paslaugas mokyklos darbuotojams (11 punktas).
12.4. Paslaugų suteikimo terminas: 12 mėnesių su teise pratęsti du kartus po 12 mėnesių, bet bendras Paslaugų teikimo terminas negali būti ilgesnis nei 36 mėnesiai bendrai nuo sutarties įsigaliojimo dienos (14 punktas).
12.5. Tiekėjas, siekdamas gauti ekonominio naudingumo balų antram ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui, pateikia papildomo maitinimo (bufeto) patiekalų sąrašą (ne mažiau 5 patiekalų ir ne daugiau nei 7 patiekalų) (51.6.1 punktas).
12.6. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi, nustato, kad vieno mokamų kompleksinių pietų maitinimo įkainis yra 2,20 Eur su PVM, vieno mokamo maitinimo pusryčių įkainis yra 1,20 Eur su PVM ir vieno mokamo maitinimo pavakarių įkainis yra 1,20 Eur su PVM. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas tik kokybės kriterijų pagrindu (52 punktas).
12.7. Šiame pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas tik pagal kokybės santykį (71 punktas). Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bus išrenkamas pagal šiuos vertinimo kriterijus: Pirmas kriterijus – Pirkimo sutartį vykdysiančių darbuotojų darbo užmokestis (A) (lyginamasis svoris vertinime P = 30); Antrasis kriterijus – papildomo bufeto maitinimo kokybė (patrauklumas) (B) (lyginamasis svoris vertinime R = 15); Trečias kriterijus – mokinių aptarnavimo per pertraukas tvarka (C) (lyginamasis svoris vertinime S = 15); Ketvirtas kriterijus – ekologiškų produktų maisto gaminimui naudojimas (E) (lyginamasis svoris vertinime V= 10); Penktasis kriterijus (F) – mokinių aptarnavimo forma (lyginamasis svoris vertinime Z= 30) (72 punktas). Antrojo kriterijaus (papildomo maitinimo (bufeto) kokybė ir patrauklumas) (B)) balai apskaičiuojami vertinamo pasiūlymo kriterijaus reikšmės (Bp) ir kriterijaus geriausios įvertinimo reikšmės tarp visų vertinamų pasiūlymų (Bmax) santykį padauginant iš kriterijaus lyginamojo svorio (R) (75 punktas). Vertinimo kriterijaus (papildomo maitinimo (bufeto) kokybė ir patrauklumas) (B)) reikšmė (Bp) apskaičiuojama kaip balų, skiriamų už tiekėjo siūlomų papildomo maitinimo (bufeto) kokybės užtikrinimo priemonių, suma (75.1 punktas).
12.8. Tiekėjui skiriami balai pagal Lentelėje Nr. 1 nurodytas reikšmes, tiekėjui pateikus pasiūlymą ir pasirinkus vykdyti atitinkamą įsipareigojimą, balai skiriami pagal pateiktus įrodymus dėl tokio įsipareigojimo vykdymo pagal Sąlygų 52.6 punkto reikalavimus (75.3 punktas).
13. Teikta Techninė specifikacija, kurios: 7 punkte nurodytas 2019-09-01 realiai valgančių mokinių skaičių; 8 punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas teikiamą maitinimo paslaugą turi atlikti vadovaujantis šiais dokumentais (jų aktualiomis redakcijomis) (atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąrašas nėra galutinis – kitais galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių maitinimą ir maisto higieną) (8.8 punktas).
13.1. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir kitiems norminiams aktams dėl mokinių maitinimo šių Pirkimo sąlygų atitinkami punktai keičiami vadovaujantis naujai priimtais nutarimais ir norminiais dokumentais (27 punktas).
14. Pasiūlymo formoje išskirtas antrasis kokybės kriterijus – papildomo maitinimo (bufeto) kokybė, patrauklumas (B).
15. Sutarties projekto 11.3.3 punkto nuostatos numato, kad paslaugų pakeitimai gali būti atliekami tik dėl iki sutarties pasirašymo nenumatytų, nuo sutarties šalių nepriklausančių aplinkybių, įskaitant dėl teisės aktų reikalavimų, jei dėl tokio pakeitimo nebuvo pakeistos pirkimo sąlygos ir būtina pasikeitusių teisės aktų reikalavimus įgyvendinti sutarties vykdymo metu.
