Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-238/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-24
Bylos Nr.
1-98-238/2015
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00307-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
A. B., R. J.
Advokatai
Lina Andriuškevičienė, Raimondas Kuzminas
Kategorijos
  • 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
(S)
Baudžiamoji byla Nr. 1-98-238/2015;Teisminio proceso Nr.1-65-1-00307-2011-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.4.; 1.2.14.7.2.; 1.2.17.12.; 1.2.29.1; 1.1.4.4.4.; 1.1.4.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2015 m. liepos 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Linai Andriuškevičienei, kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Raimondui Kuzminui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-10-15 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 200 straipsnio 1 dalį 300 MGL (37500 litų) dydžio bauda; 2) 2012-09-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta subendrinta bausmė 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda, į bausmę įskaitytas sulaikymo laikas ir galutinė bausmė paskirta 56 MGL (6980 litų) dydžio bauda; 3) 2013-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirtas bausmes subendrinus, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-16 nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio dalis, kurioje A. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 203 str. 2 d. (dėl neteisėto UAB „Milagra“ veiklos organizavimo), panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. ir nuteistas 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p., ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje; LR BK 208 straipsnio 2 dalyje; LR BK 300 straipsnio 3 dalyje; LR BK 222 straipsnio 1 dalyje,

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, LR BK 184 straipsnio 2 dalyje; LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, LR BK 208 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje A. B. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku bei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 str. „Bendrovės vadovas“ 12 d. 1 p. būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė yra sunki ir jai gresia bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, R. J. sukurstytas ir veikdamas kartu su juo, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K719869, 40750 litų vertės; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K721881, 40750 litų vertės; sunkvežimius: „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304326, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304487, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304506, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304567, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304739, 35630 litų vertės; ir priekabas: „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 715, VIN WKEZZF18041209288, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 714, VIN WKEZZF18041209289, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 712, VIN WKEZZF18041209290, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 709, VIN WKEZZF18041209293, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 710, VIN WKEZZF18041210488, 20845 litų vertės, bendros 363875 litų vertės, taip iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 363875 litų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje.

A. B. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė yra sunki ir jai akivaizdžiai gresia bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, R. J. sukurstytas ir veikdamas kartu su juo, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K719869, 40750 litų vertės; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K721881, 40750 litų vertės; sunkvežimius: „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304326, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304487, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304506, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304567, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304739, 35630 litų vertės; ir priekabas: „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 715, VIN WKEZZF18041209288, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 714, VIN WKEZZF18041209289, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 712, VIN WKEZZF18041209290, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 709, VIN WKEZZF18041209293, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 710, VIN WKEZZF18041210488, 20845 litų vertės, bendros 363875 litų vertės, taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti (Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti 31 kreditoriaus 13361076,90 Lt finansiniai reikalavimai, nesusiję su darbo santykiais), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams padarė 363875 litų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje.

A. B. kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrus dokumentus padarydamas didelę žalą, o būtent: žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų neparduos ir bendrovės turto G. U. neperduos, o taip nuslėps, kad iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 363875 litų turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius surašė ir atspausdino 2009-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis parduoda, o G. U. už 20000 litų perka 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, sutartį pasirašė kaip pardavėjas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išgavo G. U., kaip pirkėjo, parašą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius surašė ir atspausdino 2009-12-02 aktą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis perdavė, o G. U. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, turtą ir dokumentus, akte pasirašė kaip dokumentus ir turtą perdavęs asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išgavo G. U., kaip dokumentus ir turtą priėmusio asmens, parašą ir R. C., kaip dokumentų ir turto perdavime dalyvavusio asmens, parašą, taip įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis pagamino du netikrus dokumentus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams buvo padaryta 363875 litų turtinė žala, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje.

A. B. kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. XI-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų išsaugojimą, siekdamas nuslėpti, kad iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 363875 litų turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus bei finansines ataskaitas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-16, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Byloje R. J. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas kartu su A. B., iš A. B. sužinojęs, kad A. B. savo žinioje turi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurios finansinė būklė yra sunki ir jai gresia bankroto procedūra, priklausantį didelės vertės turtą, kuris turės būti perduotas bankroto administratoriui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniais įkalbinėjimais sukurstė A. B. iššvaistyti jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą, tai yra balninius vilkikus: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K719869, 40750 litų vertės; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K721881, 40750 litų vertės; sunkvežimius: „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304326, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304487, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304506, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304567, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304739, 35630 litų vertės; ir priekabas: „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 715, VIN WKEZZF18041209288, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 714, VIN WKEZZF18041209289, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 712, VIN WKEZZF18041209290, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 709, VIN WKEZZF18041209293, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 710, VIN WKEZZF18041210488, 20845 litų vertės, bendros 363875 litų vertės, kuriuos laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, padėjo A. B. perleisti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip sukurstė ir padėjo A. B. iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 363875 litų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje.

R. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su A. B., iš A. B. sužinojęs, kad A. B. savo žinioje turi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurios finansinė būklė yra sunki ir jai akivaizdžiai gresia bankroto procedūra, priklausantį didelės vertės turtą, kuris turės būti perduotas bankroto administratoriui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodiniais įkalbinėjimais sukurstė A. B. iššvaistyti jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimą turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti, tai yra balninius vilkikus: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K719869, 40750 litų vertės; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K721881, 40750 litų vertės; sunkvežimius: „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304326, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304487, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304506, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304567, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304739, 35630 litų vertės; ir priekabas: „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 715, VIN WKEZZF18041209288, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 714, VIN WKEZZF18041209289, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 712, VIN WKEZZF18041209290, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 709, VIN WKEZZF18041209293, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 710, VIN WKEZZF18041210488, 20845 litų vertės, bendros 363875 litų vertės, kuriuos laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, padėjo A. B. perleisti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, taip sukurstė ir padėjo A. B. iššvaistyti jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams padarė 363875 litų turtinę žalą, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, BK 208 straipsnio 2 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo kaltinamasis A. B. kaltas neprisipažino. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2009-07-31 iki 2009-12-02 jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 procentų akcijų savininkas ir šios įmonės direktorius. Jam vadovaujant įmonei, lizingui priklausančios transporto priemonės buvo perduotos lizingo bendrovėms, o veikla buvo vykdoma su įmonei nuosavybės teise priklausančiomis transporto priemonėmis. 2009 m. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė G. U. už 10000 litų. Pirkimo - pardavimo dokumentus ruošė įmonėje dirbęs R. C., sutartį pasirašė 2009 m. gruodžio 2 d. Kartu su G. U. vyko į Kauną, parodė, kur stovi transportas, jam perdavė turtą, o dokumentus - Vilniuje. Abu (pirkėjas, pardavėjas) surašė ir pasirašė dokumentų bei turto perdavimo aktą. Tą pačią dieną G. U., kaip vienintelis įmonės akcininkas, priėmė sprendimą ir jį atleido iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, ir visi reikiami dokumentai tą pačią dieną dėl jo atleidimo buvo pristatyti Registrų centro Kauno filialui. Kad dokumentai dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų buvo pristatyti 2009-12-02 Registrų centrui, jis tikrai žino, nes pats nuvežė G. U. į Registrų centro Kauno filialą, nes tą kartą į Kauną buvo atvykę jo automobiliu. Perduodant visą įmonės turtą ir dokumentus G. U. buvo blaivus. Po metų sutiko G. U., kuris pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. J.. Kaltinamasis A. B. nurodė, kad kaltinime minimu laiku automobilių nepardavė, neperleido, neišvaistė ir turto nepasisavino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neklastojo, buhalterinę apskaitą tvarkė tinkamai. Su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nesudarė, ten pažinčių neturėjo. R. J. neįkalbėjo jo daryti nusikalstamas veikas, o to daryti negalėjo, nes su juo (R. J.) susipažino 2010 m. gegužės – birželio mėnesį, o G. U. dokumentus perdavė 2010 m. sausio mėnesį. Perduodant dokumentus G. U., jis (A. B.) nepažinojo R. J.. Su R. J. nieko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra kalbėjęs, nes tuo metu, kai su juo susipažino, jis jau daugiau nei pusę metų šios įmonės neturėjo, visus įmonės dokumentus ir turtą buvo perdavęs G. U., kuris nupirko iš jo visas įmonės akcijas. Teigia, kad G. U. ir V. J. buvo draugai, norėdami save apginti, jie apkalbėjo jį (A. B.).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. J. kaltas neprisipažino. Paaiškino, kad jis nusikaltimų nepadarė ir A. B. neįkalbėjo parduoti turtą. Nežinojo, kad A. B. turėjo įmonę ir ją pardavė.

Liudytojas V. D. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo direktoriumi. Akcininkas buvo G. K.. Jis 2009 metais akcijas pardavė A. B., todėl jam buvo perduoti dokumentai ir turtas (automobiliai). Perdavimo metu dalis automobilių buvo perduoti, dalis tuo metu buvo reisuose, o kiti (lizinginiai) jau grąžinti bankui.

Teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus parodymus, kuriuos liudytojas V. D. davė ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad tvirtina parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2003 metų sausio 2 d. iki 2009 metų rugpjūčio 31 d. Nuo 2003 metų vasario iki 2009 liepos pabaigos dirbo šios įmonės direktoriumi. 2009 metų liepą, tikslios datos neatsimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. K. pardavė visas turimas šios įmonės akcijas. Kadangi parduodant akcijas dalyvavo ir jis, žino, kad 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų buvo parduota A. B.. A. B. tapus įmonės vieninteliu akcininku, jis buvo pervestas į vadybininko pareigas, o maždaug po mėnesio atleistas iš įmonės darbuotojų abipusiu susitarimu. A. B., iki jis tapo įmonės akcininku, nepažinojo. A. B. tapus įmonės akcininku, įmonės buveinė, visa įmonės veikla buvo perkelta į Vilnių, pats tapo įmonės direktoriumi. Kaip buvęs įmonės vadovas kartu su įmonės finansininke A. V., perdavė visą įmonės dokumentaciją ir turtą A. B.. Dėl šio perdavimo buvo surašytas dokumentų bei turto priėmimo-perdavimo aktas. Perduodant įmonės dokumentaciją bei turtą dalyvavo jis, finansininkė A. V. bei A. B.. Dokumentų bei turto perdavimas vyko įmonės ofise Kaune, Taikos pr. 157. Priėmimo-perdavimo dokumentaciją paruošė apskaitininkė V. K., tačiau ji pačiame perdavime nedalyvavo. Turtas, kuris buvo įmonės ofise A. B. buvo perduotas fiziškai, t. y. buvo tiesiog einama, žiūrima, kur šis turtas yra, ir žymima, kas perduodama A. B.. Dalis transporto priemonių buvo kieme, prie įmonės ofiso, toje teritorijoje, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojama kiemo dalis-teritorija buvo pažymėta tik plane, tačiau natūroje tai buvo tik dalis bendrame kieme, kuri niekaip nebuvo atskirta nuo kitų įmonių teritorijos. Tos transporto priemonės, kurios buvo įmonės nuomojamoje teritorijoje, A. B. buvo perduotos fiziškai. Kaip konkrečiai jos buvo perduotos, neatsimena, tikriausiai jas A. B. perdavė inžinierius. Iš viso įmonė turėjo du automobilius, kurie įmonei priklausė nuosavybės teise, kiek atsimena, tai buvo du juodi „Mercedes“ markės vilkikai. Kitos visos transporto priemonės buvo įsigytos lizinguojant bankams „Swedbank“ ir SEB. Visi automobiliai buvo įsigyti palaipsniui, kiekvienais metais lizinguojant įsigyjant po 10-15 transporto priemonių, kartais net iki 20 transporto priemonių. 2009 metų pradžioje įmonėje susidarė situacija, kai įmonė negalėjo padengti lizingo įmokų už įsigytas transporto priemones, todėl su bankais nuolat buvo deramasi dėl kredito atidėjimo, tačiau bankams primygtinai prašant transporto priemonės buvo pradėtos grąžinti teisėtiems savininkams, t. y. bankams, nes buvo nutrauktos lizingo sutartys. Bankų nurodymais transporto priemonės buvo pristatomos į jų nurodytas aikšteles, t. y. „Swedbank“ priklausančios transporto priemonės buvo varomos į UAB „BRC“ priklausančią aikštelę, esančią kelyje Kaunas-Panevėžys, o SEB aikštelė, į kurią buvo grąžinamos transporto priemonės, buvo netoli Vievio. Kiek atsimena, tai buvo keletas vilkikų su antstatais bei priekabomis, kurie kažkokiu pagrindu duoti naudotis kažkokiai Lietuvos įmonei ar įmonėms, tačiau kokios konkrečiai transporto priemonės ir kokiai įmonei ar įmonėms, pasakyti negali, nes neatsimena, o dokumentacija visa yra perduota A. B., jokių įmonės dokumentų kopijų jis neturi. Ar šios transporto priemonės buvo išnuomotos, ar jomis leista naudotis pagal panaudos sutartis pasakyti negali. Realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada eksploatavo šias transporto priemones: vilkikus su antstatais „MAN“: valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei priekabes „Krone“: valst. Nr. AJ714, AJ715, AJ712, AJ 710, AJ709, nors jos buvo įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šias transporto priemones naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklai vykdyti naudojo vilkikus su puspriekabėm (tentinėm) ir puspriekabėmis-šaldytuvais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė naudodama didžiakubes transporto priemones: vilkikus su antstatais bei priekabomis. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku tuo metu buvo vienas ir tas pats asmuo G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, todėl vienos įmonės transporto priemones naudojo ir kita įmonė. Kiek atsimena, keturi vilkikai su puspriekabėmis buvo išnuomoti kažkokiai Rusijos įmonei, tačiau jos pavadinimo pasakyti negali, nes neatsimena. Ta įmonė, kuri buvo išsinuomojus šias transporto priemones, apie metus laiko mokėjo pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemonių nuomą, o po to, kai už nuomą nustota mokėti, buvo reikalauta šias transporto priemones grąžinti, tačiau jos taip ir nebuvo grąžintos. Tarp įmonės dokumentų turi būti visa dokumentacija, kuria remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomojus transporto priemones kitoms įmonėms. Jokių dokumentų, susijusių su šių transporto priemonių perdavimu naudotis kitoms įmonėms, jis asmeniškai neturi. Kiek atsimena, iš turimų turto priėmimo-perdavimo aktuose esančių duomenų, tai transporto priemonės, kurios buvo perduotos Rusijos įmonei, buvo: keturi vilkikai „Mercedes Benz“: valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei keturios puspriekabės „Koegel“: valst. Nr. OK 884, OK 904, OK 915, OK 917. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo G. K.. Kadangi įmonės buhalterinius dokumentus perdavė A. B., jokių įmonės dokumentų ar jų kopijų neturi, tiksliai pasakyti, kur ir kokios transporto priemonės buvo, kai A. B. perėmė įmonės buhalteriją ir turtą, pasakyti negali. Iš dokumentų bei turto priėmimo-perdavimo akto, kurio vieną originalą jis išsaugojęs, mato, kad visi įmonės buhalteriniai dokumentai bei turtas perduotas A. B., jis pasirašė, kad visa tai perėmė. Dokumentaliai A. B. perėmė visą įmonės turtą, tačiau kokios transporto priemonės buvo perimtos iš jo natūroje, kokios tuo metu buvo reise, pasakyti negali, nes neatsimena. Atsimena tik tiek, kad galėjo įmonėje trūkti transporto priemonių: keturių vilkikų bei keturių puspriekabių, kurios buvo išnuomotos Rusijos įmonei ir kurių neturėjo galimybės susigrąžinti. Kitos transporto priemonės buvo arba įmonės nuomojamoje teritorijoje, esančioje Kaune, Taikos pr. 157, arba reisuose. Ta dalis transporto priemonių, kurios priklausė lizingo bendrovėms, irgi buvo įtrauktos į perduodamų transporto priemonių sąrašą, tačiau A. B. buvo informuotas, kurios transporto priemonės grąžintos, tai yra pažymėta ir priėmimo-perdavimo akte, tačiau kokios konkrečiai transporto priemonės grąžintos lizingui, pačiame akte nepažymėta. Transporto priemones grąžinant lizingo bendrovėms, dėl kiekvienos transporto priemonės grąžinimo buvo surašyti aktai, ir tie aktai buvo tarp įmonės buhalterinių dokumentų, perduotų A. B.. A. B. pasirašydamas šiame priėmimo-perdavimo akte patvirtino, kad perėmė visą įmonės turtą. Pasirašydamas jis patvirtino, kad jam, kaip perduodančiam turtą asmeniui, pretenzijų neturi. (t. 10, b. l. 68-69)

Teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus parodymus, kuriuos liudytoja A. V. davė ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu 2011-07-07 duotus parodymus, kur ji paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2002 metų liepos iki 2009 metų rugpjūčio 31 dienos. Šioje įmonėje dirbo vyr. finansininke. Keletą mėnesių iki išėjimo iš darbo keitėsi įmonės akcininkas ir direktorius. Įmonės akcijas įsigijo A. B.. Jis tapo ir įmonės direktoriumi. Ji iš darbo išėjo abipusiu susitarimu. Kiek atsimena, tai įmonės dokumentus, dokumentų archyvą perėmė kažkokia mergina, kurios nei vardo, nei pavardės nežino. Kadangi įmonės veikla buvo perkeliama į Vilnių, ji ir išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienais metais įmonė įsigydavo apie 10-12 transporto priemonių, paprastai naujų, lizinguojamų automobilių. Jei 2009 metų pradžioje įmonė įsigijo naujų transporto priemonių, jos turėjo būti įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Įmonės ofisas buvo įsikūręs UAB „Evenko investicijos“ patalpose, esančiose Kaune, Taikos pr. 157, kurias įmonė nuomojosi. Ten buvo ir jos darbo vieta. Įmonės buhalterinę apskaitą ji vesdavo iš pirminių dokumentų, kuriuos pateikdavo įmonės atsakingi asmenys. Jei įmonė įsigydavo transporto priemonių, jų asmeniškai nematydavo, tai žinojo iš jai pateiktų pirminių dokumentų. Iš viso įmonė turėdavo apie 200 transporto priemonių-vilkikų ir puspriekabių. Nuolat įmonėje buvo perkamos ir parduodamos transporto priemonės, buvo atnaujinamas autotransporto parkas, todėl tikslių skaičių, transporto priemonių pavadinimų, valstybinių numerių ženklų neprisimena. Atsimena, kad 2009 metų pradžioje, tikslios datos neatsimena, bankui pareikalavus dalis transporto priemonių, kurios buvo lizinguotos AB „Swedbank lizingas“ ir „SEB lizingas“, buvo atiduotos, nes įmonė turėjo įsiskolinimų už šias transporto priemones. Visos reikalaujamos atiduoti transporto priemonės buvo grąžintos jų teisėtiems savininkams pagal priėmimo-perdavimo aktus, ir jokių nesusipratimų nebuvo. Transporto priemonių apskaita įmonėje vesta suvedant pirminius duomenis apie turimą transportą, o vėliau programiškai šiuos duomenis apdorojant, apskaičiuojant amortizaciją, likutinę vertę. Pasikeitus įmonės akcininkui ir juo tapus A. B., įmonės buhalteriniai dokumentai buvo perduoti A. B.. Perduodant buhalterinius dokumentus A. B., dalyvavo buvęs įmonės direktorius V. D. ir ji. Dėl šio dokumentų perdavimo buvo surašytas dokumentų, materialinių vertybių priėmimo-perdavimo aktas, kuris buvo surašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas liko pas A. B., vienas - pas V. D., o ji pasidarė šio akto kopiją. Kiek transporto priemonių įmonėje buvo likę jai išeinant iš darbo, pasakyti negali, nes neatsimena, atsimena, kad buvo perduodamų transporto priemonių sąrašas. (t. 10, b. l. 66-67)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo G. U. (miręs) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad 2011-07-21 tyrėjos apklaustas liudytoju G. U. paaiškino, kad 2009-12-02 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavimas Kaune. Tada dalyvavo jis, A. B. ir N. P., kuris ir pasiūlė nebrangiai įsigyti seniai dirbančią UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. sausio mėnesį buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. perdavė jam įmonės registracijos dokumentus ir antspaudą, nes to jis buvo pradėjęs reikalauti. Jokio turto jis neperėmė. Per savo asmeninius kontaktus sužinojo, kad tai skolose paskendusi įmonė, todėl susitikęs su N. P. ir A. B. paprašė grąžinti jam sumokėtus pinigus. Po kurio laiko jie surado žmogų, kuriam buvo perduoti dokumentai ir oficialiai perrašyta firma. Dokumentus ir spaudą jis perdavė V. J., ir jis pasirašė, nors dokumentaciją ir spaudą pasiėmė N. P.. Jokių dokumentų, išskyrus perdavimo įmonės, neturi. Kadangi jokio turto neperėmė, tai neturi ir jokių dokumentų. Realiai nurodyto turto, t. y. automobilių, jis nėra matęs, dokumentų neturėjo. Kai jis oficialiai dirbo įmonėje, buvo vienas darbuotojas. Niekas buhalterinės apskaitos nevedė. Mano, kad A. B. yra avantiūristas, kuris naudojasi patikliais žmonėmis. Kiek žino, tai A. B. už kitas apgaules yra iškeltos baudžiamosios bylos dėl sukčiavimų. V. J. jis pažinojo, bet kontaktų neturi. (t. 10, b. l. 52).

2011-10-19 papildomai tyrėjos apklaustas liudytoju G. U. paaiškino, kad savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus atsimena, juos tvirtina. Patikslina, kad kai įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš A. B. už 10000 litų, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta Kauno mieste, tiksliai vietos neatsimena, žino, kad šią sutartį pasirašė sėdint automobilyje. Į Kauną atvyko todėl, kad norėjo iš karto sutvarkyti visus reikiamus dokumentus Registrų centre, todėl akcijų pirkimo-pardavimo sandoris įvyko Kaune. Įmonės ofiso A. B. neparodė, net nepasakė, kur jis yra ir ar iš vis toks yra. Apie įmonės dokumentus, turtą išvis tą dieną jokios kalbos nebuvo ir nieko apie tai tuo metu, kai pirko įmonę, jis nežinojo. Tą dieną, kai įsigijo tos įmonės akcijas, jis su A. B. sutarė, kad per keletą dienų bus suruošti visi įmonės buhalteriniai dokumentai ir bus perduota visa įmonės dokumentacija, spaudas, materialinės vertybės. Įregistravus visus reikiamus dokumentus, sekančią dieną jis iš karto per savo pažįstamus pradėjo domėtis, kas tai per įmonė, kokia toje įmonėje situacija, kokį turtą ji valdo, ir sužinojo, kad įmonės padėtis yra bloga, kad ji neturi nieko, išskyrus labai daug skolų, todėl A. B. pasakė, kad jei jis nuslėpė tą informaciją, tai turi atpirkti tą įmonę atgal arba surasti žmogų, kuris nupirktų šios įmonės akcijas. Sužinojęs apie tikrą padėtį šioje įmonėje, A. iškart pasakė, kad jam jos nereikia, bet pažadėjo išspręsti tai, o po to pradėjo slapstytis, vengti bendrauti. A. B. išvis jam nėra perdavęs nieko, kas būtų susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“: nei įmonės registracijos dokumentų, nei spaudų, nei dokumentų, nei jokių materialinių vertybių ar turto. Ankstesnės apklausos metu minėjo, kad jam buvo perduoti įmonės registracijos dokumentai ir spaudas, bet jis sumaišė su kita įmone - UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią taip pat įsigijo iš kito asmens, todėl per klaidą pasakė, kad perėmė iš B. įmonės registracijos dokumentus ir spaudą, iš tikrųjų jų nėra turėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise jis nėra buvęs ir net nežino, kur jis buvo, nežino, ar jis buvo Kaune mieste ar kitoje vietoje. Jokių įmonės dokumentų, turto, materialinių vertybių nėra matęs, jų iš A. B. nėra perėmęs ir net nežino, ar toje įmonėje kas nors buvo. Praėjus kuriam laikui, maždaug dviem - trims mėnesiams, tiksliai neatsimena, per bendrus pažįstamus jis susitiko su A. B. ir jį prirėmė, kad jis išspręstų įmonės akcijų perpirkimą. Po to pokalbio A. B. ir N. P., kurį jis šiek tiek pažįsta, pradėjo įkalbinėti V. J., kad šis taptų įmonės savininku ir direktoriumi. Kieno iniciatyva tai buvo daroma, ar A. B., ar N. P., pasakyti negali, bet mano, kad tai buvo daroma A. B. iniciatyva. Kiek jis žino, tai tiek A. B., tiek A. P. abu nuolat girdė V. J. alkoholiu ir jį įkalbinėjo pasirašyti įmonės dokumentus. Mano, kad V. J. turėjo gauti kažkokią materialinę naudą iš A. B. už tai, kad jis pasirašė įmonės dokumentuose, tačiau kiek jam žinoma, tai jis už tai iš A. B. nieko negavo. V. J. bijo A. B., todėl bijo sakyti, kad jis buvo įkalbėtas A. B. pasirašyti, kad jis perka šios įmonės akcijas. Prisimena, kad A. B. paruošė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir jam padavė ją pasirašyti. Kiek atsimena, tai jis, A. B., N. P., V. J. vyko į Kaune, kur buvo sutvarkyti dokumentai, kuriais buvo parduotos akcijos V. J., jis paskirtas įmonės vadovu. Tąkart į Kauną visi važiavo vienu automobiliu ir matė, kad važiuojant Nikolaj su Vidmantu gėrė alkoholį, V. J. taip pat buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Kiek pamena, tai alkoholio jiems parūpino A. B.. Kadangi iš A. B. įsigydamas įmonę nebuvo perėmęs jokių su įmone susijusių dokumentų, spaudų, raktų, materialinių vertybių ar turto, todėl ir V. J. niekas nebuvo perduota. Jei įmonėje buvo kokie nors buhalteriniai dokumentai, spaudai, materialinės vertybės, turtas, tai visa tai turėjo likti pas A. B.. Jokio turto perdavimo realiai nėra buvę ir negalėjo būti, nes jis net nėra su A. B. buvęs ten, kur buvo laikomos įmonės materialinės vertybės, turtas, ir net nežino tos vietos. Kiek pamena, tai A. B. jam yra pakišęs pasirašyti kažkokius lapus, ir tai gali būti susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašydamas tuos dokumentus, jų turinio neskaitė, ir kas tai per dokumentai, dabar pasakyti negali. Tą pačią dieną buvo duoti pasirašyti kažkokie dokumentai ir V. J.. A. B. tiesiog išlaukė jam palankaus momento, kai jis namuose kažką šventė, tada pas jį buvo ir V. J., pasinaudojo ta proga, kad jie abu buvo neblaivūs, jie nesigilindami ir neskaitydami pasirašė dokumentuose. Iš A. B. tikrai jokių turto, dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra perėmęs ir net nežino, ar dokumentai, turtas išvis buvo. (t. 10, b. l. 53-54)

Mirties liudijime yra įrašas apie tai, kad G. U. mirė 2012-08-28 (t. 10, b. l. 44).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo V. J. (miręs) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad 2011-03-03 tyrėjos apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad G. U. jis pažįsta nuo 1999 metų, su juo nebendrauja, nes stipriai susipyko. Anksčiau palaikė draugiškus santykius. Maždaug 2010 metų sausį, tikslios datos neatsimena, G. U. paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti kapeikų. Pasakius, kad nori, po kelių dienų G. jį supažindino su A., kurio pavardės nežino. Su A. susitiko Kalvarijų turgavietėje. G. tą kart A. pasakė, kad surado žmogų, kuris turi dokumentus. Ką tai reiškė, jis nesuprato. G. jam buvo sakęs, kad jei nori užsidirbti, turės pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau kokius, neminėjo, o jis neklausinėjo. A. G. pasakė, kad tinka. A. paprašė duoti asmens dokumentus, ir jis padavė A. pasą bei Sodros pažymėjimą. Sutarė susitikti per G.. Kitą dieną atėjęs G. pasakė, reikia važiuoti pasirašyti dokumentus. Jis pasakė, kad neturi sveikatos, nori išgerti, o G. pasakė, kad tas žmogus, kaip suprato, A., nupirks. Tada jie kartu su G. nuėjo pas G., kur automobiliu privažiavo A.. Jie visi sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Kur vežė, nesakė, o jis neklausinėjo. A. sėdėdamas automobilyje pasakė, kad blogai jaučiasi, nori išgerti, tada A. pasakė, kad pakeliui sustos ir sustojęs nupirko kažkokio stipraus gėrimo ir padavė jam. Jis važiuodamas automobiliu gėrė tą alkoholį. Išvažiavus iš Vilniaus suprato, kad važiuoja į Kauną. Kaune atvežė į kažkokią kontorą, kur tiksliai, pasakyti negali, nes buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi buvo apsvaigęs, nesigilino, kur ir ant kokių dokumentų pasirašo, tiesiog pasirašė ant visų pateiktų dokumentų, ir tiek. Kiek kartų pasirašė, ant kokių dokumentų, pasakyti negali, nes nežino. Pasirašius tuos dokumentus jie visi trys: jis, G. ir A., sėdo į automobilį ir grįžo į Vilnių. Begrįžtant į Vilnių, A. paklausė „kaip su kapeikėlėm“. A. pasakė, kad dar nupirks išgerti, o pinigus paduos G. vėliau. A. pakeliui dar nupirko alkoholio ir parvežė jį namo. Iš G. pinigų taip ir negavo. 2010 metų vasarą, kai sulaikė policija, iš pareigūnų sužinojo, kad yra ieškomas, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir tada suprato, kad kai pasirašinėjo dokumentuose, tai buvo tos įmonės dokumentai. Jis tuose dokumentuose pasirašė nieko negalvodamas ir nesigilindamas. Jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai, spaudas ar turtas, net nebuvo paaiškinta, kad pasirašinėja įmonės dokumentuose kaip jos direktorius. Kad dokumentuose įformintas kaip įmonės direktorius, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Jokių įmonės dokumentų, jos turto nėra nei matęs, nei turėjęs, todėl daugiau apie tai paaiškinti nieko negali. (t.10, b. l. 29-31)

Mirties liudijime yra įrašas apie tai, kad V. J. mirė 2012-02-21. (t. 10, b. l. 32)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo B. G. (miręs) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad 2011-10-06 apklaustas liudytoju B. G. paaiškino, kad jau daug metų pažįsta tiek A. B., tiek G. U.. Maždaug 2009 metų gruodžio mėnesį į jį kreipėsi G. U. ir pasakė, kad jis nori įsigyti seniai veikiančią įmonę. Jam reikėjo tiesiog veikiančios įmonės, daugiau jokių reikalavimų įmonei jis nekėlė. Kadangi jis žinojo, kad A. B. kaip tik turi įmonę, kurią nori parduoti, todėl ją pasiūlė pirkti G.. Kadangi gerai pažinojo A. B., G. U. galėjo garantuoti, kad A. įmonėje yra viskas tvarkoj ir kad G., nusipirkęs iš A. B. įmonę, neturės jokių problemų. Jie visi trys susitiko Kaune, Taikos prospekte, kur G. U. ir A. B. kalbėjo apie įmonės pirkimą-pardavimą, susižiūrėjo įmonės dokumentus. Kiek žino, G. U. už įmonę A. B. turėjo sumokėti 10000 litų. G., peržiūrėjęs visą su įmone susijusią dokumentaciją, pasakė, kad jam viskas tinka, kad viskas yra gerai. Jis pats perduodant visą įmonės dokumentaciją ir turtą nedalyvavo ir perduodamų dokumentų, daiktų nematė. Matė tik tiek, kad įmonės buveinėje Taikos prospekte, Kaune, dokumentai buvo. Ar įmonėje buvo koks nors turtas, ar jie apžiūrėjo tą turtą, nežino. Matė, kad kieme šalia įmonės ofiso buvo transporto priemonių, bet ar jos priklausė tai G. U. perkamai įmonei, pasakyti negali, nes nežino. Matė tik, kad G. ir A. išėję lauke prie pastato, kuriame buvo įmonės buveinė, kažką žiūrinėjo, kažką A. rodė ranka, tačiau tuo metu jis stovėjo atokiau, todėl apie ką jie kalbėjo, jis nežino. Išvis jis į pokalbį nesikišo, nes jo darbas buvo tik juos suvesti, supažindinti. Ką G. darė toliau su įmone, ar vykdė ir kokią veiklą vykdė, nežino ir tuo nesidomėjo. (t. 10, b. l. 73).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo L. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad 2011-03-07 apklaustas liudytoju L. V. paaiškino, kad 2010-05-04 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. 2010-05-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskutiniam buvusiajam direktoriui, kuris įmonės vadovu buvo iki bankroto bylos iškėlimo, buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo reikalauta perduoti visą turimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaciją ir turtą. Šis laiškas buvo išsiųstas V. J. pagal Registrų centro pateiktą jo gyvenamosios vietos adresą: Geležinio Vilko g. 13-7, Vilnius, tačiau 2010-05-25 laiškas grįžo neįteiktas. 2010-10-14 pakartotinai išsiųstas pranešimas V. J. adresu: Vytauto g. 2, Garliava, Kauno r., kur buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei adresu: Geležinio Vilko g. 13-7, Vilnius, tačiau laiškai taip pat grįžo neįteikti. Kadangi V. J., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius iki bankroto bylos iškėlimo, neperdavė bankroto administratoriui šios įmonės dokumentų bei turto, 2010-10-27 kreiptasi į Kauno apygardos teismą su prašymu paskirti V. J. baudą už dokumentų nepateikimą, pareigų nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos bankroto įstatymą, ir 2010-11-10 jam paskirta bauda. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys neperdavė įmonės dokumentų, jis kaip bankroto administratorius kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ siekdamas išsiaiškinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Gauti atsakymai iš šių įstaigų parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo transporto priemonių, viso dvylika vienetų, t. y. vilkikų, krovininių automobilių bei priekabų (puspriekabių). 2010-06-29 buvo gautas raštas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos, kuriame buvo nurodyta, kad yra tiriami teisės pažeidimų protokolai, kuriuose užfiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys automobiliai. Vėliau, 2010-08-02 bei 2010-09-03, iš Kelių policijos buvo gauti papildomi raštai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotų administracinių teisės pažeidimų. Kadangi jam, kaip bankroto administratoriui nebuvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, taip pat ir įmonės vardu įregistruotos transporto priemonės, 2010-11-10 buvo surašytas raštas kelių policijai, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui nei dokumentų, nei transporto priemonių ar kito turto nėra perdavę, todėl konstatuotina, kad visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės yra valdomos neteisėtai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių transporto priemonių pagrobimo ar pasisavinimo jis kreipėsi į policiją. Turimais duomenimis, kurie 2009-01-29 buvo pateikti pagal buhalterinę atskaitomybę Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Registrų centrui, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 turėjo apie 70 transporto priemonių, kurių bendra vertė buvo 11 871 000 litų. Remiantis VĮ „Regitra“ 2010-06-23 pateiktais duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi šias transporto priemones: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K719869; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K721881; „Krone, ZZF18“, valst. Nr. AJ715, VIN WKEZZF18041209288; „Krone, ZZF18“, valst. Nr. AJ714, VIN WKEZZF18041209289; „Krone, ZZF18“, valst. Nr. AJ712, VIN WKEZZF18041209290; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ709, VIN WKEZZF18041209293; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ710, VIN WKEZZF18041210488; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT35ZZZYM304326; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304487; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT35ZZZYM304506; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT35ZZZYM304567; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT35ZZZYM304739. Pagal UAB „Emprekis“ pateiktas šių transporto priemonių vidutinės rinkos vertes, šių transporto priemonių bendra vertė yra 491 000 litų. Mano, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, t. y. aukščiau nurodytos transporto priemonės, yra iššvaistytos ar kitaip pasisavintos ir neteisėtai valdomos. Todėl kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius prašo nustatyti asmenis, kurie galėjo iššvaistyti šį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, nubausti šiuos asmenis įstatymų nustatyta tvarka ir surasti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones. (t. 10, b. l. 33-34)

Teisme pagarsinus liudytojo L. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad jie yra teisingi ir jis juos patvirtina.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, turėjo priskirtą vilkiką „Mercedes“, kurio valstybinio numerio ženklas yra (duomenys neskelbtini) 2009 metų vasarą iš darbo šioje įmonėje jis išėjo abipusiu susitarimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilį paliko aikštelėje. Bendrovė turėjo ir kitų automobilių. Prieš išeinant iš darbo šioje įmonėje, buvo jaučiama, kad įmonės finansinė padėtis yra prasta. Apie bendrovės turtą jam nieko nežinoma.

