Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-14 · Administracinė byla Nr. I-15-279/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-04-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-14Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. TA-822-56-13Nutartis · 2013-10-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-20Regionų apygardos administracinis teismas
  8. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-29Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
I-15-279/2013
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00090-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Šiaulių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Irmantas Tumas
Administracinė byla Nr. I-15-279-2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00090-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 21., 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,dalyvaujant pareiškėjui G. K., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. K. skundu (t. 1, b. l. 2) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ŠTI) direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 7 (septynioms) paroms; 2) panaikinti ŠTI direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Mano, kad šie nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turėtų būti panaikinti.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad 2010-12-09 9 val. turėjo būti konvojuojamas į Šiaulių apygardos teismą susipažinti su teismo posėdžio protokolu, o tą pačią dieną 10 val. - į teismo posėdį Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Tačiau susipažinimas su teismo posėdžio protokolu yra jo, kaip proceso dalyvio, teisė o ne pareiga. O jo dalyvavimas administracinio teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl pareigūnai neprivalėjo bandyti jį pristatyti į teismą , neteisėtai prieš jį vartodami kovinių imtynių veiksmus, stumdydami, dėl ko jis ne kartą buvo parkritęs ant žemės. Jis neatsisakė vykti į teismus, tačiau norėjo, kad prieš tai jo sveikatos būklę įvertintų gydytojas psichiatras, nes jis jautėsi blogai, juto psichikos sutrikimus. ŠTI pareigūnai privalėjo turėti paruoštą medicininę pažymą, kad dėl psichinės būsenos jis gali būti etapuojamas į teismo posėdį. Nuobauda paskirta 2012-12-21 įsakymu, t. y. praleidus Suėmimo vykdymo įstatymo 36 str. 4 d. nustatytą terminą, nes paskutinė diena nuobaudai skirti buvo 2010-12-19. Pareiškėjas nurodė, kad 2010-12-21 jis kameroje buvo su kitais keliais suimtaisiais. Pagal ŠTĮ dienotvarkę, laikas nuo 6 val. iki 7 val. yra skirtas rytinei ruošai ir pusryčiams. Pareigūnui apie 6 val. 50 min. pareikalavus, kad jis atiduotų ,,valdiškus daiktus“ , tokio reikalavimo nedelsiant įvykdyti negalėjo, nes jis gulėjo ant gulto, jam reikėjo laiko apsirengti, supakuoti patalynę ir pan., nešdamas daiktus nedelsiant būtų sutrukdęs kitų nuteistųjų rytinę ruošą, sutrukdęs jiems pusryčiauti. Be to pareigūnas nebuvo atrakinęs kameros durų.

