Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitė (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ dėl įpareigojimo pateikti informaciją, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V., bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Byloje teismas nustatė šias reikšmingas faktines aplinkybes:

10. Dėl reikalavimo pateikti informaciją apie delspinigius ir jų skaičiavimą teismas, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad pateikti duomenys, susiję su delspinigių skaičiavimu, nėra pakankamai aiškūs ir konkretūs, delspinigių dydis nurodomas prieštaringai. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad delspinigių dydis fiksuotas ir skolininkams nurodytas skirtinguose dokumentuose: 2015 m. lapkričio 18 d. BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ rašte skolininkams nurodoma, kad nesumokėta 3071,26 Eur delspinigių; 2017 m. sausio 13 d. įspėjime skolininkei dėl įsipareigojimo kredito unijai nevykdymo ir paskolos sutarties nutraukimo nurodoma, kad nesumokėta 5447,67 Eur delspinigių; 2017 m. gegužės 31 d. prašyme notarui dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodoma, kad yra 6228,04 Eur nesumokėtų delspinigių. Ši suma fiksuota notaro 2017 m. rugsėjo 8 d. atliktame vykdomajame įraše. Tačiau pateiktoje UAB ,,Tilika“ rengtoje 2019 m. liepos 18 d. informacijoje apie paskolą pažymėta, kad delspinigių dydis už vieną dieną 0,2 proc., dienų skaičius 180, o mokėtinų delspinigių suma – ,,0“. Pateiktuose mokėjimo grafikuose, suvestinėse, kuriose turėjo būti fiksuojamas ir delspinigių dydis bei skaičiavimas, ši informacija nėra pakankama: UAB ,,Tilika“ parengtoje suvestinėje nurodoma, kad delspinigių suma ,,0“; BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ parengtoje paskolos apyvartos suvestinėje nurodoma delspinigių suma (6228,04 Eur) neatsispindi suvestinės delspinigiams skirtoje grafoje; pateiktose paskolos vykdymo operacijų sąskaitos išrašuose prie kai kurių mokėjimų fiksuoti delspinigiai ir jų dalis įmokėtoje sumoje, tačiau ši informacija nėra sisteminė ir iš jos nėra aiškus visas delspinigių apskaičiavimas ir jų įskaitymas iš gautų įmokų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai reikalauja kreditoriaus pateikti informaciją apie delspinigių skaičiavimą. Kadangi ieškovas, neturėdamas šios informacijos, negali įvertinti, ar delspinigiai skaičiuoti pagrįstai ir teisingai, teismas patenkino šį ieškinio reikalavimą.

11. Spręsdamas dėl reikalavimo pateikti informaciją apie antstolio gautas lėšas, laikotarpius, paskirstymą, teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip įkaito davėjas pagal paskolos sutartį, yra skolininkas antstolio vykdomame priverstinio skolos išieškojimo procese. Pagal CPK 643 straipsnio 2 punktą, skolininkas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytą informaciją ieškovas gali sužinoti susipažinęs su vykdomąja byla, teismas sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti atsakovės prievolės pateikti jos turimą informaciją apie antstolio atliekamo vykdomojo proceso eigą ir šį ieškinio reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu arba atmesti visus ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pagrindė, jog ieškinio reikalavimo tenkinimas turi materialinę teisinę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

12.5. Spręsdamas dėl ieškovo reikalaujamų duomenų (informacijos) pateikimo, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė informacijos apie ieškovo ir trečiojo asmens R. V. mokėjimus laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d. Informacija apie įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymą (nevykdymą) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d., buvo pateikta ieškovo atstovei 2019 m. rugpjūčio 7 d. (t. y. dar iki ieškinio šioje byloje pateikimo), ir atitinkamai šią informaciją su ieškiniu pateikė pats ieškovas (ieškinio priedas Nr. 6). Ši aplinkybė, be kita ko, konstatuota ir skundžiamame sprendime 11 punkte. Aplinkybė, kad ieškovas su šiais duomenimis nesutinka ar šie duomenys ieškovo netenkina, negali būti vertinama kaip informacijos nepateikimas. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d. pagal paskolos sutartį būtų atlikęs kokius nors mokėjimus, kurių netinkamas paskirstymas lemtų ieškovo teisių pažeidimą.

12.6. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovės pateikti duomenys, susiję su delspinigių skaičiavimu, nėra pakankamai aiškūs ir konkretūs, delspinigių dydis nurodomas prieštaringai. Kadangi byloje nustatyta ir sprendime patvirtinta, kad atsakovė dar iki ieškinio šioje byloje pareiškimo ieškovui pateikė duomenis dėl delspinigių pagal paskolos sutartį, ši sprendimo dalis, pagal kurią atsakovė buvo įpareigota pateikti duomenis (informaciją) dėl delspinigių apskaičiavimo, yra nepagrįsta. Be to, toks įpareigojimas yra neįvykdomas, nes iš esmės priklauso ne nuo duomenų (informacijos) pateikimo fakto, bet nuo ieškovo nuomonės, ar duomenys yra pakankami, aiškūs.

13.3. Pareikštu ieškiniu buvo prašoma įpareigoti atsakovę įvykdyti pareigą natūra, t. y. pateikti informaciją. Tokio pobūdžio reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnyje numatytą teisių gynimo būdą, kurį gali taikyti teismas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovo pateikto ieškinio dalykas yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. reikalavimas, susijęs su įrodymu rinkimu (išreikalavimu). Pareikštu ieškiniu dėl įpareigojimo pateikti informaciją ieškovas siekia ne rinkti įrodymus, bet gauti duomenis apie jo teisinei padėčiai reikšmę turinčias aplinkybes, susijusias su kredito sutarties vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tretieji asmenys KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir R. V. 2012 m. kovo 20 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00087 LTL (toliau – Paskolos sutartis), kuria R. V. buvo suteikta 130 000 Lt paskola. Paskolos grąžinimui užtikrinti hipotekos sandoriu buvo įkeistas ieškovui M. V. ir trečiajam asmeniui R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas. Paskolos sutarties tinkamai nevykdant, paskolos davėja KU „Vilniaus taupomoji kasa“ vienašališkai nutraukė šią sutartį.

18. 2017 m. rugsėjo 8 d. atliktas notaro vykdomasis įrašas dėl 49 011,07 Eur skolos išieškojimo iš paskolos gavėjos R. V. ir įkaito davėjo M. V. (33 484 Eur negrąžinta kredito suma, 9 299,03 Eur palūkanos, 6 228,04 Eur delspinigiai). Vykdomasis įrašas vykdomas antstolio Donato Kisieliaus vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02378.

19. 2018 m. vasario 8 d. reikalavimų perleidimo sutartimi pradinė kreditorė KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimo teisę pagal Paskolos sutartį perleido naujajai kreditorei atsakovei UAB ,,EDS Invest“.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas keletą kartų kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie Paskolos sutarties pagrindu atliktas įmokas, jų paskirstymą ir kitų su Paskolos sutarties vykdymu susijusių duomenų pateikimo. Atsakovės pateiktą informaciją laikydamas neišsamia ir nepakankama, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus: 1) kokie mokėjimai iš ieškovo ir (ar) trečiojo asmens R. V. buvo gauti pagal Paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2018 m. liepos 11 d., nurodant duomenis apie sumokėtas įmokas ir jų paskirstymą šiuo laikotarpiu; 2) nuo kada buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai už laiku negrąžintą Paskolos sutarties sumą, nurodant per mėnesį pradelstą dienų skaičių ir taikytą delspinigių normą bei sumą, nuo kurios delspinigiai buvo skaičiuojami; 3) informaciją apie iš antstolio vykdymo procese gautų lėšų dydžius, laikotarpius ir paskirstymą.

Dėl ginčo nagrinėtinumo teisme

21. Įvertinęs ieškovo tikslus, kurių jis siekia pareikštu ieškiniu (ieškovui kyla pagrįstų abejonių, ar skolininkų pagal Paskolos sutartį atliekami mokėjimai yra tinkamai įskaitomi ir paskirstomi, ar teisingai bei teisėtai skaičiuojami atitinkamo dydžio delspinigiai), taip pat paaiškinimus apie jo teisių suvaržymus, atsakovei atsisakant pateikti prašomą informaciją (negaudamas šios informacijos ieškovas neturi galimybės formuluoti konkrečių reikalavimų ir ginti galimai pažeistas savo teises teisme, ginčydamas atsakovės atliktus veiksmus), pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas pagrindė, jog ieškinio reikalavimo tenkinimas turi materialinę teisinę reikšmę. Išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad reikalavimas pateikti informaciją nagrinėjamos bylos kontekste nagrinėtinas teisme, todėl atsakovės prašymą nutraukti bylą atmetė.

22. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovę pateikti ieškinyje nurodytus duomenis negali būti ieškinio dalykas, nes, įpareigojus atsakovę pateikti prašomą informaciją, ieškovo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį apimtis nei sumažės, nei padidės, t. y. ieškinio reikalavimų patenkinimas nesukels ieškovo subjektinėms teisėms ir pareigoms jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovo pateikto ieškinio dalykas yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. reikalavimas, susijęs su įrodymu rinkimu (išreikalavimu), todėl toks procesinio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas ieškinio dalykas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

23. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktą).

24. Iš ieškovo procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių matyti, kad jam kyla pagrįstų abejonių dėl pagal Paskolos sutartį atliekamų mokėjimų įskaitymo ir paskirstymo tinkamumo, taip pat dėl delspinigių skaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad jis, būdamas skolininkas, turi teisę gauti išsamią informaciją, susijusią su pagal Paskolos sutartį sumokėtomis įmokomis ir priskaičiuotomis papildomomis sumomis, nes tik tokiu būdu jis gali įvertinti, ar atsakovė nepažeidžia jo, kaip skolininko, teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje ieškovo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti informaciją nėra savitikslis – ieškovas pareikštu ieškiniu iš esmės siekia apginti savo turtines teises, t. y. įsitikinti skolininkų atliktų mokėjimų įskaitymo ir paskirstymo tinkamumu bei nustatyti tikslų esamo įsiskolinimo (skolos, palūkanų, delspinigių) pagal Paskolos sutartį dydį. Ieškovas, neturėdamas išsamios informacijos, susijusios su pagal Paskolos sutartį atliktų mokėjimų įskaitymu ir paskirstymu, taip pat delspinigių apskaičiavimo teisingumu, neturi galimybės įvertinti savo turtinių teisių galimo pažeidimo, o prireikus – pažeistas teises ginti teisme, todėl atsisakymas suteikti ieškovo prašomą informaciją laikytinas jo, kaip skolininko (įkaito davėjo), teisių ribojimu.

25. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovę pateikti informaciją turi teisinės reikšmės ieškovo teisėms ar pareigoms ir toks ieškinys gali būti nenagrinėjamas teisme.

Dėl reikalavimo pateikti informaciją apie pagal Paskolos sutartį gautus mokėjimus

26. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui buvo pateikta informacija apie pagal Paskolos sutartį atliktus mokėjimus, kurie buvo gauti laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. ir nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. Konstatavęs, kad atsakovės pateikti duomenys neatspindi mokėjimų, kuriuos kreditorė iš skolininkų gavo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d., teismas patenkino šią ieškinio reikalavimo dalį ir įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui informaciją, kokie mokėjimai iš skolininkų buvo gauti pagal Paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d. ir kaip šios įmokos buvo paskirstytos.

27. Apeliantė su šia skundžiamo sprendimo dalimi nesutinka, apeliaciniame skunde teigdama, kad informacija apie įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį (ne)vykdymą laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d. buvo pateikta ieškovo atstovei 2019 m. rugpjūčio 7 d. (t. y. dar iki ieškinio pateikimo), ir atitinkamai šią informaciją su ieškiniu pateikė pats ieškovas (ieškinio priedas Nr. 6). Apeliantės nuomone, aplinkybė, kad ieškovas su šiais duomenimis nesutinka ar jie ieškovo netenkina, negali būti vertinama kaip informacijos nepateikimas. Nurodyti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas, atsakydamas į ieškovo 2017 m. prašymą dėl informacijos pateikimo, 2019 m. rugpjūčio 7 d. pateikė ieškovo atstovei UAB „Tilika“ parengtą lentelę, kurioje nurodytas mokėjimų grafikas, mokėtinos sumos ir atlikti mokėjimai (ieškinio priedas Nr. 6). Iš šio rašytinio įrodymo turinio matyti, kad jame užfiksuoti tik laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. skolininkų pagal Paskolos sutartį atlikti mokėjimai bei jų paskirstymas, tačiau jame nėra duomenų apie ginčo laikotarpiu atliktus mokėjimus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visą byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti duomenys apie laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d. skolininkų atliktus mokėjimus bei jų paskirstymą. Atsakovė byloje taip pat nepateikė sąskaitos išrašų, paskolos apyvartos suvestinių ar kitų rašytinių įrodymų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d.) jokių įmokų pagal Paskolos sutartį apskritai nebuvo gauta ir atitinkamai nebuvo ką skirstyti (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir pagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti ieškovui informaciją, kokie mokėjimai buvo gauti pagal Paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 11 d. ir kaip šios įmokos buvo paskirstytos nurodytu laikotarpiu.

