Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-149-831/2020 (buvęs Nr. e2-5750-831/2019), pagal ieškovo M. P. ieškinė atsakovei V. P., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilkaviškio rajone dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui M. P., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas M. P. ieškiniu prašo teismą patvirtinti ieškovo pateiktą pastoviną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant:

1. Ieškovas apie vizitą informuoja atsakovę ne vėliau kaip trys dienos iki atvykimo į Lietuvą ir grįžęs su dukra bendrauja pirmą ir trečią po grįžimo einantį savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 16 val. bei nelyginėmis savaitės dienomis, kurios nesutampa su savaitgaliais, nuo 16 val. iki 20 val.

2. Jei ieškovo vizito laikas sutampa su dukters pavasario, rudens ir žiemos mokyklinių atostogų metu, M. P. turi teisę praleisti su dukra, ir su ja išvykti iš atsakovės gyvenamosios vietos ne trumpesniam kaip pusės nurodytų mokyklinių atostogų laikui, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 13 val. ir grąžindama dukrą į atsakovės gyvenamąją vietą praėjus pusei dukters atostogų laikui, paskutinę dieną 17 val.

3. Vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę su dukra M. P. nepertraukiamai bendrauti 10 dienų iš eilės, apie grįžimą į Lietuvą informavęs atsakovę ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo grįžimo, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 15 val. ir grąžindamas dukrą į atsakovės gyvenamą vietą dešimtą atostogų dieną 15 val.

4. Poriniais metais ieškovas su dukra švenčių metu bendrauja :

4.1. per Šv. Kūčias, pasiimdamas ją iš atsakovės gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 15 val.,

4.2. dieną prieš Šv. Velykas t.y. šeštadienį, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas pirmąją Šv. Velykų dieną 17 val.

5. Neporiniais metais ieškovas su dukra švenčių metu bendrauja:

5.1. per Šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 15 val.

5.2. antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos tos dienos 12 val. ir grąžindamas tos pačios dienos 17 val.

6. Dukters gimtadienio dieną - birželio 30 d.- ieškovas turi teisę su dukra bendrauti nuo 9 val. iki 14 val., pasiimdamas ją ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą.

7. Ieškovas turi teisę bendravimo su dukra laikotarpiu laikinai išsivežti ją atostogų už Lietuvos Respublikos ribų, informuodamas atsakovę apie suplanuotą išvykimą ne vėliau kaip 7 dienos iki jo bei pranešdamas atsakovei tikslią dukters buvimo vietą. Atsakovė įsipareigoja pateikti ieškovui dukters asmens dokumentą, reikalingą kelionei.

8. Atsakovė V. P. privalo užtikrinti tėvo M. P. ir dukters M. P. bendravimą telekomunikacinėmis ryšio priemonės tokia tvarka: tėvas su dukra bendrauja „Skype“ ar „ Mesenger „ programomis vaizdo rėžimu kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį nuo 19 val. iki 19.30 val.

9. Tokia pati ieškovo ir dukters bendravimo tvarka lieka ir grįžus ieškovui nuolatiniam gyvenimui į Lietuvos Respubliką.

Atsakovė V. P. (toliau - Atsakovė) po reokalavimų patikslinimo teismo posėdžio metu priešieškiniu prašo teismą:

1. Pakeisti 2018 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1480-633/2018, priteistą nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį ir priteisti iš M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečio vaiko M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

2. Išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

3. Nustatyti pastovią tėvo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:

3.1. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimdamas nepilnametį vaiką penktadienį 18 valandą iš motinos V. P. gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį sekmadienį iki 18 valandos į gyvenamąją vietą;

3.2. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, paimdamas nepilnametį vaiką 17 valandą iš motinos V. P. gyvenamosios vietos ar vaiko ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį tą pačią dieną iki 20 valandos į gyvenamąją vietą;

3.3. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais nelyginiais metais šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką iš motinos V. P. gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10 valandą ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos; Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaiką 10 valandą ir grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos;

3.4. tėvas turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku kiekvienais lyginiais metais šv. Kūčių dieną ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš motinos V. P. gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 valandą ir grąžindamas jį gruodžio 25 d. iki 19 valandos; Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 10 valandą iki grąžindamas tą pačią dieną iki 19 valandos;

