- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-19
- Bylos Nr.
- 1-353-1123/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. M., S. Ž.
- Nukentėjusysis
- K. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje;
S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista (patraukta baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, per mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai K. K. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą (71,04 Eur),
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. ir S. Ž., 2024 m. rugpjūčio 8 d. apie 05.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su S. G. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta), įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą, Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausantį turtą, t. y. S. Ž. ir A. M. stebint aplinką, o tuo metu S. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį užkišus už laiptinės rakinamų durų bei kartu su A. M. duris jėga atidarius, tokiu būdu jas apgadinus bei padarant 250 eurų turtinę žalą, įsibrovę į laiptinę, iš jos pagrobė svetimą, Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai priklausantį turtą – du vazonus su augalais, kurio vieneto kaina 150 eurų, bendros 300 eurų vertės, kuriuos įsidėję į automobilį „BMW 750I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su S. G. pasišalino, tokiu būdu Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai bendrais veiksmais padarydami bendrą 550 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. ir S. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad S. G. yra jo pažįstamas, seniau jie bendravo, dabar ne. Su S. Ž. gyvena kartu. Kaltinime nurodytą dieną buvo įvykio vietoje, viskas juk matosi. Jie važinėjo mieste su baltu „BMW 740“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė S. G.. Jie buvo blaivūs. Ne jis (A. M.) rinko, kur važiuoti, kur juos nuvežė, ten nuėjo. S. G. jam pasakė „einam gėlių“, nuėjo su juo. Į laiptinę įėjo, kai S. G. kažką kišo, jis (A. M.) patraukė duris ir šios atsidarė. Jis (A. M.) paėmė vazoną su gėle įėjęs į laiptinę, aukšto nepamena. Iš viso paėmė du vazonus, vieną paėmė S. G., kitą davė jam (A. M.). Jis (A. M.) neturėjo minčių vykdyti vagystę, bet gavosi, kad ją įvykdė, matosi, kad nešė gėlę, gėlė jam nepriklauso, vadinasi, tai yra vagystė. Pripažįsta, kad pavogė vazoną ir durys buvo sugadintos. Gėles nugabeno pas S. G., jam buvo neįdomu, ką šis darė su tomis gėlėmis, jam (A. M.) tų gėlių nereikėjo. Nesuprato, kam padarė tą vagystę, nepagalvojo, negali atsakyti, kodėl reikėjo laužti. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, nenorėtų, kad jam taip nutiktų, kaip nutiko to namo gyventojams. Nežino, kodėl taip įvyko, gal S. G. mėgsta gėles, jie susitiko vakare, mieste. S. G. buvo blaivus. Po įvykio su S. G. susipyko, su juo net nebesisveikina. Jis (A. M.) pirmą kartą buvo tame name, nei jis, nei S. Ž. ten negyveno, kaip jie suprato, S. G. pasakė, kad S. Ž. ten gyveno, kad suverstų kaltę jai. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Kaltinamoji S. Ž., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu buvo su S. G. ir A. M.. Jie buvo susitikę, važinėjo po miestą, iš pokalbio ji suprato, kad S. G. turi savo augalus pasiimti, nes jis ten gyvenęs. Ji sėdėjo automobilio gale, grojo muzika, ji nelabai klausė, ką jie tarpusavyje šnekėjo. Kaip ji suprato, važiavo ten, kur gyvena S. G.. Jie negirdėjo S. G. parodymų, buvo išprašyti iš teismo salės. Ji nematė, kuo S. G. atidarė duris, matė, kad durys buvo patrauktos, galvojo, kad jos, kaip ir pas juos, sunkiai atsidaro. Ji durų nelaužė ir vazono savo rankose nenešė. Ji yra kaltinama įsilaužimu, bet ji nepripažįsta, kad įsilaužė. Ji sutinka žalą atlyginti, bet durų fiziškai nelaužė. Ji dalyvavo tuo metu, kai buvo braunamasi į laiptinę. Ji nesako, kad žinojo, kur gyvena S. G.. Nežinojo ir nematė, kaip jis atidarė duris. Laiptinėje jie nieko nekalbėjo. Ji su jais į vidų nėjo, tiesiog palaukė. Ji laikė vienos iš gėlių nulaužtą šaką. Vazoną būtų užsikišusi ar laikiusi dviem rankomis, o šiuo atveju laikė viena. Jai nekilo jokių klausimų, ji galvojo, kad S. G. ten gyveno ir pasiėmė augalus. Ji neuždavė jokių klausimų. S. G. visada turi įspūdingų kaktusų ir gėlių, ji nepagalvojo ir pagal savo elgesį jis jai nebuvo panašus į tokį brutalų veikėją. Ji po faktų dalyvavo, nes tai įvardinta kaip nusikaltimas, ji pripažįsta, kad jame dalyvavo, buvo ten kartu. Tačiau nieko nematė ir nieko nesuprato. Tai buvo keistas momentas dėl gyvenamosios vietos, jie nežino, ką apie tai kalba S. G.. Kaltinamojo akto ji neskaitė. Jos gyvenamosios vietos visos deklaruotos, jas nurodė ir apklausos metu, nes gauna socialinę paramą ir gyveno socialiniame būste, taip pat ir tuo metu, jei reikėtų, galėtų tai įrodyti. Po išsiskyrimo su S. G., šis sako, kad viena gėlė atsidūrė ofise, o kitos gėlės jis neturėjo, iš tikrųjų dvi gėlės nuvažiavo S. G., o jie grįžo autobusu.