Liudytojas R. Ž. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo maždaug trejus metus, o 2009 metų rugsėjį buvo atleistas iš darbo šioje įmonėje abipusiu susitarimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi. Dirbo ir vairavo automobilius „Renault“, po to „Mercedes“. Bendrovėje buvo ir kitų automobilių, jų valstybinių numerių nepamena. Žinojo apie tai, kad įmonė transporto priemones yra įsigijusi iš banko. 2009 metų gegužės - birželio mėnesiais, tikslios datos neatsimena, jam buvo liepta transporto priemonę, kuria važinėjo, nuvairuoti į Vievį, į banko saugojimo aikštelę. Kiek suprato, tai tą transporto priemonę įmonė turėjo grąžinti bankui. Nuvairavus ir pastačius šioje aikštelėje įmonei priklausiusį vilkiką „Mercedes“, kurio valstybinio numerio nurodyti negali, jam buvo duotas kitas vilkikas „Mercedes“, senesnio modelio, juo važinėjo iki pat to laiko, kol 2009 metų rugsėjį grįžus iš reiso, buvo pasakyta, kad turi susirinkti savo asmeninius daiktus. Po kiek laiko jam paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas ir pasakė, kad įmonė bankrutuoja, kad nėra ką dirbti ir kuo važiuoti, ir jis sutiko būti atleistas iš darbo abipusiu susitarimu.

Liudytojas N. V. paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Bendrovė turėjo automobilių, jie stovėjo aikštelėje. Tuo metu direktorius buvo V. D.. Apie parduotus automobilius jis nieko nežino.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo N. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad tyrime 2011-06-27 apklaustas liudytoju N. V. paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje įmonėje dirbo apie trejetą metų, tai buvo 2006-2009 metais. Šioje įmonėje jis dirbo vadybininku, tačiau daugiau vykdė visus einamuosius darbus, ne tiesiogines vadybininko funkcijas. Tuo laikotarpiu, kai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius buvo V. D.. Prieš jam išeinant iš darbo keitėsi įmonės direktorius, atsimena, kad nauju įmonės direktoriumi buvo paskirtas naujas asmuo, vyriškis, tačiau nei jo vardo, nei pavardės pasakyti negali, nes nežino. Kadangi 2009 metais buvo matyti, kad įmonė turi sunkumų, jis darbe nesijautė saugus dėl savo socialinių garantijų, todėl savo noru išėjo iš šioje įmonėje užimamų pareigų. Apie 2009 metų pradžioje įmonės įsigytas transporto priemones nieko papasakoti negali, nes jo atliekamas darbas nebuvo susijęs su transportu, jo aptarnavimu, jis nebuvo šios įmonės vairuotojas. Kas iš įmonės darbuotojų dirbo vairuotojais, kokias transporto priemones įmonė turėjo, kas tas transporto priemones vairuodavo, pasakyti negali, nes į visa tai nesigilino, tai nebuvo susiję su jo pareigomis šioje įmonėje. (t. 10, b. l. 55).

Liudytojas G. K. paaiškino, kad 2009 m. rudenį jis pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. B.. Tuo metu automobiliai stovėjo išnuomotoje aikštelėje, esančioje Kaune, Taikos prospekte. T. N. paprašė, kad jis automobilius parodytų A. B.. Tuo metu aikštelėje buvo penki automobiliai „MAN“ su puspriekabėm ir du „Mercedes“, kiti buvo reise ar išnuomoti. Akcijų pardavimo metu įmonė buvo moki. Surašė turto, dokumentų perdavimo aktą ir juos pasirašė, turtą perdavė.

Liudytojas T. N. paaiškino, kad jis dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi. 2009 m. vasarą direktorius V. D. pasikvietė ir paprašė A. B. parodyti, kur stovi automobiliai „Man“ (jų buvo 4-5), jam perdavė raktelius.

Teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus parodymus, kuriuos liudytojas T. N. davė 2011-09-12 ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 metų rugsėjo iki 2009 metų spalio, tikslių datų neatsimena. Šioje įmonėje dirbo inžinieriumi, jo pareigos buvo transporto priemonių techninė priežiūra, remontas, tiesioginis darbas buvo susijęs tik su transporto priemonių remontu, ir jam nėra žinoma, kokios transporto priemonės, kurios buvo naudojamos įmonėje, buvo įsigytos ir priklausė nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios transporto priemonės buvo lizinguotos ir nuosavybės teisė priklausė lizingo bendrovėms, kurios buvo išsinuomotos iš kitų įmonių. 2009 metų vasarą ar rudens pradžioje, tikslios datos neatsimena, jį pasikvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. ir paprašė parodyti kur jų įmonės teritorijoje stovi sunkvežimiai „MAN“ su priekabomis. Kiek atsimena, tai tie sunkvežimiai, kurių buvimo vietą prašė parodyti įmonės vadovas, buvo rudos spalvos, atsimena, kad valstybinių numerių ženklų raidės buvo „AFT“, skaičių neatsimena. Jų buvo keturi ar penki, neatsimena, vienas sunkvežimis buvo lyg ir sudaužytas. Tąkart jam paaiškinta, kad šias transporto priemones turi perduoti, tačiau nieko daugiau nedetalizavo. Direktoriaus nurodytą, bet nepristatytą asmenį jis nuvedė prie įmonės nuomojamoje aptvertoje teritorijoje stovėjusių transporto priemonių ir parodė, kur yra transporto priemonės, kurių jis ieškojo, ir padavė su savim turėtus šių transporto priemonių raktelius. Atsimena, kad šios transporto priemonės buvo išvarytos iš įmonės teritorijos, tačiau kur, nežino. Asmenį, kuriam parodė, kur stovi transporto priemonės, galėtų atpažinti. (t. 10, b. l. 72)

Liudytojas R. C. paaiškino, kad 2009 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku pas A. B., G. U.. Biuras buvo Vilniuje, Oslo gatvėje. Jis (R. C.) rūpinosi paieškomis užsakovų, kurie užsakytų nuomai transportą. Atleistas iš darbo 2010 metais, nes bendrovė bankrutavo. Jam žinoma, kad bendrovė turėjo transporto priemonių, kurios buvo prastos būklės ir stovėjo Kaune, Taikos prospekte esančioje aikštelėje. Matė, kad perduodant automobilius kartu vaikščiojo, apžiūrinėjo A. B. ir G. U.. Dokumentai liko lentynose. G. U. bandė parduoti automobilius per skelbimus, jis pats apie tai sakė jam (R. C.). Ikiteisminio tyrimo aiškino, kad turtas ir dokumentai nebuvo perduoti G. U., nes jam taip atrodė. Kad A. B. ir R. J. pardavė automobilius bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, išgirdo iš R. J. ir kitų asmenų pokalbio. Negali įvardinti tų asmenų pavardžių, nes nepamena. Paties automobilių pardavimo fakto nematė. Teko automobilius matyti Kaune ir Vilniuje, jie stovėjo aikštelėje. Kam jie priklausė, nežino, tačiau Kaune stovinčius automobilius parodė A. B., jis sakė, kad tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai. Tik iš kalbų žino, kad pardavus automobilius R. J. norėjo pasipelnyti. Tik iš kalbų girdėjo, kad automobilius turėjo nuvaryti į metalo supirktuvę, ar jie ten buvo parduoti, nežino. Kad R. J. būtų gavęs pinigus, nematė. Parodymai tyrime užrašyti pagal jo (R. C.) nuomonę apie tam tikras aplinkybes (dėl turto neperdavimo, dėl automobilių pardavimo).

Liudytojas R. C. paaiškino, kad A. B. ir R. J. jis (R. C.) supažindino 2010 metų antroje pusėje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo R. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012-02-21 apklaustas liudytoju R. C. paaiškino, kad su A. B. susipažino per N. P., su kuriuo pažįstamas maždaug nuo 2007 metų, kai jis statomame name vykdė elektros įrangos darbus. Su N. P. jis pažįstamas tik tiek, kad Nikolaj dirbo pas jį, jokių draugiškų santykių nebuvo. 2009 metų pavasarį, tikslios datos neatsimena, susitikus su Nikolaj jis pasakė, kad turi žmogų, su kuriuo nori supažindinti, gal pas jis įdarbins. Kadangi tuo metu kaip tik ieškojosi darbo, paprašė supažindinti su tuo asmeniu. Sutartu laiku jie susitiko trys: jis, N. P. bei asmuo, kuris buvo pristatytas kaip A. B.. Tuokart jie pasikalbėjo, ir tiek, apsikeitė kontaktais. Praėjus maždaug pusmečiui jis sulaukė A. B. skambučio. A. pasiūlė įsidarbinti jo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi ir akcininku tuo metu buvo. A. nurodė, kad įmonė turi savo transportą, todėl ji užsiims ne vien tarpininkavimu pervežant krovinius, bet tiesiog ir pati galės atlikti pervežimus. Buvo pasakyta, kad įmonė turi savo ofisą Vilniuje, Ozo g. 5, ir jis galės dirbti Vilniuje. Su A. siūlymu jis sutiko, buvo įdarbintas įmonėje vadybininku. Tai buvo 2009 metų rudenį, tikslios datos neatsimena. Jo kaip vadybininko pareigos buvo krovinių paslaugų, transporto priemonių kroviniams pervežti paieškos, organizavimas ir kontrolė. Įmonėje buvo keletas darbuotojų, kurie dirbo Kaune. Jo darbo vieta buvo Vilniuje, kur jam buvo duotas kompiuteris, telefonas ir jis pradėjo dirbti. Be jo, ofise dirbo dar D. B., kuri buvo administratorė, dirbo biuro darbą. Suradęs klientą, kuriam reikia pervežti krovinį ar krovinius, jis turėjo surašyti visus reikiamus dokumentus, kuriuos vėliau pateikdavo A. B.. Kur tuos dokumentus šis dėdavo po to, jis nežino. Kas įmonėje tvarkė buhalterinę apskaitą, nežino. Realiai įmonėje veikla buvo vykdoma, užsakymų krovinių pervežimui buvo iki pat bankroto bylos iškėlimo, tačiau jau pradėjus dirbti jis suprato, kad įmonėje nėra nuosavo transporto, kuriuo galima būti vežti krovinius, nors prieš įsidarbinant A. sakė, kad transportas yra, net jam rodė visą transportą, buvusį Kaune. Tąkart A. aptvertoje teritorijoje parodė daug transporto priemonių, jos buvo įvardintos kaip transportas, kuriuo įmonė galės vežti krovinius, nors realiai pradėję dirbti suprato, kad to transporto UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikmėms nenaudoja. Kiek suprato, tai tomis transporto įmonėmis naudojosi kitos krovinių pervežimu užsiimančios įmonės. Jam žinoma, kad A. B. vis važinėdavo į Kauną ir derindavo įmonės reikalus Kaune, tačiau kas ir kaip ten vyko, jis nežino. A. B. jam minėjo, kad įmonė savo vardu turi šešias transporto priemones, kurių keturios stovi įmonės teritorijoje Kaune, o dvi iš jų yra Vilniuje, viena, kiek žinojo, stovėdavo netoli A. B. namų esančios degalinės „Lukoil“ teritorijoje. Buvo tik du vilkikai „Mercedes“, būtent tie, kurie buvo laikomi Vilniuje, ir keturi sunkvežimiai „Man“. Kai jis matė tuos sunkvežimius, stovinčius Kaune, Taikos prospekte, šalia įmonės biuro, tai matė, kad jie nevisai sukomplektuoti, tačiau iš A. žodžių žino, kad jie buvo važiuojantys, nors matė, kad nebuvo tentų, ratų, tiek, kiek priklauso, ir nebuvo tokios būklės, kad galima būtų vežti krovinius. Atrodė, kad ten stovi „plika važiuoklė“. Vilkikai, kurie buvo laikomi Vilniuje, buvo labai geros būklės, važiuojantys. Prie vilkikų nebuvo nei priekabų, nei puspriekabių. O sunkvežimiai buvo išrinkti, tiesiog buvo tik priekabų rėmai, važiuoklės rėmai ir kabinos. Kiek suprato, tai nuo tų transporto priemonių buvo nurinktos visos detalės, kiek tik buvo galima, detalės buvo panaudotos kažkur kitur, o iš šių transporto priemonių buvo likę tik rėmai. Maždaug prieš septynerius metus jo žmona supažindino jį su R. J., nes jie kartu dirbo. A. B. jis supažindino su R. J. ir jie visi vykdė veiklą, nesusijusią su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiesiog bendraujant visai kitais klausimais, R. J. iš A. B. sužinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas transporto priemones bei pačią įmonės būklę, kad įmonei gresia bankrotas ir kad visas turtas turės būti perduodamas bankroto administratoriui. R. J. ir A. B. pokalbyje, kurio metu dalyvavo ir jis, R. J. A. B. pasiūlė neatiduoti įmonei priklausančių transporto priemonių bankroto administratoriui, kai bus reikalinga jas perduoti, ir pasakė, kad pats gali padėti šias transporto priemones realizuoti, nes žino įmonę, kuri užsiima būtent sunkiasvorių transporto priemonių prekyba. Kiek suprato, tai A. B. iš pat pradžių neketino įmonės turto perduoti ne tiems asmenims, kuriems jis turėjo būti perduotas, bet po R. įkalbinėjimų ir konkrečių pasiūlymų jis sutiko šias transporto priemones perparduoti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusiems asmenims. Iš pradžių buvo kalba tik apie du vilkikus „Mercedes“, A. už tai buvo pasiūlyta 10000-12000 eurų, o vėliau buvo parduoti ir keturi sunkvežimiai, kurie buvo laikyti Kaune, Taikos pr. Kiek jam žinoma iš R. ir A. bendrų pokalbių, kuriuos jis girdėjo, vilkikus A. ir R. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiksliai sumos, už kurią jie buvo parduoti, nežino, bet tai galėjo būti 10000-12000 eurų. R. J. yra minėjęs, kad yra kažkokie arabai, kurie moka už vilkikus grynaisiais pinigais, todėl reikia skubiai juos nuvaryti ir parduoti. Mano, kad A. B. tiesiog susiviliojo tais lengvais pinigais, kuriuos jis galėjo gauti, ir po R. J. įkalbinėjimų nuvarė ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias transporto priemones, t. y. tuos du UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkikus. Pačiu vilkikų pardavimu užsiėmė R. J.. Kadangi tuo metu jo santykiai su A. B. buvo geri, tie dalykai nuo jo slepiami nebuvo ir jis apie tai žinojo. Drąsiai prie jo kalbėjo ir R. J., todėl jokia informacija nuo jo nebuvo slepiama. Po vilkikų pardavimo, kai jau jie gavo už juos pinigus, preliminariai A. su R. susitarė ir dėl keturių kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių pardavimo. Po šio susitarimo jis su R. J. savaitei buvo išskridę į Ukrainą, o per tą laiką A. B. turėjo pervaryti keturis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimius į Vilnių. Visi šie transporto priemonių pardavimai sekė vienas paskui kitą, vyko 2010 metų balandį, tačiau tikslios datos neatsimena. Kadangi tie sunkvežimiai buvo iškomplektuoti, buvo gana sudėtinga juos transportuoti į Vilnių. R. J. tikėjosi, kad būtent per tą savaitę, kol jis bus Ukrainoje, A. atvarys į Vilnių tuos keturis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius sunkvežimius „MAN“, už kuriuos R. J. jau buvo gavęs avansą, galimas tų sunkvežimių pirkėjas taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau to jis tiksliai nežino, tik spėja. Tačiau A. B. šių transporto priemonių į R. J. nurodytą vietą nenuvarė, bet kiek jam žinoma iš paties A. B., nuvarė į Vilniuje, Agrastų gatvėje esančią metalo laužo supirkimo įmonę, pavadinimo nežino, kuriai vadovauja Vidas, važinėjantis baltos spalvos automobiliu „Škoda“, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) Kiek jam žinoma iš paties A. B. kalbų, jis turėjo už kiekvieną sunkvežimį gauti apie 10000 litų, tačiau tiksli suma, kurią A. gavo pardavęs šiuos automobilius, jam nėra žinoma. Kai jis ir R. J. grįžo iš Ukrainos, R. J. buvo labai supykęs ant A. B., kad jis pardavė šias transporto priemones pats savarankiškai, nes R. už jas jau buvo gavęs avansą ir sutaręs šias transporto priemones parduoti pats. Kadangi jam buvo žinoma, kad A. B. gali transporto priemones nuvaryti ir parduoti Agrastų gatvėje, Vilniuje, esančiai įmonei, jis apie tai pasakė R. J., jie abu nuvykę į šią teritoriją matė ten stovinčias transporto priemones „Man“, kurias anksčiau matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje Kaune, Taikos prospekte. Mano, kad du vilkikus A. B. pardavė įkalbėtas R. J., o, kadangi sėkmingai buvo parduoti du vilkikai, todėl jis vėliau keturis sunkvežimius „Man“ pardavė savarankiškai. (t. 10, b. l. 77-78)