16. Ieškovė teikė 2020-05-29 pasiūlymą dalyvauti pirkime.
17. Atsakovė pranešime nurodė, kad nepriims rengiamo pasiūlymo dalyvauti konkurse 484292:1.
18. Vilniaus apygardos teismas 2020-08-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos viešųjų pirkimų komisijos 2020-06-03 sprendimus atmesti/nepriimti ieškovės VšĮ „Bruneros“ pasiūlymą bei nutraukti viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos maitinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 484292) procedūras. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1171-302/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 sprendimą paliko nepakeistą.
19. Ieškovė 2020-10-29 pretenzija dėl teismo sprendimo vykdymo reikalavo vykdyti teismo sprendimą – tęsti teismo atnaujintas pirkimo (pirkimo CVP IS Nr. 484292) procedūras, informuoti apie tolesnių veiksmų planuojamą grafiką, įskaitant ir antrosios sutarties su dabartiniu paslaugos teikėju nutraukimą, kaip išplaukiantį iš apeliacinio teismo išvadų.
20. Vilniaus apygardos teismas 2021-04-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1463-340/2021 sutrumpino BĮ Vilniaus „Pelėdos“ pradinės mokyklos ir A. C. IĮ sudarytą 2020-08-28 susitarimą dėl sutarties pratęsimo, susitarimo galiojimo pabaigą nustatant 2021-06-30. Sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu, tačiau byla apeliacine tvarka šios bylos nagrinėjimo metu dar nėra išnagrinėta.
21. Atsakovė 2021-05-07 priėmė sprendimą nutraukti Maitinimo paslaugų pirkimo, pirkimo Nr. 484292, vykdomo skelbimo apklausos būdu, procedūras, nes:
21.1. švediškas stalas yra uždraustas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-12-31 sprendimo Nr. V–3080 „Dėl vaikų, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nuotolinio ugdymo, priežiūros ir maitinimo organizavimo įstaigose būtinų sąlygų“ 1.6 punkto nuostatas, kad maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, negali būti organizuojamas, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgdama į šiuo metu galiojusius teisės aktus bei įvertindama galimas rizikas ateityje, privalo iš naujo peržiūrėti bei adaptuoti pirkimo vertinimo kriterijus;
21.2. pasiūlymo vertinimo kriterijus dėl švediško stalo tapo nebeaktualus, jį vertinti ir skirti už jį ekonominio naudingumo balus tapo neaktualu, kadangi švediško stalo negalima pritaikyti realiame gyvenime, toks vertinimas perkančiajai organizacijai neduos jokios pridėtinės vertės;
21.3. susipažinimo su A pasiūlymais procedūra jau įvyko ir pakoreguoti šio pirkimo sąlygų nebėra jokios galimybės.
22. Ieškovė teikė 2021-05-14 pretenziją, kurioje prašė: panaikinti 2021-05-07 sprendimą nutraukti pirkimo procedūras; tęsti pirkimo procedūras ir paskelbti pasiūlymų eilę bei laimėtoją. Atsakovė 2021-05-24 atmetė ieškovės pretenziją. Pažymėjo, kad: i) Švediško stalo maitinimas yra uždraustas ir neįgyvendinamas: pasiūlymų vertinimo kriterijus dėl švediško stalo tapo nebeaktualus, jį vertinti ir skirti už jį ekonominio naudingumo balus tapo neaktualu, kadangi švediško stalo negalima pritaikyti realiame gyvenime, toks vertinimas perkančiajai organizacijai neduos jokios pridėtinės vertės; susipažinimo su A pasiūlymais procedūra jau įvyko ir pakoreguoti šio pirkimo sąlygų nebėra jokios galimybės; ii) Neteisingai apskaičiuota pirkimo vertė ir netinkamai parinktas pirkimo būdas: vien 12 mėnesių nemokamo maitinimo vertė yra 25 000 Eur be PVM, o 36 mėnesių vertė yra 75 000 Eur be PVM, todėl viršijama mažos vertės pirkimo riba. Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mažos vertės viešuoju pirkimu laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur be PVM; vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu skaičiuojant pirkimo vertę reikia įskaičiuoti ir mokamo maitinimo vertę (apie 21 000 Eur be PVM), todėl paskelbusi mažos vertės pirkimą, perkančioji organizacija pasirinko neteisingą pirkimo būdą.