Liudytojas S. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad S. Ž. ir A. M. žino, juos seniai pažįsta, neatsimena, kur susipažino, siekio apkalbėti ar pykčių neturi. Įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) g., jis (S. G.) buvo. Jie važiavo su jo (S. G.) automobiliu „BMW“ ir paėmė gėlės, neatsimena, kieno iniciatyva tai buvo. Neprisimena konkrečiai, kas ką padarė, jis (S. G.) atidarė duris, paskui jie paėmė, ką paėmė, neprisimena, po to palmę lygtais parvežė atgal. Jo (S. G.) atžvilgiu byla dėl to paties įvykio jau išnagrinėta, jis laukia sprendimo, teisme davė paaiškinimus, maždaug atsimena, ką sakė, S. Ž. pasakė, kad tai jos gėlės ir jie važiavo paimti gėles, daugiau neatsimena. Į tą vietą vyko S. Ž. iniciatyva, kadangi ji išsikraustė ir reikėjo paimti gėles. Kadangi nebeturėjo rakto durims atidaryti, jis (S. G.) duris atidarė su atsuktuvu. S. Ž. ir A. M. vaikščiojo aplinkui, jie susirinko gėles ir išvažiavo, palmę jis (S. G.) parsivežė pas save, o paskui S. Ž. ir A. M. nuvežė, daugiau neatsimena. Jis (S. G.) atlygino, ką atlygino, nežino, gal prokurorė žino, važiavo pas tyrėją. Gėles nuvežė ir pastatė atgal, tik vazonas buvo kitas, nes labai brangus, jam atrodo, vazonas už 500 Eur. Nežino, gal ta žala atlyginta dalinai, jis kiek turėjo, tiek atlygino iš savo pusės, pastatė palmę atgal, pas jį buvo tik viena gėlė. Ar A. M. ir S. Ž. turi gėles, reikia klausti jų, vaizdo įraše matosi, kas ką nešėsi, jis jau neprisimena. Byloje, kurioje jis (S. G.) buvo kaltinamasis, davė detalesnius paaiškinimus, galima jais vadovautis.
Liudytojas V. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis atstovauja bendriją (duomenys neskelbtini), tai vieno namo bendrija. Bendrijos socialinių tinklų grupėje žmonės pasidalino, kad įvykio naktį, po nakties išėję į darbus, pastebėjo, kad nebėra gėlių, kad galimai buvo vagys, o gal kaimynai pasiėmė. Gavęs tokią informaciją, jis (V. B.) atsuko vaizdo įrašą ir pamatė, kad trys žmonės atvažiavo baltu „BMW“ automobiliu ir jėga įėjo pro pagrindines duris, o po to išėjo, nešdami gėles. Tą įrašą jis išsaugojo ir užregistravo per epoliciją. Ar teismo posėdžių salėje yra tie patys asmenys, neprisimena, jam atrodo, kad vaizdo įraše jie buvo su gobtuvais. Jis klausė gyventojų per susirinkimą ir nei vienas iš kaimynų nepasakė, kad tie asmenys buvo jų namo gyventojai. Buvo pagrobtos dvi gėlės, kurios buvo anksčiau gyventojų išneštos į koridorių, tie gyventojai įvertino gėlių vertę ir jis (V. B.) tą sumą įrašė. Abi palmės panašaus dydžio, pareiškime apie įvykį jis yra detaliau aprašęs. Taip pat buvo padaryta žala durims, nes po įvykio gyventojai pranešė, kad neužsirakina durys, todėl reikėjo užsakyti darbus, atvažiavo įmonė dėl durų taisymo, jas sutvarkė. Šią vasarą prieš tai kalbėjęs asmuo (liudytojas S. G.) su juo (V. B.) susisiekė telefonu, jis atvežė vieną gėlę atgal ir pastatė, gyventojai minėjo, kad ne tas vazonas. Civilinis ieškinys 550 Eur, minusavus grąžintos gėlės vertę (150 Eur) lieka galutinis civilinis ieškinys 400 Eur, jis palaiko civilinį ieškinį.