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-29 papildomos liudytojo apklausos metu R. C. paaiškino, kad 2009-12-02 A. B. perduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentus naujai paskirtam direktoriui G. U. jis nedalyvavo, nes realiai turto ir dokumentų perdavimas nebuvo vykdomas. Surašytame akte jis pasirašė, nes to prašė A. B. jo, kaip įmonės darbuotojo. Realiai jokio turto ir dokumentų perdavimo nebuvo. (t. 10, b. l. 81)

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-08-20 papildomos liudytojo apklausos metu R. C. paaiškino, kad savo ankstesnių apklausų metu duotų parodymų neprisimena. Nori papildyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo-perdavimo akte, kuriame jis pasirašė kaip komisijos narys, buvo surašyti ir perduoti tiek buhalterinės apskaitos, tiek įmonės dokumentai bei transporto priemonės, kurias stovinčias Kaune, Taikos prospekte esančiame kieme, apžiūrėjo tiek perduodančioji, tiek priimančioji pusė. Patikslina, kad tą kartą, kai A. B. G. U. Kaune esančioje aikštelėje parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones, jis kartu su A. bei G. buvo vienu automobiliu atvykę į patalpas, kuriose įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kur šalimais pastato esančiame kieme buvo laikomos transporto priemonės. Jis kartu su A. ir G. vyko į Kauną, nes turėjo buhalterei pateikti kažkokius įmonės dokumentus, o A. ir G. į Kauną vyko, kad apžiūrėtų transporto priemones. Tuo metu, kai jis ėjo buhalterei priduoti įmonės dokumentus, A. ir G. ėjo link transporto priemonių, kad jas apžiūrėtų. Matė, kaip A. B. G. U. parodė į keturias kieme stovėjusias transporto priemones „Man“. Po to, kiek jis žino, A. B. ir G. U. nuvyko į Registrų centro Kauno filialą, kad priduotų direktorių pasikeitimą patvirtinančius dokumentus. Ar tuo metu, kai A. B. rodė G. U. Kaune, Taikos prospekte, tikslaus adreso nežino, esančioje aikštelėje stovinčius keturis „MAN“ automobilius, tie automobiliai ir buvo perduoti G. U., nežino, nes jiems būnant šalia tų automobilių nebuvo, ir ką jie tuo metu kalbėjosi, nežino. (t. 10, b. l. 82)

Liudytoja D. B. paaiškino, kad A. B. yra jos dėdė. Ji lankėsi Vilniuje jo biure, naudojosi kompiuteriu. Įmonėje nedirbo, dokumentacijos netvarkė, nepildė. Jai neteko matyti dokumentų ar turto perdavimo. R. J. pažįsta iš matymo, o. G. U. nepažįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo N. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas N. P. paaiškino, kad juos tvirtina. Nustatyta, kad 2012-12-07 apklaustas liudytoju N. P. paaiškino, kad A. B. pažįsta apie dvylika metų. Anksčiau juos siejo darbiniai ryšiai, turėjo bendrą įmonę „BS Trans“. Dabar beveik nebendrauja, nes tarp jų yra nesutarimų dėl buvusių darbinių santykių. Su juo susipažino per vieną bendrą draugą, kuris dabar jau miręs. Su R. C. pažįstamas apie septynerius metus, susipažino, kai Rimvydas statėsi namą, o jis ten dirbo. Su R. C. nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko apie dvejus metus, nes yra nesutarimų dėl buvusių darbinių santykių. Su G. U. buvo pažįstamas apie penkerius metus, su juo susipažino vienoje bendroje kompanijoje. Su juo buvo draugiški santykiai, jokių bendrų verslo santykių neturėjo. Maždaug prieš trejus-trejus su puse metų buvo toks atvejis, kai G. paprašė jam padėti tvarkant kažkokius dokumentus. Nesigilindamas, ką reiks padėti, jis atvyko į Vilniuje, Oslo gatvės viename pastatų, tikslaus adreso pasakyti negali, esantį biurą, kuriame, be G., buvo ir A. B., R. C. bei dar vienas aukštas, stambus vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Atvykus į tą ofisą niekas nieko neaiškino, tik matė, kad buvo pasirašinėjami kažkokie dokumentai, juose pasirašinėjo G., matė, kaip pasirašė Rimvydas bei A.. G. tą kart jo prašė padėti sudėti įvairius dokumentus į dėžes. Kiek suprato, tai buvo kažkokios firmos dokumentai, galimai buhalteriniai. Tų dokumentų buvo daug, jie buvo susegti į segtuvus. Segtuvai gulėjo ant stalo, lentynų. Jis turėjo padėti G. fiziškai, todėl per daug į kalbas biure nesigilino, o darė tai, ką liepė G., t. y. dėjo duodamus segtuvus į dėžes, kad jie nesusimaišytų, kad nereikėtų antrą kartą peržiūrėti tų pačių segtuvų. Iš viso dokumentų buvo apie 10-12 dėžių. Perskaičiavus, peržiūrėjus visus dokumentus, G., A. ir Rimvydas surašė jiems reikiamus dokumentus, kokius tiksliai, pasakyti negali. Girdėjo juos kalbantis apie mašinas, tačiau apie kokias, jis nežino, bet jas turėjo ar perimti, ar apžiūrėti, dėl to reikėjo vykti į Kauną. Kadangi jie tarpusavy kalbėjosi apie važiavimą į Kauną, G. jam davė šiek tiek pinigų ir jis paliko tą biurą. Daugiau tose patalpose nebuvo, ar dokumentai buvo pervežti į kitą vietą, ar liko tose patalpose, pasakyti negali, nes nežino, su G. apie tai daugiau nekalbėjo. Tąkart G. padėjo tik fiziškai, kokios įmonės dokumentai ten buvo, nežino. (t. 10, b. l. 92-93)

Liudytojas V. J. paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2011 metų sausio. Iš A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių nepirko.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad jis turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, dirbo vadybininku. Įmonės veikla buvo krovininių automobilių pirkimas ir pardavimas. Jam nežinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai būtų parduoti. Kaltinamųjų A. B. ir R. J. nepažįsta, nematė, kad jie būtų pardavę automobilius.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo 2009-07-31 sutartyje nurodyta, kad G. K. pardavė, o A. B. nupirko akcijas. (t. 9, b. l. 17-19)

2009-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininko A. B. raštišku sprendimu nuo 2009-07-31 bendrovės vadovu paskirtas A. B. (t. 4, b. l. 136)

Iš 2009-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto matyti, kad jame užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad V. D. perdavė, o A. B. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku nuo 2009-07-31 tapo A. B., antspaudą, turtą ir dokumentaciją. (t. 9, b. l. 30-32)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo 2009-12-02 sutartyje nurodyta, kad A. B. pardavė, o G. U. nupirko akcijas. (t. 9, b. l. 25-29)

2009-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcijų savininko G. U. sprendimu nuo 2009-12-31 bendrovės vadovu paskirtas G. U., o A. B. atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų.(t. 4, b. l. 145, 146)

Iš 2009-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto matyti, kad jame užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad A. B. perdavė, o G. U. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku nuo 2009-12-02 tapo G. U., antspaudą, turtą ir dokumentaciją. (t. 9, b. l. 30-32)

2010-01-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcijų savininko V. J. sprendimu nuo 2010-01-05 bendrovės vadovu paskirtas V. J., o G. U. atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų. (t. 4, b. l. 154, 155)

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010-05-04 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir jos administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. (t. 1, b. l. 41-42)

Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-06-02 pažymoje pateikta informacija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-02 įregistruotas bankrutuojančio juridinio asmens teisinis statusas. (t. 4, b. l. 173)

Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011-04-18 pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre bankrutavusio juridinio asmens teisinis statusas įregistruotas 2011-04-18. (t. 4, b. l. 173)

Šalies argumentai

UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo L. V. 2011-01-06 su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą V. J. atžvilgiu, kadangi jo veiksmuose yra vagystės ir iššvaistymo požymių, neperdavus administratoriui krovininių automobilių. (t. 1, b. l. 39-40)

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2010-10-14 pranešimo ir reikalavimo matyti, kad UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo L. V. siuntė minėtus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. J. ir reikalavo iki 2010-10-25 administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. (t. 1, b. l. 45-48)

Iš 2013-11-21 UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-08-19 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. (t. 3, b. l. 130)

Bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo 2012-02-14 protokole Nr. 4 nurodyta, kad remdamasis VšĮ „Emprekis“ duomenimis administratorius nustatė vidutines transporto priemonių rinkos kainas. (t. 3, b l. 134)

UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro ir bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus įgalioto asmens L. V. 2012-03-26 rašte Nr. 03-5933 nurodyta, kad pagal turimus įmonės buhalterinės ir ilgalaikio turto apskaitos duomenis administratorius nustatė, kad bankroto bylos įsiteisėjimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaitytos ir VĮ „Regitra“ registruotos transporto priemonės. Kadangi administratoriui nėra žinoma transporto priemonių techninė būklė ir nusidėvėjimo laipsnis, jų rinkos kainos buvo nustatytos VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tai yra taip: krovininių automobilių: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 40750 litų; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 40750 litų; sunkvežimius: „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 35630 litų; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 35630 litų; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 35630 litų; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 35630 litų; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 35630 litų; ir priekabų: „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 715, - 20845 litų; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 714, - 20845 litų; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 712, - 20845 litų; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 709, - 20845 litų; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 710, - 20845 litų, iš viso bendra rinkos vertė - 363875 litų. (t. 10, b. l. 23)

Duomenys apie juridinį asmenį patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio fakto naudotojai: A. B. buvo direktoriumi nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, direktoriumi G. U. buvo nuo 2009-12-16 iki 2010-01-26, direktoriumi V. J. buvo nuo 2010-01-26 iki 2010-06-02. (t. 1, b. l. 68-72)

Iš 2013-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo šie asmenys: A. B. nuo 2009-07-31 iki 2009-12-07, G. U. nuo 2009-12-07 iki 2010-01-05, V. J. nuo 2010-01-05 iki 2010-05-15. (t. 6 b. l. 190)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkės 2012-03-06 raštu Nr. 20-65-3-S-2420 iš A. B. pareikalauta pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. (t. 1, b. l. 76)

Iš 2012-03-15 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad dokumentai nepateikti. A. B. pareiškė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, visus dokumentus pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą yra atidavęs G. U., kaip naujai paskirtam vadovui. (t. 1, b. l. 77)

Iš 2012-12-18 akistatos protokolo matyti, kad R. C. ir D. B. akistatos metu, liudytojas R. C. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tvarkė D. B.. Paties akto spausdinimo nematė, tačiau matė, kad ji perdavė A. B. kažkokį dokumentų rinkinį, kuriame A. B. paprašė pasirašyti. Tai buvo dokumentų perdavimo aktas, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus A. B. perduoda G. U.. Kai pasirašė akte, tai jame buvo A. B. parašas, o G. U. parašo nebuvo. Nematė, kada pasirašė G. U.. Faktiniame dokumentų perdavime jis (R. C.) nedalyvavo. Kiek jam žinoma, tai faktinio perdavimo nebuvo, buvo surašytas tik aktas. D. B. dirbo neoficialiai.

Akistatos metu liudytoja D. B. nurodė, kad R. C. parodymų netvirtina, ji lankėsi A. B. biure asmeniniais reikalais, įmonėje nedirbo, o apie aktą jai nieko nežinoma. (t. 10, b. l. 6)

Iš 2012-12-18 akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta R. C. ir N. P. akistata. Jos metu į tyrėjos klausimą (2012-12-07 apklausoje minėjote, kad paprašytas G. U. jūs padėjote fiziškai sudėti kažkokius segtuvus į dėžes ir kaip supratote tuo metu vyko kažkoks dokumentų perdavimas. Kokie asmenys tuo metu buvo tose patalpose, kas ir kam, ką perdavė ?) liudytojas N. P. nurodė, kad tuo metu patalpose buvo keturi žmonės. Suprato, kad G. U. perima firmos dokumentus. Be jo (R. C.), G. U., tose patalpose buvo A. B. ir jam nepažįstamas asmuo – Rimvydas. A. ir Rimvydas perduodavo dokumentus G., šis perduodavo segtuvus su dokumentais, o jis (R. C.) dėjo į dėžes. Jie tarpusavyje kalbėjo apie važiavimą į Kauną dėl mašinų, bet smulkmenų nežino, nesiklausė. Baigus sudėti dokumentus, G. U. pasakė, kad važiuoja į Kauną.

Akistatos metu liudytojas R. C. nurodė, kad liudytojo N. P. parodymus neigia, jokio dokumentų perdavimo nebuvo, jokiame dokumentų perdavime nedalyvavo. (t. 10, b. l. 7)

Iš 2012-12-18 akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta R. C. ir A. B. akistata. Akistatos metu liudytojas R. C. paaiškino, kad dokumentų perdavimo aktą pasirašė Vilniuje, Oslo g. 5, biure, paprašytas A. B.. Jį atspausdino D. B.. Pasirašant niekas nedalyvavo, niekam turtas ir dokumentai nebuvo perduoti. Paties faktinio perdavimo nematė.

Akistatos metu A. B. paaiškino, kad R. C. parodymus neigia. Jis dokumentus ruošė, spausdino. Jis dalyvavo perduodant dokumentus G. U.. Dokumentų ir turto perdavimas vyko biure Oslo g. 5, truko savaitę. Perduodant dokumentaciją dalyvavo jis (A. B.), G. U., R. C., N. P.. (t. 10, b. l. 8-10)

Iš 2011-11-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas T. N. parodė vietą, esančią Kaune, Taikos pr. 157, aikštelę, kur stovėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliai, kai jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nurodė jo nurodytam asmeniui perduoti automobilius. (t. 10, b. l. 11-14)

2011-11-11 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. B. nurodė, kur stovėjo transporto priemonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje aikštelėje Taikos pr. 157, Kaune, kai šias transporto priemones jis perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 10, b. l. 15-18)

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės L. B. 2013-12-06 papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-2/208 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nurodyta, kad:

Išvada dėl pirmojo klausimo

1. Kokia buvo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 106298680, registruotos adresu: Kauno r., Garliava, Vytauto g. 2, ekonominė padėtis laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-23, kaip ji kito?

Tyrimui laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-23 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, todėl nėra galimybės nustatyti nurodyto laikotarpio ekonominę padėtį.

Nustatyta, kad 2009-12-31 finansinės atskaitomybės lyginant su 2008-12-31 duomenimis 11 688 922 Lt (14 739 026-3 050 104) sumažėjo ilgalaikis turtas. Tam turėjo įtakos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2004-09-28 iki 2008-08-16 įsigyto turto išperkamosios nuomos pagrindu grąžinimas (48 transporto priemones) AB „SEB lizingas". Pagal UAB „SEB lizingas" (nuo 2010-04-19 AB „SEB lizingas) finansinio lizingo sutartis Nr.K2004-070061, Nr.K2005-040032, Nr.K2005-090004, Nr.K2005-090005, Nr.K2008-100041 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo transporto priemones. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)" lizingo sutarčių pagrindu lizinguotą turtą grąžino AB „SEB lizingui" (nuo 2010-04-19 AB „SEB lizingas).

Trumpalaikis turtas sumažėjo 5 937 004 Lt (6 053 070-116 066), pirkėjų įsiskolinimai sumažėjo 4 600 994 Lt (4 666 825 - 65 831). Tačiau neaišku, kur ir ar bendrovės tikslams buvo panaudoti iš pirkėjų gauti įsiskolinimai ir kitos gautinos sumos 4 666 825 Lt (3 739 888 + 926 937) ir 227 000 Lt kasoje ir banke buvę grynieji pinigai.

