Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui M. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M. ir jos atstovui advokatui Linui Meškiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M., gimusios (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-02-19 – 2021-04-22 inspektuojant ūkininkės G. M. ūkį (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini) priėmus paaiškinimą iš E. G., gim. (duomenys neskelbtini) žodžiu priėmus paaiškinimą ir R. V. (gim. (duomenys neskelbtini) K. P., gim. (duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu (el. paštu) iš G. M., gim. (duomenys neskelbtini) sav., atlikus kitus veiksmus vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, konstatuotina, kad ūkininkė G. M., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, būdama atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės 2021-02-19, 2021-04-01 E. G. ir R. V. leido dirbti ūkio darbininkų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - ūkininkės G. M. ūkyje, E. G. ir R. V. atliko galvijų šėrimo darbus - fermose, esančiose (duomenys neskelbtini) krovė pašarus ir šėrė galvijus teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su E. G. ir R. V. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas. 2020-08-24 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimu G. M. buvo pripažinta kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir jai buvo paskirta bauda (bylos Nr. A5.-642-610/2020, teisminio proceso Nr. 4-28-3-00303-2020-7). Minėtas nutarimas nebuvo skundžiamas ir įsiteisėjo. Tokiais veiksmais G. M. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

Be to, 2021-04-01 M registruota pašto siunta (ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas Nurodymas Nr. SD-2-6244 2021-04-08 13.00 val. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių adresu Vytauto g. 17, Marijampolė ir duoti paaiškinimus atliekamo patikrinimo klausimais, tačiau G. M. nurodytu laiku neatvyko. 2021-04-02 G. M. registruota pašto siunta (ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pakartotinis Nurodymas Nr. SD-2-6312 iki 2021-04-09 (imtinai) el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikti laisvos formos paaiškinimus pagal nurodyme suformuluotus ir pateiktus klausimus bei pateikti išvardintų dokumentų kopijas. Nei iki nurodytos datos, nei iki tyrimo pabaigos G. M. paaiškinimo pagal suformuluotus klausimus ir dokumentų kopijų nepateikė. Į telefoninius skambučius 2021 m. balandžio 14 d. 14.56 val., 2021 m. balandžio 15 d. 12.53 val. neatsiliepė. Pakartotinis nurodymas G. M. buvo įteiktas tinkamai. G. M., būdama darbdaviu, nevykdė teisėtų valstybės tarnautojo - VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. G. reikalavimų bei kliudė įgyvendinti valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jam nustatytas teises bei atlikti jam pavestas pareigas, o būtent - gavusi Nurodymus nurodyta data ir laiku atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių adresu Vytauto g. 17, Marijampolė teikti paaiškinimus atliekamo patikrinimo (tyrimo) klausimais bei el. paštu iki nurodytos datos pateikti laisvos formos paaiškinimus pagal Nurodyme suformuluotus ir pateiktus klausimus ir pateikti išvardintų dokumentų kopijas, reikalingus VDI funkcijoms atlikti, to nepadarė, ko pasėkoje trukdė pilnai užbaigti tyrimą VDI kompetencijos ribose pagal pranešime pateiktą informaciją dėl galimai nelegalaus darbo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 2 dalies 5 punkto normas ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta vieną pažeidimą, kito, dėl nurodymų nevykdymo nepripažįsta Nurodė, kad yra žmonės, kurie vieni kitiems padeda. G. M. teigė, kad E. G., R. V. šerdavo pienines karves, gal į savaitę du kartus. Tie žmonės pagelbėdavo trumpam. Atvykdavo ryte. Žinojo, kad dirbdavo darbus. Kaip vyko atsiskaitymas su šiais žmonėmis ji nežino. Sugyventinis gal žinojo. Sugyventinis yra E. V.. Ji apie R. V. atliekamus darbus, nežinojo. Nurodė, kad E. G. dirbdavo. Jam atsilygindavo kava, rūkymui duodavo pinigų. E. G. dirbo gal 3 kartus. Kiek kartų dirbo R. V., nežino. Kaip su R. V. atsilygindavo, nežino. Vaizdo kameros yra fermoje, bet jos neveikia. 2021 m. fermoje nebuvo. Gyvulius šeria sugyventinis, nes gyvena kartu. Į gautą prašymą vasario mėnesį atsakė, po to kalbėjo telefonu. Nurodė, kad antrą klausimyną gavo, tačiau dėl užmirštumo į jį galėjo neatsakyti. Nurodė, jog turi daug finansinių įsipareigojimų, lizingu yra pirkta technika. Ji su sugyventiniu dirba tik ūkyje. Dėl Covid pandemijos nevyko į darbo inspekciją nurodytu laiku. Teigė, kad neturėjo kur palikti 3 mažamečių vaikų. Šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Ketina įsigyti darbo pažymėjimą, kad galėtų įdarbinti žmones. Lanko darbo saugos kursus, gavo priešgaisrines saugos instrukcijas. Planuoja įdarbinti 1 žmogų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo prašė skirti mažesnę baudą nei numato įstatymas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teisingumo ir proporcingumo principu. Nurodė, jog nesutinka su pažeidimo numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje padarymu, nes advokato teigimu, G. M. nesuprato ko iš jos yra reikalaujama, prašo minėto pažeidimo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. G. paaiškino, kad pažįsta G. M.. nes jos fermose laiko savo gyvulių. Turi 4 karves, jos nemelžiamos. Mėsinės karvės. Prieauglį laiko prie karvės. Kaip gulėjo G. M. ligoninėje padėjo pašerti karves. Gal pavasarį tai buvo. Šerti karves paprašė jos sugyventinis. Liudytojas teigė, kad iš draugiškumo tai darė. Liudytojas yra registruotas užimtumo tarnyboje. Turi ūkį registruotą jau senokai. R. V. matydavo retkarčiais. Ką jis darydavo ten, nežino. G. M. matydavo tvarte kasdien. Ką ji veikdavo, nežino.

