Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotos asmens E. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos individualios įmonės „Aujama – credit“ pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje E. K. (skolininkas), G. K. (skolininko sutuoktinė), antstolis L. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

16. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus dėl papildomų įrodymų prijungimo sprendžia, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šis įrodymas yra reikšmingas sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl jis priimamas (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą iš dalies tenkino ir nustatė, kad skolininkui E. K. nuo santuokos su G. K. sudarymo ((duomenys neskelbtini)), priklauso: 1) ½ dalis skolininko E. K. sąskaitose, esančiose bankuose ir/ar kredito įstaigose, esančių piniginių lėšų; 2) ½ dalis iš skolininko sutuoktinės G. K. sąskaitose, esančiose bankuose ir/ar kredito įstaigose, esančių lėšų ir ½ dalis iš skolininko sutuoktinės G. K., gaunamų pajamų (darbo užmokesčio ir kt.), esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje skolininko sutuoktinės G. K. vardu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad suinteresuoti asmenys galimai yra sudarę vedybinę sutartį, tačiau ši nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruota (legalizuota), konstatavo, jog jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas – po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Skundžiamos nutarties priėmimo metu teismas, nors ir turėjo duomenų apie suinteresuotų asmenų 2025 m. sausio 29 d. galimai sudarytą vedybinę sutartį, tačiau sprendė, kad šiuo atveju ji neturi tvirtinimo pažymos („APOSTILLE“), be to, nėra legalizuota Lietuvos Respublikoje, o sutarties legalizavimo reikalavimų nesilaikymas reiškia, kad ji Lietuvos Respublikoje neturi teisinės galios ir negali būti naudojama Lietuvos Respublikoje, be to, kad ji nėra registruota Vedybų sutarčių registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.

21. Kvestionuodamas priimtą teismo nutartį suinteresuotas asmuo (apeliantas) atskirajame skunde teigia, kad skundžiama teismo nutartis turi būti naikintina, kadangi apeliantai 2025 m. sausio 29 d. sudarė vedybinę sutartį, o tai reiškia, kad nuo 2025 m. sausio 29 d. sutuoktiniai pakeitė savo turto teisinį režimą, t. y. kiekvienas sutuoktinis atsako asmeniškai už savo prievoles. Be kita ko, apeliantas taip pat pažymi, jog skola pareiškėjai susidarė prie sudarant santuoką, todėl atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimas pareiškėjai yra asmeninė suinteresuoto asmens prievolė, skola negali būti išieškota iš bendro turto.

22. Pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies, o pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada atsirado vykdytina asmeninė E. K. prievolė (iki santuokos sudarymo ar po), įstatymas išieškoti iš E. K. turto dalies, esančios bendroje su sutuoktine nuosavybėje, pagal tokią prievolę nedraudžia.

23. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kuomet esant sudarytai vedybų sutarčiai, tačiau teismui neturint duomenų apie jos tinkamą legalizavimą, skundžiama nutartimi buvo nustatyta, jog suinteresuotam asmeniui priklauso 1/2 dalis skolininko ir jo sutuoktinės banko sąskaitose esančių bei gaunamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš dalies yra pagrįsti, todėl skundžiama teismo nutartis (jos rezoliucinė dalis) keistina. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl to, kad iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktos vedybinės sutarties turinio nustatyta, kad ja sutuoktiniai pakeitė santuokoje įgyto turto teisinį režimą, t. y. sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Šalys susitarė, kad kiekvienas atsako už savo prievoles, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo. Pažymėtina, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

24. CK 6.154 straipsnyje numatyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 185- 415/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vertindamas teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, teismas pažymi, kad skolininko ir jo sutuoktinės 2025 m. sausio 29 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą) taip, kad nuo jos sudarymo momento kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (vedybinės sutarties 3.3, 3.4 ir 3.5 papunkčiai), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, jis nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

27. Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, neįsiteisėjusi teismo nutartis, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko dalis bendrame turte, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę ir išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte. Šiuo atveju Vedybų sutarčių registro išrašas patvirtina, kad skolininkas ir jo sutuoktinė vedybinę sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), ji buvo įregistruota (išviešinta) 2025 m. balandžio 3 d. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vykdant skolininko prievoles pagal antstolio L. L. kontoroje užvestus vykdomuosius dokumentus, nuo suinteresuotų asmenų sudarytos vedybinės sutarties įregistravimo momento išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas G. K. pinigines pajamas.

28. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skolininkui E. K. nuo santuokos su G. K. sudarymo ((duomenys neskelbtini)) iki 2025 m. balandžio 3 d. (vedybinės sutarties įregistravimo (išviešinimo) Vedybų sutarčių registre dienos) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso: 1) ½ dalis skolininko E. K. sąskaitose, esančiose bankuose ir/ar kredito įstaigose, esančių piniginių lėšų; 2) ½ dalis iš skolininko sutuoktinės G. K. sąskaitose, esančiose bankuose ir/ar kredito įstaigose, esančių lėšų ir ½ dalis iš skolininko sutuoktinės G. K. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio ir kt.), esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje skolininko sutuoktinės G. K. vardu.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį patikslinti, o atskirąjį skundą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Suinteresuoto asmens E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Pareiškėjos individualios įmonės „Aujama-credit“ pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo santuokos su G. K., asmens (duomenys neskelbtini) sudarymo (duomenys neskelbtini). iki (duomenys neskelbtini)priklauso:

½ dalis skolininko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitose, esančiose bankuose ir/ar kredito įstaigose, esančių piniginių lėšų;

½ dalis iš skolininko sutuoktinės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitose, esančiose bankuose ir/ar kredito įstaigose, esančių lėšų ir ½ dalis iš skolininko sutuoktinės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų (darbo užmokesčio ir kt.), esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje skolininko sutuoktinės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Likusioje dalyje pareiškėjos pareiškimą atmesti“.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.