Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), traukta baudžiamojon atsakomybėn:

2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmė atlikta 2024 m. balandžio 16 d., teistumo neturi,

kaltinama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę šiomis aplinkybėmis:

ji laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 26 d. 18.30 val. iki 2024 m. lapkričio 27 d. 03.05 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje ant žemės rado ir paėmė K. K. vardu išduotą „Swedbank“ bankas banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai laikė ją iki 2024 m. lapkričio 27 d. 03.49 val., kuomet neteisėtai ją panaudojusi atsiskaitė už pirkinius, tokiu būdu ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, nukentėjusiosios K. K. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę.

Be to, S. Ž. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, bei apgaule įgijo bei pasikėsino įgyti svetimą turtą šiomis aplinkybėmis:

ji, siekdama apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, 2024 m. lapkričio 27 d. 03.05.15 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu, bei inicijavo ir atliko mokėjimą 16,24 euro sumai,

tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tą pačią dieną 03.06.13 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu, bei inicijavo ir atliko mokėjimą 7,6 euro sumai,

tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tą pačią dieną 03.18.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu, bei pasikėsino inicijuoti ir atlikti mokėjimą 57,19 euro sumai, tačiau bankinė operacija buvo atmesta dėl neteisingai surinkto PIN kodo;

tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tą pačią dieną 03.18.53 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu, bei pasikėsino inicijuoti ir atlikti mokėjimą 57,19 euro sumai, tačiau bankinė operacija buvo atmesta, dėl neteisingai surinkto PIN kodo;

tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tą pačią dieną 03.19.22 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu, bei inicijavo ir atliko mokėjimą 47,20 euro sumai;

tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tą pačią dieną 03.20.12 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu, bei pasikėsino inicijuoti ir atlikti mokėjimą 22,98 euro sumai, tačiau bankinė operacija buvo atmesta, PIN užblokuotas;

tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tą pačią dieną 03.20.36 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu, bei pasikėsino inicijuoti ir atlikti mokėjimą 12,99 euro sumai, tačiau bankinė operacija buvo atmesta, PIN užblokuotas;

tęsdama nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, tą pačią dieną 03.48.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą, AB banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu, bei pasikėsino inicijuoti ir atlikti mokėjimą 10 eurų sumai, tačiau bankinė operacija buvo atmesta dėl neteisingai surinkto PIN kodo,

