Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progressus group“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Storent“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkes teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5104-1041/2023, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progressus group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Storent“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Progressus group“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB Storent“ 35 000,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 750,00 Eur žyminį mokestį.

2. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, teismas 2023 m. kovo 23 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.

3. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime, be kita ko, atsakovė nurodė, kad teismas neturėjo teisės priimti ieškovės ieškinio, nes byla pagal CPK 30 straipsnio 6 dalį šiam teismui yra neteisminga. Ieškovės buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. teritorijoje, kuri priskirtina Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams. Tuo tarpu vieta, kurioje turtas sudegė, yra pasienio ruože esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. teritorijoje, kuri priskirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

4. Ieškovė prašė teismo netenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5. Trečiasis asmuo UAB „Brosta“ prašė teismo tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi tenkino atsakovės UAB „Storent“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. sprendimą, o ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nutarė grąžinti ieškovei 750 Eur žyminį mokestį bei priteisė atsakovei UAB „Storent“ iš ieškovės UAB „Progressus group“ 1 505,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

7. Tesimas nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) atsakovei buvo išsiųsti 2023 m. vasario 6 d. ir įteikti 2023 m. vasario 7 d. elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnis 10 dalis).

8. Jei adresatas, kaip kad šiuo atveju atsakovė, neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės) 34 punktas).

9. Aplinkybę, kad atsakovės paskyra ieškinio ir sprendimo už akių priėmimo metu buvo aktyvi (nuo 2022 m. balandžio 26 d.), patvirtina ir Nacionalinės teismų administracijos pateikti duomenys.

10. Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė šio termino pratęsti, atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamų priežasčių, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas šiuo atžvilgiu turėjo pagrįstą pagrindą priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Dėl bylos teismingumo, sprendimo už akių naikinimo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu

11. Teismas nurodė, kad pagal CPK 30 straipsnio, numatančio teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, 6 dalį ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.

12. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodytas ieškovės buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nors Juridinių asmenų registre ieškovės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), o žalos padarymo vieta yra pasienio ruože esančiame (duomenys neskelbtini).

13. Anot teismo, tokiu būdu ieškinys ieškovės pasirinkimu galėjo būti reiškiamas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams (pagal ieškovės buveinės adresą) arba Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams (pagal žalos padarymo vietą).

14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys priimtas pažeidžiant CPK 30 straipsnio 6 dalyje nurodytas teismingumo pagal ieškovės pasirinkimą taisykles, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu (jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles), teismas nutarė tenkinti atsakovės pareiškimą ir panaikinti sprendimą už akių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Tenkinęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ieškinį pateikė pažeisdama teismingumo taisykles, teismas nutarė priteisti iš ieškovės atsakovei 54,00 Eur žyminį mokestį ir 1 451,88 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 505,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Progressus group“ (toliau – ir ieškovė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ­­- atsakovės UAB „Storent“ pareiškimo netenkinti. Atskirajame skunde ir atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

1.1. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas negali būti pagrindu panaikinti sprendimą už akių. Sprendimo už akių panaikinimo išsamūs pagrindai išvardinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje. Kadangi teismas nenustatė CPK 288 straipsnio 4 dalyje ir CPK 329 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalies 6 punkte nustatytų pagrindų, todėl sprendimas už akių negalėjo būti panaikintas.

1.2. Ieškovas laikosi pozicijos, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nes ieškovo buveinė yra Kaune. Jeigu vis dėl to teismas laikytų, kad byla nėra teisminga šiam teismui, teismas turėtų vadovautis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams: jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, turėtų bylą perduoti pagal teismingumą, o ne ieškinį palikti nenagrinėtu.

1.3. Jeigu, vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad byla neteisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, apeliantė pageidauja, kad byla būtų perduota Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.

1.4. Kadangi teismas neturėjo teisės palikti ieškinį nenagrinėtu, o turėjo pareigą bylą perduoti pagal teismingumą, todėl teismas neturėjo pagrindo ir negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Anot apeliantės, bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl ieškovės kaltės, o dėl pačios atsakovės kaltės, nes ji laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kuris atsakovei buvo įteiktas tinkamai.

17. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 35 000 Eur žalos atlyginimo. Tokie ieškiniai pareiškiami pagal atsakovo buveinės vietą arba pagal ieškovo buveinę ar žalos padarymo vietą. Įvertinus pareikšto reikalavimo pobūdį, šalių buveinių adresus, darytina išvada, jog ieškovė turėjo galimybę savo 2023 m. vasario 3 d. ieškinį pareikšti: 1) pagal atsakovės buveinę, kuri yra Vilniaus m. sav. – ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui; 2) pagal ieškovės buveinę, kuri yra Prienų r. sav. – ieškinys teismingas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams; 3) pagal žalos padarymo vietą, kuri yra Šalčininkų r. sav. – ieškinys teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams. Todėl šis ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

2.2. Nors teismas expressis verbis (pažodžiui) neįvardijo, kad konstatuoja egzistuojant CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindą sprendimo už akių naikinimui, tačiau tai akivaizdu iš pačios nutarties nuoseklios motyvacijos. Kaip matyti iš nutarties turinio, teismas apsiribojo tik procesinių motyvų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir ieškinio teismingumu, nagrinėjimu, visiškai nepasisakydamas dėl kitų nurodytų aplinkybių, papildomų įrodymų, kurie gali turėti sprendimo už akių teisėtumui.

2.3. Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas turėjo ir galėjo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visais atvejais išnagrinėjus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išsprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

18. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Storent“ (toliau – atsakovė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties motyvuojamąją dalį dėl konstatuotų faktinių aplinkybių ir dėl procesinių dokumentų įteikimo, šias dalis panaikinti (pašalinti) iš nutarties arba pakeisti jas motyvais, kuriais būtų konstatuojama, kad „procesinių dokumentų įteikimas atsakovei UAB „Storent“ nebuvo tinkamas“, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Nors pats skundžiamos nutarties materialinis teisinis rezultatas atsakovę tenkina, tačiau ji priversta skųsti nutarties motyvuojamąją dalį dėl faktinių aplinkybių (nutarties 5-6 p.) ir dėl procesinių dokumentų įteikimo (nutarties 7-8 p.), kadangi procesiškai galėtų susiklostyti tokia situacija, kad atsakovei neskundus jose nurodytų motyvų, jie būtų laikomi neginčytinai nustatytais teismine tvarka, t. y. vėliau teismai galėtų laikyti, kad ši aplinkybė nustatyta ir nebegali būti ginčijama.

3.2. Aiškinant Taisyklių 7.2. p. ir 34 p. nuostatas sistemiškai, tai reiškia, kad asmuo neturintis imperatyvios pareigos priimti procesinių dokumentų per LITEKO VEP posistemį, jis sutikimus procesiniams dokumentams gauti iš esmės duoda atskirai kiekvienos bylos atveju, t. y. ne vieną išankstinį sutikimą visoms byloms, kurios gali kilti ateityje, o tik toms, apie kurias žino ir juose dalyvauja.

3.3. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, taip pat atsakovei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje (atsiliepimo ar kito), nesant jos tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, byloje nesant duomenų, kad atsakovė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros laikotarpiu nuo procesinių dokumentų jai išsiuntimo iki teismo sprendimo už akių priėmimo, taip pat nesant kitų įrodymų, kad atsakovė žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, teismas negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalis. Vadinasi, teismas turi imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti atsakovės informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pvz., išsiųsti procesinius dokumentus registruotos buveinės adresu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-1092/2020).

3.4. Atsakovė yra ūkio subjektas, kuriam pagal teisinį reguliavimą nėra pareigos priimti procesinius dokumentu per LITEKO VEP posistemį. 2022 m. liepos mėn., 2023 m. sausio mėn. keitėsi atsakovės vadovai ir duomenų, kad atsakovė turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, dabartiniam vadovui perduota nebuvo. Todėl iki tol, kol pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neišreikalavo duomenų iš Nacionalinės teismų administracijos, pati atsakovė net nežinojo, ar ji apskritai turėjo/turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, ar ne.