2024 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įgaliotasis atstovas V. B. parodė, kad gyventojai informavo per bendrijos „Facebook“ grupę, kad dingo gėlės iš laiptinės. Patikrinus vaizdo įrašus, užfiksuotas faktas, kaip pašaliniai asmenys – du vyriškiai, apie 35 m., ir viena moteris, apie 30 m.,, užkišę spec. įrankius, jėga atidaro antros laiptinės (butai (duomenys neskelbtini)) lauko duris ir įeina į namą, dairosi, o vėliau išnešamos gėlės ir dedamos į baltą „BMW“ 7 klasės automobilį. „BMW“ numeris nėra užfiksuotas vaizdo įrašuose, tačiau automobilio Nr. įsiminė vienas iš gyventojų, galimai „BMW“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-20).
2024 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti įvykio vietos vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pavadinimu „Video 2024-08-09_08_16_57“ laikas 2024-08-08, 05:44 val. Jame iš dešinės pusės matoma pastato dalis, oranžinės spalvos, įėjimas į pastatą yra per stiklines duris. Matoma, kaip prie įėjimo ateina trys asmenys. Vienas su juodos spalvos džemperiu su gobtuvu, treninginėmis juodomis kelnėmis, baltais sportbačiais (toliau – Vyras Nr. 1). Kitas vyras apsirengęs juodai, su juodais sportbačiais baltu padu (toliau – Vyras Nr. 2). Moteris apsirengusi juodai, iš po striukės matosi šviesios spalvos džemperis su gobtuvu, rudi plaukai. Priėjęs prie stiklinių laiptinės durų, Vyras Nr. 1 keliasdešimt sekundžių prie durų bando atidaryti duris, tuomet priėjęs Vyras Nr. 2 stipriai patraukia duris ir visi trys asmenys įeina į laiptinę.
Vaizdo įrašo pavadinimu „Video 2024-08-09_08_09_34“, laikas 2024-08-08, 05:51 val. Vaizdo įraše matoma, kaip trys asmenys išeina iš laiptinės. Vyras Nr. 1 ir Vyras Nr. 2 rankose nešasi po vieną vazoną ir eina link gatvės, paskui juos eina moteris. Minėti asmenys eina link baltos spalvos automobilio „BMW“, atidaro duris ir įdeda gėles su vazonais (b. l. 50).
2024 m. spalio 29 d. e. paštu V. B. nurodė, kad gėlių ir vazonų sąskaitų faktūrų neturi, kvitų taip pat, nes buvo įsigyta prieš keletą metų, bet galima remtis vidurkiu, kokios kainos svyruoja tokių didelių gėlių ir molinių vazonų. Dėl apgadintų durų prideda komercinį pasiūlymą, aktą bei sąskaitą faktūrą. Iš pateiktų UAB „Smartdoor LT“ 2024 m. rugpjūčio 19 d. komercinio pasiūlymo Serija KP Nr. 00 483, 2024 m. spalio 29 d. darbų priėmimo-perdavimo akto ir PVM sąskaitos-faktūros, išrašytų Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, matyti, kad elektromagnetinė spyna, durų vyrių reguliavimas ir durų staktos tiesinimas kainavo iš viso 250 Eur be PVM. 302,50 Eur su PVM (b. l. 45-48).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas pagrobė svetimą turtą į saugyklą. Saugykla teismų praktikoje šio straipsnio prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012).