Pareiškėjo atstovas prašė skundo reikalavimus tenkinti analogiškais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas – ŠTI – nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. 1, b. l. 88-90) nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus. ŠTI direktoriaus 2010-12-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. už atsisakymą vykdyti ŠTI administracijos reikalavimus. Pareiškėjui 2010-12-21 apie 6 val. 50 min. daug kartų buvo nurodyta išeiti iš kameros ir grąžinti į ŠTI sandėlį įstaigos išduotus daiktus, tačiau pareiškėjas šių reikalavimų nevykdė. Visos šios aplinkybės įformintos ŠTI Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso vyresn. inspektoriaus R. L. 2010-12-21 tarnybiniame pranešime, duomenų, kad nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nėra, todėl pareiškėjo skundo dėl aukščiau minėto nutarimo panaikinimo tenkinti nėra pagrindo. ŠTI direktorius 2010-12-21 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 7 paroms už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, t. y. už atsisakymą vykdyti ŠTI administracijos reikalavimus. Iš ŠTI pareigūnų G.P., S.P., A.K., L.Č. bei Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro konvojaus būrio vyr. postinio N.K. tarnybinių pranešimų nustatyta, kad G. K. 2010-12-09 apie 8 val. 35 min. turėjo būti etapuojamas į teismų posėdžius, jis buvo atvestas į Priėmimo-paskirstymo skyrių, kur atlikta jo krata, ir nuvestas į budėtojų dalį. Vedant iš budėtojų dalies, pareiškėjas pareikalavo, kad jį apžiūrėtų medicinos darbuotojas, tačiau nuvedus G. K. pas gydytoją A. B., apžiūros atsisakė, vėliau pareiškėjas reikalavo psichologo, tačiau šiam atėjus, jis su psichologu taip pat nebendravo. ŠTI Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – APS) viršininko pavaduotojas G.P. paaiškino pareiškėjui, kad jis privalo vykti į teismą ir perspėjo apie specialių priemonių panaudojimą jam atsisakius vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus. G. K. ir toliau nevykdant teisėtų pareigūnų reikalavimų, jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – koviniai imtynių veiksmai rankas užsukant už nugaros – ir pareiškėjas nuvestas į Priėmimo-paskirstymo skyrių, vėliau - į budėtojų dalį, kur jis pareiškė, kad buvo sumuštas bei pareikalavo gydytojo apžiūros. Atėjus gydytojui, vėl atsisakė būti apžiūrimas ir pareiškė, kad į teismo posėdį nevažiuos. Prie specialiojo konvojaus automobilio krito ant žemės, spardėsi, grasino pareigūnams. Dėl tokio G. K. elgesio jis nebuvo konvojuotas, o nuvestas atgal į kamerą. Dėl šio įvykio pareiškėjui ir buvo paskirta drausminė nuobauda. Duomenų, kad pareiškėjas buvo sumuštas ŠTI pareigūnų, nenustatyta, netgi priešingai, gydytojas pareiškėjo sveikatos istorijoje 2012-12-09 nurodė diagnozę – simuliacija. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina G. K. kaltę padarius drausmės pažeidimą, todėl naikinti paskirtą drausminę nuobaudą nėra pagrindo. Be to, pažymėta, kad pareiškėjas abu nutarimus apskundė Kalėjimų departamentui, kuris ŠTI direktoriaus nutarimus paliko galioti ir pareiškėjo skundų netenkino. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, atsakovas mano, kad G. K. nuobaudos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimus paskirtos teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovo ŠTĮ atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui. Atsiliepime (t. 1, b. l. 128-129) nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl ŠTI direktoriaus nutarimų panaikinimo yra nepagrįstas, pareiškėjas nepateikia jokių faktų, motyvų ar argumentų, dėl ko turėtų būti naikinami minėti nutarimai, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl ŠTI direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-12-06 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įtariamojo pristatymo“ bei Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010-11-18 reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teapavimo (t. 1, b. l. 111-112), 2010-12-09 G. K. turėjo būti etapuojamas į teismų posėdžius. Apie 8 val. 35 min. atvedus jį į Priėmimo-paskirstymo skyrių, buvo atlikta krata ir jis nuvestas į budėtojų dalį. Vedant G. K. iš budėtojų dalies į konvojaus automobilį, jis pradėjo reikalauti gydytojo. Nuvedus jį pas gydytoją A.B., G. K. atsisakė medikų apžiūros, grasino apspjauti gydytoją, vėliau ėmė reikalauti psichologo pagalbos. Atėjus psichologui, G. K. su juo nebendravo. ŠTI APS viršininko pavaduotojas G.P. paaiškino G. K. apie jo pareigą vykti į teismą bei perspėjo, jog už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir konvojavimo atsisakymą prieš jį bus panaudotos specialiosios priemonės. Pareiškėjas ir toliau piktybiškai nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, priešinosi, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – koviniai imtynių veiksmai, ir jis buvo nuvestas į Priėmimo-paskirstymo skyrių. Suimtajam ir toliau nevykdant pareigūnų reikalavimų, G. K. nuvestas į budėtojų dalį, kur jis pareiškė, kad buvo sumuštas ŠTI pareigūnų, ir pareikalavo medicininės apžiūros. Atėjus gydytojui, G. K. dar kartą atsisakė gydytojo apžiūros ir policijos pareigūnams pareiškė, kad jo nekonvojuotų. Tuomet jis buvo grąžintas į kamerą. Vedant G. K. į rėžiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato kamerą, jis be priežasties griuvinėjo ant žemės. Nuvedus pareiškėją pas ŠTI Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus medicininei apžiūrai, jam nustatyti dešinio skruosto srityje ir kairiojo skruosto srityje nedideli patinimai ir nubrozdinimai. Šios įvykio aplinkybės užfiksuotos 2010-12-09 ŠTI APS prižiūrėtojo A. K., ŠTI APS viršininko pavaduotojo G. P., ŠTI II pamainos vyr. prižiūrėtojo S. P., prižiūrėtojos L. Č., Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrio vyr. postinio N. K. tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 105-109), filmuotoje vaizdo medžiagoje. Dėl minimo įvykio buvo atliktas tarnybinis tyrimas, šio tyrimo 2010-12-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 95-98) nustatyta, kad ŠTI pareigūnai specialiąsias priemones – kovinius imtynių veiksmus – panaudojo teisėtai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 120 str., 121 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. nuostatomis bei atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją, o specialiųjų priemonių panaudojimas buvo nutrauktas išnykus jų panaudojimo pagrindui, todėl pasiūlyta G. K. už Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p. reikalavimų pažeidimą nubausti drausmine tvarka bei priimti nutarimą dėl suimtojo G. K. kūno sužalojimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. ŠTI direktorius 2010-12-21 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 91-92), kuriuo, atsižvelgdamas į tai, kad 2010-12-09 apie 8 val. 35 min. G. K. nevykdė pareigūnų reikalavimų vykti etapu, priešinosi jėga, t. y. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 str., paskyrė suimtajam G. K. drausminę nuobaudą – uždarymą į drausmės izoliatorių 7 (septynioms) paroms. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (t. 1, b. l. 130-132), kuris 2011-02-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 161-163) paskirtą nuobaudą paliko galioti.