3.5. Išreikalavus duomenis iš Nacionalinės teismų administracijos paaiškėjo, kad atsakovės paskyra buvo aktyvuota ir prie jos pirmą ir kartu paskutinį kartą prisijungta 2022 m. balandžio 26 d. 16.06 val. Teismas, naudodamasis LITEKO sistema, be kita ko, turėjo galimybes patikrinti ir matyti, kad atsakovė įvairiuose Lietuvos teismuose turi nemažai civilinių bylų, kurias visada veda per teisininkus atstovus, o ne pati, procesinius dokumentus priima per atstovus, o ne per LITEKO VEP posistemį.

3.6. Atsakovė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje nedalyvavo, apie ją nežinojo, todėl procesiniai dokumentai tokiu būdu negalėjo būti siunčiami per LITEKO VEP posistemį ir laikomi tinkamai įteiktais. Be to, ieškovė, žinodama, kad atsakovė yra aktyvi savo teisių gynėja, ne tik nuslėpė dalį ginčui reikalingų aplinkybių ir dokumentų, kurie galėjo turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui, bet matydama, jog atsakovė apie procesą iš esmės nežino, jos neinformavo, nors galėjo.

3.7. Atsakovė pažymi, kad jos prieštaravimai dėl sprendimo už akių teismui buvo pateikti praleidus terminą jiems pateikti, todėl atsakovė prašė teismo šį terminą atnaujinti. Teismas 2023 m. balandžio 21 d. priėmė rezoliuciją, kuria terminą atnaujino. Tai prieštarauja skundžiamos nutarties motyvams, nes jau tuomet teismas sutiko, kad atsakovė terminą prieštaravimams pateikti parleido dėl svarbių priežasčių, nes nežinojo apie prasidėjusį procesą.

3.8. Tam, kad būtų pasiektas toks materialinis teisinis rezultatas, kuris yra nustatytas skundžiama nutartimi, joje visiškai nebuvo tikslo nagrinėti klausimo dėl procesinių dokumentų įteikimo tinkamumo ir konstatuoti aplinkybes, kad įteikimas buvo tinkamas.

19. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie motyvai:

4.1. Skundžiant sprendimo motyvuojamąją dalį skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar jo motyvuojamoji dalis jam yra nepalanki. Atsakovė nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukels jos skundžiami teismo motyvai, todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovės teisė skųsti teismo nutartyje nurodytus motyvus. Panaikinus sprendimą už akių, skundžiami teismo nutarties motyvai neturės įtakos bylos nagrinėjimui, todėl šiuo atveju jie neskundžiami.

4.2. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo turėjo aktyvias LITEKO VEP posistemio paskyras, todėl teismas pagrįstai išsiuntė procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis. Atitinkamai naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per EPP asmeniui, kuris yra EPP vartotojas ir naudojosi savo VEP posistemio paskyra kitoje byloje, teismas nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

20. Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Brosta“ prašo atsakovės atskirąjį skundą patenkinti, ieškovės – atmesti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų tenkinti ieškovės atskirąjį skundą, tuomet prašo patenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

5.1. Pasisakydamas dėl bylos teismingumo, teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, kad ši byla neteisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Teismas ieškinį priėmė bei sprendimu už akių jį tenkino pažeisdamas teismingumo taisykles. Paaiškėjus, jog ieškovo pareikštas ieškinys nėra teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, teismas pagrįstai nusprendė pats pasinaikinti savo nepagrįstai priimtą sprendimą už akių ir, neperduodamas savo nuožiūra bylos kitam teismui, paliko ieškinį nenagrinėtu. Teismas tokį sprendimą priėmė pagrįstai, siekdamas nepažeisti ieškovo pasirinkimo teisės reikšti ieškinį pagal alternatyvų teismingumą, t. y. neapribodamas/neatimdamas iš ieškovo teisės pačiam nuspręsti, kuriame teisme pareikšti ieškinį atsakovui.