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos ir nėra turto sugadinimą kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais vagystės įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją atvejais, kai ne tik pagrobiamas turtas, bet įsibraunant sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veikos turi būti kvalifikuojamos atskirai kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 187 straipsniuose, sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2013).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. M. ir S. Ž. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis A. M., apklausiamas teisiamajame posėdyje, pripažino, kad padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo įvykio vietoje, atvažiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė S. G.. S. G. jam pasakė „einam gėlių“ ir nuėjo kartu su juo, į laiptinę įėjo, kai S. G. kažką kišo, o jis (A. M.) patraukė duris ir šios atsidarė. Jie iš laiptinės paėmė du vazonus su gėlėmis, vieną paėmė S. G., kitą jis (A. M.). Pripažįsta, kad pavogė vazoną su gėle ir kad durys buvo sugadintos, ta gėlė jam (A. M.) nepriklausė, vadinasi, tai buvo vagystė. Tuo tarpu kaltinamoji S. Ž., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, parodė, kad įvykio metu buvo su S. G. ir A. M., jie važinėjo po miestą, kaip ji suprato, važiavo ten, kur gyvena S. G., iš pokalbio ji suprato, kad S. G. turi savo augalus pasiimti. Ji nematė, kuo S. G. atidarė duris, matė, kad durys buvo patrauktos, galvojo, kad sunkiai atsidaro. Ji durų nelaužė ir vazono savo rankose nenešė. Ji yra kaltinama įsilaužimu, bet ji nepripažįsta, kad įsilaužė. Ji dalyvavo tuo metu, kai buvo braunamasi į laiptinę, bet durų fiziškai nelaužė. Nežinojo ir nematė, kaip jis atidarė duris. Ji su jais į vidų nėjo, tiesiog palaukė. Ji laikė vienos iš gėlių nulaužtą šaką. Jai nekilo jokių klausimų, ji galvojo, kad S. G. ten gyveno ir pasiėmė augalus. Ji po faktų dalyvavo, nes tai įvardinta kaip nusikaltimas, ji pripažįsta, kad jame dalyvavo, buvo ten kartu. Tačiau nieko nematė ir nieko nesuprato. Taigi, nors kaltinamoji S. Ž. pripažino dalyvavusi įvykyje, tačiau iš esmės nepripažino atlikusi kokius nors nusikalstamus veiksmus. Tačiau teismas neturi pagrindo tikėti, kad kaltinamoji S. Ž. galėjo nematyti ar nesuprasti, kokiuose veiksmuose dalyvavo. Teismo vertinimu, tai yra tik kaltinamosios gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurią paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma pažymėtina, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris buvo apžiūrėtas 2024 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokolu. Vaizdo įraše matyti, kad A. M., S. Ž. ir S. G. ateina kartu prie laiptinės, S. G. bando atidaryti duris, tai užsitęsia keliasdešimt sekundžių, tuo laiku S. Ž. stovi šalia, stebi aplinką, taip pat žiūri, ką daro S. G., po to nueina už kampo, ją nuseka A. M., o, jiems grįžus, A. M. padeda S. G. atidaryti duris, po ko visi trys asmenys užeina į vidų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad įsibrovimo veiksmai buvo vykdomi pakankamai ilgą laiko tarpą, juos aiškiai matė tiek S. Ž., tiek A. M., o pastarasis taip pat ir padėjo S. G. atidaryti duris, po ko visi trys asmenys užėjo į laiptinę, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad visi trys įvykyje dalyvavę asmenys suvokė, jog yra vykdomas įsibrovimas į namo laiptinę. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestina kaltinamosios S. Ž. versija, kad ji nežinojo ir nematė, kaip S. G. atidarė duris, ir kad ji galvojo, neva durys tiesiog sunkiai atsidaro. Tuo tarpu dėl augalų pagrobimo pažymėtina, kad tame taip pat dalyvavo visi trys asmenys. Nors vaizdo įraše matyti, kad, asmenims išėjus iš laiptinės, pagrobtus vazonus su gėlėmis nešasi tik S. G. ir A. M., tačiau S. Ž. eina kartu ir visi asmenys išvyksta tuo pačiu automobiliu, į jį sudėję pagrobtus daiktus. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaltinamoji S. Ž. nurodė supratusi, kad įvykio vietoje gyvena S. G. ir kad pagrobti augalai priklausė jam, o tuo tarpu liudytojas S. G. (kuris dėl to paties įvykio kaltinamas atskirtoje baudžiamojoje byloje) nurodė galvojęs, kad minėtoje vietoje anksčiau gyveno S. Ž. ir kad jai priklausė pagrobti augalai. Pažymėtina, kad teismas neturi galimybės nustatyti, kuris iš minėtų asmenų sako tiesą, kadangi jie abu gali būti suinteresuoti sušvelninti savo atsakomybę duodami neobjektyvius parodymus, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad iš jų duotų parodymų akivaizdu, kad tiek kaltinamieji A. M. ir S. Ž., tiek ir liudytojas S. G. suvokė, jog braunasi į laiptinę namo, kuriame, pačių teigimu, negyveno, taigi, ir neturėjo teisės būti, ir, įsibrovę į minėtą laiptinę, paėmė daiktus, dėl kurių kiekvienas asmuo galvojo, kad jie priklauso kažkam kitam, t.y. ne jiems. Tokiu būdu teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji suvokė, jog, įsibraudami į patalpą – gyvenamojo namo laiptinę pro jos rakinamas duris, pagrobė svetimą turtą. Tokie A. M. ir S. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Be to, byloje esančiais įrodymais – liudytojo V. B. parodymais bei pateiktais dokumentais – komerciniu pasiūlymu, darbų priėmimo aktu ir sąskaita faktūra – įrodyta, kad minėto įsibrovimo metu buvo apgadintos namo laiptinės durys, kurių remonto išlaidos sudarė 250 Eur be PVM, tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamieji A. M. ir S. Ž. taip pat sugadino svetimą turtą, kurio vertė atitinka nedidelę turto vertę, todėl šie jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis A. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, pagrobtas turtas savininkui buvo grąžintas iš dalies, tačiau likusi padaryta žala nebuvo atlyginta. Atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis pagrobė turtą įsibraudamas į patalpą, tačiau paties pagrobto turto vertė (300 Eur) yra nedidelė, nesiekianti 10 MGL (500 Eur) dydžio, nors vagystės metu taip pat buvo sugadintas 250 Eur vertės turtas, todėl bendra padaryta žala (550 Eur) viršija nedidelės turto vertės ribą (10 MGL). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. M. – jis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 81-82), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 83-85), vykdantis individualią veiklą (b. l. 87).
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai A. M. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurių dydis nustatytinas: už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, bet jam artimas; už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, artimesnis jos minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas A. M. padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir A. M. skirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Kartu su bausme A. M. skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Skirdamas bausmę kaltinamajai S. Ž., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamoji S. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, pagrobtas turtas savininkui buvo grąžintas iš dalies, tačiau likusi padaryta žala nebuvo atlyginta. Atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamosios veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji pagrobė turtą įsibraudama į patalpą, tačiau paties pagrobto turto vertė (300 Eur) yra nedidelė, nesiekianti 10 MGL (500 Eur) dydžio, nors vagystės metu taip pat buvo sugadintas 250 Eur vertės turtas, todėl bendra padaryta žala (550 Eur) viršija nedidelės turto vertės ribą (10 MGL). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją S. Ž. – ji yra teisiama (patraukiama baudžiamojon atsakomybėn) trečią kartą, iki šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn vieną kartą, o dar vieną kartą teista jau po minėtų nusikalstamų veikų padarymo (b. l. 55-56), bausta administracine tvarka už smulkius administracinius nusižengimus, turinti nesumokėtų baudų (b. l. 57-59), dirbanti (b. l. 60).
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, įvertinus tai, kad kaltinamoji teisiama (traukiama baudžiamojon atsakomybėn) nebe pirmą kartą, anksčiau jos atžvilgiu taikytos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės savo tikslų nepasiekė, nesulaikė jos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai S. Ž. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas: už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – didesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet artimas jam; už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – mažesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą vidurkį, bet artimas jam. Atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas S. Ž. padarė esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir S. Ž. skirtina galutinė subendrinta arešto bausmė.
S. Ž. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, per mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai K. K. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą (71,04 Eur). Kadangi minėtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl būtina juo paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu S. Ž. paskirta bausme.
Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, laisvės apribojimo bausmę keičiant į arešto bausmę, ir paskiriant S. Ž. galutinę subendrintą arešto bausmę.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamajai S. Ž. yra pirmą kartą skiriama arešto bausmė, ji yra iki šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo teistumo neturėjo, buvo vieną kartą patraukta baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo padarymą, yra dirbanti, turinti tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, daro išvadą, kad jai paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 9 mėnesiams, neskiriant jai intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį – įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos bei darbo ministerijos, taip pat įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo solidariai su kitais atsakingais asmenimis atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad S. Ž. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paliktinas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai K. K. (baudžiamoji byla Nr. e1-2555-961/2025) nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą (71,04 Eur), jei šis įpareigojimas dar nebuvo įvykdytas.
Realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytina S. Ž. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis bei juo įskaityti laikotarpiai.
Ikiteisminio trimo metu kaltinamajai S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija dėl 2024 m. rugpjūčio 8 d. vagystės adresu (duomenys neskelbtini) ir turto sugadinimo, pareiškė 550 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro pavogtų gėlių su vazonais vertė – 2 vn.t po 150 Eur, bei sulaužytų durų remonto kaina – 250 Eur, bendra suma – 550 Eur (b. l. 42). Pastaruoju civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą žalą, kurią bendrais veiksmais padarė kaltinamieji A. M. ir S. Ž., todėl darytina išvada, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodyto dydžio žalą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-1218/2026, kuriuo S. G. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį dėl to paties įvykio, analogiškas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įgalioto atstovo V. B. civilinis ieškinys buvo patenkintas ir iš S. G. priteista Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai 550 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju A. M. ir S. Ž. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, veikdami kartu su S. G., kuris dėl to paties įvykio nuteistas baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-1218/2026. Vadinasi, tarp bendrininkų, tame tarpe ir A. M. bei S. Ž., padarytų nusikalstamų veiksmų, dėl kurių yra sprendžiamas klausimas šioje baudžiamojoje byloje, o S. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, ir tarp civiliniam ieškovui Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Sutinkamai su CK 6.279 straipsnio 1 dalimi bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Taigi, keli asmenys, padarę turtinę žalą bendrais veiksmais ir pripažinti bendrininkais, atsako už žalą solidariai.
CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Taigi, jei vienas iš kaltininkų atlygina nukentėjusiajam visą žalą, žala laikoma atlyginta. Žalą atlyginęs asmuo turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti iš kito bendrininko, kad šis jam atlygintų tą piniginės sumos dalį, kurią jis atlygino už kitą asmenį (CK 6.9. straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje laikomasi taisyklių, nustatančių, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kuriuo byla išskirta į atskirą procesą, veiksmais, visa žala priteisiama iš nuteisto asmens. Vėliau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo išskirta, iš jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-147-648/2018).
Pažymėtina, kad šioje byloje S. G. teismui nurodė, kad vieną iš pavogtų gėlių grąžino, tą patvirtino liudytojas ir civilinio ieškinio atstovas V. B., kuris nurodė, kad minėtos gėlės vertę (150 Eur) atėmus iš prašomos priteisti žalos, lieka galutinis civilinis ieškinys 400 Eur, kurį jis palaiko.
Byloje nėra duomenų, kad S. G. ar kaltinamieji A. M. ir S. Ž. būtų atlyginęs likusią turtinę žalą – 400 Eur, todėl šios civiliniam ieškovui Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai padarytos turtinės žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš kaltinamųjų šioje byloje A. M. ir S. Ž. bei S. G., kuris nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nuosprendžiu.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, saugoma voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir paskirti A. M. galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo solidariai su kitais atsakingais asmenimis atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (400 Eur) Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai.
Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) parų areštą;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir paskirti S. Ž. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu S. Ž. paskirtą arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti S. Ž. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. Ž. paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo solidariai su kitais atsakingais asmenimis atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (400 Eur) Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai; atlyginti nukentėjusiajai K. K. (baudžiamoji byla Nr. e1-2555-961/2025) nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą (71,04 Eur), jei šis įpareigojimas dar nebuvo įvykdytas.
Realaus arešto bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti S. Ž. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį bei juo įskaitytus laikotarpius.
Kaltinamajai S. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos civilinį ieškinį tenkinti ir, įvertinus jau atlygintos žalos dalį, iš A. M. ir S. Ž. solidariai su S. G., nuteistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, priteisti civiliniam ieškovui Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 400 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamajam A. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).
Išaiškinti kaltinamajai S. Ž., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.