3.5. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku švęsdamas Naujųjų metų sutikimo šventę kiekvienais lyginiais metais, pasiimdamas vaikus kiekvienų lyginių metų gruodžio 31 d. 17 valandą iš motinos V. P. gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 18 valandos;

3.6. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną, nelyginiais metais pasiimdamas jį iš motinos V. P. gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais - nuo 15 valandos iki 20 valandos;

3.7. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš motinos V. P. gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 valandos;

3.8. tais atvejais, kai tėvas negalės bendrauti su nepilnamečiu vaiku nustatytu grafiku dėl nepilnamečio vaiko ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;

3.9. tėvas privalo ne vėliau kaip prieš 24 valandas informuoti V. P. SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis, kad naudosis nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka;

3.10. tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku pasiimdamas jį su savimi pusę kiekvienų jų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų, apie tai informavus vaiko motiną V. P. iš anksto SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį;

3.11. tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku tiesiogiai telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį nuo 20 valandos iki 20 valandos 30 minučių, išskyrus pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį, jeigu tėvas naudosis nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Motina V. P. užtikrina, kad nepilnametis vaikas galėtų bendrauti su tėvu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nurodytu laiku.

4. Iš ieškovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas M. P. bei jo atstovė advokato padėjėja Ž. Ž. ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas M. P. ir atsakovė V. P. santuoką nutraukė 2018-02-20 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmu sprendimu, pagal kurį jų nepilnametės dukters M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatyta.

Pagal LR CK 3.156 str. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to ar tėvai gyvena santuokoje ar ne. Tačiau šiuo atveju atsakovė akivaizdu, kad laiko, jog jos teisės dalyvauti dukters auklėjime yra didesnes ir manipuliuodama tuo ribojo ieškovo bendravimą su dukra. Pridedamas susirašinėjimas su atsakove ir jos motina patvirtina, kad atsakovas prašydavo ir klausdavo ar gali pakalbėti, pasimatyti su dukra , tačiau atsakovė arba ignoruodavo tuos prašymus arba atsakydavo „mes užsiėmę“, „aš darbe“ ir pan. Šiuo atveju atsakovas mano, kad atsižvelgiant į atsakovės savivaliavimą ir manipuliavimą savo teisėmis ir pareigomis, jo ir dukters bendravimo tvarka turi būti nustatyta teisme. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas šiuo metu dirba Norvegijoje, ir jo grįžimai į Lietuvą yra nors ir iš anksto suplanuoti, tačiau reti. O atsakovė, viršydama savo teises, nesudaro ieškovui teisės grįžus į Lietuvą susitikti su dukra.

Dukra šiuo metu yra dar keturių metų amžiaus. Tokiu amžiaus vaikas yra labai įtaigus ir pasiduodantis kartu gyvenančio artimo žmogaus įtakai. O būtent tuo ir naudojasi atsakovė, formuodamas dukters neigiamą nuomonę apie tėvą ir taip psichologiškai manipuliuodamas mažamečiu vaiku ir formuodamas jam tėvo atstūmimo sindromą. Akivaizdu, kad ilgainiui tokie atsakovės veiksmai lemia tėvo ir dukters ryšio slopinimą, o tai daro neigiamą įtaką jos emocinei ir psichologinei būsenai, kadangi ji praranda teisę bendrauti su tėvu, mylėti ir būti mylima, gauti teigiamas emocijas iš ryšio su juo.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teises įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui/motinai, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manau, kad tiek dukters interesus bendrauti su tėvu, tiek ieškovo interesus, dalyvauti jos auklėjime, atsižvelgiant, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra ne Lietuvoje, atitiktų toliau pateikta ir teismo patvirtinta bedravimo tvarka.

2018 m. vasario 20 dienos sprendimu nutraukiant šalių santuoką buvo susitarta dėl išlaikymo dukrai teikimo po 100 eurų per mėnesį. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, jog nėra jokio teisinio pagrindo padidinti išlaikymą nuo kadangi nuo 2018 m. vasario 20. tepraėjus daugiau kaip metams., kuomet buvo priteistas išlaikymas nei atsakovės turtinė padėtis pasikeitė, nei dukters poreikiai nepadidėjo.

