Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas V. Gestautas Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1.; 121.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,

dalyvaujant ieškovo L. L. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, atsakovės A. T. K. atstovui advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-457/2011 pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei A. T. K., trečiajam asmeniui Joniškio rajono notarų biuro notarei L. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas savo sprendimą iš esmės grindė vieninteliu įrodymų šaltiniu - 2008-10-06 valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos pomirtinės teismo -psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei pakartotinės 2010 m. rugpjūčio 2-30 dienos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Respublikinio psichiatrijos skyriaus akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis apie tai, kad testamento sudarymo metu testatorius B. L. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - įgyta silpnaprotyste ir negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai jų valdyti. Teismas manė, kad tokiu atveju yra pagrindas sandorį pripažinti įgaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį, nes testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris „suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes ( CK 5.15 str. 2 d.) ir negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens ( CK 5.16 str. 1 d.).teismas visiškai neanalizavo kitų byloje esančių įrodymų – atsakovės, notarės L. S., liudytojų J. L., V. P., K. B., P. B. įrodymų apie testatoriaus B. L. elgesį ir veiksmus iki testamento sudarymo ir jo sudarymo metu bei jų santykio ar ryšio su kitais byloje surinktais duomenimis. Teismo sprendimo argumentavimas yra nepakankamas ir todėl jis laikytinas nemotyvuotu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad testatorius testamento sudarymo momentu buvo neveiksnus. Pagal CK 2.10 str. 1 dalį asmuo neveiksniu yra pripažįstamas teismine tvarka. Vadinasi, ieškovas privalėjo pateikti teismui ne bet kokius įrodymus, tačiau tik tuos, kuriais leidžiama įrodinėti tam tikras aplinkybes ( CPK 177 str. 4 d.), t.y. įsiteisėjusį teismo sprendimą, iš kurio būtų matyti, kad testamento sudarymo dieną testatorius B. L. teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu. Tokio įrodymo ieškovas nepateikė, o teismas savo iniciatyva tokio įrodymo neieškojo ir nerado. Ieškovo prašymu buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Tačiau ši ekspertizė nėra ir negali būti įrodymu, kad B. L. buvo neveiksnus, nes tai gali būti tik vienu iš įrodymų pripažįstant jį neveiksniu.Tretysis asmuo - notarė bei liudytojai J. L., K. B. bei V. P. teismui nurodė aplinkybes, iš kurių neginčijamai aišku, kad palikėjas savarankiškai atvyko pas notarę, suprantamai išdėstė savo valią, suprato notarės konsultaciją ir ją tinkamai įgyvendino, t.y. savarankiškai susirado minėtus liudytojus, išsakė jiems savo siekius, suprantamai paaiškino liudytojų vaidmenį ir pas notarą autentiškai išdėstė savo valią. Ši teisinė situacija visiškai atitinka galiojančią teismų praktiką, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009-12-02 nutartyje ( c.b. Nr. 3K-3-553/2009 E.G. v. Ž.P.) nurodė: „Lietuvos Aukščiausias Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties. Šiuo atveju testatorė J.B. jai priklausantį turtą paskirstė laisva valia, todėl ši išreikšta valia negali būti paneigta, bet turi būti įgyvendinta.....“.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Nagrinėjamu atveju ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus B. L. atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad tokiais atvejais testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., bylos Nr.3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443-2010).

Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad sudarant ginčijamą testamentą velionis B. L. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų. Pagal CPK 218 str. eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Su tuo iš esmės sutiko ir apeliantė, pirmosios instancijos teismo prašiusi pakartotinės testatoriaus sveikatos būklės ir psichinės būsenos ginčo sandorio sudarymo metu tyrimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje.

Iš 2008-10-06 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2006 m. liepos 26d. (testamento surašymo dieną) B. L. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste ir negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų teisingai valdyti (54 –56 b. l., 1 t.).