5.2. Teismo sprendimas už akių, kuriuo visiškai tenkintas ieškovo pareikštas ieškinys, yra nepagrįstas. Tarp proceso šalių susiklostė faktinė situacija, kuomet atsakovas iš ieškovo išsinuomojęs ieškovui nuosavybės teise priklausantį vikšrinį transporterį IHI IC35 (toliau – transporteris arba technika), jį subnuomojo trečiajam asmeniui. 2022 m. birželio 8 d. trečiojo asmens darbuotojui vairuojant išsinuomotą transporterį, netikėtai iš variklio skyriaus pasirodė dūmai ir liepsna - transporteris užsidegė. Trečiojo asmens darbuotojas gesintuvu ėmėsi gesinti kilusio gaisro bei nedelsiant į įvykio vietą iškvietė priešgaisrinę tarnybą, kuri atvykusi į įvykio vietą gaisrą užgesino, tačiau transporteris sudegė nepataisomai. Trečiasis asmuo nėra atsakingas dėl kilusio transporterio gaisro bei jo padarinių ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad gaisras kilo dėl netvarkingos transporterio techninės būklės, dėl netvarkingos elektros instaliacijos gedimo, už gaisro padarinius atsako pats transporterio nuomotojas (ieškovas), kuris neįvykdė ar tinkamai nevykdė Nuomos sutarties 2.2. p., 2.5 p. numatyto įsipareigojimo reguliariai prižiūrėti techniką.

5.3. Kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. nebuvo prisijungęs prie LITEKO VEP paskyros, teismo išimtinai tik per LITEKO VEP posistemį siųsti procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. Trečiasis asmuo visiškai pritaria atsakovės atskirojo skundo argumentams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, kartu patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

22. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl bylos teismingumo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu po to, kai byloje jau yra priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad byla neteisminga šiam teismui.

23. Ieškovė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas galėjo priimti atsakovės atžvilgiu sprendimą už akių, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog ši byla yra neteisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

24. Atsakovė atskiruoju skundu skundžia teismo nutarties motyvuojamąją dalį, kurioje teismas konstatavo, jog siųsdamas atsakovei procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį, juos įteikė teisingai, todėl per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.

Dėl bylos teismingumo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams

25. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

26. Ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys 2022 m. kovo 4 d. elektroniniu būdu sudarė nuomos sutartį Nr. CON19759, kuria ieškovė įsipareigojo perduoti, o atsakovė priimti už atlygį (nuomai) ieškovės nuosavybėje esančią ir/arba jo valdomą įrangą ir/arba inventorių (toliau – technika) su teise techniką perduoti subnuomai. Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad dėl kiekvieno atskiro technikos vieneto yra sudaromas priėmimo–perdavimo aktas. Šalys 2022 m. kovo 7 d. pasirašė technologinių įrenginių perdavimo aktą, kuriuo atsakovei buvo perduotas vikšrinis transporteris (duomenys neskelbtini), serijos Nr. GJ000273 (toliau – transporteris), kurio vertė 35 000,00 Eur + PVM. (duomenys neskelbtini). Pasienio ruože išnuomotas transporteris 2022 m. birželio 8 d. užsidegė. Gaisro metu išnuomotas transporteris sudegė nepataisomai. 2022 m. kovo 7 d. technologinių įrenginių perdavimo akte nurodyta, kad įranga tvarkinga, išorinių defektų nėra. Atsakovė ieškovei neperdavė nepataisomai sugedusio transporterio. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad nuomininkas yra materialiai atsakingas už visus tiesioginius nuostolius, kuriuos patyrė nuomotojas dėl nuomininko veiklos. Todėl ieškovė teigė, kad atsakovė yra atsakinga ir privalo kompensuoti nepataisomai sudegusio transporterio vertę.

27. CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Bendrasis teismingumas įtvirtintas CPK 29 straipsnyje – pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą.

28. Ieškovė ieškinyje nurodė savo buveinės adresą – (duomenys neskelbtini). Pagal Juridinių asmenų registrą, ieškovės buveinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta žalos padarymo vieta – pasienio ruožas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodytas atsakovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Ieškinyje paaiškinta, kad vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinys reiškiamas pagal ieškovės buveinės vietą.

29. Teismas ieškinį priėmė nenustatęs teismingumo taisyklių pažeidimo. Teismui priėmus sprendimą už akių, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad byla išnagrinėta ir sprendimas už akių priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, nes ši byla yra teisminga arba Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams (ieškovės registruota buveinės vieta), arba Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams (žalos padarymo vieta), arba Vilniaus miesto apylinkės teismui (atsakovės buveinės vieta)

30. Skundžiama nutartimi konstatavęs, kad byla neteisminga Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, panaikino 2023 m. kovo 23 d. sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

31. CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę – ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnio 6 dalis reglamentuoja alternatyviojo teismingumo galimybę, t. y. teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą – ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui.