LR CK 3.201 str. 2 d., nustatyta, kad išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas tokiais atvejais, kai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms “( vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi įstatymas numato, jog išlaikymo dydžio pakeitimui teismas privalo nustatyti konkretų pagrindą, kurį sudaro konkrečios aplinkybės: esminiai tėvų turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių padidėjimas.

Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, iš ko būtų galima spręsti, jog dėl kažkokių priežasčių dukters poreikiai padidėjo iš esmės taip ženkliai, kad dėl to atsirado pagrindas reikalauti priteisti būtent 300 eurų dydžio išlaikymą iš ieškovo. Vaiko poreikių didėjimas turėtų būti vertinamas kompleksiškai, vien tai, kad vaikas yra vyresnio amžiaus, nesant kitų aplinkybių, negali lemti nuolatinio išlaikymo dydžio didėjimo. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3- 528/2011; ), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (2013 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-534/2013 ).

Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo parei¬gos išlaikyti vaikus. Nurodydama, kad dukters poreikių tenkinimui vienam mėnesiui reikalinga 515 eurų suma, atsakovė nepagrindžia visos išlaidų sumos, taigi neįrodo, kad tokie vaiko poreikiai yra proting, o taip pat nepagrįstai didesniąją dalį šios naštos t.y. 300 eurų nori perkelti tik ant ieškovo pečių.

Šiuo konkrečiu atveju ieškovas mano, jog nėra ir neatsirado įstatyme numatytų teisinių pagrindų padidinti priteistą išlaikymą, o atsakovė šiuo klausimu vėl gi manipuliuoja ir kerštauja atsižvelgiant į tai, kad ieškovas paprašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką.

Dėl atsakovės pasiūlytos bendravimo tvarkos.

Atsakovė priešieškimu siūlo nustatyti tokią ieškovo ir dukters bendravimo tvarką, kai dukra su tėvu susitinka kas antrą savaitgalį ir švenčių dienomis. Atsižvelgiant į realia šalių gyvenamosios vietos situaciją, akivaizdu, kad tokia tvarka ypatingai pažeidžia nepilnametės mergaitės interesus kuo dažniau matytis ir bendrauti su savo tėvu. Visiškai nesiūlydama jokios ilgesnės nepetraukiamos bendravimo tvarkos dukters atostogų metu, atsakovė siekia mergaitės ir tėvo bendravimą nustatyti kuo minimalesnį. Akivaizdu, kad dirbdamas ir gyvenamas užsienyje ieškovas neturės realios galimybės su dukra bendrauti kas antrą savaitgalį, todėl jo grįžimo į Lietuvą metu tas bendravimas turėtų būti intensyvesnis, kad kompensuotų nesimatymo laiką. Taip pat atsakovė, puikiai žinodama, kad ieškovas neturės galimybės su dukra bendrauti kiekvieną numatytą savaitgalį, sąmoningai nesiūlo jokio bendravimo telekomunikacijos įrenginiais.

Sutinkamai su įstatyme nustatytu reglamentavimu ir su anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad atsakovės siūloma tvarka neatitinka nepilnametės dukters Meidos interesų. Tokia tvarka neužtikrins kiek įmanoma glaudesnio ir artimesnio bendravimo su tėvu, slopins jų tarpusavio ryšį. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Ir nors teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui, tačiau šiuo atveju esant žinomiems faktams, kad ieškovas dirba užsienyje ir kas antrą šeštadienį su dukra negali matytis, bendravimo tvarka turi būti nustatyta tokia, kad apsaugotų vaiko interesus bendrauti ir matytis su abiem savo tėvais bei tėvų teisėtus interesus bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. ((e.c.b. t. 1, l. 1) garso įrašas nuo 1/7/2020 13:25:33 iki 1/7/2020 14:03:15)

Atsakovė V. P. bei jo atstovas advokatas A. S. priešieškinyje nurodė, bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Ieškovas M. P. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose užvedęs civilinę bylą Nr. e2-5750-831/2019 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė V. P. su ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra konkreti ir aiški, neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.