Dėl reikalavimo pateikti informaciją apie delspinigius ir jų skaičiavimą

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad atsakovės pateikti duomenys, susiję su delspinigių skaičiavimu, nėra pakankamai aiškūs ir konkretūs, delspinigių dydis nurodomas prieštaringai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja atsakovės pateikti informaciją apie delspinigių skaičiavimą, nes neturėdamas šios informacijos ieškovas negali įvertinti, ar delspinigiai skaičiuoti pagrįstai ir teisingai.

31. Apeliantės teigimu, ji dar iki ieškinio šioje byloje pareiškimo pateikė ieškovui duomenis apie delspinigius pagal Paskolos sutartį, todėl sprendimo dalis, kuria apeliantė buvo įpareigota pateikti ieškovui informaciją dėl delspinigių apskaičiavimo, yra nepagrįsta. Apeliantės nuomone, toks įpareigojimas apskritai yra neįvykdomas, nes priklauso ne nuo informacijos pateikimo fakto, bet nuo ieškovo nuomonės, ar duomenys yra pakankami ir aiškūs.

32. Išanalizavusi ir įvertinusi apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus bei į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovės pozicija dėl delspinigių skaičiavimo yra nenuosekli, o byloje pateikti duomenys, susiję su delspinigių skaičiavimu, yra neišsamūs bei prieštaringi.

33. UAB ,,Tilika“ parengtoje 2019 m. liepos 18 d. pažymoje apie paskolą ir lentelėje, kurioje nurodytas mokėjimų grafikas, mokėtinos sumos ir atlikti mokėjimai (ieškinio priedas Nr. 6), nurodyta, kad delspinigių dydis už vieną dieną 0,2 proc., dienų skaičius 180, o mokėtinų delspinigių suma – ,,0“. Iš pateiktos lentelės matyti, kad pagal Paskolos sutartį skolininkams iš viso buvo priskaičiuota 4731,01 Eur delspinigių (329,45 Eur + 805,32 Eur + 785,11 Eur + 817,48 Eur + 823,73 Eur + 749,15 Eur + 420,78 Eur), kurie buvo padengti iš 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 27 d. atliktų mokėjimų. Nors nurodytos lentelės duomenimis delspinigiai skolininkams buvo skaičiuojami laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ir iš viso sudarė 4731,01 Eur sumą, iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (sąskaitos išrašų ir paskolos apyvartos suvestinių) matyti, kad delspinigiai skolininkams delspinigiai buvo skaičiuojami ir už kitus laikotarpius. Pavyzdžiui, BKU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ 2017 m. gegužės 31 d. parengtoje paskolos apyvartos suvestinėje nurodoma 6228,04 Eur delspinigių suma (tokia pati delspinigių suma nurodyta ir 2017 m. rugsėjo 8 d. išduotame notaro vykdomajame įraše), tačiau nei nurodytoje paskolos apyvartos suvestinėje, nei kituose dokumentuose nenurodyta nei konkretus delspinigių skaičiavimo laikotarpis, nei taikyta delspinigių norma, nei suma, nuo kurios buvo skaičiuojami delspinigiai. Teikdama apeliacinį skundą, apeliantė šių duomenų prieštaringumo nepašalino.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į apeliantės pozicijos nenuoseklumą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė yra pateikusi duomenis apie Paskolos sutarties pagrindu apskaičiuotus delspinigius, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantės atstovas pripažino, kad delspinigių paskaičiavimą pagrindžiančių duomenų byloje nėra (2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 44.12–44.19). Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

35. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pateikti aiškią ir konkrečią su delspinigių apskaičiavimu susijusią informaciją, t. y. nurodyti laikotarpį, už kurį buvo skaičiuojamu delspinigiai (pradelstų dienų skaičių), taikytą delspinigių normą ir sumą, nuo kurios delspinigiai buvo skaičiuojami, todėl apeliantės argumentas, kad toks įpareigojimas apskritai yra neįvykdomas, nes priklauso nuo ieškovo nuomonės, ar duomenys yra pakankami ir aiškūs, atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje konstatavus, kad atsakovės pateikta informacija, susijusi su Paskolos sutarties pagrindu apskaičiuotais delspinigiais, yra neišsami, neaiški ir prieštaringa, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie delspinigių skaičiavimą.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

38. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

39. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

40. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, bei tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ (juridinio asmens kodas 304478449) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.