Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-12-20 · Civilinė byla Nr. e2A-1090-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
e2A-1090-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00246-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė
Atsakovas
D. L.
Ieškovas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1090-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00246-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-827-344/2017 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. L. 6000,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas R. G. dirbo D. L. priklausančioje įmonėje, kuri darbus vykdė Norvegijoje. D. L., neturėdamas lėšų sumokėti R. G. už darbą, išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo iki 2016-09-30 sumokėti R. G. 9000,00 Eur. D. L. atleisdamas ieškovą iš darbo, sumokėjo jam 3000,00 Eur, tačiau liko skolingas 6000,00 Eur.Atsakovas D. L. su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis asmeniškai iš ieškovo niekada nesiskolino jokių piniginių lėšų ir jokių pinigų asmeniškai iš ieškovo nėra gavęs, todėl ieškovas į atsakovą neturi jokios reikalavimo teisės. Piniginiai santykiai siejo ieškovą ir UAB (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovo darbdavį, o ne atsakovą ir ieškovą, ieškovo reikalavimai kilę iš darbo santykių, todėl teisinis santykis yra susiklostęs tarp ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo funkcijų atlikimo. D. L. nėra ir negali būti tinkamas ginčo atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu tenkino R. G. ieškinį, priteisė iš atsakovo D. L. ieškovui R. G. 6000,00 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 785,55 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad pasirašant vekselį atsakovas D. L., veikdamas kaip ieškovo darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini) – vadovas, siekdamas išspręsti kilusį darbo teisinių santykių galimą nutraukimą jo valdomoje įmonėje, sutiko jo valdomos įmonės darbuotojui sumokėti reikalajaumas sumas, susijusias su neišmokėtu darbo užmokesčiu. Teismas sprendė, kad vekselis buvo pasirašytas kaip nemokėto darbo užmokesčio prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė.Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendė, kad vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, buvo pasirašytas užtikrinti nemokėtų pinigų apmokėjimą, nes tik tokiu pagrindu ieškovas sutiko tęsti darbą atsakovo vadovaujamoje įmonėje. Teismas pripažino, kad tarp šalių buvo kilęs darbo ginčas ir šalys turėjo teisę ginčą spręsti darbo ginčų sprendimo tvarka. Teismo nuomone, visi terminai darbo ginčo išsprendimui yra suėję, todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, juridinio asmens dalyvis, galėjo užtikrinti juridinio asmens turimos prievolės įvykdymą tik pasirašydamas skolos dokumentą – vekselį. Nesant byloje duomenų, kad vekselis buvo apmokėtas, teismas priteisė iš atsakovo ieškiniu prašomą 6000 Eur sumą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Apeliantas D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017-09-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškovo R. G. ieškinį apeliantui D. L. atmesti, priteisti iš ieškovo apelianto naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas sprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo įtraukta į bylą, neatsiskaitė su atleistu iš darbo darbuotoju, t. y. ieškovu, o priimdamas tokį sprendimą nepagrįstai sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių bei pareigų, kas daro teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu. Tokios išvados turi tiesioginę įtaką UAB (duomenys neskelbtini) teisėms ir pareigoms, be to, teismas tokias išvadas dėl UAB (duomenys neskelbtini) padarė neturėdamas absoliučiai jokių įrodymų ir duomenų.Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias prievolių įvykdymo/užtikrinimo institutą, teisės normas, reglamentuojančias vekselių institutą, nukrypo nuo kasacinio teismo šios kategorijos bylose suformuotos praktikos.Vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka, tampa skolos rašteliu, o ne reikalavimo užtikrinimo priemone, kaip kad nepagrįstai sprendė pirmos instancijos teismas 2017-09-19 sprendime.Teismas skundžiamu sprendimu sprendęs, jog 2016-07-05 vekselis yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, kuria, pasak teismo, atsakovas užtikrino ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) prievolių įvykdymą, turėjo nustatyti, ar įvyko juridiniai faktai, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog UAB (duomenys neskelbtini) pareigos ieškovui neįvykdė ir kad egzistuoja UAB (duomenys neskelbtini) prievolė atsakovui ir kokia apimtimi.Ieškovas sąmoningai nesikreipė į darbo ginčų komisiją, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) jam nėra skolinga, todėl yra akivaizdu, kad neegzistuoja jokia prievolė ieškovui, už kurią turėtų atsakyti arba kurią turėtų užtikrinti atsakovas, todėl teismo sprendimas, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys, yra nepagrįstas.Teismas turėjo nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) prievolė ieškovui atsirado, ir jei atsirado, kokia apimtimi, nes pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad 2016-07-05 vekseliu užtikrinama UAB (duomenys neskelbtini) prievolė ieškovui.Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tarp ginčo šalių niekada nebuvo susiklostę jokie darbo santykiai. Darbo teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ieškovo ir UAB (duomenys neskelbtini), o aplinkybė, jog atsakovas vadovavo UAB (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad darbo santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo.Ieškovas R. G. atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apelianto D. L. apeliacinį skundą atmesti, priteisiant ieškovui R. G. visas jo papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Bylos dalyku buvo tai, ar vekselis atitiko apelianto valią, ar jis buvo išduotas laikantis visų įstatymo jam nustatytų reikalavimų, ar apeliantas įrodė, kad vekselyje nurodyta suma arba ta suma, kurią iš jo prašė priteisti ieškovas, yra apmokėta.Asmuo, esantis skolininku pagal vekselį, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti arba tuo, kad tas pagrindas negalioja.Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui.Byloje visiškai nebuvo sprendžiama bei nepasisakyta dėl UAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų. Teismo priimtas sprendimas minėtai bendrovei nesukėlė jokių teisių ar pareigų. Vien aplinkybė, kad apeliantas, išduodamas ieškovui vekselį, įsipareigojo atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) skolą ieškovui, atsiradusią iš šios bendrovės ir ieškovo darbo santykių, dar nereiškia, kad apeliantas tikrai tapo UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriumi, be to, nėra pakankamas pagrindas pripažinti minėtą bendrovę suineteresuotu asmeniu byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra įtvirtintas CPK 329 str. 2 d. 2 p., kuriame pasakyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas R. G. reikalavo priteisti 6000,00 Eur skolą iš apelianto D. L.. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis dirbo D. L. priklausančiose įmonėse UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), per trejus darbo metus neišmokėto darbo užmokesčio suma sudarė 9000 Eur. Kadangi už darbus su ieškovu nebuvo atsiskaityta, atsakovas D. L., siekdamas išvengti galimo darbo santykių nutraukimo su ieškovu, 2016 m. liepos 5 d. išdavė pastarajam paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. R. G. sumokėti 9000,00 Eur. Ieškovo teigimu, atleisdamas ieškovą iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), D. L. 2017 m. sausio mėn. pradžioje sumokėjo R. G. 3000,00 Eur ir liko skolingas ieškovui 6000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pasirašant vekselį atsakovas, veikdamas kaip ieškovo darvdavio – UAB (duomenys neskelbtini) – vadovas, siekdamas išvengti galimo darbo teisinių santykių nutraukimo su ieškovu, sutiko jo valdomos įmonės darbuotojui sumokėti reikalaujamas sumas, susijusias su neišmokėtu darbo užmokesčiu. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas (apeliantas), pasirašydamas vekselį sutiko, kad ieškovui dėl nesumokėto darbo užmokesčio yra susidariusi ir neapmokėta 9000,00 Eur suma. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog vekselis yra atskira prievolė, jo negalima aiškinti atskirai nuo prievolės (teisinio santykio), iš kurios jis kyla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prievolių pabaiga) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. G. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-01-09 dirbo įmonėse UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra atsakovas D. L.. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių ginčas kilo iš darbo santykių, proceso metu nors ir siūlė ieškovui apsvarstyti galimybę ieškinį reikšti juridiniam asmeniui, tačiau, ieškovui nesutikus keisti atsakovą į tinkamą šalį, savo iniciatyva neįtraukė UAB (duomenys neskelbtini) į bylą dalyvaujančiu asmeniu.Pažymėtina, kad šio ginčo atveju egzistuoja pakankamas teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir UAB (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų bei šio juridinio asmens teisinio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Sutiktina su apeliantu, kad UAB (duomenys neskelbtini), kaip prievolės mokėti darbo užmokestį turėtojas, nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu, nebuvo išklausytas ir negalėjo pareikšti atsikirtimų. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė prievolę išmokėti ieškovui darbo užmokestį; jeigu išmokėtas ne visas darbo užmokestis - už kokį laikotarpį ir koks įsiskolinimas yra susidaręs. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą ieškovo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini), taip nuspręsdamas dėl UAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų. Ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl R. G. darbdavės UAB (duomenys neskelbtini) įtraukimo į bylos nagrinėjimą (LR CPK 45 str., 47 str.).Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodytų absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. (LR CPK 80 str., 87 str.). Apeliantui D. L. grąžintinas 135,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 135,00 Eur žyminio mokesčio, 2017-10-04 sumokėto už apeliacinį skundą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Teisėjai Rasa Bartašienė Egidijus MockevičiusIrena Stasiūnienė