Iš pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, atliktos 2010 m. rugpjūčio 2-30 d., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Respublikiniame psichiatrijos skyriuje, akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad B. L. dėl galvos smegenų degeneracijos požymių (atrofijos) nuo 2006 m. birželio mėn. buvo išreikšti pažinimo funkcijų sutrikimai, būdingi demencijos (įgytos silpnaprotystės) sindromui; pažinimo funkcijos – tai žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją; šios funkcijos yra būtinos normaliam žmogaus funkcionavimui; pažinimo funkcijoms priskiriama: dėmesys, atmintis, nuosekli socialinė elgsena, planavimas, taip pat kalba, skaičiavimas, erdvinė dėmesio orientacija, mąstymas ir kt. 2006-06-22 B. L. dėl demencijos sukeltų pastovių, negrįžtamų, sunkių biofunkcinių sutrikimų buvo nustatytas specialusis poreikis nuolatinei jo priežiūrai; demencija, sergant Alzheimerio liga (F00.2), sąlygojo B. L. negalėjimą suvokti, aprobuoti, objektyviai įvertinti 2006-07-26 sudaromo testamento esmės, pilnavertiškai prognozuoti sandorio socialinių bei teisinių pasekmių, tai yra laisvai išreikšti savo tikrosios valios. B. L. nuo 2006 m. birželio mėn. iki pat jo mirties buvo diagnozuojamas lėtinis, progresuojantis psichikos sutrikimas - demencija, kuri pasireiškė ryškiais pažinimo funkcijų sutrikimais; B. L. iki 2006-07-26 (testamento sudarymo) nustatytas ryškus psichikos procesų sulėtėjimas, mąstymo neproduktyvumas, įsiminimo, fiksacinės, trumpalaikės, ilgalaikės atminties išreikšti sutrikimai, dėmesio koncentracijos, orientacijos sutrikimai, kurie trukdė testatoriaus socialinei adaptacijai, jo savarankiškumui, kritiniams prognostiniams gebėjimams, galimybei adekvačiai, objektyviai suvokti išorinį pasaulį (aplinką) ir išreikšti savo tikrąją valią.

Ekspertų komisija konstatavo, kad B. L., miręs 2008-02-02, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, ligas ir psichinę būseną, 2006-07-26, t. y. testamento sudarymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (175 – 180 b. l., 1 t.).

Dėl ekspertizės išvadų vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs taisykles, nurodydamas, kad eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymai, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum Group“ v. UAB „Sermeta, bylos Nr. 3K-3-54/2009).

Apeliantė teigia, kad testatorius buvo sąmoningas ir bendravo su kaimynais bei nuvykęs pas notarą pats su juo bendravo ir liga netrukdė jam išreikšti savo tikrąją valią sudarant testamentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei demencija ir lėtine išemine galvos smegenų liga sergantis žmogus yra sąmoningas, t. y. kontaktuojantis su žmonėmis, orientuotas erdvėje tuo atveju, kai ligų simptomai yra mažiau išreikšti, žmogus gali atrodyti normaliai. Tačiau tai nereiškia, kad jo psichika nėra sutrikusi. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisme liudiję atsakovės kviesti liudytojai, o taip pat proceso šalys ir tretysis asmuo – notaras neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jiems sunku spręsti apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti ar kitas asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne. Ši aplinkybė labai svarbi vertinant liudytojų ir notaro parodymus ir paaiškinimus, nes minėti asmenys nuolat nebendravo su sergančiu B. L.. Tokioje situacijoje teisėjų kolegija šių asmenų parodymais, susijusiais su testatoriaus psichine būsena, nesivadovauja.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme surinkti įrodymai, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, sudaro pakankamą teisinį pagrindą spęsti, kad ginčijamas B. L. 2006-07-26 sudarytas testamentas turėjo valios trūkumų, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai bei į CPK 320 str. 2 d. nuostatą, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, priteisia iš apeliantės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu ieškovą atstovavo advokatė ir pateikė atstovavimo išlaidų sąmatą 1 452,00 Lt bei tokios sumos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovės priteistinos advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos byloje bei procesinių dokumentų surašymo apeliacinės instancijos teismui kaštai. ( LR CPK 93 str. 1d., 4 d., CPK 88 str. 1 d. 6 p.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 9 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. T. K. 1 452,00 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos byloje ieškovui L. L..