VDI atstovas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atliekant patikrinimą ūkininkės G. M. ūkyje 2021-02-19 ir 2021-04-01 buvo rasti E. G. ir R. V. dirbantys ūkyje. E. G. savo paaiškinimą davė labai abstrakčiai, galima sakyti neigė visas aplinkybes dėl nelegalaus darbo. Su R. V. bendrauti buvo sunku, dėl jo neįgalumo. Kaip inspekcijos atstovas suprato, paaiškino R. V., jog jam už darbą buvo atsilyginama pinigais rūkalams ar rūbų nupirkimu. Nurodė, kad pažeidėjai buvo siųsti klausimai, nes tai buvo du epizodai 2021-02-19 ir 2021-04-01, nurodė, jog tai buvo ne analogija. Į siųstus nurodymus reaguota nebuvo. Siunta įteikta 2021-06-04 ir 2021-06-07, tačiau į nurodymus pažeidėja nereagavo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 5 000 iki 6 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys - rašytiniai paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, fotolentelės, taip pat faktinės aplinkybės, jog atliekant patikrinimus 2021-02-19 ir 2021-04-01 G. M. ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini) buvo rasti E. G. ir R. V. atliekantys ūkio darbininko darbus – šėrė galvijus, neabejotinai įrodo, jog G. M. 2021-02-19, 2021-04-01 E. G. ir R. V. leido dirbti ūkio darbininkų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - ūkininkės G. M. ūkyje. E. G. ir R. V., G. M. ūkyje prižiūrėjo galvijus, juos šėrė, valė jų aptvarus, G. M. teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su E. G. ir R. V. sudarymą ir jų priėmimą į darbą.

Antrasis elementas – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Byloje yra nustatyta, kad asmenys G. M. ūkyje dirbdavo tam tikru laiku (ateidavo ryte ir vakare šerti gyvulius). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos asmenims buvo atsilyginama pinigais skirtais rūbams nusipirkti arba rūkalams, arba maistu. Asmenys ūkyje dirbo pagalbinius ūkio darbus. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. G. ir R. V. buvo nurodyta darbo tvarka, kuriai jie ir pakluso.