23. Ginčijamas sprendimas dėl viešojo pirkimo nutraukimo yra siejamas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-12-31 sprendimo Nr. V-3080 Dėl vaikų, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nuotolinio ugdymo, priežiūros ir maitinimo organizavimo įstaigose būtinų sąlygų 1.6 punkto nuostata, kuri numato – įpareigoti savivaldybių administracijas organizuojant vaikų, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (toliau – mokiniai), nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą įstaigose (toliau – priežiūros paslaugos), kai tėvai, įtėviai, globėjai, atstovai pagal įstatymą privalo darbo funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje ir negali mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo programą, priežiūros užtikrinti namuose ar mokiniai neturi sąlygų mokytis namuose arba dėl kitų objektyvių priežasčių reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu mokyklos vaiko gerovės komisijos sprendimu, ir šių priežiūros paslaugų teikėjus laikytis šių reikalavimų – mokinių maitinimą rekomenduojama organizuoti priežiūros paslaugų teikimo patalpose. Jei priežiūros paslaugų teikimo patalpose nėra sąlygų organizuoti mokinių maitinimą ir mokinių maitinimas yra organizuojamas bendroje valgymo salėje ar kitose patalpose, vienu metu joje turi valgyti mokiniai tik iš vienos grupės pagal iš anksto parengtą grafiką. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, negali būti organizuojamas. Po kiekvienos grupės valgymo salė ar kita patalpa, kurioje organizuotas mokinių maitinimas turi būti išvėdinama ir išvaloma (nurodyto akto redakcija galioja nuo 2021-01-05).
24. Anot ieškovės, paminėtas ribojimas galiojo jau nuo 2020-05-18 ir buvo numatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų Nr. V-1116. Jame buvo nurodyta įpareigoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų (toliau – ugdymo paslaugos) teikėjus užtikrinti, kad ugdymo paslaugos būtų organizuojamos maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo – vaikai būtų maitinami grupės patalpose. Jei grupės patalpose nėra sąlygų organizuoti vaikų maitinimą ir vaikų maitinimas yra organizuojamas bendroje valgymo salėje, vienu metu joje turi valgyti vaikai tik iš vienos grupės pagal iš anksto parengtą grafiką. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys vaikai, negali būti organizuojamas. Po kiekvienos grupės bendra valgymo salė turi būti išvėdinama ir išvaloma (2.1.5 punktas).
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2021-07-01 galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021-06-30 sprendimas Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“, kurio 1.4 punktas numato, jog pertraukų, kurių metu mokiniai maitinami, laikas turi būti sureguliuotas taip, kad būtų užtikrintas klasės (grupės) izoliacijos principo taikymas. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas. Po kiekvienos klasės (grupės) valgymo salė turi būti išvėdinama ir išvaloma.
Dėl sprendimo dėl pirkimo procedūrų nutraukimo
26. VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai nutraukiamos pirkimo ar projekto konkurso procedūros. Bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).
27. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
28. VPĮ neatskleidžiami vertinamosios sąlygos (atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti) taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo ne kartą pažymėta perkančiųjų organizacijų teisė persvarstyti priimtus sprendimus. Vis dėlto pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų persvarstymas siejamas su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir siekiu nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su netinkamu tiekėju ar neatitinkantį pirkimo sąlygas pasiūlymą pateikusiu dalyviu. Be to, tokios teisės įgyvendinimas siejamas ne tik su tikslu atitaisyti netinkamai įvykdytą viešojo pirkimo procedūrą, bet ir su išimtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis tokį jos elgesį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 ir kt.).