tokiu būdu ji, pasinaudodama svetimą banko kortele, priklausančią K. K., inicijavo ir atliko mokėjimus 71,04 euro sumai bei inicijavo, tačiau neatliko mokėjimų 160,35 euro sumai, t. y. įgijo ir pasikėsino apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą, K. K. priklausantį turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta S. Ž. savo kaltę pripažino iš dalies. Psichikos sutrikimų neturi, priklausomybių ligų centre įrašyta nėra. Savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad pasinaudojo svetima bankine mokėjimo kortele, tačiau nepripažįsta kaltės dėl vagystės iš automobilio išdaužus stiklą. Ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, tai yra (duomenys neskelbtini) pusėje. Ji prisimena, kad naktį iš 2024 m. lapkričio 26 d. į 2024 m. lapkričio 27 d. būdama namuose susipyko su sugyventiniu, tarp jų įvyko konfliktas ir ji susinervinusi išėjo iš namų. Tikslaus laiko neprisimena. Išėjusi iš namų tiesiog ėjo, neturėjo tikslo kažkur nueiti, tiesiog norėjo išeiti. Ji ėjo pro (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelę. Tame pastate, kur yra „(duomenys neskelbtini)“, taip pat yra kazino. Einant pro stovėjimo aikštelę, joje, kiek prisimena, buvo kelios stovinčios užgesintos mašinos, žmonių nepamena, kad būtų buvę. Eidama ant žemės pamatė gulinčią banko kortelę, ji buvo oranžinės spalvos, todėl suprato, kad tai galimai „Swedbank“ banko kortelė. Ji ją pakėlė nuo žemės ir įsitikino, kad tai yra „Swedbank“ banko kortelė. Nežiūrėjo, kieno vardu ji buvo išduota, jai nerūpėjo. Išskirtinių požymių ant kortelės nesimatė, ji mėtėsi viena, šalia jos daugiau nieko nebuvo. Pagalvojo, kad pabandys ja atsiskaityti. Todėl nuėjo į šalia „(duomenys neskelbtini)“ esančią degalinę. Koks adresas, ji nežino, pavadinimo taip pat neprisimena. Sutinka, kad tai galėjo būti „(duomenys neskelbtini)“ degalinė. Nuėjusi į ją, ji pasiėmė kelias prekes, ką tiksliai pirko, neprisimena, bet kažkokias smulkmenas. Kiek tiksliai išleido, neprisimena, bet sutinka, kad, kaip nurodyta įtarime, galėjo išleisti 16,24 Eur. Ji kortelę tiesiog prilietė ir taip atsiskaitė, PIN kodo suvesti sistema jos neprašė. Tiksliai nežinojo, ar išeis su ja jai atsiskaityti, todėl iš pradžių pabandė nusipirkti kelis daiktus. Pamačiusi, kad išėjo atsiskaityti, iš karto toje pačioje degalinėje dar kartą ja pasinaudojo. Kiek prisimena, pirko cigaretes. Kaip nurodyta įtarime, išleido dar 7,6 Eur. Tada ji toliau eidama užsuko į kitą degalinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir joje pirko vien tik cigaretes. Nusipirkusi atsiskaitė rasta bekontakte mokėjimo kortele. Nepamena, kad būtų dar daugiau kartų naudojusis šia kortele, nes suprato, kad yra uždėtas limitas ir jį peržengus jos jau paprašys PIN kodo, o kadangi jo nežinojo, todėl nebenorėjo rizikuoti. Išėjusi iš „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo eiti link namų. Netoli nuėjusi nuo degalinės, kortelę ji išmetė tiesiog ant gatvės, jos nelaužė, tiesiog ją numetė. Ji supranta, kad negerai padarė ir įvykdė šią nusikalstamą veiką, panaudodama svetimą banko kortelę. Ji tuo metu neturėjo pinigų, buvo nedarbingume, kiek prisimena, ir radusi pagalvojo, kad tai proga jai pasinaudoti. Dėl savo elgesio ji nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta pilnai, kad pasinaudojo svetima bankine kortele. Kaip minėjo, ji jos nevogė bei nedaužė automobilio stiklo. Ji sutinka nukentėjusiajai grąžinti padarytą turtinę žalą – 71,04 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip įtariamoji apklausta S. Ž. savo kaltę pripažino pilnai dėl visų nusikalstamų veikų ir parodė, kad savo pirmos apklausos metu jau paaiškino, kur ir kaip rado kortelę bei kaip ja pasinaudojo. Ji laikosi tų parodymų ir jų nekeis. Ji gali dar kartą patvirtinti, kad tikslios datos neprisimena, bet sutinka, kad tai galėjo būti, kaip nurodyta įtarime, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. ji eidama naktį iš 26 dienos į 27, „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje rado ant žemės ir pasiėmė „Swedbank“ banko kortelę, kaip paskui atvykus į policiją paaiškėjo, kad ji priklausė K. K. Su ja nuėjo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ten pirko cigarečių, atsigerti, kažkokias smulkmenas, kiek tiksliai išleido – neprisimena. Antrą kartą atsiskaitė vėl už pirkinius toje pačioje degalinėje. Tikslių sumų neprisimena, bet sutinka su tuo, kas parašyta įtarime, jog už pirmus pirkinius sumokėjo 16,24 euro ir už antrus 7,6 euro. Tada nuėjo į kitą kolonėlę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten pirko cigaretes ir išleido apie 50 eurų, tikslios sumos neprisimena, bet sutinka su tuo, kas parašyta įtarime, kad 47,2 euro. Taip pat minėtoje „(duomenys neskelbtini)“ ji bandė atsiskaityti ir daugiau kartų, kiek ji bandė kortele atsiskaityti, neprisimena, bet sutinka, kaip nurodyta įtarime, kad dar 5 kartus bandė atlikti mokėjimus, bet atsiskaityti nepavykdavo. Po „(duomenys neskelbtini)“ degalinės ji buvo grįžusi atgal į minėtą „(duomenys neskelbtini)“ degalinę (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ten dar vieną kartą pabandė atsiskaityti, bet nepavyko. Visą laiką priliesdavo bekontakte kortele prie skaitytuvo ir tris kartus pavyko nusipirkti, kitus kartus operacijas atmesdavo, kodėl atmesdavo, neatsimena ir labai nesigilino, galvojo, gal limitas baigėsi ar nėra ten pinigų. Po visko ji kortelę tiesiog išmetė. Ji savo kaltę pripažįsta pilnai dėl visų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Ji parašė įsipareigojimą atlyginti žalą ir įsipareigoja iki 2025 m. birželio 12 d. nukentėjusiajai į jos banko sąskaitą pervesti 71,04 euro.

