Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė plius“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Vilniaus miesto apylinkė teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24761-1014/2024 reikšmę, teigia, kad šiuo atveju nėra procesinių kliūčių bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

11. Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė 2024 m. spalio 7 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo bylą išnagrinėjus dokumentinio proceso tvarka ieškovei iš atsakovės priteisti 27 706,88 Eur skolą, 678,63 Eur palūkanas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės ieškinį nutarė, kad byla negali būti išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, o ir be to, pagal sutartinio teismingumo taisykles, byla turėtų būti nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, o ne remiantis CPK 62² straipsnyje nustatytomis taisyklėmis..

12. Dokumentinis procesas reglamentuojamas CPK XXII skyriaus normomis. Šis ginčo teisenos institutas, atsižvelgiant į jo teisinio reguliavimo ypatumus, leidžia supaprastintai ir greičiau išnagrinėti civilinę bylą, jeigu tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir dėl teisės. Dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus CPK XXII skyriuje nustatytas išimtis (CPK 427 straipsnio 1 dalis).

13. Dokumentinio proceso instituto privalumas ir esmė yra tai, jog CPK 424 straipsnio 1 dalyje nurodyti ginčai, jeigu jie pagrindžiami pakankamais leistinais rašytiniais įrodymais, išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismui priimant preliminarų sprendimą per 14 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, kuris įsiteisėja po 20 dienų nuo jo įteikimo dienos atsakovui, jeigu atsakovas per šį terminą nepateikia motyvuotų prieštaravimų (CPK 427 straipsnio 3, 8 dalys, 430 straipsnio 1 dalis). Be to, įsiteisėjęs preliminarus sprendimas nėra skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka. Taigi, dokumentinio proceso metu civilinė byla išnagrinėjama supaprastintai, žymiai greičiau ir operatyviau, netaikant pasirengimo bylai stadijos. Tačiau jeigu ieškinys nėra pagrindžiamas pakankamais leistinais įrodymais, jis negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 2 dalis, 428 straipsnio 7 dalis), bet, primokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį, ieškinys nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

14. Pagal CPK 428 straipsnio 7 dalį padarius išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Tačiau minėta, kad šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi išsprendė ieškinio priėmimo, tai yra civilinės bylos iškėlimo klausimą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas sprendžia tik ieškinio atitikimo bendriesiems procesiniams dokumentams keliamiems formos ir turinio (CPK 111, 135 straipsniai) reikalavimams bei dokumentiniame procese keliamiems formaliems ieškinio leistinumo reikalavimams (CPK 424 straipsnio 1 dalis) klausimus. Pirmosios instancijos teismas leistinų rašytinių įrodymų pakankamumo klausimą gali nagrinėti tik spręsdamas preliminaraus teismo sprendimo priėmimo klausimą (CPK 427 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-800-790/2023).

15. Taigi ieškiniui, pareikštam nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priimti pakanka, kad ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovas nurodo ir pateikia bent kokius leistinus rašytinius įrodymus. Tuo tarpu priėmęs ieškinį ir spręsdamas preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą, nustatęs, kad ieškinys pagal pateiktus rašytinius įrodymus negali būti visiškai patenkinamas, teismas CPK 428 straipsnio 1 ir 7 dalies pagrindu priima nutartį dėl trūkstamo žyminio mokesčio primokėjimo, kad bylą būtų galima nagrinėti bendrąją ginčo teisenos tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468/2003; 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1150/2009). Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje jo pagrįstumas ir galimybė priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu nėra nagrinėjami iš esmės (tai jau po ieškinio priėmimo sprendžiama kitoje proceso stadijoje CPK 428 straipsnio 1, 7 dalyse nustatyta tvarka) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-178/2017).

16. Iš šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, šiuo atveju dar ieškinio priėmimo stadijoje a priori (iš anksto) išnagrinėjo reikalavimų pagrįstumo ir galimybės priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu klausimą. Tokiu būdu teismas netinkamai aiškino bei pritaikė dokumentiniam procesui CPK nustatytas taisykles, dėl ko nebuvo tinkamai išnagrinėtas ieškinio priėmimo klausimas. Be to, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tik lakoniškai nurodė, kad neturi pagrindo nepritarti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-24761-1014/2024 padarytoms išvadoms, nepateikdamas teisinių argumentų, kodėl vertina, kad byla negali būti išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, taip kaip nurodyta CPK 424 straipsnio 1 ir 3 dalyje, tai yra dėl tam tikrų rašytinių įrodymų trūkumo, dėl ko toks procesas negali būti pradėtas, tačiau tokių motyvų nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė.

17. Pažymėtina, jog priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24761-1014/2024 tokia procesinė situacija ir susiklostė, tai yra ieškovė pareiškusi ieškinį prašė priteisti jai iš atsakovės 623 Eur žyminio mokesčio, tačiau ieškovė buvo sumokėjusi 318 Eur žyminį mokestį, dėl to teismas nutarė, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus byla negali būti nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Nurodytos nutarties 6 punkte teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu prašo iš atsakovės priteisti beveik dvigubai didesnę žyminio mokesčio sumą, nurodė, kad teismas negali priteisti iš atsakovo didesnės nei įstatymuose numatytos, už ieškinį mokėtinos, žyminio mokesčio sumos, dėl ko nesant visų leistinų rašytinių įrodymų teismas nutarė ieškinį nagrinėti ginčo teisenos tvarka ir nustatė terminą ieškovei primokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį, tačiau ieškovė trūkumų nepašalino, dėl ko ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti. Kaip matyti ieškovė pakartotinai pateikusi ieškinį nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės 320 Eur žyminį mokestį, pateikdama duomenis, jog šis mokestis atliktais dvejais mokėjimais (2 Eur ir 318 Eur) buvo sumokėtas, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11-17 punktuose, galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą a priori (iš anksto) išnagrinėjo reikalavimų pagrįstumo ir galimybės priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu klausimą, dėl ko ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas netinkamai.

19. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal sutartinį teismingumą byla negali būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, o turi būti nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, kadangi byla Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota pagal 62² straipsnį, tačiau šiuo atveju padarius išvadą, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nepagrįstai nurodė, kad byla negali būti išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka, pažymėtina, kad pagal CPK 62² straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

20. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 11-19 punktuose daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, jį išsprendė formaliai, iš anksto išnagrinėjo reikalavimų pagrįstumo ir galimybės priimti preliminarų sprendimą tenkinti ieškinį esamų įrodymų pagrindu klausimą, nenurodė, kokių trūksta konkrečių duomenų bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka CPK 424 straipsnio 1 ir 3 dalys, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą gražinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimus tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.