29. Pasisakant dėl perkančiosios organizacijos teisės nutraukti viešąjį pirkimą pažymėtina, kad nurodyta įstatymo formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima viešąjį pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/ 2013; kt.).
29.1. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pirkimo sutartis dėl aptariamo pirkimo būtų sudaryta.
29.2. Pasisakant dėl kitos sąlygos pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nenumatytos aplinkybės sąlyga yra vertinamoji. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso prieš Leitschutz, C-27/98). Taigi, nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turėtų būti išimtinės ir objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo. Teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad pirkimo procedūrų nutraukimas dėl nenumatytų aplinkybių pagrįstu pripažįstamas tik tada, kai perkančioji organizacija yra išnaudojusi visas nuo jos priklausančias teisėtas priemones, siekiant pašalinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo galimybę paneigiančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-944-553/2018 38 punktą ir kt.).
29.3. Vertinant bylos medžiagą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad: i) vykdomas pirkimas siejamas ir su nepilnamečių (vaikų) maitinimu, kurio tinkamam ir teisingam realizavimui yra priimti atitinkami teisės aktai; ii) atitinkami ribojimai dėl mokinių maitinimo organizavimo buvo nustatyti, jau po pirkimo paskelbimo (2020-04-30); iii) nors ir sutiktina su ieškove, kad toks ribojimas turėjo ir galėjo būti įvertintas ir anksčiau, tačiau pažymėtina, kad jis laikytinas objektyviai svarbiu tolesnio pirkimo eigai. Tą patvirtinta Techninės specifikacijos 8 punkto nuostatos, o 27 punktas numato, kad pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir kitiems norminiams aktams dėl mokinių maitinimo šių Pirkimo sąlygų atitinkami punktai keičiami vadovaujantis naujai priimtais nutarimais ir norminiais dokumentais (27 punktas); iv) įvertintina tai, kad jau yra suėjęs pasiūlymų teikimo terminas, o perkančioji organizacija 2021-05-07 sprendime taip pat nurodė, kad susipažinimo su A pasiūlymais procedūra jau įvyko ir pakoreguoti šio pirkimo sąlygų nebėra jokios galimybės; v) švediškas stalas kaip pasiūlymo vertinimo kriterijus tapo neaktualus, nes jo negalima taikyti, o atitinkamų balų skyrimas pagal šį kriterijų realiai nebūtų materializuotas (į tai dėmesį atkreipė ir išvadą teikianti institucija byloje).
30. Atsakovė į bylą teikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento raštą „Dėl švediško stalo“ savitarnos sistemos perspektyvų mokyklų valgyklose, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Jūsų raštą, kuriame klausiate, ar pasibaigus COVID-19 (koronaviruso infekcijos) karantinui ir ekstremaliajai situacijai bus tęsiamas maitinimas vaikų ugdymo įstaigose švediško stalo principu. Praneša, kad švediško stalo principas yra pažangus vaikų maitinimo organizavimo būdas, kuris skatina sveiką mitybą, geresnį mokinių pritraukimą į ugdymo įstaigų valgyklas bei kartu mažina maisto švaistymą. Šis maitinimo būdas vaikų ugdymo įstaigose buvo laikinai sustabdytas COVID-19 karantino ir ekstremaliosios situacijos metu. Jo plėtra bus tęsiama šioms situacijoms pasibaigus. Pasisakant dėl šio rašto turinio pažymėtina, kad: pirma, sprendimas dėl pirkimo nutraukimo buvo priimtas galiojant atitinkamam ribojimui, kuris numatė, kad Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, negali būti organizuojamas; antra, net ir atšaukus karantiną (dabartiniame bylos nagrinėjimo etape) nėra priimta atitinkamų teisės aktų, kurie numatytų leidimą vykdyti maitinimą švediško stalo principu (jau minėta, kad nuo 2021-07-01 galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021-06-30 sprendimas Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“, kurio 1.4 punktas numato, jog pertraukų, kurių metu mokiniai maitinami, laikas turi būti sureguliuotas taip, kad būtų užtikrintas klasės (grupės) izoliacijos principo taikymas. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas. Po kiekvienos klasės (grupės) valgymo salė turi būti išvėdinama ir išvaloma); trečia, sprendimas, kurio pagrindu remiantis yra nustatytas atitinkamas ribojimas, yra priimtas Sveikatos apsaugos ministro, o atsakymą į ieškovės suformuluotą klausimą pateikė Visuomenės sveikatos departamento direktorius. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija siekia, jog maitinimo paslaugos būtų teikiamos nuo 2021-09-01. Gi nėra aiški konkreti data, kada bus priimti ir įsigalios atitinkami teisės aktai, jau leidžiantys organizuoti maitinimą švediško stalo principu.