2018 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1480-633/2018, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo nutraukta Ieškovo ir asakovės sudaryta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o ieškovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą iki pilnametystės po 100 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra nustatyta nebuvo. Šalys įsipareigojo netrukdyti ir nesudaryti viena kitai kliūčių bendraujant su vaiku.

Kadangi dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku yra kilęs ginčas, tai ieškovas kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Kadangi atsakovė tik iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimais, todėl šioje byloje teikia priešieškinį su savarankiškais reikalavimais ne tik dėl bendravimo tvarkos nustatymo, bet ir dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui M. P. pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kiti klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - LR CK). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

2018 metais, nutraukiant santuoką bendru sutikimu, ieškovas su atsakove susitarė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovas skirs kas mėnesį po 100 Eur, nors ši išlaikymo suma jau ir tada neužtikrino bent minimalių dukros poreikių. Be to, nuo 2018 metų vasario mėnesio Lietuvoje padidėjo prekių bei paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis, padidėjo ir vaiko poreikiai. Atsakovės gaunamos pajamos liko tos pačios, tačiau atsakovės gaunamos pajamos išaugo, turtinė padėtis pagerėjo.

Kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos dukros išlaikymui yra šios: maistui, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, žaislams, lavinimosi priemonėms, darželiui, būsto išlaidoms, kelionei į/iš darželio, pramogoms.

Norint patenkinti bent minimalius dukros poreikius reikia nemažiau 500 Eur kiekvieną mėnesį.

Atsakovė šiuo metu dirba, o jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 500 Eur. Atsakovei finansiškai kiekvieną mėnesį padeda jos tėvai.

Be to, Atsakovei tenka pareiga suteikti dukrai gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jos augimui ir vystymuisi bei tenka kasdieninė dukros priežiūra, rūpinimasis ja. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti.

Ieškovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovei nėra žinoma, kokia šiuo metu Ieškovo turtinė padėtis bei gaunamos pajamos.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su LR CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus (padidėjimas) sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja augant vaikams.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau - MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-259/2004).

Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš Ieškovo nepilnamečio vaiko M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui turi būti priteista po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kad būtų patenkinti bent minimalūs dukros poreikiai. Būtina vadovautis ir LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipai bei LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Atsakovė mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka LR CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo, vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių atžvilgiu.

Dėl bendravimo tvarkos

LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

LR CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (LR CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Ieškovas savo ieškinyje prašo teismo patvirtinti pateiktą pastovią bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, tačiau pateikta bendravimo tvarka nėra konkreti ir aiški, nes pateikta bendravimo tvarka prašoma patvirtinti tik išskirtinai atsižvelgiant į ieškovo interesus, o ne nepilnamečio vaiko. Pagal pateiktą ieškovo bendravimo tvarką atsakovė negali iš anksto planuoti nei savo savaitgalių, išvykų su dukra, atostogų ir t. t., kadangi bet kada galimas ieškovo vizitas į Lietuvą apie tai pranešus tik prieš tris dienas, kad naudosis nustatyta bendravimo tvarka. Taip pat manytina, kad siūlomoje bendravimo tvarkoje vaiko interesų neatitinka ir ieškovo bendravimas su dukra nelyginėmis savaitės dienomis, kurios nesutampa su savaitgaliais, nuo 16 valandos, kadangi dukra tuo metu būna darželyje iki 17 valandos, o pradėjus eiti į mokyklą 16 valandą dar lankys prailgintą grupę ar būrelį. Todėl atsakovė mano, kad ieškovo siūloma tvarka neatitinka prioritetiniais laikomų nepilnamečio vaiko interesų, o taip pat ir atsakovės interesų. Siūlomos bendravimo tvarkos negalima laikyti pastovia, nes ji bus nuolat kintanti, priklausomai nuo ieškovo darbo režimo, grįžimo į Lietuvą ar pn. Ieškovas gali planuoti savo darbus, keliones, atostogas ar grįžimą į Lietuvą nors ir dviem metams į priekį, tačiau šiuo atveju atsakovė su dukra taip planuoti galimybės neturės teismui patvirtinus siūlomą ieškovo bendravimo tvarką. ((e.c.b. t. 1, l. 9) garso įrašas nuo 1/7/2020 14:03:16 iki 1/7/2020 14:30:00)