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, 2009-12-31 balanso duomenimis, sudarė 10 079 734 Lt (t. sk. ilgalaikiai įsipareigojimai - 8 087 834 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 1 991 900 Lt).

Pagal su AB „SEB bankas" 2007-11-19 kreditavimo sutartį Nr.0340709025202-62 su visais vėlesniais pasikeitimais, patvirtintas kreditorinis reikalavimas 1 489 238,49 Lt (1 488 907,47+131,00+30,00+170,02) (t. sk. negrąžinto kredito suma - 1 488 907,47 Lt; skolos išieškojimo išlaidos - 331,02 Lt).

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytas laidavimo sutartis įsipareigojo, atsakyti kaip solidarus skolininkas bankui tiek pat kaip ir skolininkas visu savo turtu ir lėšomis, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas 135518249, registruota adresu Naujakurių g. 92-37, Kaunas) už kurią laiduojama, negrąžins kredito arba jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų banko mokesčių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. sausio mėnesio neatsiskaitė su AB „SEB bankas" ir išieškojimą 6 598 595,83 Lt (taikytas kursas 3,4614) pagal atskiras kreditavimo sutartys (2005-05-26 kreditavimo sutartį Nr. 0350509021280-62 sudarė 141 570,96 Eur arba 490 033,72 Lt; 2005-05-27 kreditavimo sutartį Nr. 030509022261-62 sudarė 1 123 418,57 Eur arba 3 888 601,04 Lt; 2007-11-19 kreditavimo sutartį Nr. 0340709025201-62 sudarė 641 347,74 Eur arba 2 219 961,07 Lt) perkėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VSDFV Kauno skyriaus 2009-11-19 sprendimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. 62-401" priėmė sprendimą išieškoti priverstine tvarka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į fondo biudžetą skolą, kuri 2009-11-19 sudarė 100 151,96 Lt, iš jų įmokų 97 785,08 Lt, delspinigių 2 366,88 Lt.

Per 2009 metus nuosavas kapitalas sumažėjo 9 343 588 Lt ir tapo minusinis (- 6 913 564 Lt). Dėl kokių priežasčių taip pablogėjo visi bendrovės rodikliai, nustatyti nėra galimybės dėl neišsaugotų apskaitos tiek pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, tiek registrų.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu keitėsi direktoriai: Papildomam tyrimui pateiktas 2009-07-31 surašytas dokumentų perdavimo aktas, pagal kurį V. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą perdavė A. B..

Tyrimui pateiktas 2009-12-02 aktas, pagal kuri UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. (vienintelis akcininkas) perdavė dokumentus akcininkui G. U.. Tačiau 2011-10-19 liudytojo papildomame apklausos protokole G. U. teigė, kad bendrovės dokumentų iš A. B. negavo.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574 19 str. „Apskaitos dokumentu, apskaitos registrų saugojimo tvarka" 4 dalyje nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. "

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2010-01-05 iki 2010-05-15 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose įformintas V. J., dokumentų ir turto perdavimo aktas, surašytas G. U. ir V. J., tyrimui nepateiktas. 2011-03-03 liudytojo apklausos protokole V. J. teigė, kad bendrovės dokumentų negavo.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą" 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas ". Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-23 direktoriaus pareigas ėjo: V. D. nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31, A. B. nuo 2009-07-31 iki 2009-12-07, G. U. nuo 2009-12-07 iki 2010-01-05, o nuo 2010-01-05 iki 2010-05-15 V. J..

Papildomam tyrimui bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai nepateikti, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-09-23 ekonominę padėtį.

Išvada dėl antrojo klausimo

2. Kokia buvo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 106298680, registruotos adresu: Kauno r., Garliava, Vytauto g. 2, ekonominė padėtis 2009-07-31 ?

Papildomam tyrimui pateiktas 2009-07-31 surašytas dokumentų perdavimo aktas, pagal kurį V. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir turtą perdavė A. B..

Tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 nebuvo pateikti dokumentų perdavimo A. B. 2009-07-31 akte išvardinti dokumentai ir apyvartos žiniaraščiai. Nėra galimybės nustatyti bendrovės ekonominę padėtį 2009-07-31, nes tyrimui 2009-07-31 nei sudarytas balansas, nei buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai nepateikti.

Išvada dėl trečiojo klausimo

3. Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „ (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 106298680, registruotos adresu: Kauno r., Garliava, Vytauto g. 2, buvo moki, ar įmonė vykdė savo įsipareigojimus?

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos" 8 dalyje „įmonės nemokumas" nurodyta, kad „Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės".

Žemesnės instancijos teismas

Tyrimo metu nustatyta, kad einamojo likvidumo koeficientas, santykis trumpalaikio turto su trumpalaikiais įsipareigojimais 2008-12-31 sudarė 0,9 (6 053 070 : 6 742 856) ir 2009-12-31 - 0,06 (116 066 :1 991 900). Likvidumo koeficientas parodo, kad 2009-12-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepajėgi padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu.

Balanso duomenimis, 2009-12-31 turtas sudarė 3 166 170 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 10 079 734 Lt, t. y. visi įmonės įsipareigojimai 3,5 karto viršijo į balansą įrašyto turto vertė (10 079 734: 3 166 170), bendrovė buvo nemoki.

Įmonės mokumą iš dalies apibūdina einamojo likvidumo koeficientas (trumpalaikio turto santykis su trumpalaikiu įsipareigojimu), kuris parodo galimybę padengti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą turtą. Mažesnė už 1 rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė gali nevykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-31 šis rodiklis artimas vienetui, reiškia, kad įmonė galėjo vykdyti savo įsipareigojimu.

Per 2009 metus einamo likvidumo koeficientas buvo tik 0,06 ir bendrovė tapo nepajėgi vykdyti savo trumpalaikiu įsipareigojimų.

Išvada dėl ketvirtojo klausimo

4. Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „ (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 106298680, registruotos adresu: Kauno r., Garliava, Vytauto g. 2, turėjo pradelstų įsiskolinimų? Jei taip, tai kada atsirado įsiskolinimai, iš ko jie kilo, kam ir kokias sumas bendrovė buvo skolinga?

Balanso duomenimis, 2009-12-31 Lt mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 10 079 734 Lt, tačiau nėra galimybės nustatyti įrašų pagrįstumo ir teisingumo, nes apskaitos registrai pagal atskirus kreditorius tyrimui nepateikti.

Tyrimui pateikti duomenys apie 2010-09-23 (bankroto įsiteisėjimo dieną) susidariusius kreditorinius reikalavimus 10 078 575 Lt.

Nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08-01 iki 2010-09-23 laikotarpiu nevykdė savo įsipareigojimų VSDFV biudžetui ir 2010-09-23 bendrovės skola sudarė 112 770,69 Lt.

Nustatyta, kad 2010-09-23 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skola Kauno apskrities VMI biudžetui sudarė 1 482 103,04 Lt. Papildomo tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 200 m. rugsėjo -gruodžio laikotarpio PVM deklaracijų, todėl po lizingo sutarčių nutraukimo išrašytose kreditinėse sąskaitose faktūrose išskirto 843 094 Lt PVM neatstatė.

Pagal papildomam tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad Kauno apygardos teismo bankroto bylos įsiteisėjimo dieną (2010-09-23) AB „SEB bankas" patvirtintas kreditorinis reikalavimas 8 087 834,32 Lt (1 489 238,49 + 6 598 595,83), kuris susidarė taip:

Sutartis Nr.0340709025202-62. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė savo įsipareigojimų bankui ir 2010-09-23 skola sudarė 1 489 238,49 Lt (t. sk. 1 488 907,47 Lt skola ir 331,02 Lt skolos išieškojimo išlaidos).

Akcinių bendrovių įstatymo 2000-07-13 Nr. VI-1835 (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio „Bendrovės organai" 8 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, tačiau bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. sudarė su AB „SEB bankas" įmonei nuostolingas laidavimo sutartys (laidavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“), skolininko įsipareigojimas bankroto bylos įsiteisėjimo dieną (2010-09-23) sudarė 6 598 595,83 Lt ir buvo nukreiptas į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytas laidavimo sutartis, kurias pasirašė bendrovės direktorius D. D., įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas bankui tiek pat, kaip ir skolininkas, visu savo turtu ir lėšomis, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurią laiduojama, negrąžins kredito arba jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų ir kitų banko mokesčių. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 m. sausio nevykdė savo įsipareigojimų bankui, skolininko įsipareigojimas bankroto bylos įsiteisėjimo dienai (2010-09-23) sudarė 6 598 595,83 Lt (taikytas kursas 3,4614), šis ieškojimas buvo nukreiptas į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal atskiras kreditavimo sutartis skola bankui pasiskirstė taip:

pagal 2005-05-26 kreditavimo sutartį Nr.0350509021280-62 sudarė 141 570,96 Eur arba 490 033,72 Lt;

pagal 2005-05-27 kreditavimo sutartį Nr.030509022261-62 sudarė 1 123 418,57 Eur arba 3 888 601,04 Lt;

pagal 2007-11-19 kreditavimo sutartį Nr.0340709025201-62 sudarė 641 347,74 Eur arba 2 219 961,07

Lt;

Papildomam tyrimui patvirtinti 24 kreditorių reikalavimai 395 866,95 Lt, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 m. sausio, kreditoriniai reikalavimai pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Detaliai išdėstyta išvados 10-14 lape.

Išvada dėl penktojo klausimo

5. Ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „ (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 106298680, registruotos adresu: Kauno r., Garliava, Vytauto g. 2, akivaizdžiai grėsė bankrotas? Jei taip, tai nuo kada ir kas tai įtakojo?

Kadangi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, nustatyti, nuo kada akivaizdžiai įmonei grėsė bankrotas, nėra galimybės. Tačiau Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas 2010-05-04 priėmė nutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr.IX-216) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos" 8 punkte nurodyta, kad „Įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę įjos balansą įrašyto turto vertės".

Žemesnės instancijos teismas

Balanso duomenimis, 2009-12-31 turtas sudarė 3 166 170 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 10 079 734 Lt, t. y. visi įmonės įsipareigojimai 3,2 karto viršijo į balansą įrašyto turto vertę, bendrovė buvo nemoki.

Tyrimo metu nustatyta, kad einamojo likvidumo koeficientas, santykis trumpalaikio turto su trumpalaikiais įsipareigojimais 2008-12-31 sudarė 0,9 (6 053 070 : 6 742 856) ir 2009-12-31 - 0,06 (116 066 :1 991 900).

2009-12-31 likvidumo koeficientas sudarė - 0,06 (116 066 :1 991 900). Likvidumo koeficientas parodo, kad 2009-12-31 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepajėgi padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu.

Nustatyta, kad pagal UAB „SEB lizingas" (nuo 2010-04-19 AB „SEB lizingas“) finansinio lizingo sutartis Nr.K2004-070061, Nr.K2005-040032, Nr.K2005-090004, Nr.K2005-090005, Nr.K2008-100041, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo transporto priemones. Tačiau 2009 metų liepą turtą grąžino AB „SEB lizinguas" (nuo 2010-04-19 AB „SEB lizingas), nes nevykdė atsiskaitymų pagal šias sutartys.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. D. pasirašė laidavimo sutartis (2005-05-26 Nr.0305-138, 2005-10-27 Nr.0305-315 ir 2007-11-19 Nr.0307-1320) su AB SEB bankui, pagal kurias įsipareigojo atsakyti kaip solidarus skolininkas bankui tiek pat, kaip ir skolininkas, visu savo turtu ir lėšomis, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kurią laiduojama, negrąžins kredito arba jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų ir kitų banko mokesčių. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)" nuo 2009 m. sausį nevykdė savo įsipareigojimų bankui, skolininko įsipareigojimas bankroto bylos įsiteisėjimo dieną (2010-09-23) sudarė 6 598 595,83 Lt (taikytas kursas 3,4614), o ieškojimas buvo nukreiptas į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VSDFV Kauno skyriaus 2009-11-19 sprendimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. 62-401" nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į fondo biudžetą skolą, kuri 2009-11-19 sudarė 100 151,96 Lt, iš jų įmokų 97 785,08 Lt, delspinigių 2 366,88 Lt.

Išvada dėl šeštojo klausimo

6. Ar dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 106298680, registruotos adresu: Kauno r., Garliava, Vytauto g. 2, atsakingų asmenų veiklos buvo padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“, valstybei ar kitiems ūkio subjektams? Jei taip, tai kokia tiksliai žala ir kam buvo padaryta, kokie teisės aktai pažeisti ir kas už tai atsakingas?

Kauno apygardos teismo teisėjas A. Žibas 2011-03-28 priėmė nutartį, bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto, įpareigoti administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 str. ir 32 str. 2 d., taip pat patvirtino bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius finansinius reikalavimus (10 078 575,00 Lt):

II. Kreditorių finansiniai reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų:

Žemesnės instancijos teismas

1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Kauno skyrius - 112770,69 Lt; 2. Kauno apskrities VMI - 1482 103,04 Lt.

III. Kiti kreditoriniai reikalavimai - 8483701,27 Lt 3.AB „SEB bankas“ - 8 087 834,32 Lt;

4.Atskirų įmonių - 395866,95 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Tyrimo metu negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nėra galimybės patikrinti įrašų balanse teisingumo ir pagrįstumo, nes tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai nepateikti.

Nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574):

- 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams" ir 6 straipsnio Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas" 2 dalyje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes tyrimui laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-09-23 nepateikė įvykusių ūkinių operacijų apskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

-12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" 1 ir 4 d. nurodyta, kad „l.Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos „, nes tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentai ir ūkinių operacijų registrai nepateikti.

16 str. „Apskaitos registrai“ 3 dalyje nurodyta, kad Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo", nes tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, atskirų sąskaitų registrų, bendrame registre fiksuojamų sąskaitų likučių nei laikotarpio pradžioje, nei pabaigoje, todėl patikrinti balanso duomenų įrašų teisingumo ir nustatyti jų pagrįstumą tyrimo metu nėra galimybės.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 str. „Apskaitos dokumentų apskaitos registrų saugojimo tvarka" 4 dalyje nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas." Nuo 2010-01-05 iki 2010-05-15 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įformintas V. J., dokumentų ir turto perdavimo aktas, surašytas G. U. ir V. J., tyrimui nepateiktas. Liudytojo apklausos protokole 2011-03-03 V. J. nurodė „.Man net nebuvo paaiškinta, kad pasirašinėjau įmonės dokumentuose, kaip jos direktorius.“

LR BAĮ 21 straipsnyje Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą", nurodyta, kad „ 1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas" laikotarpiu nuo 2003-02-04 iki 2009-07-31 direktorius V. D., nuo 2009-07-31 iki 2009-12-07 direktorius A. B.; nuo 2009-12-07 iki 2010-01-05 direktorius G. U. ir nuo 2010-01-05 iki 2010-05-15 direktorius V. J.. (t. 1, b. l. 88-169).

Iš paieškos duomenų matyti, kad 2012-03-09 paskelbta paieška transporto priemonėms: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K719869; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K721881; Krone, ZZF18, valst. Nr. AJ715, VIN WKEZZF18041209288; „Krone, ZZF18“, valst. Nr. AJ714, VIN WKEZZF18041209289; „Krone, ZZF18“, valst. Nr. AJ712, VIN WKEZZF18041209290; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ709, VIN WKEZZF18041209293; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ710, VIN WKEZZF18041210488; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT35ZZZYM304326; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304487; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT35ZZZYM304506; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT35ZZZYM304567; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN WMAT35ZZZYM304739 (t. 2, b. l. 105-118).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2012-03-07 buvo atlikta įvykio vietos apžiūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje, esančioje Vilniuje, Agrastų g. 2. Įvykio vietos apžiūros metu UAV „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje teritorijoje nebuvo rasta transporto priemonių ar jų dalių, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“. (t. 1, b. l. 65-67)

2012-02-21 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus medžiaga apie administracinius teisės pažeidimus, kurie buvo padaryti vairuojant ieškomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones. Pateikti duomenys patvirtina, kad 2009-09-07 buvo užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P. (t. 3, b. l. 25), 2009-12-04 05.51 val. kelio A6 165,9 km buvo užfiksuotas greičio viršijimas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas vairavo šią transporto priemonę, nenustatyta (t. 3, b. l. 32-34), 2009-08-30 20.36 val. kelio A6 77,8 km buvo užfiksuotas greičio viršijimas automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kas vairavo šią transporto priemonę, nenustatyta (t. 3, b. l. 35-37).