31. Pasisakant dėl aplinkybių, kurios siejamos su priimto teisės akto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo Dėl vaikų, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nuotolinio ugdymo, priežiūros ir maitinimo organizavimo įstaigose būtinų sąlygų Nr. V-3080 – galiojimo laiko aspektu (toks pasisakymas šiuo metu yra aktualus tik dėl to, kad juo remiantis buvo priimtas sprendimas dėl pirkimo nutraukimo) pažymėtina tai, kad: i) pačiame šiame akte nėra nustatytas šio teisės akto galiojimo laikotarpis; ii) nors šio akto preambulėje ir yra nurodomi kiti teisės aktai, kurias remiantis šis sprendimas yra priimtas, tačiau juo taip pat siekiama užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją; iii) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ 1.4 punkte nurodyta, kad pertraukų, kurių metu mokiniai maitinami, laikas turi būti sureguliuotas taip, kad būtų užtikrintas klasės (grupės) izoliacijos principo taikymas. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas. Po kiekvienos klasės (grupės) valgymo salė turi būti išvėdinama ir išvaloma.
32. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors ieškovė teigia, kad ekonominio naudingumo kriterijus – maitinimas švediško stalo principu – jau net galiojant karantinui ir minėtam SAM sprendimui yra pripažįstamas teisėtu, pagrįstu ir įgyvendinamu bei remiasi Kauno apygardos teismo 2020-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1811-601/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-491-790/2021, tačiau susipažinus su nurodomų paminėtų teismų procesinių sprendimų turiniu, pažymėtina, kad juose nebuvo tiesiogiai sprendžiama dėl atitinkamų SAM sprendimų įtakos tolesnei tų viešųjų pirkimų vykdymo eigai.
33. Ieškovė taip pat teigia, kad klausimas dėl perkančiosios organizacijos galimybės maitinimą vykdyti bufeto (švediško stalo) principu šiame pirkime jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020-06-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3511-855/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1171-302/ 2020, todėl tuo pačiu pagrindu pakartotinai nutraukinėti pirkimą nėra teisėta.
33.1. Teismas, susipažinęs su nurodytais teismų procesiniais sprendimais, sprendžia, kad nurodytose bylose nebuvo nagrinėtas klausimas, kuris yra tiesioginis šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad teismas dėl atitinkamų aplinkybių jau yra pasisakęs.
33.2. Tuose procesiniuose sprendimuose nagrinėti tik šie aspektai, kurie siejami su nagrinėjama byla: i) mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto; ii) nors mokykla neturi galimybės valgykloje turėti bufeto, o alternatyvos bufetui pateikta nebuvo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis argumentas taip pat neleidžia ieškovės pasiūlymo vertinti kaip neatitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; iii) tai, kad mokykla neįsivertino, nors turėjo tą padaryti, bufeto mokykloje įrengimo, ir į pirkimo sąlygas įtraukė sąlygą dėl bufeto pasiūlymo galimybės, negali įtakoti ieškovės atitikimo pirkimo sąlygoms; iv) perkančioji organizacija, rengdama pirkimo sąlygas, visais atvejais turi įsivertinti kokias sąlygas jį įtraukia į pirkimą bei jų realizavimo galimybę. Mokykla pripažįsta, kad jai yra žinomos jos turimų patalpų pobūdis, dydis, plotas ir išdėstymas, dėl to jos argumentai, kad ji negalėjo iš karto numatyti, jog bufeto turimose patalpose nėra galimybės įrengti, atmetami, kaip nepagrįsti.
