- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- e2A-431-601/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02351-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. Č. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašo priteisti iš atsakovo D. Č. (toliau – atsakovas) 1 393,59 Eur nesumokėtas nuomos įmokas ir išpirkimo mokestį, 627,11 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 46,00 Eur žyminį mokestį, 242,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė arba trečiasis asmuo) ir atsakovas 2022 m. gruodžio 5 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-035256 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jos pasirinktą prekę – nešiojamą kompiuterį HP Victus 16-d0125nw 4Y0X1EA-5CD222595T, turto būklė nurodyta sutartyje – naujas. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas turėjo kas mėnesį iki 5 dienos sumokėti įmokas, atlikti 12 nuomos mokėjimų ir sumokėti išpirkimo mokestį. Prekė atsakovui buvo perduota 2022 m. gruodžio 5 d. turto perdavimo–priėmimo aktu Nr. BK-032556. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Turto išpirkimas“ 7.3. punkte šalys sutarė, kad nuomininkui (t. y. atsakovui) tinkamai vykdžius šią Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei tinkamai sumokėjus visus pagal Sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus Sutarties terminui, nuomininkui suteikiama teisė turtą (t. y. nešiojamą kompiuterį) įsigyti už specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kainą – 346,50 Eur. Atsakovui tinkamai įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdant, pradinė kreditorė 2023 m. kovo 31 d. išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo nurodydama, kad atsakovo skola yra 288,43 Eur ir paragino sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei informavo, kad, neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis Sutarties pažeidimas ir Sutartis bus nutraukiama. Sutartis tarp pradinės kreditorės ir atsakovo nutraukta 2023 m. balandžio 10 d. Pradinė kreditorė 2022 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2022-11/01 pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2023 m. balandžio 20 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimą sudaro 1 728,71 Eur suma.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka, sudarytos nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma ir ne visos siūlomos nuomai prekės yra naujos. Nurodė, kad teikia nuomos paslaugas, o ne vartojimo kredito, atsižvelgiant į tai, jam nėra taikomi vartojimo kredito įstatymo ir vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatų reikalavimai. Atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas, įsigyti daiktą. Sutartyje nėra nuostatos, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas, privalo išsipirkti daiktą, todėl nėra ir neturi būti taikomas vartojimo kredito įstatymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. Č. ieškovei UAB „Legal Balance“ 1 054,08 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 054,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150,22 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas. Likusių ieškinio reikalavimų netenkino.
6. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2022 m. gruodžio 5 d. sudarė vartojimo nuomos sutartį, kuria atsakovui 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – nešiojamas kompiuteris HP Victus 16-d0125nw 4Y0X1EA-5CD222595T. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal sutartį atsakovas turėjo atlikti 12 mokėjimų. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartis buvo nutraukta 2023 m. balandžio 10 d. Pradinė kreditorė 2022 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.
7. Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai turi būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
8. Dėl ieškinio reikalavimų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu Sutartį būtų tikrinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą (https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai?list=64), kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu Sutartį, neįgijo teisės iš jos reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).
9. Teismas vertino, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakovu sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi jo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą perduoto daikto kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad prekės kaina yra 1 155,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį atsakovas turėjo sumokėti iš viso 1 495,77 Eur (12 x 95,19 Eur) + 346,50 Eur + 6,99 Eur (pristatymo mokestis)) sumą, o ieškovės prašoma priteisti suma yra 1 393,59 Eur, kokiu pagrindu ieškovė prašo priteisti šią sumą nenurodo. Iš prie ieškinio pridėto išrašo iš Reikalavimo perleidimo sutarties apie atsakovo įsiskolinimą, nustatyta, kad atsakovo skola iki sutarties pabaigos be delspinigių yra 1 047,09 Eur, todėl laikytina, kad atsakovas yra atlikęs 1 įmoką (1 142,28-1 047,09 = 95,19 = 1 įmoka). Taigi, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 1 054,08 Eur suma (1 047,09 Eur + 6,99 Eur).
10. Dėl procesinių palūkanų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsniu, 6.123 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, tenkinęs 52,16 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteisė 150,22 Eur bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl skolos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 1393,59 Eur nesumokėtas nuomos įmokas ir išpirkimo mokestį, dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 627,11 Eur delspinigius, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 288 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą teismo sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ;
12.2. Teismas, vertindamas prašomas priteisti netesybas, vadovavosi VKĮ nuostatomis, pagal kurias būtina būti įrašytam į vartojimo kredito davėjų sąrašą bei privalu įvertinti atsakovo kreditingumą, tačiau, pradinė kreditorė su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį, todėl teismas turėtų tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo netenkinti reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele;
12.3. Teismas spendime nepagrįstai tenkino ieškinį iš dalies ir dėl to proporcingai sumažino bylinėjimosi išlaidas. Remiantis nurodyta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies nuomos įmokų, išpirkimo mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2022 m. gruodžio 5 d. sudarė vartojimo nuomos sutartį, kuria atsakovui 12 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – nešiojamas kompiuteris HP Victus 16-d0125nw 4Y0X1EA-5CD222595T. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį (95,19 Eur) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, o išpirkimo mokestis – 346,50 Eur sumokamas iki 2023 m. lapkričio 19 d. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, sutartis buvo nutraukta 2023 m. balandžio 10 d. Pradinė kreditorė 2022 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.
Dėl Vartojimo kredito įstatymo (ne) taikymo
17. Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šiuo atveju buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kadangi atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą, sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.
18. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
20. Akcentuotina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
21. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.
22. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1473-480/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, jog šios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tai patvirtina sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną buvo 1 155 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 95,19 Eur. Taigi, pagal tokią sutartį mokant dalimis už daiktą, per 12 mėnesių būtų sumokėta 1 142,28 Eur (95,19 Eur × 12 mėn.). Sutartyje numatyta, jog, tinkamai ją įvykdžius, atsakovas įgyja teisę už 346,50 Eur įsigyti sutarties objektą. Šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, vartotojui už 364,50 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs iš esmės visą kainą, vertintina, kaip formali ir sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).
24. Be to, sutarties 10.6 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktą įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš sutarties šalių iniciatyva, nuomininkas nuomotojai turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojos patirtus nuostolius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal sutartį tinkamo jos vykdymo atveju, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį.
25. Minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas jai perduoto daikto negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovui grąžinti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu perduotą daiktą, byloje nereiškė ir nereiškia, o toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo, t. y. siekis prisiteisti tik įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti, taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.
26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
Dėl delspinigių (ne) priteisimo
27. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele, atsakovas turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta apeliantės argumentacija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomi VKĮ reikalavimai.
28. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepriteisdamas delspinigių, vadovavosi VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.
30. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
31. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių sutartyje nustatyta bendrosios sutarties sąlygų dalies 10.4 punkte. Šios sąlygos buvimas bendrųjų sutarties sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, todėl nėra prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakovu buvo individualiai derėtasi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga, todėl jai taikytina sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.
32. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra VKĮ, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Atsižvelgtina ir į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 proc. per metus. Palyginus šalių sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą. Taigi šiuo atveju taikytina CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpcija.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei delspinigių nepriteisė, nors ir kitais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, tačiau papildyti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ginčo sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
35. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus iš esmės nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių.
Papildyti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančią ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2022 m. gruodžio 5 d. vartojimo nuomos sutarties Nr. BK-035256 Bendrosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Nuomininkui laiku nevykdant Sutartyje ir jos prieduose numatytų atsiskaitymų, Nuomininkas Nuomotojui įsipareigoja mokėti 0,5 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo pažeidimo dienos iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.