Žemesnės instancijos teismas

2013-06-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus POLIS naršyklėje suvestus duomenis apie registruotus eismo įvykius, nustatyta, kad 2006-05-26 buvo registruotas eismo įvykis, kurio metu transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs E. S. padarė eismo įvykį ir jam 2006-05-26 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2007-01-21 buvo registruotas eismo įvykis, kurio metu transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. padarė eismo įvykį ir jam 2007-01-23 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. (t. 3, b. l. 47-51)

Pagal 2011-09-08 gautus duomenis iš UAB „Kauno techninės apžiūros centras“, transporto priemonė „MAN 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrai buvo pristatyta 2009-09-05, „MAN 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrai buvo pristatyta 2009-09-04, „MAN 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrai buvo pristatyta 2009-09-03, „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ712- 2009-09-04, „KroneZZF18“, valst. Nr. AJ715- 2009-09-03, „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-11-27, „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-11-27, „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ710- 2009-09-05. Transporto priemonės, kurių valstybinių numerių ženklai: AJ714, AJ709, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), nuo 2008-12-01 iki 2011-09-07 pristatytos techninei patikrai nebuvo. (t. 3, b. l. 10-19)

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnybos 2012-05-15 rašte pateikta informacija apie tai, kad pagal Interpolo Kataro nacionalinio biuro gautą pranešimą, automobilis „Mercedes Benz“, VIN: WDB9540321K719869, juodos spalvos, 2002 m. laidos, nuo 2011-01-04 yra registruotas Katare. Automobilio savininkas Kataro pilietis. Interpolo Kataro nacionalinio biuro pranešime nurodyta, kad papildoma informacija turėtų būti gaunama siunčiant teisinės pagalbos prašymą kompetentingoms institucijoms. (t. 3, b. l. 44-46)

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012-09-27 išsiuntė Kataro valstybės kompetentingai institucijai teisinės pagalbos prašymą dėl papildomos informacijos apie Katare registruotą ieškomą automobilį pateikimo. (t. 3, b. l. 94-103).

2012-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. J. buvo įteiktas raštas, kuriuo reikalaujama pateikti visų su iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytomis transporto priemonėmis susijusių dokumentų patvirtintas kopijas. 2012-03-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole V. J. nurodė, kad pateikti reikalaujamų dokumentų negali, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įsigijusi transporto priemonių, ir jokių su tų transporto priemonių įsigijimu susijusių dokumentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra. (t. 3, b. l. 64-65)

Žemesnės instancijos teismas

2012-03-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S. buvo įteiktas raštas, kuriuo reikalaujama pateikti visų su iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytomis transporto priemonėmis susijusių dokumentų patvirtintas kopijas. 2012-03-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole A. S. nurodė, kad pateikti reikalaujamų dokumentų negali, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dokumentų, susijusių su transporto priemonių, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigijimu. (t. 3, b. l. 57-58)

2013-03-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo metu įtariamasis A. B. nurodė, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturi, visus šios įmonės dokumentus yra atidavęs G. U. kaip naujai paskirtam įmonės vadovui pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. (t. 1, b. l. 77)

Prijungimui prie šios ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 65-1-00307-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai pateikė 2011-07-07 atliktos kratos metu liudytojo R. Š. gyvenamosiose patalpose, esančiose Tuskulėnų g. 54-1, Vilniuje, rastus ir paimtus dokumentų originalus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2009-07-31, 3 lapai, Registrų centras LR Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, 4 lapai, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 2009-12-02, 5 lapai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį serija LAE Nr. 9375653, 1 lapas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktą 2009-12-02, 91 lapą. Šie dokumentai buvo prijungti prie baudžiamosios bylos (t. 9, b. l. 16-121; 1-15).

2010-05-04 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (t. 7, b. l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad bankrutuojančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ finansinius reikalavimus, nesusijusius su darbo santykiais pareiškė 22 kreditoriai, iš viso 9 986 667,86 litų (2010-12-29 UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje). Pateikus papildomus prašymus dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, 2011-03-28 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti tokie kreditoriniai reikalavimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje : Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus- 112 770,69 Lt; Kauno apskrities VMI 1 482 103,04 Lt; AB „SEB bankas“ 8 087 834,32 Lt; AB „Ventus-Nafta“- 58 450,67 Lt; L. R. įmonės „Vikunija“- 7509 Lt; UAB „Lidstrom“- 1390,58 Lt; AB „Lietuvos paštas“- 519,78 Lt; Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengisellschaft Lietuvos filialas- 85 600,63 Lt; M. G. paslaugų ir prekybos įmonės „Gelsva“- 364,48 Lt; AB „Teo LT“-233,82 Lt; UAB „VYKOM“- 5 849,04 Lt; UAB Vikrūnas“- 22 219,01 Lt; UAB „Eurocom“- 3 095,01 Lt; UAB „Mobilauta“- 7 328,08 Lt; UAB „Airetrans“- 5 144,67 Lt; SIA „SALVO“- 8 977,28 Lt; OOO „ARINGS“- 6 249,56 Lt; Transporti DARGOVOIC ENES s.p.- 6 560,32 Lt; UAB „Alegritas“ - 11 906,98 Lt; UAB „Saukupa“- 15 123,30 Lt; UAB „Inkaso“- 35 921,54Lt; UAB „Midtransa“ - 28 021,79 Lt; UAB „Sun logistika“- 5 113,23 Lt; Baltarusijos įmonės UAB „VEGA TRANS“- 20 067,67 Lt; DKV Euro Service gmbh+Co.KG- 37 437,13 Lt; bankrutavusios UAB „MKS Logistics“ - 11 843,10 Lt; UAB „Livitana“- 10 886,28 Lt. (t. 7, b. l. 7-8)

Iš 2011-09-05 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. D. pateikė 2009-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir dokumentų priėmimo-perdavimo A. B. akto originalą su priedais, iš viso 92 lapus, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos. (t. 9, b. l. 122-214)

Iš 2011-09-13 asmens parodymo atpažinti jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas T. N. atpažino A. B. kaip asmenį, kuris buvo kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. K., kai direktorius paprašė, kad parodytų, kur stovi sunkvežimiai ir priekabos. Šį asmenį atpažįsta bendrai iš veido bruožų, apvalaus veido. Kiek prisimena, kai parodė, kur stovi automobiliai, kuriuos prašė parodyti direktorius, tų automobilių raktus jis padavė būtent šiam asmeniui. (t. 10, b. l. 1-2)

Iš 2011-11-11 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti metu liudytojas T. N. atpažino A. B. kaip asmenį, kuriam, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui nurodžius pateikė automobilių (sunkvežimių) raktus. (t. 10, b. l. 3-5)

2011-03-04 antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 70/11/19 konstatuota, kad aikštelėje, esančioje Kaune, Taikos pr. 157, ir adresu: Kauno rajonas, Garliava, Vytauto g. 2, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės nerastos. (t. 3, b. l. 83-84)

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, įvertinęs byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad nėra įstatyminio pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina A. B. ir R. J. kaltumo padarius kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Teismas daro išvadą, kad A. B. ir R. J. atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šią išvadą teismas daro dėl šių aplinkybių.

Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nustatė, kad 2009-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi G. K. pardavė, o A. B. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. 2009-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktas patvirtina, kad V. D. perdavė, o A. B. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku nuo 2009-07-31 tapo A. B., antspaudą, turtą ir dokumentaciją. 2009-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų akcijų savininko A. B. raštišku sprendimu nuo 2009-07-31 bendrovės vadovu paskirtas A. B.. Kaltinamojo A. B. parodymai patvirtina, kad jis pirko akcijas iš G. K., perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentaciją. Tą aplinkybę, kad A. B. nupirko akcijas, perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir dokumentaciją, patvirtino liudytojų V. D. ir A. V. parodymai. Taigi, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad A. B. įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tapo bendrovės vadovu, perėmė turtą ir dokumentaciją.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo 2009-12-02 sutartyje nurodyta, kad A. B. pardavė, o G. U. nupirko akcijas. 2009-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcijų savininko G. U. sprendimu nuo 2009-12-31 bendrovės vadovu paskirtas G. U., o A. B. atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų. Iš 2009-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto matyti, kad jame užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad A. B. perdavė, o G. U. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku nuo 2009-12-02 tapo G. U., antspaudą, turtą ir dokumentaciją.

2010-01-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcijų savininko V. J. sprendimu nuo 2010-01-05 bendrovės vadovu paskirtas V. J., o G. U. atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų.

Duomenys apie juridinį asmenį patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio fakto naudotojai: A. B. direktoriumi buvo nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, direktoriumi G. U. buvo nuo 2009-12-16 iki 2010-01-26, direktoriumi V. J. buvo nuo 2010-01-26 iki 2010-06-02.

Iš 2013-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo šie asmenys: A. B. nuo 2009-07-31 iki 2009-12-07, G. U. nuo 2009-12-07 iki 2010-01-05, V. J. nuo 2010-01-05 iki 2010-05-15.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010-05-04 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-06-02 pažymoje pateikta informacija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-02 įregistruotas bankrutuojančio juridinio asmens teisinis statusas.

Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011-04-18 pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre bankrutavusio juridinio asmens teisinis statusas įregistruotas 2011-04-18.

Taigi, paminėti rašytiniai duomenys patvirtina aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pirko A. B., iš jo pirko G. U., o iš jo pirko V. J., taip pat aplinkybę, kad juridinio fakto naudotojai A. B. buvo nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, direktoriumi G. U. buvo nuo 2009-12-16 iki 2010-01-26, direktoriumi V. J. buvo nuo 2010-01-26 iki 2010-06-02. Be to, paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad A. B., pardavęs akcijas, turtą ir dokumentaciją perdavė G. U..

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas kaltinamasis A. B. tvirtino, kad jis pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, buvo šios įmonės direktorius, vėliau akcijas pardavė G. U., jam perdavė bendrovės turtą ir dokumentaciją.

Iš reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrėjai pareikalavus pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, A. B. pareiškė, kad jų neturi, nes visus dokumentus pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą yra perdavęs G. U..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-02 aktas patvirtina jame užfiksuotas aplinkybes apie tai, kad A. B. perdavė, o G. U. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku nuo 2009-12-02 tapo G. U., antspaudą, turtą ir dokumentaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. U. tvirtino, kad jokio turto ir dokumentacijos neperėmė, o dokumentuose tik pasirašė. Teisme apklausti šio liudytojo nebuvo galimybės, nes jis miręs. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta A. B. ir G. U. akistata, kad būtų pašalinti jų parodymų prieštaravimai. Šiuo metu teisme to padarayti neįmanoma, nes G. U. miręs.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti G. U. parodymus, kad turto ir dokumentacijos jam A. B. neperdavė, ir paneigti A. B. parodymus, jog turtą ir dokumentaciją jis perdavė G. U..

Liudytojas B. G. patvirtino aplinkybę, kad G. U. ketino pirkti įmonę, jį supažindino su A. B., jie susitiko Kaune, šie kalbėjo apie įmonės pirkimą-pardavimą, kiek žino, G. U. sumokėjo A. B. 10000 litų. Taigi, liudytojo B. G. parodymai patvirtino A. B. versiją, kad G. U. įmonę pirko, ir paneigė G. U. aiškintą aplinkybę, kad to nebuvo.

Liudytojas N. P. patvirtino aplinkybę, kad paprašytas G. U., Vilniuje, Oslo gatvėje, biure, padėjo krauti į dėžes segtuvus su firmos dokumentais. A. B. ir G. U. pasirašė dokumentus, jie tarėsi vykti į Kauną, girdėjo jų pokalbį apie mašinas. Taigi, liudytojo N. P. parodymai patvirtino A. B. versiją, kad jis dokumentus perdavė G. U., šis juos perėmė, ir paneigė G. U. aiškinimą, kad dokumentų jis neperėmė. Šias aplinkybes apie tai, kad G. U. perėmė dokumentus, liudytojas N. P. patvirtino akistatos su R. C. metu.

Teisme apklaustas liudytojas R. C. paaiškino, kad iki 2010 m., kol bendrovė bankrutavo, jis dirbo pas A. B. ir G. U., biuras buvo Vilniuje, Oslo g. Matė, kaip perduodant automobilius, juos pažiūrinėjo ir vaikščiojo G. U., A. B.. G. U. bandė parduoti automobilius per skelbimus. Taip liudytojo R. C. parodymais teisme taipogi patvirtinamas A. B. aiškinimas, kad G. U. nupirko įmonę, jam perduoti automobiliai ir juos jis norėjo parduoti, o G. U. versija, kad jis nieko apie turtą nežino ir jo neperėmė, paneigiama.

A. B. ir R. J. kaltumą kaltinimas grindžia liudytojo R. C. parodymais, duotais tyrime. Tačiau teismas daro išvadą, kad liudytojo R. C. parodymai nėra nuoseklūs ir nepatvirtina tam tikrų ir reikšmingų aplinkybių, kurias nurodė kaltinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. C. aiškino, kad parduoti vilkikus R. J. įkalbėjo A. B., ir jie buvo parduoti, tai žino iš jų kalbų. Be to, apklaustas 2012-05-29 (t. 10, b. l. 81) nurodė, kad „realiai turto perdavimas nebuvo vykdomas“ (iš A. B. – G. U.). Kitoje apklausoje 2013-08-20 jau aiškino, kad buvo surašytas, apžiūrėtas, perduotas turtas, matė, kaip A. B. parodė transporto priemones G. U., stovinčias mašinas apžiūrėjo tiek perduodančioji, tiek priimančioji pusė, vyko į Registrų centrą priduoti direktorių pasikeitimo dokumentus, o G. U., A. B. vyko į Kauną, kad apžiūrėtų transporto priemones (t. 10, b. l. 82).

Teisme R. C. nurodė, kad iš R. J. ir kitų asmenų (kokių, nurodyti negali, nes nepamena) kalbų girdėjo, kad automobilius jie pardavė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau paties fakto jis nematė.

Taigi teisme R. C. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad A. B. neperdavė turto G. U., ir nurodė, kad tyrimo metu jis aiškino tik savo nuomonę, jog turtas nebuvo perduotas, automobilių pardavimo aplinkybes žino tik iš kalbų, o paties automobilių pardavimo fakto nematė. Todėl teismas daro išvadą, kad grįsti kaltinimą tik liudytojo R. C. nuomone apie tam tikras aplinkybes, jų nežinant ir nemačius, negalima.

Tyrime R. C. duotų parodymų dalimi apie tai, kad A. B. ir R. J. pardavė automobilius, tikėti nėra pagrindo, nes jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Antai, tyrime R. C. nurodė, kad automobiliai buvo parduoti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teismas pažymi, kad šios bendrovės vadovas A. S. ir buhalteriniai dokumentai to nepatvirtino. Juo labiau svarbi ta aplinkybė, kad teisme R. C. nurodė, jog fakto, kad automobiliai buvo parduoti, jis nematė, apie tai tik samprotavo iš kitų asmenų kalbų.

Vertindamas R. C. parodymus, teismas vadovaujasi ta jų dalimi, kuri atitinka kitus byloje esančius įrodymus (kaltinamojo A. B., liudytojo N. P. parodymai, N. P. ir R. C. akistatos protokole užfiksuoti N. P. parodymai), o būtent tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, dokumentus G. U. perėmė iš A. B.. O, R. C. parodymų dalis apie tai, kad turto ir dokumentų A. B. neperdavė G. U., negali būti įrodymu, jie nėra patikimi, nes šie jo parodymai negali būti laikomi kaip įrodymu, patvirtinančiu tam tikras aplinkybes. O taip pat nustatyta, kad jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (jie paminėti anksčiau).

Teismas daro išvadą, kad liudytojo R. C. parodymais nepatvirtinamos A. B. ir R. J. kaltinimuose nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad turtas iššvaistytas (perleistas kitiems asmenims). Jis pats (R. C.) turto perleidimo ar pardavimo fakto ir kitų aplinkybių nematė, apie jas tyrėjai pasakojo pateikdamas tik savo nuomonę ir girdėtus kitų asmenų pokalbius. Taip pat pateikė tik savo nuomonę apie tai, kad A. B. neperdavė turto G. U.. Tyrime ir teisme R. C. patvirtino aplinkybę, kad turtas buvo perduotas, jį perdavė A. B., priėmė G. U., apžiūrėjo, surašė dokumentus, o tai atitinka A. B. parodymus ir rašytinius įrodymus apie dokumentacijos ir turto perdavimą, kad A. B. pardavė, o G. U. nupirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir tapo bendrovės direktoriumi, vienas kitam perdavė turtą ir dokumentus. Todėl R. C. duotų parodymų (t. 10, b. l. 81), akistatų metu duotų R. C. parodymų dalis (t. 10, b. l. 7, 8-10) vertinama kritiškai.

Teisme R. C. nurodė, kad A. B. ir R. J. supažindino 2010 m. antroje pusėje. Kaltinamieji A. B. ir R. J. paaiškino, kad 2009 metais jie nebuvo pažįstami. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku (2009 m.) R. J. ir A. B. vienas kito nepažinojo, o tuo pačiu ir negalėjo jį įkalbėti padaryti nusikaltimą bei nėra pagrindo tikėti tyrime R. C. parodymais apie tai, kad R. J. įkalbėjo A. B. parduoti turtą. Juo labiau kad R. C. nurodytas pirkėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S.“), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. J. nurodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto nepirko. Tą faktą patvirtino ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nerasta transporto priemonių ar jų dalių, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 65-67), reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali pateikti jokių dokumentų su iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytomis transporto priemonėmis, nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įsigijusi transporto priemonių ir tokių dokumentų neturi. (t. 3, b. l. 57-58, 64-65)

Byloje apklausti liudytojai V. Š., R. Ž., N. V., T. N., jų parodymai patvirtina aplinkybes apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turtą (automobilius), tačiau jų parodymai nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių apie tai, kad A. B. iššvaistė (perleido) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ar buvo nesąžiningas skolininkas, ar suklastojo dokumentus, ar apgaulingai tvarkė apskaitą. Be to, šių liudytojų parodymai nepatvirtina aplinkybių dėl kaltinimo R. J..