Dėl aplinkybių, siejamų su pirkimo būdo pasirinkimu
34. Pasisakant dėl šio dalyje nurodytų aplinkybių visų pirma pažymėtina, kad pati atsakovė, priimdama sprendimą nutraukti pirkimą, nenurodė tokio sprendimo motyvo – netinkamai pasirinkto vykdomo pirkimo būdo.
35. Tam tikra apimtimi dėl pirkimo būdo aplinkybės yra pasisakyta ir Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3511-855-2020. Teismas sprendė, jog dar prieš skelbdama apie viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija – mokykla, juo labiau turėjusi ne pirmą kartą rengti tokio pobūdžio pirkimus maitinimo paslaugoms ateinantiems mokslo metams įsigyti, neabejotinai galėjo objektyviai įvertinti ir nustatyti:
35.1. 18 punkto a) dalis – mokinių bei mokyklos darbuotojų, kuriems tiekėjui reikės teikti mokamo ir nemokamo maitinimo paslaugas, skaičių – teismo proceso metu atsakovė taip ir nepaaiškino, nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų dėl nutraukto pirkimo sąlygose (1 priedo „Techninė specifikacija“ 7 punkto lentelėje) nurodyto realiai valgančių mokinių skaičiaus (160 vaikų) esminio sumažėjimo, apie kurį kalbama teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (iki 80 vaikų, t. y. net per pusę); apie tokį valgančių mokinių, kuriems turės būti teikiamos maitinimo paslaugos, skaičių nieko nekalbama ir neužsimenama ir šiuo metu, kaip teigia atsakovė, jos naujai vykdomo viešojo pirkimo tam pačiam objektui įsigyti 2020-06-19 „Supaprastino mažos vertės pirkimo mokinių maitinimo paslaugos“ sąlygose;
35.2. 18 punkto d) dalis – numatomo pirkimo vertę, nustatomą pagal pirkimo objektą ir visų ketinamų įsigytų paslaugų mastą – mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo, mokyklos darbuotojų mokamo maitinimo paslaugų vertę, perkančiajai organizacijai žinant ir Pirkimo sąlygose numačius preliminarų asmenų, kuriems tokios paslaugos bus teikiamos skaičių (Pirkimo sąlygų 1 priedo – Techninės specifikacijos 7 punktas), vieno mokamų kompleksinių pietų, pusryčių ir pavakarių įkainį (Pirkimo sąlygų 52 p.), paslaugų teikimo terminą (Pirkimo sąlygų 14 p.) ir t. t., ir priklausomai nuo to pasirinkti vienokį ar kitokį vykdytino viešojo pirkimo būdą (atviras konkursas, skelbiamos/neskelbiamos derybos ar kt.);
35.3. Sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos 2020-06-03 sprendimo nutraukti pirkimą teisėtumo, pažymėtina ir ta, teismo nuomone, itin svarbi aplinkybė, jog kaip matyti iš 2020-06-03 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo, šio posėdžio metu apskritai nebuvo iškilę ir perkančiosios organizacijos svarstomi/nagrinėjami/aptariami aukščiau nurodyti argumentai, kuriais atsakovė savo atsiliepime į ieškinį grindžia nesutikimą su ieškovės reikalavimais. Apie visas aukščiau nurodytas aplinkybes (išskyrus susijusias su viešojo pirkimo verte) nėra nurodoma nei viešojo pirkimo komisijos 2020-06-03 posėdžio protokole, nei nurodoma ieškovei 2020-06-22 atsakyme į pretenziją, apsiribojant tik abstrakčiais teiginiais dėl būtinumo keisti Pirkimo sąlygas. Tik atsiliepime į ieškinį šios aplinkybės pirmą kartą perkančiosios organizacijos realiai nurodomos ir išviešinamos, kaip pirkimo nutraukimo pagrindai, kas savo ruožtu leidžia spręsti, jog 2020-06-03 priimtas sprendimas nutraukti pirkimą nebuvo paremtas realiais faktais, juos patvirtinančiais įrodymais ir atitinkamu teisiniu pagrindu (19 punktas).
36. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1171-302/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020-08-04 sprendimą palikdamas nepakeistą taip pat pažymėjo, kad:
36.1. pagal ginčo pirkimo 52 punktą, tiekėjui faktiškai mokamas atlygis priklausys nuo faktiškai įsigytų maitinimo paslaugų apimties, taigi mokinių skaičiaus sumažėjimas negali lemti neracionalaus lėšų panaudojimo kaip pagrindo nutraukti pirkimą (94 punktas);
36.2. nėra pagrindo pripažinti, kad perkančioji organizacija negalėjo bent jau preliminariai nustatyti asmenų skaičiaus, taip pat perkančioji organizacija prieš Pirkimo paskelbimą turėjo pareigą įvertinti ir Pirkimo vertę. Pažymėtina, kad Pirkimo vertė nustatoma pagal Pirkimo objektą ir visų ketinamų įsigytų paslaugų mastą – mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo, mokyklos darbuotojų mokamo maitinimo paslaugų vertę, perkančiajai organizacijai žinant ir Pirkimo sąlygose numačius preliminarų asmenų, kuriems tokios paslaugos bus teikiamos, skaičių (Pirkimo sąlygų 1 priedo techninės specifikacijos 6 punktas), vieno mokamų kompleksinių pusryčių, pietų ir pavakarių įkainį (Pirkimo sąlygų 52 punktas), paslaugų teikimo terminą (Pirkimo sąlygų 14 punktas) ir kita bei priklausomai nuo to pasirinkti vykdytino viešojo Pirkimo būdą. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija ši Pirkimo nutraukimo pagrindą sieja išimtinai su mokinių skaičiumi, tačiau, kaip jau minėta, ji neįrodė kas lėmė tokį mokinių skaičiaus sumažėjimą. Neįrodžius šios aplinkybės, nėra pagrindo tvirtinti, kad sumažėjo ir Pirkimo vertė (105 punktas).
37. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Pirkimo paskelbimo metu (2020-04-30) galiojusios VPĮ redakcijos II skirsnis reguliavo pirkimo vertę: pagal VPĮ 4 straipsnį, tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija šias ribas: 1) Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tais atvejais, kai krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų prekių pirkimai yra susiję su šio įstatymo 6 priede nurodytais produktais, taikoma Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio b punkte nurodyta riba, kitais prekių pirkimų atvejais – Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio c punkte nurodyta riba. Šio įstatymo 6 priede nurodytas preliminarus produktų sąrašas sudarytas remiantis Pasaulio prekybos organizacijos sutarties dėl viešųjų pirkimų 1 priedo 3 punkto tekstu; 2) 750 000 Eur, kai perkamos šio įstatymo 2 priede nurodytos socialinės ir kitos specialiosios paslaugos (1 dalis). Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas (2 dalis). Mažos vertės viešuoju pirkimu (toliau – mažos vertės pirkimas) laikomas supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodytas pirkimas (3 dalis). Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose (5 straipsnio 1 dalis). Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką (5 straipsnio 5 dalis).
38. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-27 įsakymu Nr. 1S94 patvirtintoje Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikoje nurodyta, kad numatoma pirkimo vertė (toliau – pirkimo vertė) – pirkimo pradžioje, vadovaujantis metodikos nuostatomis, apskaičiuojama vertė, pagal kurią pirkimo vykdytojas nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti, norėdamas sudaryti pirkimo sutartį arba preliminariąją viešojo pirkimo-pardavimo ar preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (2.3 punktas). Pirkimo vertė skaičiuojama įtraukiant visas mokėtinas sumas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), įskaitant: vertes, galinčias atsirasti dėl pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybių; prizų ir (arba) kitų išmokų ar priemokų kandidatams ar dalyviams vertę, kai jie numatomi pirkimo dokumentuose (4 punktas).
39. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008). Pirkimo vertė turi būti apskaičiuojama dar prieš paskelbiant pirkimą, nes būtent nuo to ir priklauso, koks pirkimo būdas. Atsakovė, teikdama atsakymą į teismo paklausimą, kuris suformuotas 2021-06-30 nutartyje, nurodė, kad dėl pasirinkto pirkimo būdo įrodymų nėra, nes buvo sprendžiama žodžiu su Mokyklos tarybos žinia (e. b. 1 t. 77 b. l.).
40. Pasisakant dėl aplinkybių, kurios siejamos su pirkimo būdo parinkimu, pažymėtina, kad: i) sutiktina su išvadą teikiančios institucijos pastebėjimu, kad nurodytos skelbimo formos bei perkančiosios organizacijos įvardijamų pirkimo būdų neatitikimas kelia abejonių ne tik dėl Perkančiosios organizacijos atidumo bei rūpestingumo rengiant Pirkimo dokumentus, bet ir dėl paties pirkimo vykdymo; ii) pati perkančioji organizacija realiai taikė ne Mažos vertės pirkimo tvarkos aprašo nuostatas, o iš esmės VPĮ nuostatas (vykdytas atviras konkursas); iii) kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, sprendime dėl pirkimo nutraukimo, kuris yra ginčijamas šioje byloje, nesiremiama aptartomis aplinkybėmis, o teismas aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu sprendimą nutraukti pirkimą pripažino pagrįstu; iv) sutiktina, kad Mokykla skirtingose bylose įrodinėja skirtingas aplinkybes dėl pirkimo vertės; v) vertinant pirkimo sąlygas matyti, kad iš esmės taikomas įkainio metodas. Teismo įsitikinimu, atsakovės šioje byloje įrodinėjama aplinkybė, kuri siejama su pirkimo verte, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybių kontekstą, momentą, kada buvo priimtas sprendimas nutraukti pirkimą, vertintina, kaip formali, bei neturinti įtakos pirkimo nutraukimui.
41. Be to, teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad <...> nors vykdydama konkursą perkančioji organizacija pažeidė savo pareigą apskaičiuoti pirkimo vertę kuri, kaip jau minėta, turi būti apskaičiuojama pirkimo pradžioje, ir tokiu būdu tinkamai pasirinkti pirkimo būdą, tačiau vien šis pažeidimas, vadovaujantis teismų praktikoje suformuluota formalaus pažeidimo koncepcija nėra pakankamas pagrindas viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016; 2010-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
42. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai (pvz. karantino trukmė, skiepijimo mastai ir pan.) neturi esminės įtakos sprendimo priėmimui byloje, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovės reikalavimas panaikinti 2021-05-07 pranešimu išviešintą atsakovės sprendimą nutraukti viešojo pirkimo Nr. 484292 procedūras laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
43. Nepanaikinus ieškovės prašomo sprendimo nutraukti viešojo pirkimo Nr. 484292 procedūras, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškovės reikalavimo – įpareigoti atsakovę Vilniaus „Pelėdos“ pradinę mokyklą tęsti ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti viešojo pirkimo Nr. 484292 procedūras, todėl teismas dėl jo plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
45. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-07-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-376-241/2020, nutarties 92 punktas ir nurodytame punkte cituojama kasacinio teismo praktika).
46. Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo ieškovei priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (CPK 93 straipsnis).
47. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios į bylą neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl piktnaudžiavimo procesu
48. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė nustačius ieškovės piktnaudžiavimą procesu, skirti ieškovei baudą.
49. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
51. Nors ieškovės ieškinys ir atmestinas, tačiau ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomas tam tikrų aplinkybių interpretavimas byloje nesudaro pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 423¹, 423⁸ straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės viešosios įstaigos „Bruneros“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus „Pelėdos“ pradinei mokyklai dėl sprendimo nutraukti viešąjį maitinimo paslaugų pirkimą Nr. 484292 panaikinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Viešųjų pirkimų tarnyba, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.