Pažymėtina, jog pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Nors pirminiame savo paaiškinime 2021-02-19 E. G. teigė, jog G. M. padėjo dirbti darbus iš draugiškumo, atlygio negaudavo, tačiau kiti bylos duomenys patvirtinai priešingai. G. M. pati pripažino pažeidimą dėl nelegalaus darbo. Byloje esantis 2021-04-22 nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. 1007-0327 1 priedas patvirtina, jog R. V. nurodė, jog G. M. ūkyje dirbo pagalbinio darbininko darbus, už tai gaudavo atlygį, pinigų rūbams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. 2020-08-24 buvo bausta už administracinio nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą. Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Nutarime taip pat nurodyta, jog G. M. ūkyje dirbo tie patys asmenys E. G. ir R. V.. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes neabejotinai įrodyta, kad G. M. kaip darbdavys leido dviem asmenims savo ūkyje nelegaliai dirbti pagalbinių darbininkų darbą pakartotinai, todėl jos veika atitinka nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje požymius.

Bylos duomenimis, 2021-04-01 G. M. registruota pašto siunta (ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas Nurodymas Nr. SD-2-6244 2021-04-08 13.00 val. atvykti į VDI Kauno teritorinį skyrių adresu Vytauto g. 17, Marijampolė. Teismo posėdžio metu G. M. nurodė, jog neatvyko dėl to, kad Marijampolėje buvo padidėjęs sergančiųjų Covid-19 liga skaičius, be to ji turi tris mažamečius vaikus kurių neturėjo kam palikti. Šias aplinkybes G. M. VDI pareigūnui nurodė telefonu. Tačiau, 2021-04-02 G. M. registruota pašto siunta (ir el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pakartotinis Nurodymas Nr. SD-2-6312 iki 2021-04-09 (imtinai) el. paštu (duomenys neskelbtini) pateikti laisvos formos paaiškinimus pagal nurodyme suformuluotus ir pateiktus klausimus bei pateikti išvardintų dokumentų kopijas. Nurodytu laiku G. M. reikalaujamų duomenų VDI pareigūnui nepateikė. Kaip nurodyta protokole, į telefoninius skambučius 2021-04-14 14.56 val., 2021-04-15 12.53 val. neatsiliepė. Dėl kokių pateisinamų priežasčių G. M. nepateikė prašomų duomenų, byloje nėra. Teismo posėdžio metu G. M. teigė, jog tai įvykti galėjo dėl užmirštumo. Teismas nurodytą aplinkybę vertina, kaip nepagrįstą, nes kaip matyti iš bylos duomenų, nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo įteiktas tinkamai tiek registruota pašto siunta tiek elektroniniu paštu, tačiau nurodymo pažeidėja nevykdė nei nustatytu laiku, nei iki tyrimo pabaigos.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Nurodyti pažeidimai užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Teismas sprendžia, jog G. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje esančiais dokumentais (elektroninių laiškų kopijomis, siuntų sekimo išrašais, 2021-04-01 nurodymu Nr. DS-2-6244 ir 2021-04-02 nurodymu Nr. DS-2-6312) ir teismo posėdžio metu duotais parodymais. Tai, kad G. M. galimai pamiršo pateikti nurodomus duomenis, jos nuo atsakomybės neatleidžia. Atsižvelgiant į nurodytą G. M. pažeidimas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas tinkamai.

G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybes ANK 95 straipsnio 2 dalies atžvilgiu laikoma tai, kad ji prisipažino padarius pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ANK 95 straipsnio 2 dalies atžvilgiu ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019).

Aiškindamas nurodytų administracinių nuobaudų ir jų dydžio skyrimą reguliuojančių teisės normų turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, gali būti skiriama švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Šiuo atveju, G. M. prisipažino padarius pažeidimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, teismui pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį, apie tai jog augina tris mažamečius vaikus, kurie turi sveikatos problemų. Teismas sprendžia, jog minėtas G. M. pažeidimas nėra padarytas piktybiškai, labiau dėl neišmanymo. Taip pat teismas sprendžia, jog pažeidėja stengiasi ištaisyti situaciją, kreipėsi dėl darbų saugos kursų išklausymo, ketina savo ūkyje, įstatymų numatyta tvarka , įdarbinti asmenį, todėl vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais jai skirtina švelnesnė, nei ANK 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į G. M. charakterizuojančias aplinkybes, į tai jog pažeidimo numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje atžvilgiu nėra nustatyta lengvinančių aplinkybių, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi jai skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti piniginė bauda.

Paskirtos nuobaudos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi bendrintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. M. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

G. M. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. M. skirti subendrintą nuobaudą – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 21134903679. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų ,nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas ,apeliaciniu skundu , Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.