Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties dėl nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Eurobankrotas“ prašymo dėl leidimo parduoti turtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., antstolis A. S., N. M. – V., J. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, R. B., V. G., A. P., R. R., V. V., J. V., Klaipėdos teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“, J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Nemokumo administratorės Eurobankrotas, UAB direktorius A. B. pateikė prašymą suteikti leidimą bankroto administratoriui parduoti J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą J. D. bankroto byloje: dalį 0,1949 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su A. E. priklausančia dalimi 0,1949 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Už turtą gautas lėšas, atskaičius su turto pardavimu susijusias išlaidas, paskirstyti proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis; suteikti leidimą bankroto administratoriui UAB „Eurobankrotas“ J. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 13/49 dalį 0,1274 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), parduoti J. D. bankroto byloje kartu su A. E. priklausančia 13/49 dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Už turtą gautas lėšas, atskaičius su turto pardavimu susijusias išlaidas, paskirstyti proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis; suteikti leidimą bankroto administratoriui UAB „Eurobankrotas“ J. D. priklausančią dalį buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti kartu su A. E. priklausančia dalimi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Už turtą gautas lėšas, atskaičius su turto administravimu ir pardavimu susijusias išlaidas, paskirstyti proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias dalis.

2. Nurodė, kad vadovaujantis mokumo atkūrimo plano 4 dalimi, bankroto administratorius įpareigotas kreiptis į teismą dėl leidimo fiziniam asmeniui priklausančią dalį 0,1949 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), parduoti kartu su buvusiam fizinio asmens sutuoktiniui A. E. priklausančia dalimi 0,1949 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) J. D. ir A. E. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas kartu sudarys sąlygas turtą parduoti už didesnę kainą, taip apsaugant J. D., A. E. ir šių asmenų kreditorių interesus, taip pat sudarys sąlygas operatyviau vykdyti ir užbaigti turto pardavimą ir leis sutaupyti su nekilnojamojo turto administravimu ir pardavimu susijusias išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo

skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista parduoti pareiškėjui priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido parduoti jam priklausančią turto dalį, nes jis nedavė sutikimo. Apelianto argumentai nepagrįsti.

14. FABĮ 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai parduodamas keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ne visiems bendraturčiams iškelta bankroto byla ir antstolis išieškojimą iš bendraturčių, kuriems nėra iškelta bankroto byla, yra nukreipęs į šį turtą, teismas bendraturčio ar kreditoriaus prašymu, gavęs visų bendraturčių sutikimą, gali leisti bankroto administratoriui arba antstoliui parduoti visą turtą, jeigu toks turto pardavimas tikėtinai leistų už jį gauti didesnę kainą negu turto pardavimas dalimis. Už turtą gautos lėšos paskirstomos proporcingai pagal bendraturčiams priklausančias turto dalis.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, jog tuo atveju, kai vienas, keli ar visi skolininkai, į kurių bendrosios nuosavybės teise valdomą hipoteka įkeistą turtą yra nukreiptas skolų išieškojimas FABĮ ir CPK nustatyta tvarka, nesutinka parduoti bendrosios nuosavybės teise valdomo turto kaip turtinio vieneto, teismas turi aiškintis nesutikimo aplinkybes (priežastis) ir pagal bylos duomenis spręsti dėl galimybės parduoti turtą kaip turtinį vienetą brangiau nei parduodant jį dalimis. Nustatęs, kad turtas pagal bylos duomenis gali būti brangiau parduotas kaip vientisas objektas, o atsisakymas jį parduoti tokiu būdu yra savitikslis, neatitinkantis siekio realizuoti turtą kuo palankesnėmis sąlygomis, patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų ir neužtikrinantis suinteresuotų asmenų (kreditoriaus, bankrutuojančio asmens ir nebankrutuojančio skolininko bendraturčio) interesų pusiausvyros, teismas turi diskreciją leisti jį parduoti kaip turtinį vienetą (Lietuvos A. T. 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019, 38 punktas). Taigi, kaip matyti, bendraturčio, jeigu į jo turtą yra nukreiptas išieškojimas ne bankroto byloje, sutikimo nebuvimas savaime nepaneigia galimybės teismui išduoti leidimą parduoti turtą kaip vientisą objektą. Todėl priešingai nei teigia apeliantas, esant tokiai situacijai, kai jam taip pat yra keliama bankroto byla, jo nesutikimas dėl turto pardavimo esminės reikšmės neturi, teismas turi diskreciją leisti jį parduoti kaip turtinį vienetą.

16. Apeliantas teigia, kad pateiktame prašyme nėra jokių duomenų dėl turto kainos, nėra atliktas turto vertinimas ir panašios aplinkybės dėl turto pardavimo, todėl ir šiuo aspektu su prašymu dėl leidimo parduoti dalį jo nuosavybės pareiškėjas sutikti neturi pagrindo.

17. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad prašydamas leisti parduoti turtą administratorius nenustatė parduodamo turto kainos ir nurodė, kad nustatys kainą, kai bus atliktas turto vertinimas. Taip pat kaip byloje nustatyta, apeliantas J. D. bankroto byloje yra suinteresuotu asmeniu, todėl pareiškėjas turės teisę pateikti savo nuomonę dėl turto kainos kaip suinteresuotas asmuo, taigi jo teisės dėl turto vertės nustatymo nebus pažeistos, be to, nesutikdamas su turto kaina jis galės šią kainą ginčyti įstatymuose nustatyta tvarka.

18. Atsakant į argumentus dėl kreditorių teisių pažeidimo parduodant bendrą J. D. ir apelianto turtą, pažymėtina, kad iš J. D. bankroto bylos duomenų matyti, jog J. D. ir apelianto bendras kreditorius UAB „Gelvora“ turi 116 024, 06 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, tai yra 70,58 proc. iš visų, teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, šis kreditorius pritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Kiti J. D. ir apelianto bendri kreditoriai N. M. – V., J. V. taip pat J. D. bankroto byloje turėjo teisę pareikšti nuomonę dėl leidimo parduoti turtą, tačiau jos nepareiškė, tai yra dėl turto pardavimo pretenzijų nereiškė. Kadangi UAB „Gelvora“ ir N. M. – V. bei J. V. reikalavimai sudaro daugiau nei puse kreditinių reikalavimų sumos, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kreditoriai turintys daugiau nei ½ reikalavimo teisės į apeliantą neprieštaravo, kad apelianto ir J. D. turtas būtų parduotas kaip vienas objektas. Taigi pagrindiniams kreditoriams neprieštaraujant dėl turto pardavimo kaip vieno objekto, galima daryti išvadą, kad teismui tenkinus prašymą leisti parduoti apelianto turtą, jo kreditorių teisės nebuvo pažeistos. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad J. D. ir apeliantui bendrai priklausantis turtas nėra realiai atidalytas, taigi akivaizdu, kad tokiu atveju turtas būtų įkainotas mažesne kaina nei parduodant turtą kaip vieną objektą, o tai neabejotinai pažeistų tiek J. D., tiek apelianto kreditorių interesus, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido apeliantui priklausantį turtą kartu su J. D. parduoti kaip vieną objektą.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.