Liudytojas L. V. paaiškino, kad iškėlus bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis kaip bankroto administratoriaus atstovas vykdė procedūras, pareikalavo, kad direktorius V. J. perduotų bendrovės turtą (automobilius, priekabas), tačiau to padaryta nebuvo. Manydamas, kad turtas pasisavintas ar neteisėtai valdomas, kreipėsi į teisėsaugos instituciją ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip liudytojo L. V. parodymais nustatyta, kokio turto trūksta, jis neperduotas, tačiau liudytojo L. V. parodymai nepatvirtino, kas dėl trūkstamo ir neperduodamo turto kaltas, taip pat nepatvirtino kaltinime minimų aplinkybių apie tai, kad turtas iššvaistytas (perleistas) ir kas tai padarė. Jis tik patvirtino faktą, kad turtas jam neperduodamas.

FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės L. B. 2013-12-06 papildomoje specialisto išvada Nr. 5-2/208 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, o taip pat transporto priemonių paieškos rezultatai, duomenys apie administracinius pažeidimus, padarytus vairuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas nerastas transporto priemones, turto perleidimo fakto nepatvirtino.

Kaltinimas grįsdamas kaltinamųjų kaltumą, remiasi G. U. ir V. J. parodymais, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu ir kur aiškino, jog turto ir dokumentacijos jie neperėmė. Šie liudytojai mirę, todėl nėra galimybės apklausti šiuos liudytojus teisme ir patikrinti jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausus A. B. ir G. U. ir esant prieštaravimų A. B. parodymuose, kur jis tvirtino, kad turtą ir dokumentaciją perdavė G. U., o G. U. aiškinant priešingai, buvo privalu atlikti jų akistatą, kad būtų pašalinti prieštaravimai. Tačiau to padaryta nebuvo, o šiuo metu to padaryti neįmanoma dėl to, kad G. U. miręs. Teismas pažymi, kad nei vieno, nei kito asmens parodymai viršenybės neturi, juos būtina vertinti visų kitų įrodymų kontekste, o šiuo atveju teismas daro išvadą, kad G. U. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Konstatuojama, kad byloje esantys įrodymai yra palankūs A. B. ir patvirtino jo aiškinimą, kad pardavęs akcijas G. U., jis perdavė jam turtą ir dokumentus. Tai patvirtina liudytojų R. C., N. P., B. G. parodymai ir rašytiniai įrodymai (turto, dokumentų perdavimo aktai, kuriuos G. U. pasirašė).

Teismas daro išvadą, kad negalima remtis liudytojų G. U., V. J. parodymais, kadangi jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Jeigu teismas remtųsi jų parodymais, tai būtų suvaržytos kaltinamųjų A. B. ir R. J. teisės, nes mirus G. U. ir V. J., nėra galimybės liudytojams G. U. ir V. J. užduoti klausimus, o ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ir jų gynyba taip pat neturėjo galimybės jiems užduoti klausimus.

Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu G. U. ir V. J. tvirtino, jog turtas jiems perduotas nebuvo, kaltinamasis A. B. aiškina priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai (aktas, liudytojo R. C., V. P. parodymai), patvirtinantys A. B. versiją, kad turtas ir dokumentai buvo perduoti. O G. U., V. J. pateikto aiškinimo, kad jie turto neperėmė, kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Nors byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo balsu perskaityti liudytojų G. U. ir V. J. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, taip pat apklausta apklausą vykdžiusi tyrėja, tačiau teisminėje praktikoje vadovaujamasi ta nuostata, kad esant tokiai padėčiai, jais galima tikėti ir remtis tik tuo atveju, kai jie atitinka, ar juos patvirtina kiti bylos duomenys ar esantys įrodymai. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad liudytojų G. U. ir V. J. parodymus patvirtina kiti įrodymai. Nors vertindamas G. U. ir V. J. parodymus, kaltinimas rėmėsi ir liudytojo R. C. parodymais, tačiau svarbi ta aplinkybė, kad teisme apklaustas šis liudytojas nurodė, kad tyrimo metu duodamas parodymus, jis aiškino apie tam tikras aplinkybes ir pateikė savo nuomonę, tačiau nepatvirtino, kad jis žino turto perdavimo ar neperdavimo aplinkybes. Liudytojas R. C. patvirtino, kad jis dirbo pas A. B., G. U., matė, kaip A. B. ir G. U. apžiūrinėjo transporto priemones, vyko turto perdavimas–priėmimas, jis (R. C.) net pats apie tai pasirašė akte, o G. U. bandė parduoti automobilius per skelbimus. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad A. B. turto G. U. neperdavė, nes jam taip atrodė, tyrimo metu pateikė tik savo nuomonę apie tam tikras aplinkybes. Be to, nurodė, kad A. B. ir R. J. jis supažindino 2010 m. antroje pusėje. Taigi, šio liudytojo parodymais nepatvirtinama kaltinimo aplinkybė, kad A. B. turto ir dokumentų G. U. neperdavė. Priešingai, liudytojo R. C., N. P., B. G. parodymai patvirtina, kad G. U. perėmė turtą, dokumentaciją iš A. B..

Visgi, liudytojo R. C. parodymais patvirtinta aplinkybė, kad A. B. ir R. J. jis supažindino 2010 m. antroje pusėje, todėl teismas konstatuoja, kad tokiu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad 2009-08-18 - 2009-12-16 laikotarpiu, kaip nurodoma kaltinime, jog R. J. įkalbėjo A. B. padaryti nusikaltimus. Teisme apklaustas kaltinamasis R. J. nurodė, kad jis nusikaltimų nepadarė, A. B. neįkalbėjo parduoti bendrovės turto ir apskritai kaltinime minimu laiku A. B. nepažinojo. Analogiškai paaiškino ir A. B.. O byloje nėra kitų įrodymų, kurie paneigtų R. J. ir A. B. aiškinimą apie jų pažinties laiką ar kitas aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalį, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011).

Teismas, vertindamas G. U. ir V. J. parodymus, pažymi, kad jie gali būti pagarsinti ir jais remtis galima tik tuomet, kai liudytojus apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas liudytojų neapklausė, o jie apklausti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos. Tačiau norint jais remtis, turi būti užtikrinta kaltinamųjų teisė į rungtynišką procesą ir gynybos teisės, būtent teisė patiems apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas). Pažymėtina, kad vienas klausimų pateikimo liudytojui tikslų yra patikrinti jo parodymus, siekiant atskleisti bet kokį jų nenuoseklumą (pavyzdžiui, Rosin v. Estonia, no. 26540/08, judgment of 19 December 2013).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC], no. 26766/05 and 22228/06, judgment of 15 December 2011, § 118 ; Balčiūnas v. Lithuania, no. 17095/02, judgment of 20 July 2010). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis šių reikalavimų. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi. Pažymėtina, kad liudytojo mirtis pripažįstama svarbia priežastimi (pavyzdžiui, Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC]; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, no. 19874/92, judgment of 7 August 1996; Bonev v. Bulgaria, no. 60018/00, judgment of 8 June 2006; Mika v. Sweden, no. 31243/06, decision of 27 January 2009). Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC], § 147).

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad G. U. ir V. J. mirus, jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, galėtų būti panaudoti kaip įrodymas dėl objektyvios priežasties, tačiau gynybos teisė pateikti liudytojui klausimų niekada nebebus įgyvendinta. Tokiu atveju teismui šioje byloje kyla pareiga nustatyti, ar liudytojų G. U. ir V. J. parodymai yra lemiami, ar pripažinti juos tokiais – įsitikinti, ar yra pakankamų gynybos teises suvaržymus kompensuojančių veiksnių, įskaitant priemones, leidžiančias teisingai ir tinkamai įvertinti liudytojų G. U. ir V. J. parodymų patikimumą. EŽTT įrodymus apibūdina kaip lemiamus, remdamasis šios sąvokos siaurąja prasme, t. y. kaip tokios reikšmės ar svarbos įrodymą, kuris gali nulemti bylos baigtį. Tuo atveju, kai liudytojo parodymus patvirtina kiti įrodymai, vertinimas, ar tokie parodymai yra lemiami, priklauso nuo juos patvirtinančių įrodymų įrodomosios reikšmės; kuo svaresni patvirtinantys įrodymai, tuo mažiau tikėtina, kad teismo procese nedalyvaujančio liudytojo parodymai bus traktuojami kaip lemiami (Al-Khawaja and Tahery, § 131).

Kaip minėta, liudytojų G. U. ir V. J. parodymai šioje byloje vertintini kaip tokios svarbos įrodymas, kuris gali nulemti bylos baigtį. Vertinant liudytojų G. U. ir V. J. parodymus, daroma išvada, kad jais negali būti grindžiamas nuosprendis, jie nėra leistini ir patikimi. Teismas vertina tą aplinkybę, kad G. U., V. J. buvo apklausiami liudytojais kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai, o tuo pačiu ir apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Jie apklausti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas. Teismas konstatuoja, kad liudytojų G. U. ir V. J. parodymais negalima remtis ir grįsti kaltinamųjų kaltės, nes šių liudytojų parodymai neleistini, nepatikimi ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Jeigu teismas jais remtųsi, būtų pažeista teisė į gynybą ir pažeista nekaltumo prezumpcija.

Teismas vertina tą aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2013-09-18 nuosprendžiu A. B. išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų, esą jis laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vytauto g. 2, Garliava, Kauno r., direktoriumi <...> neišsaugojo ir naujai paskirtam įmonės vadovui G. U. neperdavė visų UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinių ataskaitų už 2009-01-01 – 2010-12-31 laikotarpį, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-16. Nuosprendis įsiteisėjęs.

Kaltinime nurodyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, „ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą“: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K719869, 40750 litų vertės; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K721881, 40750 litų vertės; sunkvežimius: „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304326, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304487, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304506, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304567, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304739, 35630 litų vertės; ir priekabas: „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 715, VIN WKEZZF18041209288, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 714, VIN WKEZZF18041209289, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 712, VIN WKEZZF18041209290, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 709, VIN WKEZZF18041209293, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 710, VIN WKEZZF18041210488, 20845 litų vertės, bendros 363875 litų vertės, taip iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 363875 litų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įgijo A. B., po to G. U., vėliau V. J.. Kaltinamasis A. B. nurodė, kad akcijas jis pardavė G. U., jam perdavė bendrovės turtą ir dokumentaciją. Ši jo versija nepaneigta. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tuomet, kai UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo L. V. 2011-01-06 su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą V. J. atžvilgiu, kadangi jo veiksmuose yra vagystės ir iššvaistymo požymių, nes jis neperdavė administratoriui krovininių automobilių. (t. 1, b. l. 39-40)

Taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010-05-04 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. (t. 1, b. l. 41-42)

Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-06-02 pažymoje pateikta informacija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-02 įregistruotas bankrutuojančio juridinio asmens teisinis statusas. (t. 4, b. l. 173)

Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011-04-18 pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre bankrutavusio juridinio asmens teisinis statusas įregistruotas 2011-04-18. (t. 4, b. l. 173)

Iš 2010-10-14 pranešimo ir reikalavimo matyti, kad UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo L. V. siuntė minėtus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. J. ir reikalavo iki 2010-10-25 administratoriui perduoti turtą ir dokumentus. (t. 1, b. l. 45-48)

Iš 2013-11-21 UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-08-19 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. (t. 3, b. l. 130)

Taigi šiuo atveju labai svarbus klausimas yra tas, ar byloje yra įrodytas faktas, jog A. B. iššvaistė (perleido) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o jeigu tai padarė, tai kokiu būdu turtas perleistas, kada ir kam. Ar jis, pardavęs akcijas G. U., perdavė jam turtą ir dokumentaciją.

Kaip minėta anksčiau, A. B. neigia aplinkybes, kad jis turtą iššvaistė, jį perleido kitiems asmenims. Bankrotą administruojančios įmonės atstovo duomenimis, administratoriui turtas (automobiliai, priekabos) perduotas nebuvo.

Teismas konstatuoja, kad tyrimas nenustatė turto perleidimo faktų, nenustatė, kur šiuo metu yra turtas (jo buvimo vieta), kas jį valdo ir kas buvo atsakingas už turto perdavimą administratoriui. Ta aplinkybė, kad nustatyta, jog vienas automobilis rastas Katare, dar nepatvirtina fakto, kad jį perleido ar pardavė A. B.. Kokiu pagrindu ir kokiomis aplinkybėmis automobilis atsirado Katare, tyrimas nenustatė. Nustatytas tik faktas, kad Katare automobilis užregistruotas 2011-01-04. Tačiau ši informacija nepatvirtino nei perleidimo fakto, nei perleidimo laiko, nei perleidusio asmens.

Teismas daro išvadą, kad kaltinimas tik spėjimu grindžia aplinkybę, kad A. B. turtą perleido, tačiau kaltinimui pagrįsti įrodymų nepateikia. Nenustačius, kur turtas yra ir kieno valdomas, negalima teigti, kad jis perleistas.

Kaip minėta anksčiau, byloje yra prieštaringi duomenys apie tai, ar A. B. perdavė turtą G. U.. Jeigu tikėti A. B. aiškinimu, kad pagal 2009-12-02 sutartį jis akcijas pardavė G. U., perdavė jam visą turtą (taip pat ir minimą kaltinime) ir dokumentaciją, tai tokiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinime minimą turtą jis iššvaistė. Byloje yra duomenys apie tai, kad kaltinime minimas turtas perduotas kitam asmeniui – G. U.. (Kaip minėta, iš 2009-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto matyti, kad jame užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad A. B. perdavė, o G. U. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku nuo 2009-12-02 tapo G. U., antspaudą, turtą ir dokumentaciją). Gi ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. U. nurodė, kad turto ir dokumentacijos neperėmė, o jo parodymų patikrinti nėra galimybės (G. U. miręs). Taigi šiuo atveju kaltinamajam A. B. aiškinant, kad jis turtą perdavė, ir esant priešingiems G. U. parodymams, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, nes tokia yra teisinė doktrina ir teisminė praktika.

Be to, byloje pagarsinus B. G. (miręs) parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad jis patvirtino aplinkybes apie tai, jog į jį kreipėsi G. U., norėdamas įsigyti įmonę. Kadangi žinojo, jog įmonę parduoda A. B., todėl pasiūlė pirkti G. U., jie susitiko, A. B. ir G. U. kalbėjo apie įmonės pirkimą-pardavimą, susižiūrėjo įmonės dokumentus, jam tiko, G. U. už įmonę sumokėjo 10000 litų A. B., o šis kažką įmonės teritorijoje aprodė, ten buvo transporto priemonės. Iš G. U. parodymų išeina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju jis patvirtino aplinkybes apie tai, kad buvęs direktorius A. B. jam perdavė dokumentus, antspaudą, o jis pinigus A. B. tikrai buvo sumokėjęs ir pareikalavo juos grąžinti tuomet, kai sužinojo, jog įmonė „paskendusi“ skolose, surado kitą žmogų - V. J., kad parduotų bendrovę (t. 10, b. l. 52).

Liudytojas R. C. patvirtino, kad jis dirbo pas A. B., G. U., matė, kaip A. B. ir G. U. apžiūrinėjo transporto priemones, o G. U. bandė parduoti automobilius per skelbimus. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad A. B. turto neperdavė G. U., nes jam taip atrodė, tyrimo metu pateikė tik savo nuomonę apie tam tikras aplinkybes. Be to, nurodė, kad A. B. ir R. J. jis supažindino 2010 m. antroje pusėje.

Taigi, teismas vertina tą aplinkybę, kad byloje yra duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas G. U. pardavė V. J., ir tai padaryta tuomet, kai G. U. sužinojo, kad bendrovei gresia bankrotas.

Pagarsinus V. J. (miręs) parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, nustatyta, kad jis patvirtino aplinkybes apie tai, kad G. U. jam neperdavė turto ir dokumentacijos. Jis dalyvavo dokumentų pasirašyme, buvo girdomas alkoholiu, važiavo automobiliu, dalyvavo asmuo vardu A..

Tačiau teismas vertina tai, kad A. B. neigia tą aplinkybę, jog bendravo su V. J., pateikė jam pasirašyti dokumentus. Kitų duomenų, patvirtinančių V. J. nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta A. B. ir V. J. akistata, kad būtų pašalinti jų parodymų prieštaravimai. Be to, V. J. nebuvo pateiktas atpažinimui A. B., kaip asmuo, kuris dalyvavo dokumentų pasirašyme. Apklausos protokole (t. 10, b. l. 29-32) V. J. įvardija asmenį vardu A., tačiau jo pavardės nenurodė, todėl lieka neaišku, ar tas asmuo, kuris pateikė pasirašyti dokumentus V. J., buvo A. B.. Šiuo metu minėtų aplinkybių patikrinti nėra galimybės, nes V. J. miręs. Kaip minėta, byloje yra duomenys apie juridinį asmenį, ir jie patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio fakto naudotojai: A. B. buvo nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, direktoriumi G. U. buvo nuo 2009-12-16 iki 2010-01-26, direktoriumi V. J. buvo nuo 2010-01-26 iki 2010-06-02. Iš 2013-07-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo šie asmenys: A. B. nuo 2009-07-31 iki 2009-12-07, G. U. nuo 2009-12-07 iki 2010-01-05, V. J. nuo 2010-01-05 iki 2010-05-15. Kauno apygardos teismo 2010-05-04 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jos administratoriumi paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-06-02 pažymoje pateikta informacija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-02 įregistruotas bankrutuojančio juridinio asmens teisinis statusas. Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2011-04-18 pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre bankrutavusio juridinio asmens teisinis statusas įregistruotas 2011-04-18.