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajone specialistė pateikė išvadą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsniu, LR CK 3.192 ir 3.201 straipsniais VTAS nuomone, 2018 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1480- 633/2018 nepilnametei M. P., priteisto išlaikymo suma yra per maža, neatitinka M. P. poreikių, teisių ir teisėtų interesų, todėl VTAS palaiko atsakovės V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimą padidinti atsakovo M. P., gim. 1984-02-09, nepilnametei M. P., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamo išlaikymo dydį. VTAS specialistų nuomone, atsakovės V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), pateikta pastovi bendravimo su nepilnamete dukra M. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka turėtų būti tikslintina, kad būtų užtikrinta ieškovo M. P. teisė bendrauti su dukra M. P. ir dalyvauti ją auklėjant (e.c.b. l. 6, 11) garso įrašas nuo 1/7/2020 14:32:00 iki 1/7/2020 14:34:05).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šioje byloje esančius įrodymus, nustatė šias faktines aplinkybes:

Ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko – M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) – tėvai.

2018 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1480-633/2018, dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo nutraukta Ieškovo ir asakovės sudaryta santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, o ieškovas įsipareigojo teikti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą iki pilnametystės po 100 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra nustatyta nebuvo. Šalys įsipareigojo netrukdyti ir nesudaryti viena kitai kliūčių bendraujant su vaiku. (LITEKO) duomenimis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 29 d.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Ieškovas M. P. pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Lietuvoje nedirba. Teismo posėdžio metu teigė, kad dirba ir gyvena Norvegijoje ir gauna pastovias pajamas bei teismui pateikį tai patvirtinančius įrodymus. Nepilnametis vaikas M. P. gyvena kartu su motina atsakove V. P.. Byloje duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

Atsakovė argumentų, kad po 2018 m. vasario 20 d. teismo sprendimo priėmimo pablogėjo jos ar pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, šioje byloje neteikė ir reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo grindė iš esmės vien padidėjusiais jos dukters poreikiais. Teismo sprendimo priėmimo dieną šalių dukrai buvo 2 metai, šiuo metu jai yra 4 metai, vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ir, atsakovės nuomone, akivaizdu, kad vaiko poreikiai išaugo.

Po 2018 metų Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1480-633/2018, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui praėjo dveji metai. Per šį laikotarpį Lietuvoje padidėjo prekių bei paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis, padidėjo vaikų poreikiai. Tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu buvo išsamiai aptarti dabartiniai nepilnametės dukers poreikiai. Šiuo metu M. P. lanko Vilkaviškio vaikų lopšelį darželį „Buratinas“. Kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos dukros išlaikymui yra šios: maistui, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, žaislams, lavinimosi priemonėms, darželiui, būsto išlaidoms, kelionei į/iš darželio, pramogoms. Atsakovės teigimu norint patenkinti bent minimalius dukros poreikius reikia nemažiau 500 Eur kiekvieną mėnesį.

Pažymėtina, kad teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA, kuri šiuo metu yra 607 Eur. Atsakovės teigimu, vidutinės išlaidos šalių dukros poreikiams kas mėnesį ir sudaro 500,00 Eur. Šiuo atveju atsakovės prašoma priteisti iš ieškovo suma vaikui yra 230,00 eurų, t.y. 147 eurų mažesnė, nei MMA.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.3 d.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Ieškovas yra 35 metų amžiaus, darbingas, jo teigimu šiuo metu dirba Norvegijoje ir gauna pastovias pajamas.

Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų ar turi kitų išlaikytinių, todėl teismas atsižvelgdamas į ieškovo amžių ir tai, kad dirba Norvegijoje ir gauna pastovias pajamas, teismas sprendžia, kad ieškovas yra pajėgus finansiškai teikti vaikui po 230,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kuris šiuo metu užtikrins minimalius vaiko poreikius, taip pat nepablogins ieškovo pragyvenimo lygio, išlaikant prioritetinio vaikų interesų gynimo principo taikymą.