32. CPK 30 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyviojo teismingumo taisyklė yra specialioji taisyklė bendrosios teismingumo taisyklės, įtvirtintos CPK 29 straipsnyje, atžvilgiu. Alternatyvusis teismingumas nustatomas tokioms byloms, kuriose būtina apginti ypač reikšmingus ieškovo teises ir interesus. Lingvistinė CPK 30 straipsnio 6 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad šioje normoje nustatyta lengvata ieškovui, esančiam kreditoriumi, dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo. Taigi, ši taisyklė yra susijusi ir išplaukianti iš žalos, padarytos turtui, atlyginimo prievolės (delikto) ir ja ginami kreditoriaus interesai dėl žalos atlyginimo. Kreditoriumi (taigi ir ieškovu) dėl žalos atlyginimo gali būti bet kuris fizinis ir (ar) juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019).

33. CK 2.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą (2 dalis). Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. Įstatymai neįpareigoja juridinio asmens veikti ten, kur yra jo buveinė. Nors preziumuojama, kad juridinio asmens verslo vieta yra ten, kur yra jo buveinė, tačiau buveinė nustatoma atsižvelgiant į juridinio asmens nuolatinio valdymo organo buvimo vietą arba į faktinę veiklos vietą. Tai reiškia, kad jeigu juridinio asmens buveinė ir nuolatinio juridinio asmens valdymo organo ar faktinės veiklos vieta nesutampa, CK 2.49 straipsnio 2 dalies prasme juridinio asmens buveine laikytina ta vieta, kur iš tikrųjų yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

34. Nagrinėjamu atveju taip pat susiklostė tokia situacija, kad juridinio asmens buveinė, įregistruota Juridinių asmenų registre, ir nuolatinio juridinio asmens valdymo organo ar faktinės veiklos vieta nesutampa, tačiau pati ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo faktinę buveinės vietą (duomenys neskelbtini), kurioje yra ir jos valdymo organai. Be to, ieškovė viešai skelbiamame savo interneto puslapyje https://progressusgroup.lt buveinės adresą nurodo tokį, koks nurodytas ieškinyje – (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu nurodyta ir vadovo buvimo vieta.

35. Atsižvelgiant į aptartas faktines bylos aplinkybes ir paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus (nutarties 32 punktas), darytina išvada, jog ieškovė šiuo atveju turėjo pagrįstą pagrindą paduoti ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, todėl CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

36. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindą, kadangi netgi tuo atveju, jeigu teismo išvados dėl bylos teismingumo ir būtų teisingos, teismas nutartimi privalėjo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 34 straipsnio 2 dalis ir 4 jos punktas). Be to, sutinkamai su CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, išnagrinėjęs pareiškimą teismas turi teisę arba pareiškimo netenkinti, arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teismas šias proceso teisės normas pažeidė, kadangi panaikinęs sprendimą už akių bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino ir CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių nenustatinėjo.

Dėl sprendimo už akių priėmimo teisinių prielaidų

37. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius.

38. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, arba, kitaip tariant, patikrinti CPK 285 straipsnio 3 dalies atitinkamuose punktuose išdėstytus pagrindus. Taigi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjantis teismas pirmiausia privalo patikrinti, ar ginčo atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

39. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 36 ir 39 punktuose nurodytų proceso teisės normų pažeidimas lėmė neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimą.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Apibendrinat tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo taisykles, kas turėjo įtakos neteisingam klausimo išsprendimui, todėl skundžiama 2023 m. gegužės 18 d. nutartis naikintina ir atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimas gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41. Kadangi šalių skundžiama nutartis panaikinama, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamoje nutartyje teismo padarytų išvadų privalomumu, kadangi apeliacine tvarka panaikintos žemesnės instancijos teismo nutarties motyvai ir išvados materialių teisių ir pareigų nei bylos šalims, nei kitiems asmenims nesukuria.

42. Panaikinus skundžiamą nutartį ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, klausimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje paskirstymo nesvarstytinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.