Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas, A5.-642-610/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-08-24
Bylos Nr.: A5.-642-610/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-28-3-00303-2020-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Nerijus Brinevičius (pirm.)
Pažeidėjas: G. M.
Institucija: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius

Kategorijos

6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-642-610/2020

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00303-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugpjūčio 24 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Ž. B.,

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovui M. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje ji kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. birželio 4 d. inspektuojant ūkininkės G. M. ūkį ((duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), priėmus paaiškinimą iš E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), žodžiu priėmus paaiškinimą ir R. V. (gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys iš Vf „R. C.“ Gyventojų registro)), gyv. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atlikus kitus veiksmus vykdant administracinio nusižengimo tyrimą, konstatuotina, kad ūkininkė G. M., vykdanti individualią žemės ūkio veiklą, būdama atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų — darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 iki 2020 m. birželio 4 d. (imtinai) E. G. ir R. V. leido dirbti ūkio darbininkų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - ūkininkės G. M. ūkyje, E. G. ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini), padėdavo išversti pieną į talpas (bitonus), suvaryti karves į melžimo aptvarus, pasikrauti pieno tarą į automobilį ir pieno supirkimo punkte išpilti pieną į pieno šaldymo agregatą, R. V. atliko pagalbinius darbus vežant galvijus į ganyklas, ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini), padėdavo suvaryti karves į melžimo aptvarus teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su E. G. ir R. V. sudarymą ir jų priėmimą į darbą, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies normas ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog nepripažįsta padariusi nusižengimą, kadangi jokio susitarimo ar nurodymų dėl darbo E. G. ar R. V. nėra davusi. Pastarieji ūkyje buvo iš draugiškumo, kažką pardėdavo savo noru, jiems neatsilygindavo. Rašydama paaiškinimą inspekcijoje buvo susijaudinusi, jos atsakymai darbo inspektoriui netiko, tai rašydama paaiškinimą pritaikydavo. R. V. daugiau bendravo su jos sugyventiniu.

VDI atstovas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atliekant patikrinimą ūkininkės G. M. ūkyje užfiksuotas nusižengimas, padarytos fotonuotraukos. Asmenys paaiškinimus užrašė savo ranka, atsakydami į klausimus. Inspekcija nėra suinteresuota nepagrįstai asmenis patraukti atsakomybėn.

Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, jog jo priminis paaiškinimas yra neteisingas. Patikrinimo dieną savo automobiliu atvyko pas G. M. susitarti dėl rulonų sukimo jo žemės sklype. Įvykio vietoje buvo apie tris valandas. Niekada nieko ūkyje G. M. nėra padėjęs, prieš patikrinimą buvo nematęs ne mažiau savaitę, daugiausia bendraudavo telefonu.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra E. S. pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl E. S. veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal E. S. teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys- rašytiniai paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, fotolentelės, taip pat faktinės aplinkybės, jog du pašaliniai asmenys, kartu su ūkininke rasti laukuose būtent gyvulių ganykloje bei jų melžimo laiku, neabejotinai įrodo, jog G. M. nuo 2020 m. gegužės 22 iki 2020 m. birželio 4 d. (imtinai) E. G. ir R. V. leido dirbti ūkio darbininkų darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui ir jo naudai atlygintinai atliko darbo funkciją, paklusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai - ūkininkės G. M. ūkyje. E. G. ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini)., padėdavo išversti pieną į talpas (bidonus), suvaryti karves į melžimo aptvarus, pasikrauti pieno tarą į automobilį ir pieno supirkimo punkte išpilti pieną į pieno šaldymo agregatą, R. V. atliko pagalbinius darbus vežant galvijus į ganyklas, ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini), padėdavo suvaryti karves į melžimo aptvarus teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi darbo sutarčių raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie darbo sutarčių su E. G. ir R. V. sudarymą ir jų priėmimą į darbą.

Antrasis elementas – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Byloje yra nustatyta, kad asmenims buvo atsiliginama natūra, kaip matyti iš paaiškinimų asmenys ūkyje padėdavo(dirbo pagalbinius darbus) tam tikru laiku. Tai neabejotinai patvirtina, jog E. G. ir R. V. buvo nurodyta darbo tvarka, kuriai jie ir pakluso.

Pažymėtina, jog pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, jog pirminiuose asmenų paaiškinimuose dėstomų aplinkybių nepripažinti įrodymais nėra jokio pagrindo. E. G. teisme duotus parodymus, teismas vertina kaip siekimą padėti G. M. išvengti atsakomybės, jie neatitinka tiek E. G. pirminio paaiškinimo(b.l.3), tiek G. M. paaiškinimo apie jo darbo aplinkybes(b.l. 4-5) . Teismas nustatydamas kaltę ir faktines aplinkybes vadovaujasi G. M. ir E. G. paaiškinimais nusižengimo tyrimo metu (b.l.3-5).

Atsižvelgiant į išdėstytą neabejotinai įrodyta, kad G. M. kaip darbdavys leido dviem asmenims savo ūkyje nelegaliai dirbti pagalbinių darbininkų darbą, todėl jos veika atitinka nusižengimo numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje požymius.

G. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Nors G. M. nesudarydama darbo sutarčių su darbuotojais įgavo ekonominį pranašumą prieš tokia pačia ūkininkavimo veikla užsiimančius ir darbuotojus teisėtai samdančius asmenis, tačiau atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vertinant, jog šiuo atveju darbo santykiai truko trumpą laiką, reali žala darbo rinkai ar darbuotojo interesams nenustatyta, G. M. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą atitinkanti bauda – 1 000 Eur. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. M. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 20117332518. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius