Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. apie 14.30 val., Tilžės g. 51, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „TOYOTA COROLLA VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „CITROEN XSARA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Šiais veiksmais V. J. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro surinktoje medžiagoje trūksta dokumentų, kurie būtini asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo prašymus dėl liudytojų apklausos, dėl transporto priemonės tyrimo ir cheminės ekspertizių skyrimo, o sprendimą V. J. patraukti administracinėn atsakomybėn pagrindė vienintelio tiesioginio įvykio liudytojo V. T. parodymais, kuriuos reikėtų vertinti kritiškai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nesant įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrų protokolų, negalima objektyviai ir neginčytinai nustatyti, kokie apgadinimai buvo padaryti bei objektyviai įvertinti, ar tie apgadinimai atsirado būtent dėl šių automobilių kontakto. Apelianto nuomone, tiek fotolenteles, tiek vokas su dažų pavyzdžiais yra tik priedai prie tinkamai surašytų įvykyje dalyvavusių automobilių apžiūrų protokolų.

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad N. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad V. J. policijoje buvo neblaivus, todėl kyla natūralus klausimas, ar dėl savo girtumo V. J. galėjo teisingai surašyti paaiškinimą. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo buvo prašoma iškviesti ir apklausti liudytoją L. J., tačiau jis į teismo posėdį neatvyko dėl ligos. Pirmosios instancijos teismas nutarė šio liudytojo neapklausti ir į tolimesnius teismo posėdžius nekviesti, nes jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, o kokių nors duomenų apie jo ligą negauta, todėl šis svarbus liudytojas, galėjęs padėti nustatyti objektyvią tiesą administracinio teisės pažeidimo byloje, liko nepaklaustas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde keliama versija, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. 2015 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui (b. l. 6) (toliau – paaiškinimas) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. prisipažino sukėlęs eismo įvykį, dėl to, kad paaiškinimo surašymo metu buvo neblaivus. Apygardos teismas pastebi, kad ši administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinio skundo pozicija neatitinka administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. pozicijos, išreikštos pirmosios instancijos teismo posėdyje – administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. parodė, jog paaiškinime sutiko su padarytais pažeidimais, nes po įvykio jam buvo šokas, buvo pasimetęs, nežinojo, kaip parašyti paaiškinimą (b. l. 41). Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog „gal buvo truputį išgėręs alaus“ (b. l. 42). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, V. J. paaiškinimas absoliučiai atitinka liudytojo V. T. rašytame raštelyje, paliktame už automobilio „CITROEN XSARA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valytuvo, nurodytas aplinkybes (b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, jog liudytojas V. T. išliko nuoseklus ir apklausiamas apylinkės teismo posėdyje (b. l. 43), abejoti šio liudytojo parodymais apygardos teismas neturi jokio pagrindo, o apeliacinio skundo teiginius, jog liudytojas V. T. negalėjo matyti nurodomų aplinkybių ir apie automobilių susidūrimą klaidingai nusprendė suklaidintas išgirsto durelių trinktelėjimo į bortelį, atmeta kaip niekuo nepagrįstas prielaidas. Šiais motyvais apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo motyvus dėl paaiškinime nurodomos tikrovės neatitinkančios informacijos ir liudytojo V. T. parodymų patikimumo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Apygardos teismas, vadovaudamasis pateiktu reguliavimu, konstatuoja, jog, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, tiek administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos foto lentelės (b. l. 10, 11), tiek liudytojo pateiktos nuotraukos (b. l. 37-39), daiktinis įrodymas – nuo apgadinto automobilio „CITROEN XSARA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimti dažų likučiai (b. l. 16), laikytini savarankiškais administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymais ir pirmosios instancijos teismas juos įvertino, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad aptartais įrodymais administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. visiškai įrodyta, apygardos teismas atmeta ir apeliacinio skundo motyvą dėl procesinio sprendimo priėmimo neapklausus L. J., juolab, kad, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, kaip teigiama apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn patrauktą V. J. teisinančius parodymus turėjęs duoti L. J. į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko ir nepateikė jokių tai pateisinančių duomenų. Tas pats pasakytina ir apie apelianto nurodomų ekspertizių skyrimą, papildomai nurodant, kad, nagrinėjamu atveju, tai neatitiktų proceso ekonomiškumo principo.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.