Nesutikdamas su atsakovo priimtu nutarimu, pareiškėjas jį skundžia teisme.

Teikdamas paaiškinimus dėl 2010-12-09 įvykusio įvykio, G. K. paaiškino, jog jis atsisakė būti etapuojamas į teismą, kadangi ŠTI pareigūnai jam prašant, neišdavė pažymos apie jo psichinės sveikatos būklę, kurioje būtų nurodyta, jog jis yra sveikas ir gali dalyvauti teismo posėdžiuose. Jis ne kartą reikalavo, kad jį apžiūrėtų psichiatras, tačiau jo prašymų nebuvo paisoma. Ir įvykio dieną pareiškėjas norėjo, kad ŠTI suteiktų galimybę jam būti apžiūrėtam psichiatro, tačiau tai nebuvo padaryta. Jis buvo nuvestas pas gydytoją A. B., tačiau pastarasis yra bendrosios praktikos gydytojas, o ne psichiatras, todėl pareiškėjas atsisakė būti apžiūrėtas šio gydytojo. Gydytojas pasakė, kad pareiškėjas gali būti etapuojamas į teismą. Tuomet į gydytojo kabinetą buvo pakviesti ŠTI prižiūrėtojai, kurie atėjo, uždėjo antrankius, jėga išvedė jį iš kabineto ir nuvedė į kiemą, kur laukė Šiaulių AVPK pareigūnai. Tuomet vienas iš pareigūnų paklausė, ar jis buvo apžiūrėtas gydytojo, tačiau pareiškėjui pasakius, kad psichiatras neapžiūrėjo, jis vėl buvo vedamas gydytojo apžiūrai. Toks pareigūnų elgesys su juo blogai veikė jo psichiką, jis jautė, kad buvo provokuojamas, siekiant išvesti jį iš pusiausvyros. Vesdami pareigūnai stumdė jį ir traukė pirmyn atgal, neleisdami eiti normaliai, pargriovė ant žemės, trukdė pačiam atsikelti, taip pat panaudojo kovinius savigynos veiksmus. Visa ši situacija sukėlė jam šoką ir stresą, dar smarkiau paveikė jo psichiką, todėl jis jokiu būdu tokios būsenos negalėjo vykti į teismo posėdžius. Pareiškėjo manymu, tik dėl pareigūnų netinkamų ir neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu jis atsisakė būti etapuojamas, todėl jo kaltės šioje situacijoje nėra. Be to, G. K. mano, jog jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo būtinas, todėl ŠTI pareigūnai neturėjo jo prievarta versti vykti į teismo posėdžius. Visos šios nurodytos aplinkybės daro ŠTI direktoriaus nutarimą neteisėtu.

Teismo posėdyje, vykusiame 2012-09-03, liudytoju apklaustas ŠTI pareigūnas A. K. parodė jog 2010-12-09 G. K. turėjo būti vežamas į teismą, todėl jis turėjo būti atvesdintas konvojavimui. Vedamas G. K. priešinosi, sakė, niekur nenorintis važiuoti, todėl jis buvo vedamas prievarta. Priėmimo-paskirstymo punkte jis griuvinėjo, todėl ant veido buvo nubrozdinimai. Dėl tokio jo elgesio G. K. buvo nuvestas gydytojo apžiūrai, tačiau apžiūros atsisakė. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog jis privalo vykti į teismą, o atsisakius vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus, prieš jį bus panaudotos specialiosios priemonės. G. K. ir toliau priešinantis bei nevykdant pareigūnų nurodymų, jo atžvilgiu panaudoti koviniai imtynių veiksmai. Visi liudytojais apklausti pareigūnai, t. y. S. P., G. P., E. A. ir N. K. patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjas kategoriškai atsisakė būti konvojuojamas į teismą, tokio atsisakymo priežasčių nenurodė, priešinosi, tyčia griuvinėjo, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės – koviniai imtynių veiksmai. Liudytojai taip pat patvirtino, jog pareiškėjas ne kartą buvo nuvestas gydytojo apžiūrai, tačiau būti apžiūrimas gydytojo A. B. atsisakė, reikalaudamas psichiatro apžiūros. Liudytojas A. B. patvirtino, jog įvykio dieną G. K. buvo atvestas apžiūrai, tačiau būti apžiūrimas atsisakė, budėtojų dalyje, kur gydytojas buvo pakviestas pakartotinai apžiūrėti G. K., pastarasis griuvo ant žemės, nesileido apžiūrimas, sakė apspjausiąs. Liudytojas M. L. parodė, jog įvykio dieną jis, kaip dirbantis ŠTI psichologinėje tarnyboje, bandė su G. K. pakalbėti, išsiaiškinti, kokia pagalba jam reikalinga, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė bendrauti. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi šie parodymais sutampa su iš karto po įvykio surašytais pareigūnų tarnybiniais pranešimais (t. 1, b. l. 105-110), taip pat tarnybinio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis. Be to, atlikus tarnybinį tyrimą dėl G. K. elgesio bei jo atžvilgiu panaudotų specialiųjų priemonių, nenustatyta, kad ŠTI pareigūnai būtų viršiję savo įgaliojimus ir elgęsi neteisėtai, priešingai, tyrimo metu nustatyta, kad pareigūnai specialiąsias priemones panaudojo teisėtai bei atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją (t. 1, b. l. 95-98). Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad ŠTI pareigūnai neprivalėjo etapuoti jo į teismo posėdžius. Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2010-12-06 raštu Nr. S-602-332/2010 pareikalavo, kad įtariamasis G. Korotkovas 2010-12-09 9 val. būtų pristatytas į teismo posėdį (t. 1, b. l. 111) ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010-11-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad pareiškėjas G. K. būtų pristatytas į teismo posėdį, vyksiantį 2010-12-09 10 val. (t. 1, b. l. 112). Šie teismų nurodymai ŠTI pareigūnams yra privalomi, todėl jų nevykdyti jie neturėjo teisės. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad pablogėjo jo sveikata ir psichika ir dėl to jis negalėjo vykti į teismo posėdžius, atmestini. Byloje esantys įrodymai, taip pat liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėjas įvykio dieną ne kartą buvo atvestas gydytojo apžiūrai, tačiau jis pats vengė būti apžiūrimas gydytojo, taip pat pats atsisakė bendrauti su ŠTI psichologinės tarnybos darbuotoju. Jokių kitų duomenų, išskyrus paties G. K. paaiškinimus, kad įvykio dieną jam būtų pablogėjusi fizinės ar psichinės sveikatos būklė ir dėl šios priežasties jis būtų negalėjęs dalyvauti teismo posėdžiuose, byloje nėra. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad į teismo posėdžius jis negalėjo vykti dėl pablogėjusios sveikatos. Teismas taip pat atmeta G. K. teiginius, kad ŠTI pareigūnai trukdė jam vykdyti jų nurodymus vykti į teismą, kadangi byloje nėra jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Netgi priešingai, visi byloje liudytojais apklausti ŠTI pareigūnai patvirtino aplinkybę, kad G. K. 2010-12-09 kategoriškai atsisakė vykdyti reikalavimą – vykti etapu į teismo posėdžius, priešinosi, reikalavo gydytojo apžiūros, tačiau nuvedus pas gydytoją, nesileido apžiūrimas, vedamas pareigūnų griuvinėjo, tokiu savo elgesiu ir veiksmais nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų nurodymams.

Tokiu būdu daroma išvada, jog G. K., atsisakydamas vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus (t. y. būti etapuojamas ir vykti į teismo posėdžius), pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d. 2 p., kuriame įtvirtinta suimtųjų pareiga vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus, todėl už šį pažeidimą pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai paskirta nuobauda.

Pareiškėjo atstovo teiginys, kad praleistas terminas nuobaudai skirti, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo 2010-12-09 veiksmų buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatytos faktinės įvykio aplinkybės bei teisiškai įvertinti ir kvalifikuoti pareiškėjo bei ŠTI pareigūnų veiksmai. Tik atlikus tarnybinį tyrimą ŠTI direktorius 2010-12-21 priėmė skundžiamą nutarimą, nepraleisdamas Suėmimo vykdymo įstatymo 36 str. 4 d. nustatytų terminų.