M. P. naujai nustatyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo 2019 m. liepos 31 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki jos pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šias lėšas pavedant valdyti atsakovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, jog ateityje iš esmės pasikeitus šalių ar vaiko sveikatai, turtinei padėčiai, vaiko gyvenamajai ir (ar) faktinės globos vietai, kt. svarbioms aplinkybėms, išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti vėl nagrinėjami teisme pagal suinteresuotų asmenų ieškinį (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje. Jo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką su dukra, tuo metu, kai jis gyvens Lietuvoje, yra sąlyginis, todėl negali būti tenkinamas.

Kadangi ieškovas šiuo metu gyvena užsienio valstybėje, todėl akivaizdu, kad jis bendrauti su dukra šešis kartus per mėnesį negalės, todėl atsakovės reikalavimas, kad jis pasiimtų dukrą kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį bei antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį bei ketvirtadienį, yra nepagrįstas ir netenkinamas. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji siekia, jog ryšys tarp vaiko ir tėvo nenutrūktų, todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl savaitgalių praleidimo su dukra jam grįžus į Lietuvą, iš anksto informuojant atsakovę apie ketinimus bendrauti su vaiku. Ieškovas nurodė, kad atsakovę apie ketinimą grįžti į lietuvą jis informuotų nemažiau kaip trys dienos iki atvykimo į lietuvą, teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, kad šis terminas būtų ilgesnis. Siekiant, kad šalys išvengtų ginčų ateityje, ieškovas įpareigotinas informuoti atsakovą apie ketinimą bendrauti su vaiku savaitgalį prieš 7 dienas SMS žinute ar kitomis ryšių priemonėmis.

Pagrįstas ir tenkintinas ieškovo reikalavimus leisti jam bendrauti nelyginėmis darbo dienomis. Tarp šalių buvo kilęs ginčias, nuo kurios valandos ieškovas galėtų pasiimti vailką iš ugdymo įstaigos, iš esmės teismo posėdžio metu nebuvo prieštaraujama tam, kad vaikas būtų paimamas nuo 17 val. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad ieškovas galės pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos nuo 17 val bei grąžinant dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 20 val. Atsakovė tokiai bendravimo tvarkai neprieštarauja, tai patvirtina jos prašoma nustatyti bendravimo tvarka (priešieškinio reikalavimo 3. 2 punktas).

Duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas mažametės dukters atžvilgiu nenustatyta, todėl pusę atostogų – žiemos, pavasario ir vasaros - laiko jis turi teisę praleisti su dukra, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena – Lietuvoje ar užsienio valstybėje.

Užsienio valstybėse taip pat veikia vaiko teisių apsaugos institucijos, todėl atsakovei nuogąstauti dėl vaiko nepriežiūros, netinkamų vaiko buvimo sąlygų, nėra pagrindo. Teismas neturi pagrindo neleisti atsakovui su dukra atostogauti jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje atostogoms pasirinktoje šalyje. Tačiau ieškovui tikslinga nustatyti įpareigojimą informuoti atsakovę apie dukters išvykimą į užsienio valstybę ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Taip pat nustatytina, kad išvykti už Lietuvos Respublikos ribų šalių dukra gali tik su atsakovu.

Siekiant išvengti šalių ginčų, dukrai išvykus į užsienio šalį, ieškovas privalo užtikrinti, kad galimybę atsakovei susisiekti su vaiku telekomunikacijos priemonėmis. Ieškovui nustatytina tokia bendravimo tvarka, kad vaikas turėtų galimybę žiemos ir pavasario atostogas praleisti su abiem tėvais. Siekiant sudaryti vaikui galimybę po atostogų, jas praleidus ne namuose, tinkamai pasirengti vykimui į ugdymo ar mokslo įstaigą, pailsėti, atsakovas įpareigotinas dukrą parvežti į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val.

Ieškovo ir atsakovės reikalavimai nustatyti bendravimo tvarką su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, netenkintini. Konkretaus laiko nustatymas, kada ieškovas gali skambinti dukrai, nepagrįstai apsunkintų ne tik ieškovą, bet ir mažametį vaiką. Nėra pagrindo riboti ieškovo pokalbius su dukra ar nustatyti konkretų skambučių skaičių ir laiką.

Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iėkovas M. P. šioje byloje patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo 75 Eur. žyminio mokesčio bei 650 Eur išlaidų susiujusių su advokato padėjėjo suteiktomis teisnėmis paslaugomis. Prašyme yra nurodoma, kad turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 750 eur, tačiau vienas iš prie prašymo pridėtų dokumentų – pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 0998414 apmokėtas I. R. ir nėra aišku kaip šis asmuo yra susijęs su nagrinėjama byla ir pačiu ieškovu. Antras pateiktas mokėjimo nurodymas yra 650 eur sumai. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentu konstatuotina, kad pagrįstos yra ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 725 Eur sumai. Atsžvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas dalinai patenkinus 50 procentų reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina pusė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų t.y. 362,5 Eur.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: 11,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 35,00 Eur žyminio mokesčio, susijusio su priešieškinio reikalavimu dėl išllaikymo dydžio pakeitimo nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista pagal įstatymą ((230,00 Eur – 100,00 Eur) x 12 mėn.) x 3 proc.) x 75 proc) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 75 Eur žyminio mokesčio dalyje dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nuo kurio mokėjimo atsakovė atsleista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2297-10087 ir ir 254,46 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, teiktos atsakovei, išlaidų (e. b. t. 2, l. 8.1). Viso 366,36 Eur.

Kadangi tiek iekinys tiek priešieškynis tenkinami iš dalies, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš nuo bylinėjimosi išlaidų valstyubei neatleisto ieškovo proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinti 75 procentai priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybei priteistina 275 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priešieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti.

Pakeisti 2018 m. vasario 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1480-633/2018 priteistą nepilnametei M. P. išlaikymo dydį. Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur (du šimtustrisdešimt eurų) nuo 2019 m. liepos 31 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją

Nustatyti, kad nepilnametės M. P. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškinį bei priešieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimą su vaiku M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1. M. P., sugrįžęs į Lietuvą, praleidžia su dukra ne daugiau kaip du savaitgalius iš eilės, pasiimdamas dukrą penktadienį 17 val. iš ugdymo/mokymo įstaigos ar gyvenamosios vietos, grąžindamas vaiką į jos gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., apie dukters paėmimą informuojant vaiko motiną prieš 5 dienas trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

2. M. P. gali bendrauti su vaiku darbo dieną, paimdamas vaiką iš mokymo/ugdymo įstaigos nuo 17 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., jei tai netrukdo vaiko užsiėmimams, pamokoms ar kitokiai veiklai, apie tai SMS žinute ar elektroniniu laišku iš anksto informavęs vaiko motiną;

3. M. P. kasmet su dukra praleidžia Tėvo dieną, dukrą pasiima 10 val. ir grąžina į jos nuolatinę gyvenamąją vietą iki 19 val.;

4. M. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jo gimimo dieną, nelyginiais metais pasiimdamas jį iš motinos V. P. gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą iki 15 valandos, o lyginiais metais - nuo 15 valandos iki 20 valandos;

5. M. P. poriniais metais su dukra praleidžia pavasario atostogas, įskaitant ir Velykas, neporiniais metais – žiemos atostogas, įskaitant Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius Metus, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną ir grąžindamas vaiką į namus paskutinę atostogų dieną iki 17 val. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta kartu su tėvu;

6. M. P. praleidžia su dukra M. P. pusę vaiko vasaros atostogų laiko, iš anksto atostogų laiką suderinęs su vaiko motina. Jeigu tai susiję su vaiko išvykimu iš Lietuvos Respublikos ribų, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų, informuoja vaiko motiną apie numatomą išvykimą, užtikrina vaiko galimybę atostogų metu bendrauti su mama telekomunikacijos priemonėmis, nepilnametis vaikas už Lietuvos Respublikos ribų vyksta ir grįžta į Lietuvą kartu su tėvu;

7. jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku M. P. negali atvykti bendravimui su dukra, jis apie tai informuoja V. P. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

8. jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku M. P. bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, V. P. apie tai M. P. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku.

Likusioje dalyje ieškonio bei priešieškinio reikalvimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 362,5 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus ir 50 cnt.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83,96 Eur (aštuoniamsdešimt tris eurus ir 96 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 arba uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191,08 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir 8 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė Luminor Bank Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, D. B. A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 arba uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.