Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., jo atstovui advokatui E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vedusiam, dirbančiam, turinčiam vidurinį išsilavinimą, neteistam, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2015-08-22 apie 14.30 val., Tilžės g. 51, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Minėtais veiksmais V. J. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126, 222 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

V. J. į bylos nagrinėjimą atvyko ir nurodė, kad pažeidimų esmė jam yra aiški, tačiau jis su pažeidimais nesutinka. Parodė, kad paaiškinime, kurį pateikė įvykio dieną, sutiko su pažeidimais, nes po įvykio jam buvo šokas, jis buvo pasimetęs, nežinojo, kaip tinkamai surašyti paaiškinimą. Teigia dėl jam pateiktų kaltinimų pasirašęs nesąmoningai. Paaiškino, kad įvykio dieną į turgavietę Tilžės g., Klaipėdoje, atvyko su kaimynu L. J. apie 11.00 val. Parkuodamas automobilį aikštelėje, neįvertino šaligatvio bortelio aukščio, dėl ko jo kaimynas, norėdamas išlipti iš automobilio, stipriai trinktelėjo durelėmis į bortelį. Kadangi durelių atidaryti išlipimui negalėjo, V. J. susuko vairą į kairę pusę ir atitraukė automobilį nuo šaligatvio, o kaimynui išlipus pastatė automobilį prie šaligatvio. Išlipęs iš automobilio V. J. apėjo iš priekio apžiūrėti automobilio keleivio pusės dureles, apgadinimų neaptiko, po ko su kaimynu nuėjo į turgavietę. Teigia nei atvažiavęs, nei išvažiuodamas priešais stovėjusio automobilio CITROEN XSARA nekliudęs, atstumas iki kito automobilio parkuojantis buvo apie 1­­-1,5 metro, dėl ko susukęs vairą galėjo be kliūčių patraukti automobilį nuo šaligatvio. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu išgėręs nebuvo. Grįžęs iš turgaus, gėrė šiek tiek alaus, į Kelių policijos biurą jį atvežė kaimynas. Kadangi buvo kaltinamas pažeidimo padarymu, būdamas policijoje, siūlė nukentėjusiajai pinigų kaip žalos atlyginimą.

V. J. atstovas advokatas teismo posėdžio metu prašė administracinę bylą nutraukti, nesant pakankamų įrodymų V. J. kaltei patvirtinti. Kiti objektyvūs duomenys nebuvo tirti, todėl mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nepagrįstas. Liudytojo parodymus prašo vertinti kritiškai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos biuro pareigūno 2015-08-22 tarnybiniame pranešime (b.l. 4) užfiksuota, jog į Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurą kreipėsi N. S.. Ji nurodė, kad 14.30 val. ties Tilžės g. 51, Klaipėdoje, rado apgadintą savo automobilį CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas galinis bamperis. Nukentėjusioji nurodė, kad apie įvykio aplinkybes sužinojo iš liudytojo palikto raštelio (b.l. 8), kuriame buvo nurodyta, kad į stovinį CITROEN atsitrenkė TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po susidūrimo vairuotojas išlipęs iš automobilio apžiūrėjo abu automobilius ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytojas raštiškai patvirtinti savo parodymus atsisakė. Nustatyta, kad TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. J., kuris iškviestas atvyko, savo kaltę pripažino. Taip pat nufotografuoti įvykyje dalyvavę automobiliai bei CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l. 10, 11). Į bylą pateikti 2015-08-22 nuo automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio paimti žalių dažų likučiai (b.l. 16). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra žalios spalvos (b.l. 12).

Nukentėjusioji N. S., 2015-10-13 įvykusio teismo posėdžio metu, paliudijo, kad 2015-08-22 ryte atvyko į turgavietę, pasistatė savo automobilį aikštelėje prie šaligatvio ir nuėjo dirbti. Grįžusi prie automobilio po darbo, apie 14.30 val., pamatė už valytuvų raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis TOYOTA COROLLA, paliktas kontaktinis telefono numeris. Patvirtino, jog pastebėjo ant savo automobilio galinio bamperio žalių dažų likučius, kuriuos vėliau nuo automobilio paėmė policijos pareigūnai. Susisiekusi nurodytu telefono numeriu, sužinojo, kad į jos automobilį buvo atsitrenkta du kartus, kad liudytojai abu automobilius nufotografavo, galės paliudyti. Pažymėjo, kad jos automobilio signalizacija yra begarsė. Paaiškino, kad pagal draudimo informaciją jos automobilio galinio bamperio apgadinimai buvo įvertinti 178 Eur. Parodė, kad jai dėl eismo įvykio esant Klaipėdos AVPK Kelių policijos biure, policijos pareigūnai susisiekė su jos automobilį kliudžiusiu vairuotoju, teigusiu, kad jis negalintis dabar atvykti, nes yra išgėręs, tačiau vėliau jį į kelių policiją kažkas atvežė. Šis asmuo nukentėjusiajai atrodė išgėręs. Jis siūlė N. S. pinigų kaip žalos atlyginimą. Nukentėjusioji N. S. taip pat parodė, kad salėje esantis V. J. yra tas pats asmuo, kuris buvo atvežtas į kelių policiją.

Liudytojas V. T., 2015-10-13 įvykusio teismo posėdžio metu, paliudijo, kad jis paliko raštelį už nukentėjusios mašinos valytuvų, kadangi matė visą šį įvykį, įvykusį šeštadienį apie 10.00–11.00 val. Jis tuo metu stovėjo automobilių aikštelėje, apie 10 metrų atstumu priešais jį stovėjo automobilis CITROEN XSARA. Parodė, jog prie jo labai arti privažiavo žalios spalvos automobilis TOYOTA. Po to privažiavo dar arčiau ir atsitrenkė į priešais stovintį automobilį CITROEN. Mano, kad automobilis galėjo pajudėti į priekį dėl galimai neišjungtos pavaros. Asmuo po to automobilį atitraukė. Po susidūrimo iš automobilio išlipę du vyrai, apžiūrėjo savo automobilį iš priekio, į priešais stovėjusį automobilį dėmesio nekreipė ir nuėjo į turgavietę. Pakomentavo paties darytas įvykio nuotraukas. Teigia, kad tarp jo ir V. J. įvyko akių kontaktas, dėl ko V. J. žinojo, kad V. T. įvykį matė. Ar buvo susidūrimo metu garsas nepamena, tačiau matė, kad automobilio CITROEN galinis bamperis buvo įskilęs, matėsi, kad įskilimas yra naujas. Kadangi stovėjo priešais automobilius, nematė, ar automobilis TOYOTA buvo arti privažiavęs prie šoninio šaligatvio bortelio. Automobilio CITROEN signalizacija po smūgio nesuveikė. Kito liudytojo, mačiusio įvykį, duomenų neatskleidė, kadangi šis asmuo prašė jo duomenų nenurodyti, kadangi šis asmuo visų įvykio aplinkybių nematė. Raštelį, paliktą už automobilio CITROEN valytuvų, parašė jis, V. T., nuotraukas po įvykio taip pat darė jis savo telefonu. Paliudijo, jog vėliau jam skambino policijos pareigūnai, tačiau iškvietę į nuovadą nebuvo. Liudytojas V. T. taip pat parodė, kad salėje esantis V. J. yra tas pats asmuo, sukėlęs šį eismo įvykį.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015; 2AT-57-139/2015).

Byloje nustatyta, kad liudytojas V. T., kurio parodymais teismui abejoti nėra pagrindo, matė eismo įvykį, automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, stebėjo, kaip po kontakto iš automobilio išlipę du vyrai, kurių vieną jis atpažino teismo posėdžių salėje, t.y. V. J.,­ apžiūrėjo automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko nuėjo į turgavietę, t.y. iš įvykio vietos pasišalino. Taip pat teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad 2015-08-22 nuo automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio buvo paimti žalių dažų likučiai (b.l. 16), o VĮ „Regitros“ duomenimis, automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra žalios spalvos (b.l. 12). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog įvykio dieną V. J., teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams, prisipažino padaręs pažeidimą, t.y. 2015-08-22 atvykęs į Klaipėdos Tilžės turgų, 11 val. statydamas savo automobilį TOYOTA COROLLA VERSO nežymiai atsirėmė į automobilį CITROEN, po ko išlipęs ir apžiūrėjęs abu automobilius pažeidimų nepastebėjo ir jokių veiksmų nesiėmė (b.l. 5). Teismas akcentuoja, kad pirminis V. J. paaiškinimas absoliučiai atitinka liudytojo V. T. nurodytas įvykio aplinkybes: liudytojo V. T. rašytame raštelyje, paliktame už automobilio CITROEN valytuvo (b.l. 8), pažymima, kad į N. S. automobilį CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsirėmė ir apgadino N. S. automobilio galinį bamperį, o vairuotojas, apžiūrėjęs savo automobilį, nuėjo į turgavietę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei remiantis byloje esančiomis fotonuotraukomis (b.l. 10, 11, 41-43), darytina išvada, kad nors kontakto tarp automobilių nebūta stipraus, tačiau smūgį V. J. turėjo ir galėjo pajusti, kadangi automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo akivaizdūs. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad jis galėjo ir turėjo pastebėti automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus – galinio bamperio įskilimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad V. J. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį, ir neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie tai policijai, suvokdamas savo veiksmus. Taip pat šią išvadą pagrindžia ir V. J. siūlymas atlyginti nukentėjusiajai N. S. padarytą žalą.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J., 2015-08-22 apie 14.30 val., Tilžės g. 51, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais stovintį automobilį CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: automobiliai CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). V. J. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), V. J., N. S. paaiškinimais (b.l. 5, 6), nukentėjusiosios N. S., liudytojo V. T. parodymais teisme bei jo paliktu rašteliu (b.l. 8), VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis (b.l. 12), nuo apgadinto automobilio paimtais dažų likučiais (b.l. 16), fotonuotraukomis (b.l. 10, 11, 41-43), kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 126 ir 222 punktų reikalavimus. V. J. veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuotini tinkamai. Jam skirtina administracinė nuobauda.

V. J. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors savo kaltę jis pripažino pirminiame pateiktame paaiškinime, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu absoliučiai neigė savo kaltę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, į tai, kad padaryta žala yra nedidelė, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – V. J. ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai neigiamai charakterizuoja asmenį, yra dirbantis, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. J. paskyrus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas administracines nuobaudas – minimalias baudas su ATPK 130 str. 1 d. numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galutinai skirtina administracinė nuobauda sankcijos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1, 2 d., teismas

nutaria:

V. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

V. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. J. galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.6.-3725-997/2015 ir įmokos kodą 1001.

Daiktinį įrodymą – 2015-08-22 nuo automobilio CITROEN XSARA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio paimtus žalių dažų likučius, esančius voke, palikti saugoti byloje.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.