Taigi, vertinant G. U., V. J. parodymus svarbi ta aplinkybė, kad 2009 - 2010 metų laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo įsiskolinusi, o vėliau ir bankrutuojanti. Šie liudytojai apklausti po to, kai UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas asmuo L. V. 2011-01-06 su pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą V. J. atžvilgiu, kadangi jo veiksmuose yra vagystės ir iššvaistymo požymių, nes jis neperdavė administratoriui krovininių automobilių.

Todėl teismas turi pagrindą manyti, kad liudytojai G. U., V. J., galimai siekdami išvengti atsakomybės (baudžiamosios, materialinės), galėjo duoti parodymus, kurie naudingi jiems, bet nenaudingi A. B.. Todėl ir dėl šios priežasties jie (parodymai) negali būti laikomi patikimais

Teismas daro išvadą, kad kaltinimas, jog padarytos nusikalstamos veikos, neįrodytas. Kaltinime teigiama, kad A. B. iššvaistė turtą jį perleisdamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Taigi teismas konstatuoja, kad tokia kaltinimo formuluotė nėra informatyvi ir neaišku, nei kokiu būdu turtą kaltinamasis A. B. perleido, nei kada tai padarė, nei kam turtą perleido. Ikiteisminis tyrimas nenustatė šių aplinkybių, nesurinko tai pagrindžiančių duomenų, o teisme šių aplinkybių nustatyti nepavyko.

Kaltinime teigiama, kad turtas iššvaistytas (perleistas nenustatytiems asmenims) laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje visiškai nėra surinkta ir pateikta duomenų bei įrodymų apie turto (automobilių, priekabų) „perleidimo“ faktą. Tai yra kaltinimas nesurinko įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. iššvaistė (perleido) turtą kitiems asmenims ir tai padarė neteisėtai. Kaip ir neįrodyta, kad tą padaryti jį įkalbėjo R. J..

Pažymėtina, kad LR BK 184 straipsnyje įstatymo leidėjo yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą, kuri, kaip ir bet kurį kitą nusikaltimą, apibrėžia objektyviųjų ir subjektyviųjų veikos požymių visuma. Objektyviajam turto iššvaistymo nusikalstamos veikos sudėties požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto iššvaistymas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas ar turtinė teisė neteisėtai, neatlygintinai parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama tretiesiems asmenims. Nusikalstamais padariniais čia yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Turto iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto ar turtinės teisės pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 184 straipsnį, iš tiesų be minėtų požymių, privalo būti taip pat nustatytas būtinas objektyvus svetimo turto iššvaistymo sudėties požymis – turto iššvaistymas, tai yra, jog A. B. jo žinioje buvusias transporto priemones, priekabas neteisėtai, neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims. Turto perleidimo neteisėtumą reikėtų suprasti, kaip kaltininko perleidimą tretiesiems asmenims jam patikėto svetimo turto, pažeidžiant įstatymais, poįstatyminiais aktais, tarnybinėmis ir pareiginėmis instrukcijomis, sutartimis, pavedimais ir t. t. nustatytą perleidžiamo turto disponavimo tvarką. Turto perleidimo neatlyginamumas suprantamas kaip turto perleidimas iš savininko ar kito teisėto valdytojo tretiesiems asmenims negrąžinamai, nekompensuojant, neatlyginant už tą turtą. Vien tik patikėto turto trūkumas dar nereiškia, kad jis yra iššvaistytas. Iššvaistytu gali būti laikomas tik toks turto trūkumas, kuris atsiranda dėl to, kad kaltininkas neteisėtai jį dovanojo ar kitaip neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims arba jo elgesys neatitiko įprastų atidaus, rūpestingo, protingo asmens kriterijų, kurių reikalavo konkreti situacija.

Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – tai išorinė nusikalstamos veikos pusė. Objektyviąją pusę apibūdina šie požymiai: veika, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, įrankiai, priemonės ir kitos aplinkybės. Būtini nusikalstamos veikos – turto iššvaistymo – objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės (turtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. A. B. pareikštas kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, jis kaltinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto perleidimu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku. Kaltinimas nepateikė duomenų dėl perleidimo būdo, priemonių ir aplinkybių. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinimas dėl veikos (perleidimo) grindžiamas tik spėjimu. Baudžiamosios teisės doktrina, atskleisdama nusikalstamos veikos kaip „turto perleidimas“ turinį, įvardija, jog tokie neteisėti veiksmai yra tokiais atvejais, kai kaltininkas savo įmonės turtą perduoda tretiesiems asmenims bet kurio civilinio sandorio pagrindu. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ir šioje byloje kaltinimas nepateikia duomenų, kokiu pagrindu ir kokiu sandoriu turtas perleistas. Be to, teismas pažymi, kad svetimo turto iššvaistymas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnį kilti būtina pasekmių (žalos) atsiradimo sąlyga. Kilusios žalos dydis yra kvalifikuojantis nusikalstamos veikos, numatytos šiame straipsnyje, požymis. Kaltinime nurodyta, kad turto perleidimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 363875 litų turtinė žala. Ši suma grindžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administratoriaus ir teisinių paslaugų biuro pateikto prašymo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu duomenimis. Padarytos žalos dydį civiliniu ieškovu pripažintos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas argumentuoja VšĮ „Emprekis“ teikiamais duomenimis, tuo pačiu metu paaiškindamas, jog neatsižvelgia į prarasto (neturimo) turto – transporto priemonių – techninę būklę ir nusidėvėjimo laipsnį. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu, turint duomenis, kad VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija apie vidutines transporto priemonių rinkos kainas yra orientacinio pobūdžio ir jos apskaičiavimo metu nebuvo atsižvelgta į transporto priemonių nusidėvėjimo laipsnį bei techninę būklę, nebuvo imtasi procesinių veiksmų patikrinti pateiktą galimai patirtą žalą. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad tiksli žala nenustatyta, ji nustatyta tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administratoriaus ir teisinių paslaugų biuro pateikto prašymo turinio. Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, subjektyvioji pusė pasireiškia tyčios forma (tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine), tačiau šiuo atveju ji neįrodyta. Kaltinime teigiama, kad kaltinamieji žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)ta“ finansinė būklė yra sunki ir jai akivaizdžiai gresia bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad byloje nesurinkta ir nepateikta įrodymų dėl sunkios įmonės finansinės padėties, nes tirta tik aplinkybė dėl įmonės skolų ir nėra duomenų, patvirtinančių apie UAB “(duomenys neskelbtini)“ turėtus skolinius reikalavimus į kitus verslo subjektus, apsiribojant kreditorinių reikalavimų šiai įmonei suskaičiavimu. Apie tai, kad debitorių neieškojo ir nesiekė nustatyti, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas liudytojas L. V., negalėjęs patvirtinti, kad tokių debitorių tikrai nebuvo. Neįrodytas kaltinime pateiktas argumentas, kad „įmonei akivaizdžiai gresia bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui“. Teismas konstatuoja, kad Įmonių bankroto tvarką reglamentuojančio LR įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 2 straipsnyje nurodyta, kad „Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma“, tad akivaizdu, jog šis procesas galimas tik po to, kai bus priimtas sprendimas jį pradėti, t. y. bus pradėta (iškelta) bankroto byla. Sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo priima teismas arba kreditorių susirinkimas (nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną – ĮBĮ 12 str.). Dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę kreiptis ĮBĮ 5 straipsnyje nurodyti asmenys (kreditorius, savininkas, vadovas, taip pat likvidatorius ir kiti.). Šiuo įstatymu taip pat griežtai reglamentuoti pagrindai dėl kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 10 straipsnis numato sąlygas, kurioms esant teismas privalo atsisakyti kelti bankroto bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2009-12-18 nė vienas kreditorius nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ketinimo iškelti bankroto bylą. Taip bankroto procedūra neprasidėjo. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinimo dalis, jog „įmonei akivaizdžiai gresia bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui“, yra tik spėjamo pobūdžio, todėl ir kaltinimas, jog A. B. nuspėjant esą privalomai būsimą tik tokio turinio sprendimą (net neaišku, teismo ar kreditorių susirinkimo bei kokiais pagrindais), t. y. kaltinamajame akte yra abstrakčiai prognozuojamas tariamai neišvengiamas savaiminis sprendimas, kuris naudojamas kaltės formai, kaip spėjama, tyčiai pagrįsti. Teisės doktrina pateikia akivaizdaus bankroto grėsmės išaiškinimą – tai įmonės būklė, kai egzistuoja Bankroto įstatymo numatyti pareiškimo civiliniam teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindai (4 straipsnis). Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Visgi baudžiamojoje byloje nėra nustatytas nė vienas iš aukščiau išvardintų pagrindų, vadovaujantis kuriuo - 2009-08-18 - 2009-12-16 laikotarpiu egzistavo pagrindas kreiptis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, tad visiškai neaišku, kodėl, nesant tokios tariamos grėsmės, A. B. visgi apie ją žinoti privalėjo. Todėl yra pagrindas tvirtinti, kad A. B. veiksmuose nėra visų nusikaltimo, numatyto LR BK 184 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių, o jo kaltumas neįrodytas.

Be to, A. B. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė yra sunki ir jai akivaizdžiai gresia bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, R. J. sukurstytas ir veikdamas kartu su juo, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perleido ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K719869, 40750 litų vertės; „Mercedes Benz 1840“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WDB9540321K721881, 40750 litų vertės; sunkvežimius: „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304326, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304487, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304506, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304567, 35630 litų vertės; „Man 23.364“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN WMAT35ZZZYM304739, 35630 litų vertės; ir priekabas: „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 715, VIN WKEZZF18041209288, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 714, VIN WKEZZF18041209289, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 712, VIN WKEZZF18041209290, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 709, VIN WKEZZF18041209293, 20845 litų vertės; „Krone ZZF18“, valst. Nr. AJ 710, VIN WKEZZF18041210488, 20845 litų vertės, bendros 363875 litų vertės, taip iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti (Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti 31 kreditoriaus 13361076,90 Lt finansiniai reikalavimai, nesusiję su darbo santykiais), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams padarė 363875 litų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 208 straipsnio 2 dalį galima esant nustatytai trijų sąlygų visumai: sunki ekonominė padėtis ar nemokumas; akivaizdžiai gresiantis bankrotas; turi būti konstatuotos skolos, t. y. kreditoriniai reikalavimai.

Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susidarę pradelstų mokėjimų, kuriems esant būtų galima kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Priešingai, iš 2013-12-06 specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais pradelstų įsiskolinimų neturėjo iš viso, spalio mėn. pradelstų įsiskolinimų nustatyta 884,26 Lt, lapkričio mėn. - 233,82 Lt. Kaip matyti iš specialisto tyrimui pateiktų duomenų, UAB „Transpagra“ veiklą vykdė ir po 2009-12-16, t. y. buvo pirktos ir apmokėtos paslaugos, o nesant nustatytiems tiksliems kreditorinių reikalavimų atsiradimo duomenimis, nėra galimybės konstatuoti A. B. veiksmais esą padarytos nei pačios žalos ir nei jos dydžio kreditoriams, kurie net nenurodyti kaltinamajame akte, fakto. Taip pat pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta veikla – tai krovinių pervežimo tarpininko paslaugų teikimas. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakydama krovinio pervežimo paslaugas iš vežėjų, turėjo teisę į pajamas iš krovinių gabenimo paslaugos užsakovo. Vežėjui nuvežus krovinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgydavo teisę gauti užmokestį iš užsakovo. Šios gautinos sumos specialisto tyrimo metu nustatytos nebuvo, nors jų buvimo realumas akivaizdus. Baudžiamojoje byloje yra aptariama ir vertinama tik viena UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pusė – įsipareigojimai vežėjams, o įgytos teisės į atsiskaitymą iš užsakovų – net ir esant pateiktiems byloje dokumentams, specialistų netirtos, neįvertintos. Vertinant specialisto išvadą akcentuotina, kad išvada padaryta remiantis liudytojų parodymais bei bankroto administratoriaus turimų dokumentų apie pareikštus kreditorinius reikalavimus pagrindu sudarytu balansu už 2009 metus. Būtent šio akivaizdžiai nepagrįsto balanso duomenų pagrindu specialistas pateikė išvadą, kad esą visi įmonės įsipareigojimai 3,2 karto (kai kur rašoma, kad 3,5 karto) viršijo į balansą įrašyto turto vertę, tad bendrovė buvo nemoki. Visgi pats specialistas išvadoje nurodo, kad „Kadangi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų, nustatyti nuo kada akivaizdžiai įmonei grėsė bankrotas nėra galimybės“. Tačiau priešingai šiai išvadai, šios specialisto išvados teiginiai kaltinamajame akte A. B. atžvilgiu vertinami ir atitinkamai traktuojami priešingai: A. B. kaltinamas, kad jis veikė esą tikrai žinodamas, kad bendrovei akivaizdžiai grėsė bankrotas. Šiuo atveju akcentuotina, kad A. B. pareikštas kaltinimas, įrodinėjamas specialisto išvada, kuri to niekaip nepatvirtina. Be to, analizuojant specialisto išvadą, kuria remiasi kaltinimas įrodinėdamas A. B. kaltę tariamai iššvaisčius didelės vertės turtą bei apgaulingai tvarkius įmonės apskaitą, matyti, kad kreditoriniai reikalavimai nustatyti tik 2010-09-23, t. y. bankroto įsiteisėjimo dieną. Nei skolos, nei pradelsti įsipareigojimai A. B. pirmą darbo dieną 2009-07-31, nei paskutinę darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dieną – 2009-12-02 nenustatyti. Specialisto išvadoje nurodoma, kad papildomam tyrimui patvirtinti 24 kreditorių reikalavimai 395866,95 Lt, kurie susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. sausio mėn., pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Detaliai išdėstyta išvados 10-14 lape. Tikrinant šiuos duomenis nurodytojoje specialisto išvadoje matyti, kad kreditorinius reikalavimus pareiškė krovinių pervežimo įmonės. Kadangi iš pateiktų duomenų (CMR važtaraščių, sutarčių) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gabentų krovinių savininkė, o vykdė užsakymus, logiška, kad ši įmonė turėjo teisę gauti atsiskaitymus už suteiktas krovinių pervežimo tarpininkavimo paslaugas. Tačiau šios aplinkybės tirtos nebuvo, specialistui duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus kreditorinius reikalavimus į užsakovus pateikti nebuvo. Todėl nepaneigta aplinkybė, kad UAB „Trangapra“ turėjo teisę į gautiną atsiskaitymą. Todėl teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino ir neįrodytas A. B. kaltumas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. B. kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrus dokumentus padarydamas didelę žalą, o būtent: žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų neparduos ir bendrovės turto G. U. neperduos, o taip nuslėps, kad iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 363875 litų turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius surašė ir atspausdino 2009-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis parduoda, o G. U. už 20000 litų perka 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, sutartį pasirašė kaip pardavėjas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išgavo G. U., kaip pirkėjo, parašą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius surašė ir atspausdino 2009-12-02 aktą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis perdavė, o G. U. priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą, turtą ir dokumentus, akte pasirašė kaip dokumentus ir turtą perdavęs asmuo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išgavo G. U., kaip dokumentus ir turtą priėmusio asmens, parašą ir R. C., kaip dokumentų ir turto perdavime dalyvavusio asmens, parašą, taip įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis pagamino du netikrus dokumentus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams buvo padaryta 363875 litų turtinė žala, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. B. kaltinamas tuo, kad jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. XI-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, bei 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų išsaugojimą, siekdamas nuslėpti, kad iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 363875 litų turtinę žalą, laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2009-12-16, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, apskaitos registrus bei finansines ataskaitas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-16, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Teismas daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis taip pat nepasitvirtino ir neįrodyta. Šiam kaltinimui pagrįsti įrodymų byloje nėra. Teismas konstatuoja, kad R. J. išteisinamas tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie paminėti anksčiau.

Teismas daro išvadą, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų A. B. ir R. J. tyčinių veikų padarymą, todėl priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Teismas pažymi, jog LR BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamojo įstatymo numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad byloje yra nepašalintų abejonių, kategoriškai nepaneigta A. B. versija, jog turto jis neiššvaistė, neperleido, o perdavė G. U.. Todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, negalima daryti patikimų išvadų apie tai, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. B. buvo nesąžiningas skolininkas, turtą iššvaistė, suklastojo dokumentą, apgaulingai tvarkė apskaitą, kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, jog R. J. sukurstė ar padėjo A. B. padaryti nusikaltimus.

Teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinimas nepasitvirtino, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių A. B. ir R. J. kaltumą, todėl jų atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Teismas daro išvadą, kad A. B. dėl kaltinimo padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje; LR BK 208 straipsnio 2 dalyje; LR BK 300 straipsnio 3 dalyje; LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teismas daro išvadą, kad R. J. dėl kaltinimo padarius nusikalstamus, numatytus LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, LR BK 184 straipsnio 2 dalyje; LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, LR BK 208 straipsnio 2 dalyje, turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–303 straipsniais,

nusprendė:

A. B. dėl kaltinimo padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje; LR BK 208 straipsnio 2 dalyje; LR BK 300 straipsnio 3 dalyje; LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. B. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. J. dėl kaltinimo padarius nusikalstamus, numatytus LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, LR BK 184 straipsnio 2 dalyje; LR BK 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, LR BK 208 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė