Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. (A. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2019 m. sausio 9 d. atsakymo Nr. 10K-822 „Dėl galimybės pateikti prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Ukrainos pilietei A. V.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. V. kreipėsi su 2018 m. gruodžio 7 d. prašymu (e. b. l. 12–16, 55–59) į Migracijos departamentą, kuriuo prašė: 1) išreikalauti pareiškėjos bylą iš Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupės; 2) perskaičiuoti (apskaičiuoti) A. V. (A. V.) visą nepertraukiamai teisėtu pagrindu pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje; 3) perskaičiavus A. V. (A. V.) nepertraukiamai teisėtai (turint leidimą laikinai gyventi) pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuoti visą faktiškai pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką; 4) pripažinti pareiškėjos teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 5) pripažinti A. V. (A. V.) teisę kreiptis į Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę teisei gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinti / realizuoti; 6) įpareigoti Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę priimti iš pareiškėjos prašymą bei jį lydinčius dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė su juo susijusius dokumentus: leidimą laikinai gyventi (e. b. l. 34–35, 76), brandos atestatą (e. b. l. 32–33, 60–61), aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (e. b. l. 17–18, 69–70), pažymėjimą apie Konstitucijos pagrindų egzamino išlaikymą (e. b. l. 20, 67), santuokos liudijimą (e. b. l. 21, 77), paso kopiją (e. b. l. 23), išrašą iš Sodros ir individualios veiklos vykdymą patvirtinančią pažymą (e. b. l. 24–25).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, 2019 m. sausio 9 d. atsakymu Nr. 10K-822 (e. b. l. 29–30) informavo pareiškėjos atstovę, kad atsakovo nuomone, pareiškėja pagal UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašymo dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo pateikti negali, kadangi pareiškėja neatitinka minėtame punkte nustatytos sąlygos pragyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo turimais duomenimis, tarp pareiškėjai 2016 m. ir 2017 m. išduotų leidimų laikinai gyventi LT7392322 ir LT7403886 yra 32 dienų pertrauka, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 2 d. pareiškėja neturėjo galiojančio leidimo laikinai gyventi, todėl jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje negali būti vertinamas kaip nepertraukiamas.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog visų pirma spręstinas skundžiamo Atsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Atsakymą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Atsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Atsakymas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

LVAT savo jurisprudencijoje, formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

VAĮ nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.

Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad prašymo, adresuoto vienai institucijai, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėjimą organizuoja ir į jį atsako prašymą gavusi institucija. Prašymą gavusi institucija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti klausimai priskiriami ir kitų institucijų kompetencijai, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos persiunčia jo kopiją kitoms institucijoms, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas. Kitos institucijos, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo jų institucijoje dienos pagal kompetenciją atsako prašymą persiuntusiai institucijai. Prašymo nagrinėjimą organizuojanti institucija, gavusi iš kitų institucijų, su kurių kompetencija susijęs prašymo nagrinėjimas, nuomones, pateikia asmeniui apibendrintą atsakymą, pridėdama gautų institucijų raštų kopijas.

Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis). Į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 papunktis). Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos.

Teisės gauti informaciją įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 23 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Šio įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinti principai, kuriais vadovaudamasi institucija teikia dokumentus: dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai (6 straipsnio 1 dalies 1 punktas); dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus (6 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus (6 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prašomu dokumentu disponuoja kita institucija, pareiškėjo prašymas persiunčiamas šiai institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas.

Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3K-99 patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir prašymų (skundų) nagrinėjimo Migracijos departamente taisyklių (toliau – ir Migracijos departamento taisyklės) 7.3 papunktyje nustatyta, kad atsakingi už asmenų aptarnavimą ir prašymų (skundų) nagrinėjimą darbuotojai, įgyvendinantys vieno langelio principą, informuoja asmenį, į kokią instituciją jis turi kreiptis, jeigu teikiamo prašymo (skundo) klausimai nepriskirtini Migracijos departamento kompetencijai. Konsultuoja ir informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį ar jo atstovą pagal Migracijos departamento kompetenciją (7.4 papunktis).

Migracijos departamento taisyklių 29 punkte nustatyta, kad asmens prašymas (skundas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo Migracijos departamente dienos, išskyrus atvejus, kai nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitais atvejais, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos, Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų. Migracijos departamento taisyklių 35 punkte kaip ir anksčiau minėtų Taisyklių 35 punkte nurodyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 patvirtintų Migracijos departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 12.45 papunktyje nustatyta, kad Migracijos departamentas pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja Lietuvoje baigė vidurinę (duomenys neskelbtini) mokyklą, (duomenys neskelbtini) universitete įgijo politikos mokslų bakalauro ir teisės magistro laipsnius, išlaikė Konstitucijos pagrindų egzaminą, 2016 m. gruodžio 21 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu K. Š., dirba Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vykdo individualią veiklą, susijusią su teisinių dokumentų rengimu ir konsultacijų teikimu.

Byloje esantys pareiškėjos asmens duomenys (e. b. l. 63–66) taip pat patvirtina, kad jai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šiais laikotarpiais: 2006 m. liepos 3 d. – 2006 m. rugsėjo 11 d.; 2006 m. rugsėjo 11 d. – 2006 m. rugsėjo 13 d.; 2006 m. rugsėjo 14 d. – 2007 m. birželio 15 d.; 2007 m. gegužės 24 d. – 2008 m. gegužės 24 d.; 2008 m. gegužės 20 d. – 2008 m. liepos 15 d.; 2009 m. sausio 13 d. – 2009 m. rugpjūčio 31 d.; 2009 m. rugsėjo 1 d. – 2010 m. birželio 30 d.; 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d.; 2011 m. birželio 28 d. – 2012 m. birželio 30 d.; 2012 m. liepos 1 d. – 2013 m. birželio 30 d.; 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d.; 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. birželio 29 d.; 2015 m. birželio 30 d. – 2016 m. gegužės 23 d.; 2016 m. gegužės 24 d. – 2016 m. birželio 30 d.; 2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.; 2017 m. vasario 3 d. – 2018 m. vasario 3 d.; 2018 m. vasario 4 d. – 2020 m. vasario 3 d.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėja į atsakovą kreipėsi ne dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, o dėl minėtų jos Prašyme keliamų klausimų / prašymų, kuriais pareiškėja prašė: suteikti informaciją apie visą jos nepertraukiamai teisėtu pagrindu pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje; pripažinti jos teisę kreiptis į Migracijos Departamento Kauno AVPK Jonavos grupę teisei gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinti; įpareigoti šią grupę priimti pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo bei pripažinti pareiškėjos teisę gauti leidimą nuolat gyventi.

Pareiškėja Prašyme visų pirma Migracijos departamento prašė išreikalauti iš Migracijos departamento Kauno AVPK Jonavos grupės pareiškėjos bylą. Iš skundžiamo Atsakymo turinio matyti, kad dėl šio pareiškėjos prašymo atsakovas nepasisakė, todėl nėra galimybės įvertinti ar teisėtai ir pagrįstai šis prašymas liko neišspręstas.

Antras pareiškėjos Prašyme nurodytas prašymas buvo perskaičiuoti (apskaičiuoti) A. V. (A. V.) visą nepertraukiamai teisėtu pagrindu pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje. Iš skundžiamo Atsakymo turinio matyti, kad dėl šio pareiškėjos prašymo atsakovas taip pat nepasisakė, kaip ir dėl sekančio pareiškėjos prašymo - perskaičiavus pareiškėjai nepertraukiamai teisėtai (turint leidimą laikinai gyventi) pragyventą laikotarpį Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuoti visą faktiškai pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką. Atsakovas Atsakyme nenurodė kiek iš viso laiko nepertraukiamai pareiškėja pragyveno Lietuvos Respublikoje, turėdama leidimą laikinai gyventi. Atsakovas Atsakyme taip pat nenurodė, kad šie prašymai nėra priskirti jo kompetencijai ar kitų priežasčių dėl kurių minėti pareiškėjos prašymai taip pat buvo neišspręsti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neatsakė į minėtus pareiškėjos prašymus, teismas negali patikrinti ar Migracijos departamentas tinkamai apskaičiavo pareiškėjos visą nepertraukiamai pragyventą Lietuvos Respublikoje laiką turint leidimą laikinai gyventi, nes kaip minėta, atsakovas iš viso jokių skaičiavimų neatliko.

Pareiškėja atsakovo taip pat prašė pripažinti A. V. (A. V.) teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; pripažinti pareiškėjos teisę kreiptis į Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę teisei gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyvendinti / realizuoti; įpareigoti Migracijos departamento Kauno apskrities VPK Jonavos grupę priimti iš pareiškėjos prašymą bei jį lydinčius dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Iš skundžiamo Atsakymo turinio matyti, kad į šiuos pareiškėjos prašymus atsakovas taip pat neatsakė, neišaiškino pareiškėjai ar atsakovas gali įvykdyti tokius jos prašymus ar negali, jei negali, tai dėl kokių priežasčių. Atsakovas tik išaiškino UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, tačiau neatsakė į konkrečius minėtus pareiškėjos Prašyme keliamus klausimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad net skundžiamame Atsakyme nurodoma, kad atsakovas nagrinėjo pareiškėjos Prašymą tik dėl galimybės jai pateikti prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, t. y. leidimą nuolat gyventi, tačiau, kaip matyti iš sprendime nustatytų aplinkybių, pareiškėjos Prašyme buvo keliamas ne vienas klausimas / prašymas į kurį atsakovo buvo prašoma atsakyti.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas neatliko tų veiksmų, t. y. nesuteikė tokios informacijos, kurios pareiškėja tikėjosi gauti iš atsakovo, pateikdama jam Prašymą, nes Migracijos departamentas susiaurino pareiškėjos Prašymo dalyką ir neatsakė į jame keliamus klausimus / prašymus. Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Teismo nuomone, atsakovas turėjo atsakyti į pareiškėjos Prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, visų pirma pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, atsakyti į jame keliamus klausimus, o jeigu tam tikri pareiškėjos keliami prašymai nepriklauso atsakovo kompetencijai, jis turėjo nurodyti, kur pareiškėja turi kreiptis arba persiųsti jos Prašymą pagal kompetenciją kitai institucijai. Atsakovas neatliko išsamaus pareiškėjos Prašymo ir su juo pateiktų dokumentų vertinimo. Toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą.

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Migracijos departamento 2019 m. sausio 9 d. atsakymas Nr. 10K-822 „Dėl galimybės pateikti prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Ukrainos pilietei A. V.“ neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą „Dėl viso laiko įskaičiavimo (perskaičiavimo) į užsieniečio Lietuvos Respublikoje pragyventą laikotarpį“.

Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 41–42).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Byloje esantis 2019 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 72734 (e. b. l. 26) patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą. Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, pareiškėjai iš atsakovo Migracijos departamento priteistina 23 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį už skundą.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. V. (A. V.) skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. sausio 9 d. atsakymą Nr. 10K-822 „Dėl galimybės pateikti prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Ukrainos pilietei A. V.“.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. V. (A. V.) 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą „Dėl viso laiko įskaičiavimo (perskaičiavimo) į užsieniečio Lietuvos Respublikoje pragyventą laikotarpį“.

Priteisti pareiškėjai A. V. (A. V.) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.