Be S. Ž. prisipažinimo, jos kaltė padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2024 m. lapkričio 27 d. vaizdo įraše „LT65002-(duomenys neskelbtini)-CCTV_Pump 7_8_11-27-2024 03-21-40_433“ (trukmė 00 val. 00 min. 05 s.) matosi, kaip minėta moteris išeina iš degalinės (parduotuvės) nežinoma kryptimi.

- Suma: 16,24 EUR;

- Statuso reikšmė: Patvirtinta;

- Suma: 7,6 EUR;

- Statuso reikšmė: Patvirtinta;

- Suma: 47,2 EUR;

- Statuso reikšmė: Patvirtinta;

- Statuso reikšmė: Atmesta – PIN užblokuotas;

- Suma: 12,99 EUR;

- Statuso reikšmė: Atmesta – PIN užblokuotas;

- Suma: 10 EUR;

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad S. Ž. kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis neteisėtai įgijo (rasdama ir pasisavindama) ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (K. K. vardu išduotą „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, be to, panaudodama K. K. vardu išduota „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo ja 8 finansines operacijas, atlikdama jomis arba pasikėsindama atlikti kaltinime išvardintus mokėjimus ir jų metu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – 71,04 Eur, kuriais sumokėjo už perkamas prekes, bei pasikėsino įgyti svetimą turtą – 160,35 Eur, kuriais norėjo apmokėti likusias prekes, tačiau to padaryti nepavyko suveikus mokėjimo priemonės apsaugos sistemai.

Pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014). Pagal abi minėtas nusikalstamas veikas objektyvieji požymiai pasireiškė kaltinamosios atliktais aktyviais veiksmais – svetimos mokėjimo kortelės neteisėtu įgijimu, laikymu ir finansinių operacijų šia elektronine mokėjimo priemone inicijavimu bei atlikimu. Iš kaltinamosios parodymų ir veiksmų matyti, kad neteisėtu banko mokėjimo kortelės įgijimu, laikymu bei finansinių operacijų inicijavimu ji siekė gauti naudos sau kortelės turėtojos finansinių išteklių sąskaita. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamoji suvokė, kad pasilikdama rastą kortelę neteisėtai ją įgyja, jokios teisės disponuoti ja, juolab atlikti finansinių operacijų, neturi. Atitinkamai S. Ž. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. J. Ž. neabejotinai suvokė, jog apsipirkinėdama su svetima banko kortele, daro tai jos savininkės sąskaita, be to naudodama apgaulę prekybininkų ir bankų atžvilgiu, pristatydama save kaip teisėtą mokėjimo priemonės naudotoją, naudoja nukentėjusiosios pinigines lėšas ir daro jai materialinę žalą, ir to siekė. Todėl inicijuodama sėkmingas finansines operacijas ji idealiąja sutaptimi dar padarė BK 182 straipsnyje numatytą veiką. J. Ž. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, kaip pasikėsinimas apgaulės būdu įgyti nedidelės vertės turtą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą nusikalstamų veikų nuosavybei bylose, kaltininkui panaudojus apgaulę ir įgijus bent dalį turto, nusikalstama veika paprastai kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi įgyti, atžvilgiu, išskyrus atskirus atvejus, kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą, tačiau įgyjamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą (kasacinė byla Nr. 2K-161/2010, Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga AB-36-1). Kaip minėta, apgaulės būdu buvo įgyti 71,04 Eur (turtas, nesiekiantis 3 MGL) ir papildomai pasikėsinta įgyti 160,35 Eur (turtas, viršijantis 3 MGL, bet nesiekiantis 10 MGL), bendra įgyto ir pasikėsinto įgyti turto suma taip pat neviršija 10 MGL, visa tęstinė J. Ž. veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaulės būdu įgyti nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios banko sąskaitos išrašo duomenis, tik tikslina penktos finansinės operacijos laiką į „03.19.22 val.“ vietoj kaltinime nurodyto „03.06.13 val.“, taip pat kaltinime pagal BK 214 straipsnio 1 dalį tikslina mokėjimo kortelės laikymo laiką į „iki 2024 m. lapkričio 27 d. 03.49 val.“ vietoj buvusio „iki 2024 m. lapkričio 27 d. 03.19 val.“, nes iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinė kaltinamosios šia kortele inicijuota bankinė operacija degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ įvyko 03.48.10 val., šie techniniai pakeitimai kaltinamosios veikos kvalifikacijai įtakos neturi ir jos padėties nesunkina.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. pakeistos BK 214 straipsnio 1 dalis bei 215 straipsnio 1 dalis. Naujos šių normų redakcijos sankcijose be iki šiol buvusiųjų bausmių šiuose straipsniuose numato papildomą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Todėl nauja įstatymo redakcija yra švelninanti kaltinamosios teisinę padėtį, dėl šios priežasties jos veikos kvalifikuojamos pagal naujos redakcijos 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (2024-11-07 įst. Nr. XIV-3060 redakcija).

S. Ž. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji K. K. prokuroro sprendimo baigti baudžiamąjį procesą teismui priimant baudžiamąjį įsakymą neskundė. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nepareiškė. Tuo metu kaltinamoji S. Ž. 2025 m. gegužės 27 d. pateikė įsipareigojimą iki 2025 m. birželio 12 d. atlyginti nukentėjusiajai K. K. padarytą turtinę žalą, 71,04 Eur, šią sumą pervesdama į K. K. banko sąskaitą, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas S. Ž. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad ji padarė du apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, dvi nusikalstamos veikos yra baigtos, viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje, visos veikos padarytos tiesiogine tyčia, dėl nusikalstamų veikų padarymo ji prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog S. Ž. anksčiau buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už kitos rūšies nusikalstamas veikas. Kadangi ji buvo teisiama už baudžiamuosius nusižengimus, todėl teistumo neturi. Už šios rūšies nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn traukiama pirmą kartą, per pastaruosius penkerius metus ne mažiau 5 kartų bausta administracine tvarka už Keleivių ir bagažo vežimo visuomeniniu transportu taisyklių pažeidimus, dalis baudų sumokėta. Dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko, pati kaltinamoji neigia, kad būtų buvusi gydyta šios rūšies gydymo įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta S. Ž. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, paskyrus po laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio. Nusikalstamų veikų pobūdis, teismo vertinimu, nereikalauja kaltinamosios elgesio kontrolės intensyvios priežiūros būdu, todėl ši neskirtina. Vietoj to skirtini įpareigojimai, orientuoti į nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajai pašalinimą: dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei atlyginti padarytą nukentėjusiajai turtinę žalą.

Už BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu bendrintinos apėmimo būdu, nes šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, be to labai skiriasi pagal pavojingumą (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), po to subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

S. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

S. Ž. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir S. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, per mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai K. K. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą (71,04 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. Ž. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, per mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai K. K. nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą (71,04 Eur).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio ar baudžiamojo įsakymo (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.