Dėl ŠTI direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-12-21 apie 6 val. 55 min. G. K. turėjo būti etapuojamas į Panevėžio apskrities VPK. ŠTI APS pareigūnui R. L. kelis kartus pareikalavus G. K. išeiti iš kameros bei grąžinti institucijos išduotus daiktus į sandėlį, jis šių reikalavimų nevykdė. Dėl šio įvykio ŠTI APS pareigūnas 2010-12-21 surašė tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 99) ir G. K. ŠTI direktoriaus 2010-12-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 93-94), atsižvelgiant į tai, kad G. K. nevykdė daugkartinių pareigūnų reikalavimų išeiti iš kameros bei grąžinti daiktus į sandėlį, t. y. padarė suėmimo vykdymo režimo pažeidimą, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 str., paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (t. 1, b. l. 139), kuris 2011-02-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 161-163) paskirtą nuobaudą paliko galioti.

Pagrįsdamas savo teiginius dėl nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, pareiškėjas teismo posėdyje, vykusiame 2012 m. gegužės 17-18 d., paaiškino, jog ŠTI pareigūnas R. L., tarnybiniame pranešime nurodė, kad jis (t. y. pareiškėjas) nevykdė daugkartinių nurodymų, tačiau nėra aišku, kokių konkrečiai nurodymų ar reikalavimų. Be to, pareigūnas tarnybiniame pranešime privalėjo nurodyti tik faktines įvykio aplinkybes, o ne iš karto konstatuoti pažeidimą – pareigūno reikalavimų nevykdymą. Iš to galima daryti išvadą, kad ŠTI direktorius, skirdamas nuobaudą pagal R. L. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, buvo šališkas, visiškai neištyrė faktinių tos dienos įvykio aplinkybių, kadangi jos net nebuvo nurodytos pareigūno tarnybiniame pranešime. Dėl paties įvykio, dėl kurio jam paskirta nuobauda, pareiškėjas paaiškino, jog nuo 6 iki 7 val. pagal ŠTI dienotvarkę yra numatytas laikas pavalgyti, tuo tarpu R. L. atėjo į kamerą 6.50 val. (dar nepasibaigus valgymo laikui) ir pareikalavo nešti daiktus į sandėlį. Pareiškėjas pasakė pareigūnui, kad daiktai dar nesudėti, tačiau pareigūnas užtrenkė kameros duris ir nebeleido nunešti daiktų į sandėlį. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog daiktus jis susidėjo maždaug po 15-20 min. ir tik tuomet jis nunešė juos į sandėlį. Jo manymu, pakanka fakto, kad daiktai buvo nunešti į sandėlį, todėl nuobauda neturėjo būti paskirta.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad 2010-12-21 G. K. turėjo būti etapuojamas į Panevėžio AVPK, jam iš vakaro apie tai buvo pranešta. Tą rytą apie 6.55 val. pareigūnas atėjo į kamerą Nr. 25 ir pareikalavo, kad pareiškėjas su daiktais išeitų iš kameros ir nuneštų daiktus į sandėlį, tačiau pastarasis pasakė, kad niekur nevyks ir jokių daiktų neneš. Pareiškėjui dar keletą kartų buvo nurodyta išeiti ir kameros ir nunešti daiktus į sandėlį, tačiau šių nurodymų pareiškėjas neįvykdė. Liudytojas taip pat parodė, jog jo budėjimo metu iki 7.45 val. G. K. daiktų į sandėlį nenunešė ir etapu neišvyko. Apie tokius pareiškėjo veiksmus jis pranešė pamainą keitusiam pareigūnui, informavo savo tiesioginį viršininką bei surašė tarnybinį pranešimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, neva ŠTI pareigūnas melavo, nurodydamas, kad jis nevykdė daugkartinių pareigūno reikalavimų išeiti iš kameros ir grąžinti į sandėlį daiktus, atmestini, kadangi šių teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Faktą dėl ŠTI pareigūno reikalavimų nevykdymo užfiksavo ŠTI APS pareigūnas tarnybiniame pranešime reg. Nr. 1727 (t. 1, b. l. 99), šias aplinkybes R. L. taip pat patvirtino liudydamas teismo posėdyje. Liudytojo parodymai nuoseklūs, atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, netikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, todėl laikytina, kad G. K. už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepraleidus Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuobaudos skyrimo terminų, nuobaudą paskyrė įgaliotas pareigūnas, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendžia:

pareiškėjo G. K. skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė ČekanauskienėTeisėjos Irena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė